Žieminių padangų poveikis ir pasirinkimas

Nuo lapkričio 10 dienos lengvieji automobiliai Lietuvoje turi važinėti su žieminėmis arba universaliomis padangomis. Pagal Lietuvos kelių eismo taisykles, žieminės padangos yra privalomos iki kovo 31 d. Jų protektoriaus gylis turi būti ne mažesnis kaip 3 mm. Tačiau, nors įstatymai numato konkrečias datas, realybėje saugiau vadovautis ne kalendoriumi, o orų pokyčiais. Kai vidutinė dienos temperatūra laikosi ties +7 °C riba - metas keisti padangas. Specialistai teigia, kad optimali žieminių padangų veikimo temperatūra - iki +7 °C. Esant žemesnei nei +7 °C oro temperatūrai, vasarinių padangų gumos sudėtis vis labiau kietėja, todėl sumažėja padangos sukibimas su kelio danga. Jei pasikeisite padangas anksčiau - nieko blogo. Kelių eismo taisyklės (KET) numato, jog nuo lapkričio 1 iki 10 d. privalu vasarines padangas pakeisti skirtomis žiemiškoms eismo sąlygoms. Padangų specialistai rekomenduoja įvertinti ir atsižvelgti į oro sąlygas.

Padangų savybės ir protektoriaus svarba

Žieminių padangų veikimo esmė slypi gumos mišinyje. Jis pagamintas taip, kad šaltyje neišdžiūtų ir neprarastų elastingumo. Vasarinių padangų guma žemoje temperatūroje kietėja, todėl praranda sukibimą su keliu. Žieminės padangos turi specialias lamelių (protektoriaus rašto elementų) technologijas, kurios užtikrina gerą valdymą ne tik ant sniego ir ledo, bet ir ant šlapių žiemos kelių. Vasarinių padangų protektoriaus raštas nepritaikytas sąlyčiui su sniegu ir ledu, dėl to pailgėja automobilio stabdymo kelias. Tyrimai rodo, kad vasarinių padangų stabdymo kelias šaltoje dangoje gali būti net 30-40 % ilgesnis nei žieminių.

Protektoriaus gylis ir stabdymo kelias

Naujų padangų protektoriaus gylis siekia ne mažiau kaip 8 mm. Specialistų teigimu, keisti padangas reikėtų tuomet, kai jų protektoriaus gylis yra 4 mm. Retas kuris vairuotojas susimąsto, kiek lemia šie keli milimetrai protektoriaus.

Vieną geriausių tyrimų pastaraisiais metais, lygindamas įvairias padangas pagal jų nusidėvėjimo lygį, atliko vokiečių leidinys „Auto Bild“. Praėjusią žiemą jis įvairiomis sąlygomis bandė naujas, iki 4 mm ir iki 2 mm nudilusias tų pačių modelių padangas.

• Stabdymas ant sniego: Naujos žieminės padangos nuo 50 km/val. iki nulio sustoja per 29 m.
• Nudilusios iki 4 mm - per 33,5 m.
• Nudilusios iki 2 mm - per 34,9 m.

Stabdymo kelio skirtumas tarp naujų ir nudėvėtų iki leistinos ribos (3 mm) - 4,5 m (tai vidutinio automobilio ilgis). Tuo metu padanga su 2 mm gylio protektoriumi sustoja net 5,8 m toliau nei nauja, o tai - jau daugiau nei viso mikroautobuso ilgis. Be to, reikia įvertinti, kad eksperimentas buvo atliekamas važiuojant maksimaliu leistinu greičiu mieste, o paprastai eismo srautas miestuose juda didesniu greičiu. Vadinasi, realiomis eismo sąlygomis stabdymo kelias būtų dar ilgesnis. Važiuoti su ne pagal sezoną parinktomis padangomis - tas pats, kas bėgti ledu su sportiniais bateliais.

Valdymo savybės ant sniego

Valdymo savybių ant sniego teste buvo matuojama, kokiam greičiui esant konkrečiomis padangomis „apautas“ automobilis pradeda slysti posūkyje. Skirtumas čia tik apie 10 proc., tačiau jis labai svarbus. Pavyzdžiui, važiuojant mieste leistinu greičiu, apie 50-60 km/val., automobilio su naujomis žieminėmis padangomis judėjimo kryptį, staiga išvydus kliūtį, bus galima pakoreguoti. Su naudotomis, kurių protektoriaus gylis - 2 mm, to padaryti niekaip nepavyks.

Protektoriaus nusidėvėjimo indikatoriai

Nenorintiems sukti galvos dėl įvairių testų ir ketinantiems važinėti tol, kol padangos bus tinkamos eksploatuoti, padangų gamintojai palengvina užduotį - protektoriaus grioveliuose yra juostelės-indikatoriai, kurie rodo 3 mm protektoriaus gylį. Taigi, jei padangos protektoriaus briauna susilygina su juostele, vadinasi, ji nebetinkama naudoti ir būtina keisti. Jei protektoriaus gylis mažesnis nei 4 mm, transporto priemonė negali praeiti techninės apžiūros ir dauguma draudimo kompanijų atsisako drausti automobilį.

Teisiniai reikalavimai ir baudos

Transporto priemonės, kurių padangos neatitinka nustatytų techninių ar padangų naudojimo reikalavimų, užtraukia baudą vairuotojams nuo 28 iki 43 eurų, be to, anuliuojama techninė apžiūra.

Padangų nusidėvėjimo dinamika

Natūralu, kad padangoms dėvintis rezultatai prastėja, tačiau anksčiau aprašytasis bei panašūs testai atskleidžia ir kitą dalyką - savybės sparčiai prastėja protektoriaus gyliui priartėjus prie leistinos ribos. Ant sausos dangos jis nėra toks ryškus, tačiau ant sniego - skaičiuojamas metrais. Padangų nusidėvėjimas nuo 8 iki 4 mm automobilio valdymo savybėms daro panašią įtaką, kaip ir nusidėvėjimas nuo 4 iki 2 mm. Ypač tai galima pajusti ant šlapios kelio dangos, o būtent tokia dažniausiai ir yra Baltijos šalyse.

„Skirtumas tarp naujų ir naudotų padangų yra didelis. Daugelyje testų padangų savybės nuo 8 iki 3 mm protektoriaus gylio keičiasi ne taip ryškiai, o vėliau prastėja itin sparčiai. Todėl padangų gamintojai rekomenduoja jas permontuoti nelaukiant paskutinės „legalios“ ribos, kol važiavimas dar nekelia dvejonių dėl saugumo“, - rezultatus komentuoja Rytis Pareigis, „GoodYear Dunlop“ gamintojo atstovas Lietuvoje. Dėl šios priežasties nevertėtų montuoti žieminių padangų, kurių protektoriaus gylis jau pasiekė 4 mm. Sezono viduryje jis nukris iki 3 mm, vėliau - galbūt dar labiau, ir važiavimas tokiu automobiliu bus ne tik teisiškai nelegalus, bet ir visiškai nesaugus. Minimalaus protektoriaus gylis - 4 mm. Nors oficialiai žiemą galima eksploatuoti automobilį, apautą 3 mm gylio protektorių turinčiomis padangomis, reiktų turėti galvoje, kad tai riba, kurią peržengus vairuoti pasidaro pavojinga.

Žieminių padangų pasirinkimas

Didelis dėmesys turėtų būti skiriamas žieminių padangų pasirinkimui ir jas reikėtų rinktis įvertinus visus faktorius, poreikius ir pageidavimus. Ne, žieminės padangos nėra vienodos, skiriasi protektoriaus raštai, gumos sudėtis, yra dygliuotų ir nedygliuotų padangų, todėl konkrečios žieminės padangos pasirinkimas turi būti kruopščiai įvertintas, atsižvelgiant į jūsų poreikius, taip pat patartina pasikonsultuoti su specialistais.

Brangiau nebūtinai geriau

Mažiau nusimanantiems vairuotojams tinkamų žieminių padangų pasirinkimas gali tapti ir rimtu iššūkiu, o nuomonė, kad „brangiau yra geriau“ ne visada gali būti teisinga. Vienos didžiausių padangų prekybos bendrovių „Melga“ generalinis direktorius Erlandas Gintneris pateikia kelis patarimus.

„Štai 18 colių skersmens žinomo gamintojo padanga kainuoja apie 100 eurų, premium gamintojo - apie 130 eurų, o Kinijoje gaminta padanga - apie 60 eurų. Į klausimą, ar perpus mažesnė kiniškų padangų kaina lemia dvigubai blogesnes jų savybes, atsakau - žinoma, kad ne“, - teigia pašnekovas. Jos turi visus kokybės sertifikatus, leidžiančius prekiauti Vakarų Europos šalyse, kai kurios visai padoriai pasirodo padangų bandymuose. „Žinoma, premium padangoms taikomos pačios naujausios technologijos ir jos visuomet yra testų viršūnėse. Bet tiems vairuotojams, kurie negali sau leisti įsigyti šių brangių padangų, tikrai geriau rinktis naujas kiniškas, nei nežinia kur, kokiomis sąlygomis ir kiek metų laikytas naudotas arba restauruotas padangas“, - sako ekspertas. Vadinamosios „Premium“ klasės padangos brangesnės, tačiau pastebimai geresnės. Brangios-kokybiškos padangos būna tylesnės, padeda taupyti degalus, tarnauja ilgiau.

Kur daugiausia važiuojate?

Renkantis žiemines padangas svarbu apsispręsti, kokiais keliais ir kur daugiausia važinėsite - tuomet bus aiškiau, reikia dygliuotų padangų ar ne. Jei pagrindinis judėjimas planuojamas miesto sąlygomis, geriau rinktis padangas be dyglių. Tuo atveju, jei planuojamas judėjimas už miesto ribų, geriau rinktis padangas su dygliais. Tačiau profesionalūs specialistai, įvertinę visus vairavimo įpročius ir ypatumus, padės Jums pasirinkti geriausią.

Dygliuotos padangos

Kaip teigė E. Gintneris, dygliuotos padangos skirtos daugiausia važinėjantiesiems blogai valomais užmiesčio keliais, vieškeliais. Mat šios padangos geriausiai sukimba su plikšalos, lijundros ar tiesiog ledu padengtu keliu. „Kartais dygliuotos padangos yra tiesiog neišvengiamas pasirinkimas tiems, kuriems tenka įvažiuoti į statesnę įkalnę keliaujant namo ar į sodybą. Tačiau bendra tendencija yra tokia, kad nebe pirmus metus dygliuotų padangų poreikis labai smarkiai mažėja“, - teigia pašnekovas. Ekstremaliomis žiemos sąlygomis neabejotinai efektyviausios yra dygliuotos žieminės padangos. Dygliuotos padangos turi geriausią sukibimą su sniegu, ledu ir laikomos saugiausiomis. Su šiomis padangomis smarkiai sumažėja rizika nuslysti nuo kelio ar išvažiuoti į priešingą eismo juostą, juk kartais ledo po sniego sluoksniu nebematome ir kelias būna apgaulingas. Turbūt niekas nesiginčys, kad tokiose situacijose būtent dėl dygliuotų padangų yra išsaugoma daugybė gyvybių. Lietuvoje dygliuotas padangas leidžiama naudoti nuo lapkričio 1 d. iki balandžio 10 d. Šis laikotarpis skiriasi nuo bendro žieminių padangų reikalavimo, kuris galioja nuo lapkričio 10 d.

Jeigu kalbėtume apie dygliuotų padangų trūkumus, tai vienas iš jų yra didesnis triukšmas (maždaug 3-5 decibelais), palyginus su įprastų padangų. Kitas trūkumas atsirastų, jeigu nuspręstumėte keliauti į užsienio valstybę, kur važiuoti dygliuotomis padangomis draudžiama. Be to, važiuojant sausu asfaltu jos šiek tiek slidesnės. Dygliuotos padangos Lietuvoje labai tinka tiems vairuotojams, kurie gyvena užmiestyje, vienkiemiuose, dažnai važinėja apsnigtais, nesutvarkytais keliais.

Nedygliuotos žieminės padangos

Nusprendusiems rinktis nedygliuotas žiemines padangas taip pat derės nuspręsti, ar naudingesnės kieto, ar minkšto mišinio žieminės padangos. Minkšto gumos mišinio nedygliuotos padangos, turinčios daugybę lamelių, leidžia saugiai keliauti apsnigtais keliais, tačiau važiuojant švariu asfaltu daro meškos paslaugą - dėl mažesnio bendro protektoriaus tvirtumo išcentrinių jėgų veikiamas automobilis pradeda „plaukioti“, o stabdymo kelias ilgėja. Be to, minkšto gumos mišinio padangas kiek greičiau nusidėvi: siekiant, kad tokios padangos nestingtų šaltyje, naudojami itin minkšti gumos mišiniai, todėl vienas protektoriaus milimetras nudyla maždaug du - tris kartus greičiau, nei dygliuotos ar standesnės nedygliuotos žieminės padangos.

Kieto mišinio žieminės padangos

Kieto mišinio žieminės padangos skirtos važinėti esant lengvai žiemai, kai oro temperatūra dažnai keičiasi iš neigiamos į teigiamą ir atvirkščiai. Kietesnės padangos geriau sukimba su keliu važiuojant per vandenį ar druskos ir sniego košę, o ant ledo šios padangos nepasižymi labai geru sukibimu. Tačiau jos mažiau dyla, todėl labiau tinkamos tiems, kuriems žiemą reikia įveikti nemažus atstumus. Kietesnio gumos mišinio žieminės padangos rekomenduojamos vairuotojams, gyvenantiems didžiuosiuose miestuose, daugiausia keliaujantiems gerai prižiūrimais magistraliniais keliais ar nuolat vykstančiais į Senojo žemyno pietines valstybes.

Minkšto mišinio žieminės padangos (skandinaviškos)

Minkšto gumos mišinio padangos (kartais vadinamos skandinaviškos žiemos padangomis) labai gerai dirba važinėjant per ledą, per sniegą, jos yra tylios, komfortiškos. Tiesa, minkšto mišinio žieminės padangos greičiau dyla važinėjant dideliais atstumais ir greičiais, todėl yra netinkamos tiems, kurie, tarkime, kasdien įveikia po 200 kilometrų nuvalytu ir druska pabarstytu asfaltu.

Universalios padangos

Universalios padangos yra pritaikytos važiuoti visais metų sezonais, tačiau ne visomis oro sąlygomis jos yra veiksmingos. Universalių padangų guma kietesnė nei žieminių, turi mažiau griovelių, todėl nėra tokios efektyvios iškritus didesniam sluoksniui sniego ar esant ledui. Vasaros sezonu šių padangų sukibimas su kelio danga yra prastesnis, palyginus su vasarinėmis, kelia daugiau triukšmo ir greičiau dėvisi. Nors važiuoti galima, tačiau visiems sezonams skirtos padangos netinka Lietuvos žiemos sąlygomis, kadangi praranda savo gerąsias savybes ir nėra saugios. Kita vertus, universalios padangos skirtos švelnesnėms klimato sąlygoms. Jei gyvenate vietovėje, kur žiemos švelnios, jos gali būti sprendimas.

Padangų žymėjimas

Universalios ir žieminės padangos turi vieną arba du unikalius ženklus:

• (M + S) - purvas ir sniegas, reiškiantis, kad padanga gerai sukimba ant abiejų paviršių.
• Trijų kalnų ir snaigės simbolis - žymi, kad padanga atitinka žieminių padangų standartus, tinka važiuojant sniegu, ledu ir turi gerą sukibimą kalnuotose vietovėse.

Padangų dilimas ir senos nuostatos

Kai kurie vairuotojai vis atidėlioja vizitą į servisą. Jie ketina permontuoti vasarines padangas tada, kai iškris pirmasis sniegas. Lietuvoje vis dar vyrauja nuomonė, esą važinėjant sausu asfaltu žieminės padangos dyla greičiau nei vasarinės. „Iš dalies taip manantieji yra teisūs, bet kai oro temperatūra yra apie 7 laipsnius, žiemines padangas tikrai galima drąsiai montuoti - per savaitę kitą iki lapkričio 10 dienos, kai žieminių padangų eksploatavimas taps privalomas, jos tikrai nenudils daugiau nei įprastai važinėjant žiemą. Todėl toks žieminių padangų „taupymas“ visiškai netenka prasmės“, - sako R. Pareigis.

Naujos kartos Europos rinkai skirtos žieminės padangos, net ir minkšto gumos mišinio, yra ir nepalyginamai stabilesnės kelyje ir stabdant, bei gerokai mažiau dyla nei gamintosios prieš dešimtmetį ar daugiau. Prastas įspūdis dėl itin greito žieminių padangų dilimo liko dar nuo senų laikų, kai prieš gerą dešimtmetį į Lietuvą būdavo vežamos Japonijai (didžiausios pasaulyje nedygliuotų žieminių padangų rinkos) skirtos itin minkšto gumos mišinio padangos, kurios iš tiesų dildavo labai greitai. Kai kurie būtent Japonijos rinkai skirti „Bridgestone“ ar „Michelin“ modeliai gerokai nuvylė mūsų vairuotojus dėl savo trumpaamžiškumo.

Svarbiausi padangų žymėjimai ir parametrai

Padangos yra vienas iš svarbiausių automobilio elementų, nuo kurių priklauso ne tik vairavimo komfortas, bet ir saugumas. Todėl renkantis jas, reikia atsižvelgti į daugelį techninių parametrų, kurie nurodomi ant padangų šoninės sienelės. Žemiau pateikiame trumpą informaciją, nusakančią ką reiškia tam tikri žymėjimai ir kodėl jie yra svarbūs. Yra trys svarbiausi žymėjimai, kuriuos reikia žinoti prieš perkant padangas - tai padangos plotis, aukštis ir ratlankio dydis.

Dydis

Dydis yra pirmas ir pagrindinis parametras, kurį reikia žinoti perkant tiek vasarines, tiek žiemines padangas. Jis apibrėžiamas trimis skaičiais ir viena raide, pavyzdžiui, 205/55 R16.

• 205 - plotis milimetrais. Kuo didesnis plotis, tuo didesnis padangos kontakto su kelio paviršiumi plotas ir tuo geresnės stabdymo ir sukibimo su keliu savybės.
• 55 - santykinis aukštis pagal plotį, išreikštas procentais. Kuo mažesnis aukštis, tuo žemesnis padangos profilis ir tuo ji tvirtesnė.
• R - konstrukcijos tipas. R reiškia radialinę konstrukciją, kai pluoštai eina iš centro į kraštus.
• 16 - ratlankio skersmuo coliais. Ratlankio skersmuo turi atitikti automobilio gamintojo nurodytą dydį.

Padangų dydis turi būti suderinamas su automobilio specifikacija ir važiuoklės geometrija.

Apkrovos ir greičio indeksai

Padangų apkrovos ir greičio indeksai yra dar du svarbūs parametrai, kurie nurodomi po padangų dydžio (pavyzdžiui, 91W).

• 91 - apkrovos indeksas, kuris nurodo maksimalią apkrovą kilogramais, kurią gali atlaikyti viena padanga esant maksimaliam slėgiui. Šiuo atveju 91 reiškia 615 kg.
• W - greičio indeksas, kuris nurodo maksimalų leistiną greitį km/h, kuriuo saugu naudoti padangą. Šiuo atveju W reiškia 270 km/h.

Protektorius

Protektorius yra padangos paviršiaus dalis, kuri tiesiogiai liečiasi su kelio paviršiumi. Jo užduotis yra užtikrinti gerą sukibimą su keliu ir išstumti vandenį, purvą ar sniegą iš padangų. Protektoriaus gylis matuojamas milimetrais nuo paviršiaus iki protektoriaus žiedo. Naujos padangos turi apie 8-9 mm protektoriaus gylį. Minimalus leistinas protektoriaus gylis yra 1,6 mm vasarinėms padangoms ir 4 mm taikoma kai pasirenkamos žieminės padangos. Protektoriaus gylį galite patikrinti specialiu matuokliu. Jei matote, kad protektoriaus gylis yra artimas minimaliam arba jūsų vasarinės ar žieminės padangos turi įtrūkimų, pažeidimų ar deformacijų, rekomenduojame jas pakeisti naujomis.

ES padangų etiketė

ES padangų etiketė buvo sukurta siekiant pagerinti saugumą, degalų vartojimo efektyvumą ir sumažinti triukšmo lygį.

• Degalų naudojimo efektyvumas: Stulpelis yra suskirstytas raidėmis - nuo A iki G, kuriame A raidė rodo geriausią efektyvumą, o G - prasčiausią. Kuo prastesnis efektyvumas, tuo didesnis yra padangos pasipriešinimas kelio dangai, tai lemia greitesnį padangos dėvėjimąsi ir didesnį suvartojamo kuro kiekį.
• Sukibimas su šlapia kelio danga: Skirstomas kaip ir degalų naudojimo efektyvumas - nuo A iki G raidės. A klasė nurodo geriausią sukibimą ir trumpiausią stabdymo kelią, o G - prasčiausią.
• Padangos triukšmo lygis: Matuojamas decibelais ir yra atvaizduojamas garso bangos piktogramoje.

Svarbūs patarimai ir rekomendacijos

Po kiekvieno padangų keitimo ar montavimo rekomenduojama atlikti ratų balansavimą - tai sumažina vibracijas, padeda išlaikyti tolygų padangų dėvėjimąsi ir pagerina važiavimo komfortą.

Bendros rekomendacijos

• Padangas keiskite laiku - kai oro temperatūra nuolat krenta žemiau +7 °C.
• Protektoriaus gylis ≥ 4 mm - tai reali saugumo riba.
• Slėgį tikrinkite reguliariai, tik šaltoms padangoms. Kintant temperatūrai, kinta ir oro slėgis padangose. Kas dešimčiai laipsnių nukritus temperatūrai, slėgis sumažėja maždaug 0,1 baro. Tai gali atrodyti menka smulkmena, bet per mažas slėgis blogina sukibimą, didina kuro sąnaudas ir greitina dėvėjimąsi.
• Naudokite vienodas padangas vienoje ašyje - rašto, dydžio ir sezoniškumo.
• Nenaudokite senesnių nei 8 metų padangų, net jei jos atrodo neblogai.
• Netolygus dėvėjimasis ar pažeidimai = keisti iškart.
• Sandėliuokite sausai ir vėsiai, laikykitės montavimo krypties žymėjimo.
• Dygliuotas padangas naudokite tik nuo lapkričio 1 d. iki balandžio 10 d.
• Jei pagrindinis judėjimas planuojamas miesto sąlygomis, geriau rinktis padangas be dyglių. Tuo atveju, jei planuojamas judėjimas už miesto ribų, geriau rinktis padangas su dygliais.
• Važiavimo greitį reikėtų pasirinkti įvertinus sąlygas, kelio dangą ir vairavimo įgūdžius. Būtinai turite laikytis didesnio atstumo nei vasarą.
• Jeigu svarstote, kokias žiemines padangas pasirinkti, ar tiesiog norite patikimai jas pasikeisti - specialistai pasiruošę padėti. Rekomenduojame pasikonsultuoti su specialistais, kurie, atsižvelgdami į Jūsų vairavimo intensyvumą, patirtį, automobilio tipą ir kelio dangą, kuria planuojate keliauti, galės rekomenduoti geriausias padangas.
• Rinkdamiesi žiemines padangas, pirmenybę teikite žinomiems gamintojams, kurie investuoja į bandymus, technologijas ir saugumo testus. Pavyzdžiui, „Continental“ ypač gerai vertinamos stabdymo efektyvumo testuose.

Naudotų padangų montavimas

Kai kurių vairuotojų siūlomas patarimas - labiau nudilusias padangas montuoti ant galinės ašies, o naujas - ant priekinės - yra labai blogas sprendimas. „Visi automobilio ratai privalo turėti gerą sukibimą ir nėra ašies, kuri būtų mažiau svarbi nei kita. Sumontavę prastesnes padangas ant galinės ašies, galite visiškai netikėtai apsisukti tuomet, kai stabdysite: priekinės geresnės padangos stabdys mašinos priekį, o galas su nudilusiomis padangomis tiesiog norės aplenkti priekį. Taigi suktukas bus neišvengiamas“, - kategoriškai teigia „Melgos“ vadovas. Nusprendus įsigyti naudotas padangas, atminkite, kad pagal nurodytus Europos teisės aktus minimalus protektoriaus gylis vasarinėms padangoms yra 1.6mm, o žieminėms 3mm.

tags: #ziemines #padangos #kenkianti #temperatura