Lietuvos keliuose, miestų ir miestelių gatvėse įrengiama vis daugiau žiedinių sankryžų. Nors sutariama, kad tokios sankryžos prisideda prie eismo saugumo didinimo, vairuotojai žiedais dar ne visuomet važiuoja užtikrintai. Draudikai sako, kad net ir mažosios žiedinės sankryžos vairuotojams neretai sukelia problemų.
Žiedinių sankryžų privalumai ir saugumas
Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus vyriausiojo specialisto Renato Siaurusaičio teigimu, žiedinės sankryžos yra pačios saugiausios. Jose yra tik 8 konfliktiniai taškai, kai tuo metu įprastoje keturšalėje sankryžoje - net 32. Tai reiškia, kad vietoje įprastos sankryžos įrengus žiedinę kelių sankirtoje daugeliu atvejų ženkliai sumažinama eismo įvykių tikimybė.
„Žiedinių sankryžų įrengimas tikrai didina eismo saugumą šalies keliuose. Visgi ir tokiomis sankryžomis svarbu važiuoti atsakingai, laikantis Kelių eismo taisyklių, atsižvelgiant į kelio ženklus ir horizontalųjį ženklinimą. Tokiu atveju problemų važiuojant žiedine sankryža kilti neturėtų“, - sako R. Siaurusaitis.
Dažniausiai pasitaikančios klaidos žiedinėse sankryžose
Vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas teigė, jog klaidos būna įvairios: vienos daromos nežinant, kitos - nepastebint. Be to, klaidas lemia ir žiedo tipas, mat vienuose reikia rikiuotis, kituose reikia eismo juostą užsiimti iš anksto, o kituose - sustoti ir praleisti į „žiedą“ įvažiuojančius.
Neteisingas eismo juostos pasirinkimas
Turbožiedinės sankryžos su spirale besisukančiomis juostomis
A. Pakėnas sakė, jog viena pagrindinių klaidų, dėl kurios vairuotojai įvažiavę į žiedą pažeidžia Kelių eismo taisykles (KET) -
„Vairuotojai nepastebi ženklų, nurodančių, kur veda viena ar kita juosta, ir tik įvažiavę į „žiedą“ pastebi, kad išvažiuoti, kur norėjosi - nepavyks. Tuomet jie ima panikuoti, rikiuotis užvažiuodami ant juostas skiriančių iškilimų bei sudarydami avarines situacijas kitiems“, - sakė A. Pakėnas.
Artėjant prie žiedo svarbu, kad vairuotojas atkreiptų dėmesį į kelio ženklus ir iš anksto persirikiuotų į tą juostą, kuri veda į reikiamą išvažiavimą. Tiesa, mokytojas atkreipė dėmesį, kad kai kuriose žiedinėse sankryžose važiuojant viena eismo juosta neįmanoma apsukti rato, todėl vairuotojai turi pastebėti, kad apvažiavus pusę žiedinės sankryžos, iš vidurio atsiranda papildoma juosta atskirta punktyrine linija.
„Apvažiavus pusę rato atsiranda papildoma linija, į kurią galima rikiuotis jei norite apsukti visą ratą žiedinėje sankryžoje. Tai vienintelis atvejis, kada „turbo“ žiedinėje sankryžoje reikia rikiuotis“, - akcentavo instruktorius.
Išvažiavimas iš neteisingos juostos įprastuose žieduose
Vairavimo mokytojas taip pat teigė, jog problemų su juostų pasirinkimu kyla ir įprastuose „žieduose“, kuriuose vairuotojai turi rikiuotis. Specialistas atkreipė dėmesį, kad tokiose žiedinėse sankryžose išvažiavimą iš jų taip pat žymi kelio ženklai, tačiau jų nepaisydami vairuotojai išvažiavimo link pasuka būdami antroje eismo juostoje, nors pirma eismo juosta leidžiama važiuoti „žiedu“ toliau.
„Ne visada važiuodamas antra ar trečia juosta vairuotojas galės išvažiuoti iš „žiedo“, todėl tokios klaidos, kai išvažiuojantis užtveria kelią toliau žiedine sankryža važiuojančiam, taip pat tampa eismo įvykių ar avarinių situacijų priežastimi“, - sakė instruktorius.
R. Pociaus teigimu, painiavos neretai kyla ir dėl tinkamo eismo juostų pasirinkimo.
„Prieš žiedą esantys kelio ženklai paprastai nurodo, iš kurios eismo juostos į kurį žiedo išvažiavimą galima patekti. Pavyzdžiui, jei iš pirmos eismo juostos galima važiuoti tik į pirmąjį ir antrąjį išvažiavimą, o vairuotojui reikia būtent pastarojo, tuomet žiedu reikėtų važiuoti pirmąja juosta. Įvažiuoti į ją taip pat reikėtų iš pirmosios kelio juostos“, - sako R. Pocius.
Tiesa, miestuose atsiranda ir tokių žiedinių sankryžų, kuriose iš pirmos eismo juostos galima važiuoti ne tik į pirmąjį, bet ir į antrąjį įvažiavimą. R. Siaurusaitis pastebi, kad eismą organizuojant tokiu būdu vairuotojams kyla daugiau sunkumų.
Nepastabumas ir pirmenybės taisyklės
„Pirmas stovi - antras važiuoja“ situacija
Nereta eismo įvykių žiedinėse sankryžose priežastis -
„Pirmas automobilis stovi, o antras važiuoja. Taip ir nutinka, kai prie „žiedo“ susiduria du automobiliai. Pagrindinė vairuotojų problema, kad jie visą dėmesį sutelkia ne į eismą, vykstantį prieš juos. Prieš įvažiuojant į žiedą reikia įsitikinti, kad tai saugu, bet taip pat reikia įsitikinti, kad priekyje esantis automobilis juda“, - sakė mokytojas.
Žiedinėje sankryžoje – sraigės skulptūra
Pamiršta praleisti pagrindinio kelio įsiliejime
Dar viena problema, su kuria susiduria vairuotojai -
Esame įpratę, kad kelias žiedinėje sankryžoje yra pagrindinis, todėl įvažiuodami į žiedą turime praleisti visas juo važiuojančias transporto priemones. Kitu atveju vadovaujamasi dešinės pusės taisykle. Tai yra, kelią turi duoti tas, kas turi kliūtį iš dešinės pusės. Įvažiuoti į sankryžą reikia ta eismo juosta, iš kurios galite pasirinkti reikiamą išvažiavimą. Tai paprastai nurodoma prieš žiedinę sankryžą nurodytame kelio ženkle. Jei prieš žiedinę sankryžą nėra pirmumo ženklų, įvažiuodami į ją turite pirmenybę (nes ja važiuojančioms transporto priemonėms esate kliūtis iš dešinės).
Draudimo bendrovės ERGO Verslo klientų transporto draudimo portfelio valdytojas Rimvydas Pocius pritaria, kad žiedinės sankryžos yra saugesnės, tačiau pažymi, kad eismo įvykių žieduose - ypač didžiuosiuose - pasitaiko dar ganėtinai nemažai. Jų metu vairuotojai patiria nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų siekiančių nuostolių.
„Didžiosios žiedinės sankryžos miestuose vairuotojams išlieka nemenku iššūkiu. Visgi ir mažesnius žiedus sėkmingai pravažiuoti pavyksta ne visuomet. Be to, neretai užtrunka, kol vairuotojai pripranta prie naujai tam tikroje vietoje įrengto žiedo. Ypač mažesniuose miesteliuose pasitaiko, kad iš įpratimo nepasižiūrima į kelio ženklus ir mažesniu žiedu bandoma važiuoti kaip nereguliuojama kelių sankirta - laikantis dešinės rankos taisyklės. Visgi žiedinėse sankryžose pirmenybė paprastai suteikiama būtent žiedu važiuojančioms transporto priemonėms“, - sako Rimvydas Pocius.
Tiesa, anot draudikų atstovo, tai nėra absoliuti taisyklė. Pasitaiko ir tokių žiedinių sankryžų, kuriose pirmenybę turi į žiedą įvažiuojanti transporto priemonė. Dėl to, R. Pociaus teigimu, visuomet svarbu stebėti kelio ženklus. Jei tokių nėra, tuomet reikia vadovautis dešinės rankos taisykle.
Posūkių signalų naudojimas
Vairavimo mokytojas taip pat pastebėjo, kad neretai vairuotojai važiuodami žiedinėse sankryžose nėra linkę įspėti kitų eismo dalyvių apie planuojamus savo veiksmus, o tai neretai gali tapti sukelto pavojaus priežastimi.
„Kartais vairuotojai rodo posūkio signalą įvažiuodami į „žiedą“, nors to KET nereikalauja, tačiau tai nėra esminė problema. Ji atsiranda tada, kai vairuotojai nerodo posūkio signalo rikiuodamiesi ar išvažiuodami iš žiedinės sankryžos. Šiais atvejais rodyti posūkį privaloma, juk kitas negali numatyti, ką ketinate daryti“, - pabrėžė vairavimo mokytojas.
R. Pocius pažymi, kad eismo įvykių žieduose kyla ir dėl to, kad vairuotojai neretai pamiršta, jog posūkį reikia rodyti ne įvažiuojant, o išvažiuojant iš žiedo. Posūkį žiedinėje sankryžoje taip pat visuomet būtina rodyti persirikiuojant iš vienos eismo juostos į kitą. Būtent atliekant šiuos manevrus dažniausiai žieduose sukeliami eismo įvykiai.
Pagal KET 86 p., įvažiuojant į sankryžą, kurioje eismas juda žiedine kryptimi, posūkių signalai nenaudojami. Svarbu tai, kad KET 87 p. aiškiai nustato, kad posūkio signalas nesuteikia pirmenybės.
Teisinis žiedinių sankryžų reglamentavimas
Žiedinės sankryžos yra vieni iš labiausiai paplitusių, tačiau neteisingai suprantamų kelių statinių Lietuvoje. Daugelis vairuotojų vadovaujasi įpročiu, o ne aiškiomis teisinėmis taisyklėmis. Tačiau Kelių eismo taisyklėse (KET redakcija nuo 2024-12-01) yra tikslios nuostatos, reglamentuojančios pirmenybę, signalizavimą, eismo juostų keitimą ir pėsčiųjų saugumą žiedinėse sankryžose.
Žiedinė sankryža teisiškai yra sankryža. Todėl taikomos bendrosios pirmenybės taisyklės. Jei įvažiavime įrengti tokie kelio ženklai kaip „Duoti kelią“ arba „Stop“, vairuotojas privalo duoti kelią žiedinėje sankryžoje jau važiuojantiems automobiliams. Jei sankryža yra nevienodo pirmumo, taikomas KET 154 p., o jei pasikeičia pagrindinio kelio kryptis, taikomas KET 156 p.
Praktiškai tai reiškia, kad daugumoje Lietuvos žiedinių sankryžų prieš įvažiuojant reikia duoti kelią.
Daugiujuostės žiedinės sankryžos
Daugiajuostėse žiedinėse sankryžose būtinas teisingas eismo juostos pasirinkimas ir saugus perėjimas iš vienos eismo juostos į kitą, kaip nurodo KET 104 p. ir KET 106 p. KET 106 p. pateikiamas svarbus paaiškinimas: pareiga pastatyti transporto priemonę pačiame krašte prieš sukant netaikoma sukant į žiedinę sankryžą.
Išvažiuojant iš žiedinės sankryžos, manevras teisiškai laikomas posūkiu į dešinę. Tai viena iš dažniausių konfliktinių situacijų tokiuose Lietuvos miestuose kaip Vilnius ar Kaunas.
Vairuotojams neleidžiama įvažiuoti į sankryžą, jei jie būtų priversti sustoti ir trukdyti eismui. KET 160 p. Ši nuostata taikoma ir žiedinėms sankryžoms.
Priklausomai nuo pažeidimo sunkumo ir pasekmių, nuobaudos gali apimti baudas ir baudos taškus.
Žiedinės sankryžos skirtos pagerinti eismo srautą ir sumažinti sunkių susidūrimų skaičių, tačiau tik tada, kai vairuotojai griežtai laikosi teisinių reikalavimų. Tikslių KET nuostatų supratimas padeda išvengti tiek avarijų, tiek baudų.
Iššūkiai vairuotojams ir praktiniai patarimai
Visgi realiose eismo situacijose problemų pasitaiko. Draudimo bendrovės ERGO Verslo klientų transporto draudimo portfelio valdytojas Rimvydas Pocius pritaria, kad žiedinės sankryžos yra saugesnės, tačiau pažymi, kad eismo įvykių žieduose - ypač didžiuosiuose - pasitaiko dar ganėtinai nemažai.
„Didžiosios žiedinės sankryžos miestuose vairuotojams išlieka nemenku iššūkiu. Visgi ir mažesnius žiedus sėkmingai pravažiuoti pavyksta ne visuomet. Be to, neretai užtrunka, kol vairuotojai pripranta prie naujai tam tikroje vietoje įrengto žiedo. Ypač mažesniuose miesteliuose pasitaiko, kad iš įpratimo nepasižiūrima į kelio ženklus ir mažesniu žiedu bandoma važiuoti kaip nereguliuojama kelių sankirta - laikantis dešinės rankos taisyklės. Tiesa, anot draudikų atstovo, tai nėra absoliuti taisyklė. Pasitaiko ir tokių žiedinių sankryžų, kuriose pirmenybę turi į žiedą įvažiuojanti transporto priemonė. Dėl to, R. Pociaus teigimu, visuomet svarbu stebėti kelio ženklus.“
Jei privažiavus žiedinę sankryžą matome, kad tai vienos juostos žiedas, paprastai niekam problemų nekyla jį pravažiuoti. Tačiau jei žiedinėje sankryžoje yra dvi ar daugiau eismo juostų, klaidas dažnai daro net patyrę vairuotojai. Kartais pasitaiko kelių susikirtimų, kurie primena žiedinę sankryžą, tačiau iš tiesų žiedine sankryža laikoma tik ta, prie kurios įvažiavimo yra kelio ženklas „Žiedinė sankryža“ (KET 111) arba „Eismas ratu“ (KET 410). Pavyzdžiui Birželio 23-iosios g. žiedas Kaune. Jis primena ne apvalų žiedą, o kiaušinį.
Naujo tipo žiedinės sankryžos
Miestuose atsiranda vis daugiau naujo tipo žiedinių sankryžų, kuriose iš pirmos juostos galima važiuoti ne tik į pirmą, bet ir į antrą išvažiavimą. 2017 m. Kaune įrengta pirmoji turbožiedinė sankryža, kurioje eismas vyksta dar greičiau ir saugiau. Šiuo metu tokių sankryžų galite sutikti ir kituose miestuose, pavyzdžiui: Trakuose, Vilniuje.
Žiedinės sankryžos konkrečiose Lietuvos vietovėse
Prieš ketverius metus keliuose Alytus-Seirijai-Lazdijai, Tolkūnai-Miroslavas-Buckūnai, Seirijai-Balkasodis-Tolkūnai buvo įrengta žiedinė sankryža.
Praėjusią savaitę Alytaus rajone įvykę du eismo įvykiai parodė, kad būtina stiprinti eismo saugumą krašto keliuose ties Daugais ir Miroslavu. Kelius, kuriuose įvyko avarijos, prižiūri valstybės įmonės „Kelių priežiūra“ Alytaus padalinys. VĮ „Kelių priežiūra“ Alytaus padalinio vadovas J. Glinevičius pažymėjo, kad krašto kelyje Naujieji Valkininkai-Daugai-Alytus ties Daugais formuojasi „juodoji dėmė“. Per ketverius metus ruože nuo 25,100 km iki 27,400 km užregistruoti 3 įskaitiniai eismo įvykiai, kuriuose 3 žmonės žuvo, 6 sužeisti. Pasak VĮ „Kelių priežiūra“ Alytaus padalinio Kelių priežiūros ir saugaus eismo skyriaus viršininko V. Balčiaus, nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniuose keliuose (Neveiglo g.) vietoje esamų kelio ženklų „Duoti kelią“ bus įrengti kelio ženklai „Stop“, pastatytas geltoname fone padidinto atspindžio kelio ženklas „Lenkti draudžiama“, ženklas „Ribotas greitis“ (70 km/h) su užrašomu tekstu „AVARINGAS RUOŽAS“.
Rajoninis kelias RK1903, jungiantis Rokus (taip pat Kauno pietinę dalį), Girininkus ir Purvininkus, turi sankryžą su keliu 130 Kaunas-Prienai-Alytus. Kelio ilgis - 13,96 km. Kelyje nėra žvyrkelio ruožų, visas kelias yra asfaltuotas. Kelias prasideda Rokuose, skirtingų lygių sankirtoje su krašto keliu 139 Kauno HE-Garliava.