Nekilnojamojo turto mokesčio informacija Lietuvoje

Šiame straipsnyje pateikiama išsami informacija apie nekilnojamojo turto mokestį Lietuvoje, apžvelgiant teisinį reglamentavimą, mokesčio mokėtojus, objektus, tarifus, lengvatas ir deklaravimo bei sumokėjimo tvarką. Informacija atnaujinta pagal galiojančius teisės aktus, atskirai nagrinėjant skirtumus, taikomus skirtingiems mokestiniams laikotarpiams.

Teisinis pagrindas ir mokesčio mokėtojai

Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis nekilnojamojo turto mokestį (toliau - NTM), yra Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas (toliau - NTMĮ). Mokesčio mokėtojai yra Lietuvos ir užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys.

Mokesčio objektas ir išimtys

Mokesčio objektas yra nekilnojamasis turtas, esantis Lietuvos Respublikoje. Tačiau yra numatytos tam tikros išimtys:

• Nebaigtas statyti ir faktiškai nenaudojamas nekilnojamasis turtas, kai:
• nuo statybą leidžiančio dokumento išdavimo dienos yra praėję ne daugiau kaip 10 metų;
• ir per 5 metus nuo nebaigto statyti nekilnojamojo turto įregistravimo Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje dienos statybos metu pasikeitę kadastro duomenys yra patikslinti Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje, kaip tai nustatyta Statybos įstatymo 39 straipsnio 3 dalyje.
• Nekilnojamasis turtas, sukurtas ar įgytas valdžios ir privataus subjektų partnerystės pagrindu, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme, kol vykdoma atitinkama valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutartis ir šis nekilnojamasis turtas naudojamas pagal toje sutartyje nustatytą paskirtį.

Nekilnojamojo turto mokesčio tarifai

Nekilnojamojo turto mokesčio tarifą nustato savivaldybės, atsižvelgdamos į įvairius kriterijus. Konkretus mokesčio tarifas, kuris galios atitinkamos savivaldybės teritorijoje nuo kito mokestinio laikotarpio pradžios, savivaldybės taryba nustato iki einamojo mokestinio laikotarpio liepos 1 dienos.

Mokesčio tarifai svyruoja intervale nuo 0,5 procento iki 3 procentų nekilnojamojo turto mokestinės vertės, atsižvelgiant į šiuos kriterijus:

• Nekilnojamojo turto paskirtį, naudojimą, teisinį statusą, mokestinę vertę, technines savybes, įskaitant energinį naudingumą.
• Mokesčio mokėtojų kategorijas, juridinio asmens teisinę formą, dydį, darbuotojų skaičių ar apyvartą.
• Fizinio asmens ekonominę, socialinę padėtį.
• Nekilnojamojo turto buvimo savivaldybės teritorijoje vietą, pagal teritorijos teisinį statusą (ar statiniui eksploatuoti suformuotas žemės sklypas ar ne) arba pagal strateginio planavimo ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytą prioritetą.

Specialūs tarifai

• Apleistam ar neprižiūrimam nekilnojamajam turtui savivaldybės nustato tarifą nuo 1 iki 5 procentų nekilnojamojo turto mokestinės vertės. Apleistas ar neprižiūrimas nekilnojamasis turtas yra tas, kuris įtrauktas į savivaldybės sąrašą ir nebuvo suremontuotas, rekonstruotas, kurio statyba neužbaigta arba kuris nebuvo nugriautas nustatytu terminu.
• Pagrindiniam gyvenamajam būstui (NTMĮ 6 straipsnio 5 dalis) tarifas yra nuo 0,1 iki 1 procento nekilnojamojo turto mokestinės vertės, viršijančios neapmokestinamąjį dydį, ne mažesnį nei 450 000 eurų, kurį nustato savivaldybės, atsižvelgdamos į mokestinę vertę ir fizinių asmenų ekonominę, socialinę padėtį.

Pagrindinis gyvenamasis būstas yra gyvenamasis pastatas (patalpos), kuriame (kuriose) nekilnojamojo turto savininkas - fizinis asmuo - Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka yra deklaravęs gyvenamąją vietą kalendorinio mėnesio paskutinę dieną. Taip pat tai apima tuo pačiu adresu registruotus pagalbinio ūkio paskirties pastatus (patalpas) ir inžinerinius statinius, susijusius su gyvenamuoju pastatu (patalpomis) bendra ūkine paskirtimi ir skirtus tik nuolatiniams gyvenamojo pastato (patalpų) poreikiams tenkinti.

Jeigu savivaldybės taryba per nurodytus terminus nenustato naujų konkrečių mokesčio tarifų, kitą mokestinį laikotarpį galioja paskutiniai nustatyti konkretūs mokesčio tarifai. Jeigu savivaldybės taryba kito mokestinio laikotarpio konkrečius mokesčio tarifus nustato arba pakeičia po NTMĮ 6 straipsnio 2 dalyje nurodytų terminų, nustatyti (pakeisti) konkretūs mokesčio tarifai savivaldybės teritorijoje taikomi dar kitą mokestinį laikotarpį po ateinančio mokestinio laikotarpio.

Papildomi tarifai fiziniams asmenims

Pagal NTMĮ 6 straipsnio 6 dalį, fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančių ar jų įsigyjamų (išskyrus pagrindinį gyvenamąjį būstą) pastatų ir inžinerinių statinių (vienbučių, dvibučių, daugiabučių, įvairių socialinių grupių, gyvenamųjų (butų), mėgėjų sodų, garažų, gyvūnams auginti, žemės ūkio produkcijai tvarkyti, augalams auginti, pagalbinio ūkio, mokslo, religinių, asmeninio poilsio, viešojo poilsio paskirties pastatų (patalpų) ir inžinerinių statinių (įskaitant žuvininkystės statinius) bendros mokestinės vertės daliai taikomi šie tarifai:

• Neviršijančiai 50 000 eurų - 0 procentų mokesčio tarifas.
• Viršijančiai 50 000 eurų, tačiau neviršijančiai 200 000 eurų - 0,2 procento mokesčio tarifas.
• Viršijančiai 200 000 eurų, tačiau neviršijančiai 400 000 eurų - 0,4 procento mokesčio tarifas.
• Viršijančiai 400 000 eurų, tačiau neviršijančiai 600 000 eurų - 0,6 procento mokesčio tarifas.
• Viršijančiai 600 000 eurų, tačiau neviršijančiai 1 000 000 eurų - 0,8 procento mokesčio tarifas.
• Viršijančiai 1 000 000 eurų - 1 procento mokesčio tarifas.

Papildomas 0,2 procento nekilnojamojo turto mokesčio tarifas taikomas nekilnojamojo turto, išskyrus nekilnojamąjį turtą, kuris apmokestinamas taikant NTMĮ 6 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytus tarifus, mokestinei vertei.

Mokestinis laikotarpis

Nekilnojamojo turto mokesčio mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai.

Pagrindinės lengvatos ir išimtys

Fiziniams asmenims taikomos lengvatos

• Pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės neapmokestinamasis dydis (dydžiai), ne mažesnis (mažesni) negu 450 000 eurų, nustatomas savivaldybių, atsižvelgiant į nekilnojamojo turto mokestinę vertę ir (arba) fizinių asmenų ekonominę, socialinę padėtį.
• Nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamas gyventojų nuosavybės ar jų įsigyjamas nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), naudojamas:
• socialinei globai ir socialiniai priežiūrai;
• pajamoms iš žemės ūkio veiklos gauti (uždirbti);
• 5 metus nuo žemės ūkio veiklos nutraukimo dienos, jeigu iki nutraukimo dienos buvo naudojamas pajamoms iš žemės ūkio veiklos gauti (uždirbti);
• švietimo darbui;
• esantis kapinių teritorijoje;
• fizinio asmens, turinčio meno kūrėjo statusą, naudojamas kaip kūrybinės dirbtuvės (studijos) individualiai kūrybinei veiklai.

Juridiniams asmenims taikomos lengvatos

Neapmokestinamas juridinių asmenų nuosavybės teise priklausantis, jų įsigyjamas ar iš fizinių asmenų perimtas nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), naudojamas:

• Užsienio valstybių diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų, tarptautinių tarpvyriausybinių organizacijų ar jų atstovybių.
• Valstybės ar savivaldybių, laisvųjų ekonominių zonų įmonių, nekilnojamasis turtas, esantis laisvojoje ekonominėje zonoje.
• Bankrutavusių įmonių.
• Tradicinių religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų nekilnojamasis turtas, o kitų religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų - nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), naudojamas tik nekomercinei veiklai arba kulto apeigų reikmenų gamybai.
• Aplinkos apsaugai ir priešgaisrinei apsaugai naudojamas nekilnojamasis turtas ir bendros paskirties objektai pagal Vyriausybės patvirtintą sąrašą.
• Esantis kapinių teritorijoje.
• Asmenų su negalia asociacijų, įmonių ir įstaigų, kurių dalyviai yra tik asmenų su negalia asociacijos.
• Juridinių asmenų, kurių daugiau kaip 50 procentų pajamų per mokestinį laikotarpį sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos, įskaitant kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) pajamas už parduotus įsigytus iš savo narių šių narių pagamintus žemės ūkio produktus, nekilnojamasis turtas, kuris visas ar kurio dalis naudojami pajamoms iš žemės ūkio veiklos ir (ar) kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) pajamoms už parduotus įsigytus iš savo narių šių narių pagamintus žemės ūkio produktus gauti (uždirbti).
• 5 metus nuo žemės ūkio veiklos nutraukimo dienos, jeigu iki nutraukimo dienos buvo naudojamas pajamoms iš žemės ūkio veiklos gauti (uždirbti).
• Daugiabučių namų savininkų bendrijų, namų statybos bendrijų, garažų eksploatavimo ir sodininkų bendrijų nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), naudojamas tik nekomercinei veiklai.
• Labdaros ir paramos fondų nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), naudojamas tik nekomercinei veiklai.
• Mokslo ir studijų institucijų, švietimo įstaigų.
• Socialines paslaugas teikiančių įstaigų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymą.
• Profesinių sąjungų nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), naudojamas tik nekomercinei profesinių sąjungų įstatuose numatytai veiklai.
• Juridinių asmenų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymą, nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), naudojamas tik nekomercinei veiklai.
• Lietuvos banko nekilnojamasis turtas.
• Juridinių asmenų, veikiančių pagal Meno kūrėjų ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymą.
• Nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), naudojamas teikiant tik sveikatos priežiūros paslaugas.

Be to, savivaldybės savo biudžeto sąskaita gali atleisti fizinius ir juridinius asmenis nuo mokesčio arba jį sumažinti. Nekilnojamojo turto mokesčio mokėti nereikia, kai jo suma neviršija 5 eurų.

Deklaravimas ir sumokėjimas

Už 2026 m. ir vėlesnius mokestinius laikotarpius

• Fiziniams asmenims už nuosavybės teise priklausantį arba jų įsigyjamą nekilnojamąjį turtą mokesčių administratorius apskaičiuos, nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijos KIT719 formą užpildys ir pateiks iki kitų kalendorinių metų kovo 1 dienos. Fizinis asmuo apskaičiuotą nekilnojamojo turto mokesčio sumą turės sumokėti iki kovo 15 dienos.
• Juridiniai asmenys už nuosavybės teise priklausantį ar jų įsigyjamą nekilnojamąjį turtą bei už neterminuotai ar ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui perimtą naudotis nekilnojamąjį turtą, kuris nuosavybės teise priklauso fiziniam asmeniui (asmenims) arba jo (jų) įsigyjamą, nekilnojamojo turto mokestį turi apskaičiuoti, deklaruoti (deklaracijos KIT719 formoje) bei sumokėti iki kitų metų vasario 15 d.

Juridiniai asmenys metų eigoje taip pat turi mokėti avansinius mokesčius, po ¼ metinės mokesčio sumos, tris kartus per metus: iki kovo 15, birželio 15 ir rugsėjo 15 dienos. Avansinius mokesčius juridiniai asmenys turi mokėti tik už einamųjų kalendorinių metų sausio 1 d. nuosavybės teise turimą ir (arba) įsigyjamą nekilnojamąjį turtą. Tačiau juridiniai asmenys neprivalo mokėti avansinių nekilnojamojo turto mokesčių, jeigu metinė juridiniam asmeniui priklausančio mokėti nekilnojamojo turto mokesčio suma už einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną nuosavybės teise turėtą nekilnojamąjį turtą neviršija 500 eurų. Be to, jeigu einamaisiais kalendoriniais metais nekilnojamojo turto mokestinė vertė yra didesnė už praėjusiais kalendoriniais metais buvusią mokestinę vertę, avansinis mokestis už tą nekilnojamąjį turtą gali būti skaičiuojamas pagal praėjusiais kalendoriniais metais buvusią nekilnojamojo turto mokestinę vertę. Avansiniai mokesčiai deklaruojami deklaracijos KIT719 formoje. Avansinių mokesčių neprivalo mokėti juridiniai asmenys už nekilnojamąjį turtą, perimtą iš fizinių asmenų.

Už 2025 m. ir ankstesnius mokestinius laikotarpius

• Fiziniai asmenys už nuosavybės teise priklausančius ir jų įsigyjamus gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinius (patalpas), žuvininkystės statinius ir inžinerinius statinius, kurių bendra vertė viršija 150 000 eurų arba 200 000 eurų, nekilnojamojo turto mokestį deklaruoja (pateikiant Deklaracijos KIT715 formą (2 versija), kuri patvirtinta VMI prie FM viršininko 2012-05-10 įsakymu Nr. VA-47) ir sumoka iki einamojo mokestinio laikotarpio gruodžio 15 d.
• Nekilnojamojo turto mokestis už kitą mokesčių mokėtojų (tiek fizinių, tiek juridinių asmenų) nuosavybės teise priklausantį ar įsigyjamą nekilnojamąjį turtą turi būti sumokėti ir deklaracija pateikta metams pasibaigus, iki kitų metų vasario 15 d. Deklaracijos KIT711 forma, patvirtinta VMI prie FM viršininko 2007-05-29 įsakymu Nr. VA-40, turi būti pateikta ir nekilnojamojo turto mokestis turi būti sumokėtas mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, iki kitų metų vasario 15 d.

Juridiniai asmenys metų eigoje taip pat turi mokėti avansinius mokesčius, po ¼ metinės mokesčio sumos, tris kartus per metus: iki kovo 15, birželio 15 ir rugsėjo 15 dienos. Juridiniai asmenys avansinius mokesčius turi mokėti tik už einamųjų kalendorinių metų sausio 1 d. nuosavybės teise turimą ir (arba) įsigyjamą nekilnojamąjį turtą, tačiau juridiniai asmenys, už jiems einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną nuosavybės teise priklausantį ir (arba) įsigyjamą nekilnojamąjį turtą, neprivalo mokėti avansinių nekilnojamojo turto mokesčių, jeigu metinė juridiniam asmenui priklausančio mokėti nekilnojamojo turto mokesčio suma už einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną nuosavybės teise turėtą nekilnojamąjį turtą neviršija 500 eurų. Be to, jeigu einamaisiais kalendoriniais metais nekilnojamojo turto mokestinė vertė yra didesnė už praėjusiais kalendoriniais metais buvusią mokestinę vertę, avansinis mokestis už tą nekilnojamąjį turtą gali būti skaičiuojamas pagal praėjusiais kalendoriniais metais buvusią nekilnojamojo turto mokestinę vertę. Avansiniai mokesčiai deklaruojami deklaracijos KIT711 A priede. Avansinių mokesčių neprivalo mokėti juridiniai asmenys už nekilnojamąjį turtą, perimtą iš fizinių asmenų. Taip pat avansinių mokesčių neprivalo mokėti fiziniai asmenys už jiems nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą.

Nekilnojamojo turto (statinių), vertinamo masiniu būdu, mokestines vertes, nustatytas 2026 m. sausio 1 d., kurios naudojamos mokesčiui apskaičiuoti 3 metus (2026, 2027, 2028 metais), galima rasti VĮ „Registrų centras“ interneto svetainėje įvedus statinio unikalų numerį skyrelyje „Mokestinės vertės paieška pagal unikalų numerį“.

tags: #zibintas #nario #mokestis