Kai medžiai numeta lapus ir gamta tarsi užmiega, o tamsa vis anksčiau mus pasitinka, visiems mums reikia šviesos ir šilumos. Būtent todėl daugelis bendruomenių organizuoja Žibintų šventes, kurios simbolizuoja vidinę šviesą tamsiuoju metų laiku.
Žibintų šventės ištakos ir reikšmė
Žibintų šventė švenčiama tamsiuoju metų laiku, lapkričio mėnesį, kai itin mažai saulės, dažnai lyja, nesigirdi paukščių balsų, darosi liūdna ir nyku. Lapkričio mėnesį prasideda tamsos metas. Aplink viskas nurimsta, nutyla. Gamta panyra į sapną. Dabar žmonės nemėgsta šio laikotarpio. Gal pamiršo, kad kiekvienas laikas yra labai prasmingas ir reikalingas? Juk neįmanoma, kad žmogus visada būtų tik jaunas, neįmanoma, kad obelis tik žydėtų, kiekvienas ciklas turi savą svarbą.
Tamsiuoju laikotarpiu žmonės turėtų gyventi ramiau, daugiau laiko skirti savo vidiniam pasauliui. Žibintų šventė mums visiems primena, kad nors lauke ir tamsu, viduje visada šilta ir šviesu. Viduje - tai sieloje. Tamsos metu sieloje, kaip ir gamtoje, vyksta tikroji kūryba, pasiruošimas pavasariui arba idėjų realizavimui. Sėklos bręsta žemėje, kaupia visas jėgas, kad galėtų prasikalti ir išvysti saulės šviesą. Žmogus brandina idėjas savo pasąmonėje, kurias atėjus laikui realizuos.
Žibintų šventė įprasmina geradarystės ir dosnumo, vidinės šviesos vertybes. Ji moko mus ugdyti atjautą ir dosnumą, puoselėti savo vidinę šviesą. Vidinė šviesa - tai sielos šviesa.
Šv. Martyno dienos sąsajos
Lapkričio viduryje lopšeliuose-darželiuose dažnai minima švento Martyno diena, siejama su Žibintų švente. Šventasis Martynas - vyskupas, IV amžiuje gyvenęs Italijoje. Legenda byloja, kad kartą jis, tuomet dar paprastas kareivis, kelyje sutikęs iš šalčio drebantį elgetą ir jo pasigailėjęs - perkirtęs savo apsiaustą ir pusę jo atidavęs pavargėliui. Tą naktį sapne jam pasirodęs Kristus, apsigaubęs apsiausto puse, ir taręs: „Martynai, tai mane tu apgaubei savo drabužiu“.
Žibintų šventės organizavimas ikimokyklinėse įstaigose
Šviesa, jaukumas ir bendrystė - tokiais žodžiais norisi apibūdinti jausmus ir nuotaiką, kurie lydi visą žibintų laikotarpį ikimokyklinėse įstaigose.
Pasiruošimas šventei
Lopšelių-darželių bendruomenės kruopščiai ruošiasi Žibintų šventei. Tėvai kartu su vaikais vakarodami gaminasi žibintus, juos dekoruoja pagal savo sumanymą, naudoja gamtinę medžiagą, antrines žaliavas. Kai kuriuose darželiuose, pavyzdžiui, darželyje „Saulužės vaikai“, vaško žvakelės gaminamos prieš Vėlines. Su vaikais 2-3 savaites laukiama ir ruošiamasi šventei.
Grupėse vyksta pokalbiai apie laiko tėkmę, apie švento Martyno vardo dieną, Žibintų arba Šviesos šventę, padedant ugdytiniams suprasti, kodėl tamsa keičia šviesą, diena - naktį, siejant šviesą su šiltu bendravimu, gerais darbais ir gyvybe žemėje. Vaikai mokosi dainelių ir žaidimų, tinkančių šiai šventei. Jie visada patys nori būti nykštukais ir pajausti stebuklų galią, todėl mielai kartu su mokytojomis grupėse žaidžia rato, pirštukų žaidimus, dainuoja daineles apie nykštukus ir gamtą. Lauke vaikai iš šakelių stato nykštukams namelius ir laukia dovanėlių.
Kviesdami tėvelius į Žibintų šventę, pedagogai ragina ieškoti, įžiebti ir nešioti šilumą bei šviesą. Kai kuriose įstaigose mokytojos kviečia ir kitus pedagogus pasimokyti, pavyzdžiui, iš vilnos velti nykštukus, kaip tai darė mokytojos Birutė Palekienė ir Vitalija Stankaitienė.
Šventės eiga
Žibintų šventė prasideda sutemus. Po pokalbių ugdytiniai užsidega žibintus ir kartu su mokytojomis renkasi darželio kieme arba kiemeliuose. Ten stebimi vaidinimai, pavyzdžiui, pagal pasaką „Mergaitė ir žibintas“ arba spektakliai, tokie kaip „Mėnulio šešėlio vaikai“, kurį parodė ansamblio vaikai „Linksmosios natelės“. Klausomasi istorijų ir pasakų apie kibirkštėlę.
Šventės metu žaidžiami įvairūs žaidimai, dainuojamos dainelės. Vienas populiarių žaidimų yra Nykštukų žaidimas, kuriame vaikai įsivaizduoja, kaip nykštukai prabunda, keliauja miško takeliu, kala akmenis, renka brangakmenius ir grįžta namo, nešini žibintais, rodančiais kelią tamsoje.
Prie laužavietės vaikus pasitinka žibintininkas ir nykštukai. Žaidžiami žaidimai „Šiltos kelnės ir švarkiukas“, „Keliavau plačiais keliais ir siaurais takeliais“. Keliaujama su nykštukais ir dainuojama „Štai prie vartų pakabintas perlamutrinis žibintas“, klausomasi jų istorijų apie paslėptus lobius, užkastus deimantus ir aukso luitelius. Kiekvienas vaikas ieško lobio.
Pasišviesdami žibintais, visi šventės dalyviai keliauja aplink darželį. Žibintų šventė visiems primena, kad nors lauke ir tamsu, viduje visada šilta ir šviesu.