Seimas, siekdamas sugriežtinti atsakomybę už gyvūnų nepriežiūrą ir žiaurų elgesį su jais, 2021 m. gegužės 27 d. priėmė Administracinių nusižengimų kodekso pataisas. Šios pataisos panaikino galimybę taikyti įspėjimą už Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo bei kitų su gyvūnų gerove ir apsauga susijusių teisės aktų pažeidimus. Taip pat buvo padidintos baudos už žiaurų elgesį su gyvūnu ir jo kankinimą.
Nuo šiol žiaurus elgesys su gyvūnu, gyvūno kankinimas, kai dėl to gyvūnams gresia žūtis ar suluošinimas, užtrauks baudą nuo 900 iki 3200 eurų, o ne nuo 300 iki 1750 eurų, kaip buvo numatyta anksčiau galiojančiame kodekse.
Teisinis reguliavimas ir pagrindiniai aktai
Pagrindiniai teisės aktai, reguliuojantys gyvūnų apsaugą nuo žiauraus elgesio, yra šie:
- Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas
- Laukinės gyvūnijos įstatymas
- Administracinių nusižengimų kodeksas (ANK)
- Baudžiamasis kodeksas (BK)
Šie teisės aktai yra tiesiogiai nukreipti į gyvūnų apsaugą.
Administracinė ir baudžiamoji atsakomybė: kriterijai
Pagrindinis kriterijus, skiriant ir atribojant baudžiamąją atsakomybę nuo administracinės, yra pavojingi padariniai. Administracinėje teisėje baudžiama už žiaurų elgesį su gyvūnu jį kankinant arba kai dėl žiauraus elgesio gyvūnui gresia žūtis arba suluošinimas. Baudžiamoji atsakomybė kyla tuomet, jei su gyvūnu yra ne tik žiauriai elgiamasi, bet dėl to gyvūnas žūsta arba yra suluošinamas.
Taigi, esminis atribojimo kriterijus yra ne pati veika, o kilę pavojingi padariniai. Jei gyvūnas dėl asmens elgesio su juo yra suluošinamas arba žūsta, taikoma baudžiamoji atsakomybė.
Žiaurus elgesys su gyvūnu: apibrėžimas ir pavyzdžiai
Sąvokos, ką pripažįstame ir laikome žiauriu elgesiu su gyvūnu bei gyvūno kankinimu, yra apibrėžtos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme. Šiame įstatyme nurodomas konkretus elgesys, kuris pripažįstamas žiauriu. Pavyzdžiai:
- Gyvūno gąsdinimas
- Sąmoningas gyvūnų padarymas bešeimininkiu
- Gyvūnų agresijos kitų gyvūnų ar žmonių atžvilgiu skatinimas dresuojant (išskyrus tarnybiniais tikslais naudojamų gyvūnų dresavimą)
- Nepakankamas gyvūnų šėrimas ar girdymas
- Kiti veiksmai, sukeliantys gyvūnų žūtį, skausmą, kančią, pavojų gyvūnų sveikatai ar gyvybei (išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus).
Nors įstatyme pateiktas sąrašas nėra baigtinis, veiksmai, sukeliantys pavojingus padarinius - suluošinimą ar žūtį - užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Jei tokie veiksmai, nors ir amoralūs, nesukelia gyvūno žūties ar suluošinimo, gali užtraukti tik administracinę atsakomybę.
Sankcijos už žiaurų elgesį su gyvūnais
Asmenims už žiaurų elgesį su gyvūnais taikomos skirtingos sankcijos, priklausomai nuo to, ar taikoma administracinė, ar baudžiamoji atsakomybė.
Administraciniai nusižengimai
Administracinių nusižengimų kodekso (ANK 346 str. 16-19 d.) numatytos baudos prasideda nuo 150 Eur ir gali siekti iki 6 000 Eur. Taip pat numatyta galimybė konfiskuoti gyvūną, kuris yra skriaudžiamas.
Baudžiamoji atsakomybė
Pagal Baudžiamąjį kodeksą (BK 310 str. 1 d.) už žiaurų elgesį su gyvūnais numatytos kelios bausmių rūšys:
- Viešieji darbai
- Bauda, galinti siekti iki 100 000 Eur
- Laisvės apribojimas
- Areštas
- Laisvės atėmimas iki vienerių metų
Laisvės atėmimo bausmės ir jų taikymas
Nors Baudžiamasis įstatymas numato galimybę skirti laisvės atėmimo bausmę iki vienerių metų už žiaurų elgesį su gyvūnu, tokios bausmės paprastai nėra taikomos. Tai lemia bausmių skyrimo tvarka, teismų praktika ir baudžiamoji politika, kurios siekia mažinti įkalinamų asmenų skaičių. Dažniausiai bylos baigiamos supaprastinto proceso tvarka, priimant baudžiamąjį įsakymą.
Sankcijų skyrimo procedūra
Skiriant bausmę, atsižvelgiama į daugybę aplinkybių:
- Padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį
- Kaltės formą ir rūšį
- Padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus
- Nusikalstamos veikos stadiją
- Kaltininko asmenybę (teisėtas, dirba, šeima, elgesys ir kt.)
- Asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį
- Atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes
- Nusikalstama veika padarytą žalą
Kadangi BK 310 str. numatytas nusikaltimas yra nesunkus, pirmą kartą teisiamam asmeniui už nesunkų tyčinį nusikaltimą teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes.
Procesas gali pasibaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu, kurio metu laisvės atėmimo bausmė nėra galima. Paprastai skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, su kuria sutinka kaltininkas ir kurią siūlo prokuroras.
Statistika ir bylų specifika
Kasmet Lietuvos apylinkių teismai gauna nedidelį baudžiamųjų bylų skaičių dėl žiauraus elgesio su gyvūnais - apie 12-14 bylų per metus. Pavyzdžiui, Šiaulių apylinkės teisme 2019 m. ir 2020 m. buvo gauta po 4 tokias bylas, o 2021 m. - nebuvo gauta nė vienos. Palyginimui, bylų dėl smurto artimoje aplinkoje 2021 m. Šiaulių apylinkės teisme buvo gauta per 130.
Baudžiamųjų bylų dėl žiauraus elgesio su gyvūnais specifika yra gyvūnų žalojimas įvairiais būdais, dažnai sukeliant gyvūnų žūtį. Kaltinamieji paprastai pripažįsta kaltę, gailisi ir žada pasitaisyti, motyvuodami gyvūno elgesiu (pvz., per garsus lojimas, netinkama vieta atlikti gamtinius reikalus) arba pasakydami, kad pasikarščiavo ar buvo neblaivūs. Tokie motyvai nėra pateisinami.
Prevencija ir visuomenės vaidmuo
Nors visuomenėje neretai diskutuojama apie bausmių griežtinimą, svarbu akcentuoti, kad kovojant su žiauriu elgesiu su gyvūnais, nebūtina galvoti vien tik apie laisvės atėmimo maksimalios ribos didinimą. Daug dėmesio reikėtų skirti nusikaltimo prevencijai.
Šiam tikslui padeda įvairios nevyriausybinės organizacijos, tokios kaip „Tušti narvai“ ir „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“. Jos siekia, kad būtų įteisinta galimybė gyvūnų gerovės organizacijoms automatiškai pripažinti nukentėjusiomis bylose dėl žiauraus elgesio su gyvūnais.
Praktikoje būtinas griežtesnis ir nuoseklesnis baudų taikymas, efektyvi draudimo laikyti gyvūnus kontrolė ir centralizuotas pažeidėjų registras. Taip pat svarbi viešinimo dalis - aiškus informavimas apie teisinius atvejus ir kampanijos, parodančios pasekmes už žiaurų elgesį su gyvūnais. Viešumas veikia kaip stipri prevencinė priemonė.
Gyvūno sąvoka ir teisinė apsauga
Lietuvos teisės aktuose, tokiuose kaip Baudžiamasis kodeksas ar Administracinių nusižengimų kodeksas, aiškiai nereglamentuota, kas laikoma gyvūnu. Tačiau Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme pateikiama ne tik bendrinė gyvūno sąvoka, bet ir atskirų gyvūnų kategorijų apibrėžimai (pvz., bandomųjų, ūkinių gyvūnų, augintinių, kovinių šunų ir kt.).
Dėl gyvūnų rūšių gausos įstatymuose negali būti išvardijamos visos gyvūnų rūšys. Gyvūno apibrėžimas turėtų būti suprantamas plačiąja prasme, įtraukiant paukščius, žuvis, laukinius žvėris, gyvulius, vabzdžius ir pan.
Nors žiaurus elgesys su gyvūnais nėra naujai susiformavęs reiškinys, įstatymai pateikia nebaigtinį sąrašą veiksmų, sukeliančių gyvūnų žūtį, skausmą, kančią, pavojų sveikatai ar gyvybei. Tai gali būti veterinarinės pagalbos nesuteikimas, gyvūnų gąsdinimas, sužeidimas ar nužudymas, zoofiliniai veiksmai ir kt.
Žiaurus elgesys su gyvūnais apibrėžiamas kaip tyčinis skausmo, fizinės ir (arba) psichologinės kančios, pavojaus gyvūno sveikatai ar mirties sukėlimas arba nepriežiūra, jei šie veiksmai padaryti be teisinio pagrindo. Įstatymai numato ir išimtis, kurios nelaikytinos žiauriu elgesiu, pavyzdžiui, teisės aktų nustatyta tvarka atliekamas gyvūnų medžiojimas ar kastravimas.
Konfiskavimas ir jo iššūkiai
Už žiaurų elgesį su gyvūnais gali būti taikoma tokia baudžiamojo poveikio priemonė kaip gyvūno konfiskavimas. Tačiau šios priemonės įgyvendinimas susiduria su papildomais iššūkiais:
- Sąlygų laikyti konfiskuotus gyvūnus nebuvimas
- Apsunkinta paėmimo tvarka
- Neretai pasitaikantis pareigūnų kvalifikacijos trūkumas
- Gyvūnų prieglaudų ir kitų institucijų, priimančių gyvūnus, vietų trūkumas, apsunkinantis gyvūnų realizavimo procesą
Daugiausiai nepatogumų kelia procedūra dėl konfiskuotinų laukinių gyvūnų, kurių laikymo sąlygas ir likimą sprendžia Aplinkos apsaugos ministerija.