Vairuotojai automobilius daužo nuo pat tada, kai ši transporto priemonė atsirado. Tačiau ilgą laiką taip ir nesutariama, kurią avariją galima pripažinti pačia pirmąja pasaulyje. Ar tai turėtų būti avarija, kurios metu buvo sužaloti žmonės ar būtinai turėjo būti žuvusiųjų? O galbūt tai turėtų būti tokia avarija, kurioje automobilis tiesiog į ką nors atsitrenkė? Šiame straipsnyje apžvelgsime pačias žiauriausias avarijas keliuose, lenktynių trasose, kosmoso misijose ir kitas didžiausias katastrofas žmonijos istorijoje.
Pirmosios avarijos istorijoje
Savaeigių transporto priemonių judėjimui ne visada naudotas vidaus degimo variklis. Kai kurie kūrėjai naudojo garo variklius, kurie padėdavo transporto priemonei judėti. Johno Scotto Russello sukurta garų mašina tiesiog sprogo, ir šio įvykio metu žuvo keturi žmonės. Po tokios nesėkmės kūrėjas buvo priverstas uždaryti savo verslą. Sklando versija, kad prie sprogimo prisidėjo aktyvistai, nusiteikę prieš savaeiges transporto priemones, kurie ant kelio primetė metalo.
Kai kurie šaltiniai nurodo, kad pirmoji mirtina avarija įvyko 1869-aisiais, kai Airijoje žuvo mokslininkė Mary Ward. Avarija nutiko tuomet, kai garais varoma savaeigė transporto priemonė per greitai įvažiavo į posūkį. Tačiau niekas nėra tikras, kodėl M. Ward mirtis laikoma pirmuoju tragišku eismo įvykiu, atsižvelgiant į žmonių, kurie mirė J. S. Russello garo mašinos tragedijos metu.
Pirmoji avarija su automobiliu
Vienas iš ankstyvųjų automobilių kūrėjų buvo Jamesas Williamas Lambertas. Išradėjas suvaidino didžiulį vaidmenį ankstyvojo automobilių vystymosi XIX-ojo amžiaus pabaigoje - jis pateikė daugiau kaip 600 patentų. Natūralu, kad jis mėgo ne tik ką nors išrasti, bet ir tai išbandyti. Deja, bet kelionė nebuvo sėkminga. Mašinai užvažiavus ant medžio šaknų, ji tapo nevaldoma ir atsitrenkė į žirgams pririšti skirtą buomą.
Pirmasis automobilio ir dviračio susidūrimas
1896-aisiais Henris Wellsas vairavo „bearklį vežimą“ ir dalyvavo „bearklių vežimų lenktynėse“. Deja, bet nevaldomos mašinos kelyje atsidūrė dviratininkas Ebelingas Thomas. Pamatęs automobilį jis pasimetė ir nusprendė tiesiog stovėti vietoje. Deja, tokia taktika nepasiteisino. H. Wellsas užvažiavo ant E. Thomaso. Tai nebuvo tragiška avarija - E. Thomasui lūžo koja.
Pirmoji mirtina eismo įvykio auka
1899 metais įvyko pirmoji pasaulyje mirtina eismo įvykio avarija. Ši tragedija įvyko Niujorke ir ją sukėlė elektromobilis. Būtent elektra varomas taksi tapo tragiškos avarijos įrankiu, po kurio ratais pakliuvo Henris Halas Blissas. Pagal pateiktas išvadas, buvo nurodyta, kad H. H. Blissas mirė nuo kraujavimo. Elektrinio taksi vairuotojas Arthuras Smithas buvo apkaltintas žmogžudyste, bet taip ir nenuteistas, nes buvo nuspręsta, kad H. H. Blisso mirtis „buvo netyčinė“. Apie šį nutikimą jau kitą dieną rašė „The New York Times“, tačiau per daug dėmesio šiai avarijai nebuvo skirta.
Žiauriausios katastrofos žmonijos istorijoje
Nors žmonijos istorija yra trumpa, palyginti su planetos egzistavimo laikotarpiu, per šį laiką įvyko daugybė negandų, kurios neigiamai paveikė žmoniją, nusinešė daug gyvybių ar sužlugdė komfortišką kasdienybę. Gamtos stichijoms ar ligoms pasipriešinti yra beveik neįmanoma, tačiau dėl žmogaus veiksmų įvykusios katastrofos sunkiai suvokiamos. Šiame straipsnyje apžvelgsime didžiausias gamtos ir žmogaus sukeltas katastrofas žmonijos istorijoje, kurių pasekmės žinomos ir bus prisimenamos dar ilgus metus.
1. Černobylio atominės elektrinės sprogimas (1986 m.)
Tai - brangiausia nelaimė istorijoje, kurios žala siekia 200 mlrd. dolerių. Černobylio katastrofa laikoma didžiausia socialine ekonomine katastrofa taikos metu. Dėl nelaimingo atsitikimo buvo oficialiai apkaltinti jėgainės operatoriai, kurie neišmanė būtinų saugumo reikalavimų, ir dėl to Černobylio atominės jėgainės ketvirtame reaktoriuje kilo gaisras, kurio metu į aplinką buvo išmestas didelis kiekis radioaktyvių dulkių. Jas vėjas išnešiojo ne tik po Baltarusiją, Rusiją, Ukrainą, bet nunešė netgi į Prancūzijos vakarus bei Italiją. Tūkstančiai kvadratinių kilometrų miško ir žemės ūkio naudmenų pasidengė radioaktyviomis medžiagomis. Nors buvo evakuoti tūkstančiai žmonių, tačiau žymiai daugiau liko radiokatyviose teritorijose. Netiesioginis radiacijos poveikis netruko išryškėti: vis dažniau ėmė pasitaikyti gyvulių apsigimimų, o žmonių tarpe padažnėjo radiacijos sukelti susirgimai, ypač vėžiniai. Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos oficialiais duomenimis, Černobylio avarija turėjo neigiamų pasekmių 9 mln. žmonių.
1986 m. Balandžio 26 d. šiaurinėje tuometinės Ukrainos SSR dalyje, prie Pirpiatės miesto įsikūrusios atominės elektrinės 4 reaktorius perkaito ir sprogo. Sprogus reaktoriui įsiliepsnojo radioaktyvus kuras, iškart po aplinką pasklido radioaktyviosios dalelės, nukeliavusios net iki Skandinavijos. Tik suvokę tragedijos skalę, valdžia ėmė evakuoti vietinius gyventojus, žinias slėpė nuo likusių Sovietų Sąjungos gyventojų ir dangstė situacijos detales. Galų gale tiesa išaiškėjo: nuo radiacijos tiesioginio poveikio žuvo sąlyginai nedaug - 31 žmogus, bet apie 70 000 neteko gyvenamosios vietos, o apie 10 000 km² ploto žemės Baltarusijoje ir Ukrainoje tapo nedirbama ir nebeapgyvendinama.

2. Ispaniškasis gripas (1918 m.)
Kitaip žinoma kaip 1918 m. epidemija, ši gripo atmaina užkrėtė beveik 500 milijonų žmonių visame pasaulyje, o susirgimas mirtimi baigėsi daugiau nei 50 milijonų pacientų. Skaičiuojama, kad dėl šios ligos mirė nuo 3 iki 5 proc. visos žmonijos, paversdami Ispaniškąjį gripą bene daugiausiai gyvybių pasiglemžusia katastrofa žmonijos istorijoje. Ši liga pasirodė labai sunkiu žmonijai laikotarpiu, į pabaigą artėjo Pirmasis pasaulinis karas, tad per 6 metus dėl karo ar ligų žuvo daugiau nei 91 milijonas žmonių.
3. Pasauliniai karai (I ir II)
Didžiausi ir kruviniausi žmonijos kariniai konfliktai kartu nusinešė apie 100-120 milijonų gyvybių, didžioji dalis šių žūčių teko Europai. Karinių ar politinių ambicijų apakinti valstybių vadovai panardindavo tautas į kruvinus karus, kuriuose mirdavo ir viltis, ir jauni bei tvirti vyrai. Per šį laikotarpį taip pat buvo vykdomos gana žiaurios politinės ir ideologinės represijos, SSRS gulagų politika ir nacių koncentracijos stovyklos. Tai buvo pirmieji kariniai konfliktai, kada civilių žuvo daugiau nei fronte esančių ginkluotų kareivių.
Visa Antrojo pasaulinio karo istorija | Antrojo pasaulinio karo dokumentinis filmas | 1 dalis
4. Tamboros ugnikalnio išsiveržimas (1815 m.)
Tai - vienas iš galingiausių ugnikalnių išsiveržimų istorijoje. Vulkanologų skalėse šis išsiveržimas gauna aukščiausią įvertinimą. Indonezijoje esanti Tambora netikėtai išsiveržė 1815 metais, išmesdama tokį kiekį dujų, dūmų ir nuodingų medžiagų į orą, kad 1816 metai istorikų tapo praminti „metais be vasaros“. Klimatas pasikeitė globaliu mastu. Derliai sumažėjo visuose žemynuose, oro sąlygos suekstremalėjo net ir toli nuo Indonezijos įsikūrusiuose planetos kampeliuose, o virš Indonezijos salų labai ilgą laiką kabojo dūmų debesys. Dūmų debesys pakilo iki 43 km aukščio, Londone, esančiame už daugiau nei 10 000 km, praėjus daugiau nei mėnesiui po sprogimo buvo galima matyti nuostabius saulėlydžius dėl vėjo atpūstų pelenų, o vasara buvo beveik 1 laipsniu šaltesnė visame pasaulyje.
5. Prekyba vergais kolonizacijos laikotarpiu
Atlanto vergų verslas - toks pavadinimas kartais suteikiamas europiečių kolonistų vergų transportavimo keliams ir prekybai žmonėmis kolonializmo laikotarpiu. Kai XV a. prasidėjo sparti naujųjų žemių Pietų Amerikoje, Šiaurės Amerikoje ir kitose pasaulio vietose kolonizacija, labai trūko darbo jėgos. Europiečiai buvo atkentėję marą, tad tiesiog nebuvo pakankamai žmogiškųjų išteklių ir žmonių, kurie savu noru atvyktų į kolonijas ir ten gyventų. Tad kolonistai nusprendė, jog pigiau ir efektyviau bus afrikiečius paversti pigia darbo jėga - paimti vergovėn. Vidutiniškai tik apie pusę į laivus per prievartą įlaipintų Afrikos gyventojų pasiekdavo kelionės galą, kiti mirdavo jūroje, nuo bado ar ligų. Skaičiuojama, kad į vergovę Amerikose iš Afrikos buvo pasiųsta apie 12 milijonų žmonių, kurie susimaišė su vietiniais ir dabar sudaro dideles etnines grupes šių žemynų gyventojų tarpe.
6. Holokaustas
Žmonijos istorijoje niekada nebuvo tokio žiauraus režimo kaip Vokietijos naciai. Nė vienas iš kitų režimų nekūrė technologijų ir įtaisų bei fabrikų, kurie skirti greitesniam ir efektyvesniam žmonių naikinimui. Skaičiuojama, kad holokausto metu nužudyti maždaug 6 milijonai žydų (arba beveik 36% visų pasaulio žydų) ir apie 11 milijonų kitų nacizmo „priešų“. Lietuva dėl holokausto neteko beveik 230 000 gyventojų, arba apie 9% visos populiacijos. Tai tikrai pati baisiausia žmogaus ranka sukelta katastrofa istorijoje.

7. Juodasis Maras (XIV amžius)
Bene garsiausias visų laikų dviejų žodžių junginys - "Juodoji mirtis" apibūdina vieną baisiausių epidemijų žmonijos istorijoje. 1346 metais Yersinia pestis bakterija atvyko iš Centrinės Azijos į Italijos uostus. Iš ten per keletą metų paplito po Europą ir manoma, jog nužudė tarp 75 ir 200 milijonų čionykščių gyventojų. Išžudžiusi 30-60 proc. visų Europos gyventojų, liga atsitraukė, grįždama tik vienkartinių protrūkių forma iki XIX amžiaus.
8. Holodomoras ir Didysis Kinijos badas
XX amžiaus politiniai režimai buvo tikrai brutalūs. 1958 metais dėl prastų oro sąlygų, sausros ir Mao Dzedongo blogų politinių sprendimų prasidėjo baisus badas Kinijoje. Per 3 metus (1959-1961 m.) dėl bado Kinijoje žuvo tarp 15 ir 45 milijonų žmonių. Dangstymai, uždara Kinijos sienų politika ir kiti sunkumai sutrukdė tiksliau apibrėžti žuvusiųjų skaičių, bet tai tikrai viena iš žiauriausių katastrofų žmonijos istorijoje.
Mums artimesnis ir geriau žinomas siaubas, vadinamas Holodomoru - 1932-1933 m. kilęs badas Ukrainoje nusinešė per 4 milijonus gyvybių. Tuo pat metu Kazachstane taip pat buvo badas, žuvo apie 700 000 žmonių, o visoje Sovietų Sąjungoje trūko maisto.
9. Šensi žemės drebėjimas (1556 m.)
Kinijos vidurio rytuose esančios Šansi provincijos gyventojams 1556 metų sausio 23 dienos rytas buvo tikrai baisus. Tik auštant ėmė drebėti žemė ir 97 apygardos šiame regione pajautė, kaip daiktai krenta ir dūžta, sienos skyla, o danga po kojomis ima skirtis. Stichija sunaikino 840 kilometrų pločio teritoriją, žuvo per 830 000 žmonių, dauguma iš jų gyveno dirbtiniuose urvuose ir prie uolų, kurios nuslinko ar įgriuvo, sukeldamos katastrofišką situaciją. Iki šių dienų manoma, jog tai daugiausiai gyvybių visoje žmonijos istorijoje nusinešęs žemės drebėjimas.
10. Rugsėjo 11-oji ir terorizmo iškilimas (2001 m.)
Modernioje istorijoje didžiausia grėsmė nekaltoms žmonių gyvybėms yra terorizmas. Bene ryškiausias terorizmo apsireiškimas mūsų istorijoje - 2001 m. rugsėjo 11 d. tragedija, kada teroristai iš grupuotės Al-Qaeda, kuriai vadovavo O. bin Ladinas, užgrobė keleivių pilnus lėktuvus ir rėžėsi į Pasaulio prekybos centrus Niujorko širdyje - Manhetene. Per vieną dieną sugriuvo du keturių šimtų metrų aukščio miesto simboliai, žuvo beveik 3 000 žmonių, o Vakarų pasaulis suprato, jog saugumas nebėra toks užtikrintas.

Didžiausios avarijos pasaulyje pagal žalą
Nors ne visos avarijos įvyksta dėl gamtos stichijų, kai kurios iš jų padaro milžinišką žalą. Štai keletas pavyzdžių:
| Vieta | Avarijos tipas | Avarijos žala (mlrd. USD) |
|---|---|---|
| 1. | Černobylio atominės elektrinės sprogimas | 200 |
| 2. | „Columbia“ kosminio laivo katastrofa | 13 |
| 3. | „Prestige“ tanklaivio avarija | 12 |
| 4. | „Challenger“ kosminio laivo katastrofa | 5,5 |
| 5. | Naftos terminalo katastrofa | 3,4 |
| 6. | „Exxon Valdez“ naftos išsiliejimas | 2,5 |
| 7. | B-2 bombonešio katastrofa | 1,4 |
| 8. | Traukinių susidūrimas Kalifornijoje | 0,5 |
| 9. | Automobilio susidūrimas su benzinvežiu Vokietijoje | 0,358 |
| 10. | „Titaniko“ laivo paskendimas | 0,150 |
Žiauriausios lenktynių avarijos
Nors šiuolaikinės lenktynės yra gerokai saugesnės nei anksčiau, istorija mena daugybę tragiškų įvykių.
Žymūs atvejai
- Robertas Kubica, kadaise laikytas viena didžiausių „Formulės 1“ žvaigždžių, patyrė žiaurią ralio avariją 2011 metais, kuri vos nesibaigė plaštakos amputacija ir privertė jį išmokti vairuoti kaire ranka. Jo karjera „Formulėje 1“ nutrūko.
- 1955 m. 24 valandų Le Mans lenktynės, kurių metu žuvo 84 žmonės.
- 1977 m. „Grand Prix“ lenktynės Pietų Afrikos Respublikoje, kuriose žuvo lenktynininkas Tomas Pryce‘as.
- 1994 m. „Grand Prix“ lenktynės San Marine, kuriose žuvo legendinis Ayrtonas Senna.
Žiauriausios avarijos keliuose
Ne tik lenktynių trasose, bet ir paprastuose keliuose įvyksta tragiškų nelaimių.
Įsimintini įvykiai
- 2009 m. Vokietijoje įvyko masinė 259 automobilių avarija, kurios metu sunkiai sužeisti 66 žmonės.
- 2005 m. Milane automobilis „Ferrari Enzo“, vairuojamas 257 km/h greičiu, rėžėsi į kliūtį, žuvo vairuotojas.
- 2004 m. Prancūzijoje automobilis „Ferrari 360“ rėžėsi į elektros stulpą, tačiau vairuotojas ir keleivė liko gyvi.
- Egipto greitkeliu 241 km/h greičiu važiavęs „Lamborghini“ rėžėsi į vilkiką, automobilis buvo sunaikintas, tačiau vairuotojas išgyveno.
Dauguma šių tragiškų avarijų įvyko dėl didelio greičio, neatsargaus vairavimo ir vairuotojų įgūdžių stokos.
Saugumo spragos naujuose automobiliuose
Kaunietis Dovydas L. pasakojo apie nelaimę, nutikusią jo mamai. Autostradoje Kaunas-Klaipėda didžiulį pienovežio smūgį gavęs naujas „Volvo XC60“ automobilis neišskleidė nė vienos saugos oro pagalvės. Moteris per avariją išgyveno, bet patyrė daugybinius kūno sužalojimus ir stiprų smegenų sutrenkimą, du mėnesius praktiškai negalėjo vaikščioti, o galvos svaigimus kenčia iki šiol.
Dovydas apgailestavo, kad automobilis kainuoja daug tūkstančių, o negali būti tikras dėl saugumo. „Volvo“ atstovybės Lietuvoje „Sostena“ atstovė Beata Kunevičienė patvirtino, kad įvykis atstovams yra žinomas ir užtikrino, kad visos automobilyje buvusios saugos sistemos suveikė tinkamai. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Automobilių inžinerijos katedros docentas dr. Vidas Žuraulis patvirtino, kad tarp automobilių gamintojų yra įprasta nemontuoti saugos pagalvių daviklių į automobilio galą, nes užpakalinio smūgio metu veikia priešinga jėga, spaudžianti vairuotojo ir keleivių kūnus atgal. Jis atkreipė dėmesį, kad dalis vairuotojų neteisingai įsivaizduoja, kaip veikia saugos pagalvės, o reklamos sukuria klaidingą įspūdį.
Saugiausios ir pavojingiausios vietos automobilyje
Vairavimo mokyklos „Draiveris“ instruktorius Sigitas Pudžemys tikina, kad pati saugiausia vieta keleiviui automobilyje yra galinėje sėdynėje už vairuotojo. Vairuotojas kritiniu atveju vairą suks į kairę pusę, kad save apsaugotų nuo tiesioginio smūgio - tai žmogiškas instinktas. Vaiką vaikiškoje kėdutėje saugiausia vežti ant galinės sėdynės per vidurį tarp priekinių sėdynių.
Vairavimo mokyklos „Rigveda“ mokymų vadovė Vaida Trinkūnienė pabrėžia, kad labai stambų ir sunkų keleivį reikia sodinti į priekį, nes sėdėdamas gale, dėl savo didelės masės eismo įvykio metu jis gali nutraukti saugos diržą ir savo nevaldomu kūnu užmušti kitus keleivius. Svarbu tinkamai susireguliuoti sėdynę, o ypač galvos atramą. Galvos atrama saugo nuo kaklo slankstelių lūžių, todėl ji turi būti sulygiuota su sėdinčiojo viršugalviu. Saugos diržai taip pat reguliuojasi pagal ūgį. Jų netinkamai nesureguliavus, pavyzdžiui, jei saugos diržas yra per aukštai ir liečia kaklą, tai eismo įvykio metu gali pasmaugti.
Nesegintys saugos diržo keleiviai patiria baisius skausmus ir yra pražūtingi. Eismo įvykio atveju visi neprisisegę keleiviai, veikiami inercinių jėgų, lekia iš savo vietų ir užmuša vieni kitus susitrenkdami galvomis ar užsimuša patys išlėkę per priekinį stiklą. Dažnas atvejis, kada sėdintys gale keleiviai nesegi saugos diržų, tačiau eismo įvykio atveju tai yra pražūtinga.
O kuri vieta keleiviams yra pati pavojingiausia? Anot vairavimo mokyklos „Autoaidas“ direktorės Margaritos Vilkanauskienės, labiausiai eismo įvykio metu nukenčia sėdintis šalia vairuotojo. Taip yra todėl, nes, suveikus savisaugos instinktui, vairuotojas pirmiausia saugo save.
Lėktuvo avarija Kauno rajone (2019 m.)
Kauno apygardos prokuratūroje baigtas ikiteisminis tyrimas dėl 2019 m. gruodžio 08 d. Kauno rajone, Noreikiškių kaime, į gyvenamojo namo kiemą nukritusio sportinio lėktuvo „Piper PA-30“ ir šios avarijos metu žuvusio instruktoriaus bei jo mokinio. Pagrindinė tragiškos avarijos priežastis yra ta, jog pilotai prarado lėktuvo valdymo kontrolę lėktuvo varikliams vienam po kito praradus galią. Įrodyta, jog abiejų lėktuvo variklių galia buvo prarasta dėl degalų trūkumo, kurį nulėmė netinkamas degalų sąnaudų valdymas ir netinkamai veikianti degalų kiekio matavimo sistema.

Nustatyta, kad minėtą dieną buvo atlikti du skrydžiai šiuo lėktuvu. Jau pirmojo skrydžio metu sugedo važiuoklės išleidimo mechanizmas, važiuoklė buvo išleista avariniu būdu, tačiau įgula, neįvertinusi, kad skrendant iškleista važiuokle padidėja degalų sąnaudos, priėmė sprendimą tarp skrydžių degalų nepasipildyti, bet vykdyti skrydžius toliau. Vykdant antrą tos dienos skrydį pasibaigė lėktuvo degalai, abu varikliai prarado galią, o įgula nesugebėjo suvaldyti lėktuvo ir šis nukrito. Kadangi šios avarijos metu įgulos vadas žuvo, priimtas nutarimas ikiteisminį tyrimą nutraukti. Žuvusieji - 1954 ir 1989 metais gimę vyrai. Žuvo žinomas Lietuvos lakūnas Viktoras Ramonas su mokiniu.
Tragedijos kosmose
Skrydis į kosmosą visada yra susijęs su didele rizika astronautų gyvybei, o kai kuriems iš jų per pastaruosius 60 metų toks skrydis pasirodė paskutinis. Pasak NASA administratoriaus pavaduotojo saugai Nigelo Peckhamo, per pastaruosius 60 metų kosmose ir pakeliui į Žemės orbitą arba iš jos žuvo 21 astronautas.
Žymiausios kosmoso katastrofos
- Viena garsiausių nelaimių buvo sprogimas praėjus 73 sekundėms po erdvėlaivio „Challenger“ paleidimo 1986 m. sausį, kai žuvo visa septynių astronautų įgula. Manoma, kad itin šalta temperatūra paveikė nešančiosios raketos sandarumą ir ji sprogo.
- 2003 m. vasarį NASA erdvėlaivis „Columbia“ sprogo grįždamas iš kosmoso ir žuvo visa septynių astronautų įgula. Erdvėlaivis buvo apgadintas paleidžiant į kosmosą, kai nulūžo termoizoliacinės dangos gabalas.
- Dar viena nelaimė, dėl kurios žuvo trys NASA astronautai, atsitiko „Apollo 1“ misijos paleidimo metu 1967 m. vasario mėn.
- Kita nelaimė taip pat įvyko 1967 m., dėl kurios žuvo sovietų kosmonautas.
- Nelaimė, lėmusi astronautų mirtį realioje kosminėje erdvėje, yra avarija sovietų erdvėlaivyje 1971 m. Trys astronautai, daugiau nei tris savaites praleidę pirmojoje SSRS sukurtoje kosminėje stotyje, bandė grįžti į Žemę.
N. Peckhamo teigimu, šiandien į kosmosą skrido apie 650 žmonių, ir šis skaičius turėtų paspartėti dėl augančio komercinių skrydžių skaičiaus. „Tai niekada nebus be rizikos“, - sakė jis. „To reikia norint patekti į kosmosą.“
tags: #ziauriausios #avarijos #pasaulyje