Kelių mokestis žemės ūkio produkciją gaminančioms įmonėms

Žinia apie planuojamą kelių mokestį žemdirbiams nuo 2015 metų sukėlė didelį pasipiktinimą Žemdirbių savivaldos organizacijose. Šis sprendimas, priimtas nederinus su žemdirbių organizacijomis ir neišanalizavus galimų pasekmių, sukėlė nepasitenkinimą tiek Žemės ūkio rūmų, tiek Ūkininkų sąjungos vadovams ir šalies žemdirbiams. Netgi buvo pagrasinta imtis kraštutinių priemonių.

Planuojamo kelių mokesčio genezė ir žemdirbių reakcija

Praėjusią savaitę Vyriausybė svarstė Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo ir kitų teisės aktų pakeitimo projektus, susijusius su kelių infrastruktūra ir jos priežiūra. Susisiekimo ministro Rimanto Sinkevičiaus pozicija, kad kelių mokestį turi mokėti visi, kurie naudojasi keliais, nebuvo vieningai sutikta palankiai.

Iki šiol toks mokestis žemdirbiams nebuvo taikomas, nes didžiagabaritė žemės ūkio technika nebuvo registruojama „Regitroje“. Tačiau pataisų iniciatoriai teigia, jog būtina laikytis solidarumo principo ir prie kelių remonto darbų prisidėti visiems, kurie jais naudojasi. Kyla klausimas, kodėl mokesčius moka miškininkai ir statybininkai, o žemdirbiams daromos išimtys?

Tematinė nuotrauka, vaizduojanti susirūpinusius žemdirbius protestuojančius prieš naujus mokesčius

Alternatyvų ir mokesčių motyvų paieškos

Žemės ūkio rūmų atstovas Šakių rajone Rimantas Valiukas įsitikinęs, kad šis naujas mokestis žemdirbiams atsirado neatsitiktinai. Jis pastebėjo, kad kai buvo kalbama apie Kaimo plėtros programos lėšas, susisiekimo ministras R. Sinkevičius prašė iš šios programos fondo skirti apie 700 mln. Lt kelių priežiūrai ir plėtrai. Žemdirbiškos organizacijos tam pasipriešino, todėl, anot R. Valiuko, buvo sugalvotas kitas būdas rasti lėšų krašto keliams - nuspręsta įvesti papildomą kelių mokestį žemdirbiams. Iškilo klausimas, ar žemdirbiai sulaukė savotiško „keršto“ už nepaklusnumą.

Anot R. Valiuko, reikėtų atkreipti dėmesį, kaip yra kitose Europos valstybėse, kur yra įrengti alternatyvūs keliai, kuriais dažniausiai naudojasi ūkininkai. „Pas mus visada pasirenkamas lengviausias kelias - ką nors apmokestinti“, - pastebėjo R. Valiukas.

Mokslo sriuba: apie tektonines plokštes

Ūkininkų nuomonės ir dilemos

Ne vienas kalbintas rajono ūkininkas sutiko, kad sunkiasvorė technika kartais iš tiesų apgadina rajoninius kelius, tačiau kol kas kitos išeities nėra - kiekvienam reikia pasiekti savo pasėlius, o alternatyvių kelių pas mus kol kas nėra. Iš kitos pusės, nemažai žemdirbių, ūkininkaujančių vienkiemiuose, apskritai su savo technika net neišvažiuoja į rajoninius kelius.

Sintautų seniūnijos ūkininkas Juozas Duoba išsakė savo nuomonę: „Manyčiau, kažkokį mokestį už naudojimąsi keliais reikėtų mokėti ir žemdirbiams, tačiau labai svarbu, kokie bus numatyti tokių mokesčių kriterijai ir tvarka. Juk vieno ūkininko žemės yra gal už dešimties kilometrų, o kito - visa žemė aplink namus. Kas sukontroliuos, su kokia technika ir kiek kilometrų kokiu keliu nuvažiavo ūkininkas, kokį mokestį jam priklausytų mokėti?“ Be to, daugelis firmų pačios išsiveža iš ūkininko sandėlių žemės ūkio produkciją, tad ir ūkininkui niekur važiuoti nereikia. J. Duoba taip pat pastebėjo, kad pastaraisiais metais daugelis ūkininkų turi nusipirkę sunkvežimius, su kuriais išveža runkelius ar kitą žemės ūkio produkciją supirkėjams, todėl traktoriais su priekabomis tikrai retai kas naudojasi. „Paimti duomenis iš registro ir apmokestinti - tai ne išeitis“, - apibendrino ūkininkas.

Kelių mokesčio tarifai ir planuojami pakeitimai

Pagal siūlomą projektą, mokesčio dydį pagal įstatyme numatytas ribas sunkiasvorėms ir didžiagabaritėms transporto priemonėms už naudojimąsi valstybinės reikšmės keliais nustatys Vyriausybė, o už naudojimąsi vietinės reikšmės viešaisiais keliais - savivaldybės. Metinis traktoriaus kelių mokestis gali sudaryti nuo 580 iki 2200 litų, priklausomai nuo technikos gabaritų. Įstatymo projekte numatoma, kad minėto mokesčio mėnesio tarifas turi būti ne didesnis kaip 10 proc., savaitės - ne didesnis kaip 5 proc., o dienos - neviršyti 2 proc.

Jeigu Seimas kitais metais priimtų Susisiekimo ministerijos siūlomus įstatymų pakeitimus, įvedančius kelių mokestį žemės ūkio technikai, į Kelių priežiūros ir plėtros programos fondą būtų surinkta apie 1 mln. litų daugiau.

Kelių būklė ir finansavimas

Specialistų atliktos analizės duomenimis, net 90 proc. Lietuvos žvyrkelių nebeatitinka jiems keliamų reikalavimų, mat pastaraisiais metais smarkiai sumažėjo vietinės reikšmės kelių finansavimas. Šakių rajone vietinių žvyruotų kelių būklė taip pat itin prasta, nuolat trūksta lėšų asfaltavimo darbams atlikti. Labiausiai Lietuvos kelius ardo sunkiasvoris transportas, bet mokesčių už išduotus leidimus naudotis keliais sunkiasvoriam ir stambiagabaritiam transportui pernai surinkta tik 8 mln. litų.

Seimas pirmadienį pritarė valdančiųjų inicijuotai Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pataisai: už buvo 91 Seimo narys ir 12 susilaikė. Pataisa numato, kad nustatant kelių naudotojo mokesčio tarifus žemdirbiams - pirminės žemės ūkio produkcijos (pieno, grūdų ir kitų produktų bei pašarų) gamintojams - jų veiklai ir produkcijos realizavimui naudojamoms transporto priemonėms būtų taikomas mažiausias tarifas. Vėliau už visą įstatymą balsavo 104 Seimo nariai, prieš nebuvo, o šeši susilaikė.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad tai nėra metinis mokestis. Jo dydis priklausys nuo to, kada ūkininkas rajoniniais keliais veš savo produkciją ar kitą didžiulį krovinį, taip pat nuo krovinio transportavimo trukmės, gabaritų, ašių apkrovos ir nuvažiuotų kilometrų bei viršytos leistinos ribos.

Infografika, iliustruojanti kelių būklę Lietuvoje ir žvyrkelių problemas

Mokamų kelių tinklas ir išimtys

Nuo liepos 1 d. plečiamas mokamų kelių tinklas krovininiam ir komerciniam transportui - į kelių naudotojo mokesčiu (vinjete) apmokestinamų valstybinės reikšmės kelių tinklą papildomai įrašytas 21 krašto kelių ruožas, praneša įmonė „Via Lietuva“. Lengvųjų automobilių (M1) vairuotojams mokestis ir toliau netaikomas.

Iki liepos 1 d. komercinio transporto priemonių valdytojai mokėjo kelių naudotojo mokestį už naudojimąsi 19 magistralinių kelių, kurių bendras ilgis - 1 700 km. Nuo liepos 1 d. bendras mokamų kelių ilgis sieks 2 851 km.

Kelių tinklo plėtros priežastys

Anot „Via Lietuva“ pranešimo žiniasklaidai, sprendimas įtraukti į apmokestinamų kelių sąrašą dalį krašto kelių priimtas siekiant didinti infrastruktūros finansavimą ir subalansuoti krovininio transporto eismo srautus. Pastebėta, kad krovininis transportas, norėdamas išvengti kelių naudotojo mokesčio važiuojant magistraliniais keliais, nepaisant pailgėjusio maršruto, linkęs važiuoti neapmokestintais krašto ar rajoniniais keliais. Tai kelia nepatogumų vietiniams gyventojams, labiau dėvisi krašto ir rajoniniai keliai, kurie yra mažiau pritaikyti intensyviam krovininio transporto eismui.

Kas keičiasi nuo liepos 1-osios?

Nuo liepos 1 d. mokamų kelių sąrašas papildytas 21 krašto keliu, todėl M2, M3, N1, N2, N3 motorinių transporto priemonių valdytojai mokės kelių naudotojo mokestį ne tik už naudojimąsi magistraliniais keliais (pažymėti A1-A18, A20), bet ir 21 krašto keliu. Lengvųjų automobilių (M1 kategorija) valdytojams nesikeičia niekas - jiems kelių naudotojo mokestis ir toliau nebus taikomas.

Visas kelių, kuriais važiuojant M2, M3, N1, N2, N3 kategorijų motorinėmis transporto priemonėmis privalo būti sumokėtas kelių naudotojo mokestis (vinjetė), sąrašas apima daugelį pagrindinių šalies magistralinių ir kai kurių krašto kelių.

Žemėlapis su pažymėtais apmokestintais keliais Lietuvoje

Išimtys nuo kelių naudotojo mokesčio

Anot „Via Lietuva“ pranešimo, naujų išimčių nėra. Kelių naudotojo mokestis nemokamas už naudojimąsi keliais važiuojant:

  • Vidaus reikalų ministerijos ir įstaigų prie šios ministerijos transporto priemonėmis, priskirtomis kovinei, kovos-mokomajai, mokomajai, rikiuotės ir transportavimo grupėms.
  • Savivaldybių priešgaisrinės tarnybos transporto priemonėmis.
  • Specialiai asmenims su negalia vežti ir (arba) vairuoti pritaikytomis transporto priemonėmis.
  • Sveikatos priežiūros įstaigų greitosios medicinos pagalbos ir reanimacijos automobiliais.
  • Švietimo įstaigų ir (arba) savivaldybių institucijų kontroliuojamų įmonių specialiai mokiniams (vaikams) vežti pritaikytomis transporto priemonėmis (mokykliniais autobusais), taip pat užsienio šalyse, tarp jų ir Europos Sąjungos valstybėse narėse, įregistruotomis specialiai mokiniams (vaikams) vežti pritaikytomis transporto priemonėmis (mokykliniais autobusais).
  • Transporto priemonėmis, naudojamomis valstybinės reikšmės keliams prižiūrėti.
  • Užsienio šalyse įregistruotomis transporto priemonėmis, kai jomis vykstama likviduoti stichinių nelaimių ar eismo įvykių padarinių, kai jomis vežamos labdaros ir humanitarinės pagalbos siuntos.
  • Krašto apsaugos sistemos ir užsienio valstybių ginkluotųjų pajėgų transporto priemonėmis.
  • Vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais (nurodytais leidimuose) važiuojančiomis keleivinėmis transporto priemonėmis.
  • Grynaisiais elektromobiliais ir vandenilio dujomis varomais automobiliais (nuo 2023-07-01 iki 2025-12-31).

Žemės ūkio veiklos subjektų mokesčiai ir lengvatos

Nuo liepos 1 d. praplėstas tik mokamų kelių sąrašas, t. y. M2, M3, N1, N2, N3 motorinių transporto priemonių valdytojai mokės kelių naudotojo mokestį važiuodami ir 21 krašto keliu. Kitos nuostatos nepakeistos.

Transporto priemonėms iki 16 t (įskaitytinai) didžiausiosios leidžiamosios masės, kai transporto priemonės valdytojas yra žemės ūkio veiklos subjektas, lengvatinis kelių naudotojo mokesčio tarifas nebetaikomas nuo 2024 m. sausio 1 dienos.

Kelių naudotojo mokestis netaikomas žemės ūkio veiklos subjektams, kurie atitinka visas šias sąlygas:

  • Verčiasi žemdirbyste.
  • Jų metinės pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 proc. visų gautų pajamų.
  • Važiuoja iki savo dirbamo žemės lauko ir grįžta iš jo.

Transporto priemonių valdytojai - žemės ūkio veiklos subjektai, siekdami įrodyti, kad jiems taikomi Tvarkos apraše žemės ūkio veiklos subjektams nustatyti naudotojo mokesčio dydžiai, turi pateikti Žemės ūkio veiklos subjektų pajamų dalies, gaunamos iš žemės ūkio veiklos, įvertinimo metodikos, patvirtintos žemės ūkio ministro 2003 m. vasario 26 d. įsakymu Nr.

Kelių mokestis žemės ūkio technikai: senesni reglamentai ir nauji sprendimai

Anksčiau buvo neaiškumų dėl kelių mokesčio taikymo žemės ūkio technikai. Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos Juridinio skyriaus vedėjo pavaduotojas Gintaras Asadauskas „ŪP“ tvirtai pareiškė, kad įstatymas važiavimo magistraliniais keliais žemės ūkio technika nereglamentuoja, apie tai nėra parašyta, vadinasi, važiuoti galima ir jokio mokesčio mokėti nereikia. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Kontrolės skyriaus viršininkas Romanas Vilčinskas patvirtino, kad traktorininkas, važiuojantis magistraliniu keliu, neturi mokėti naudotojo mokesčio, nes šis mokestis yra skirtas automobiliams, bet ne traktoriams. „Tuo tarpu, jei magistraliniu ar krašto keliu važiuoja kombainas, aukštesnis negu 4 m ir platesnis negu 2,6 m, jo vairuotojas privalo turėti Valstybinės kelių transporto inspekcijos leidimą. Šiuo atveju jam jau reikės mokėti mokestį kaip už sunkiasvorę transporto priemonę, bet ne naudotojo mokestį“, - paaiškino R. Vilčinskas.

Naujas požiūris į traktorių apmokestinimą

Traktoriai bus apmokestinami pagal Mobilius taršos šaltinius reglamentuojantį įstatymą. Ūkininkai sako, kad jie griežtai prieš. Jei projektas bus patvirtintas, naujas mokestis įsigalios nuo sausio 1 d. Tai argumentuojama tuo, kad Lietuva tiesiog neturi išeities. Įsipareigojimas įvesti šį mokestį buvo prisiimtas dar stojant į ES ir tvarka turėjo įsigalioti dar 2007 m., tačiau iki šiol gulėjo valdžios stalčiuose ir prisiminta tik dabar. Toliau mėginant ignoruoti ir taikyti nulinį tarifą, valstybei taikoma bauda gali siekti 34 milijonus eurų ir gali būti sustabdytas ES paramos ūkininkams mokėjimas.

„99 proc., kad šie mokesčiai bus. Norėjome traktorius apmokestinti pagal CO2 emisiją, taip pat, kaip automobilius, tačiau žemės ūkio technika neturi paskaičiuoto šio rodiklio. Senesniems traktoriams, ypatingai sovietinės gamybos, šį parametrą nustatyti būtų sudėtinga. Nuspręsta mokestį sieti su sudeginto kuro kiekiu. Tai 3 eurai už kiekvieną sudegintą dyzelino toną“, - aiškina Žemės ūkio ministras Andrius Palionis ir tikina, kad pasirinko pačius mažiausius tarifus.

Tačiau kalbama apie išimtis smulkiems ūkiams - žemdirbiai, per metus sudeginantys iki 162 litrų kuro šio mokesčio nemokės. Mokestis nebus taikomas ir mažiems traktoriams iki 60 kW bei naujiems, iki metų senumo, atitinkantiems EURO 6 standartą. A. Palionis sako, kad šis mokestis nebus ypatinga našta. 10 ha ūkį valdančiam ūkininkui tai būtų maždaug 8 eurai per metus.

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas dėlioja: „Mes prieš ir savo nuomonę išsakėm ministrui. Mūsų žiniomis, jei pasirašyta sutartis su ES, kad bus mažinama CO2 emisija, išeities gal ir neturime. Tačiau šiandien, kai žemės ūkis patiria sunkmetį po kelių nederlingų metų iš eilės, reikėtų susilaikyti nuo naujų mokesčių“. Jo ūkiui, valdančiam 1200 ha, per metus papildomai tektų mokėti apie 4 tūkst. eurų. „Tai pakankamai dideli pinigai, tuo labiau, kad per paskutinius kelis metus mokesčiai padidėjo 20 proc. Supirkimo kainos per keletą metų sumažėjo 20 proc. Trąšos, jei pavasarį pirko po 170 eurų už toną, dabar jos 194 eurai. Pienas, mėsinių galvijų mėsa pinga“, - sako J. Talmantas.

Pagal dabar pateiktą projektą, mokama būtų nuo lengvatiniu akcizu apmokestinamo dyzelino kiekio, kurį realiai nupirko ūkininkas. Pagal dabar galiojančią tvarką Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras apskaičiuoja, kiek kiekvienam ūkininkui skiriama lengvatiniu akcizu apmokestinamų degalų. Tai priklauso nuo žmogaus ar įmonės veiklos specifikos, laikomų gyvulių kiekio. Pavyzdžiui, jei turi tik pievas ir ganyklas, vienam hektarui skiriama 12 litrų, o grūdų hektarui 115 litrų. Šie duomenys perduodami Valstybinei mokesčių inspekcijai. Teisės aktui įsigaliojus, žmogus turėtų mokėti ne nuo skirto, bet nuo realiai nupirkto degalų kiekio. Kokia bus galutinė tvarka paaiškės po diskusijų, tačiau pats mokestis praktiškai neišvengiamas.

Tematinė nuotrauka, vaizduojanti modernią žemės ūkio techniką

Pagrindiniai mokesčio aspektai ir kitos lengvatos

Apibendrinant, kelių mokestis žemės ūkio technikai Lietuvoje yra sudėtingas klausimas, sukėlęs daug diskusijų ir nesutarimų. Lietuvoje žemės ūkio produkciją gaminančioms įmonėms taikomos įvairios mokesčių lengvatos, siekiant palengvinti jų veiklą ir skatinti žemės ūkio sektoriaus plėtrą. Viena iš tokių lengvatų - kelių mokesčio lengvatos.

Kelių mokesčio tarifai

Pagal LR Kelių Fondo įstatymą yra įmokamas kelių mokestis. Šis mokestis yra skirtas kelių priežiūrai ir plėtrai finansuoti. Tarifai įvairūs, priklausomai nuo įmonės veiklos ir pajamų. Įmonės, besiverčiančios prekybos veikla, moka iki 0,3% realizavimo pajamų. Svarbu pažymėti, kad ne visos įmonės, turinčios turto, apmokestinamo kelių mokesčiu, turi jį mokėti. Tik tos individualios įmonės (IĮ), kurios turi savo nuosavybėje tokio turto, moka šį mokestį.

Pagrindiniai naujojo mokesčio aspektai

  • Mokestis siejamas su sudeginto kuro kiekiu (3 eurai už toną).
  • Išimtys smulkiems ūkiams (iki 162 litrų kuro per metus).
  • Netaikomas mažiems traktoriams (iki 60 kW) ir naujiems, atitinkantiems EURO 6 standartą.
  • Mokama nuo realiai nupirkto dyzelino kiekio.

Mokesčių lengvatos žemės ūkio įmonėms

Žemės ūkio įmonėms, gaminančioms produkciją, taikomos įvairios mokesčių lengvatos. Šios lengvatos gali apimti sumažintus mokesčių tarifus arba atleidimą nuo tam tikrų mokesčių, pavyzdžiui, Kelių mokesčio. Svarbu! Žemės ūkio įmonės, įsigijusios patentus, Kelių mokesčio nemoka. Tai reiškia, kad įmonės, kurios iš anksto atsiskaito su valstybe, sumokėdamos patento mokestį, yra atleidžiamos nuo Kelių mokesčio.

Žemės mokestis

Žemės mokesčio objektas yra privati žemė. Privačios žemės savininkai turi mokėti žemės mokestį, kurio nominalią kainą indeksuoja Vyriausybė.

Kitos mokesčių lengvatos

Be Kelių mokesčio lengvatų, žemės ūkio įmonėms gali būti taikomos ir kitos lengvatos:

  • Lengvatos pajamų mokesčiui.
  • Lengvatos socialinio draudimo įmokoms.
  • Lengvatos PVM.

Svarbu paminėti, kad kiekvienam iš šių mokesčių yra taikomi skirtingi tarifai ir sąlygos, todėl įmonėms reikėtų atidžiai išnagrinėti galiojančius teisės aktus ir pasikonsultuoti su specialistais.

Pajamų mokestis

Jei individualios įmonės (IĮ) pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 95%, pajamos pajamų mokesčiu neapmokestinamos. Kitu atveju, apmokestinamos 5% dydžio pajamų mokesčiu. Taikomas 15 procentų pajamų mokesčio tarifas, jei mokestinį laikotarpį pajamos neviršija 1 mln. litų. Atleidžiamos nuo pajamų avansinių mokesčių, jei tūkst. litų.

Patentai

Jeigu IĮ verčiasi veikla, apmokestinama patentu, pajamų mokesčio nemoka. Patentą privaloma įsigyti, nes priešingu atveju IĮ yra baudžiama. Patentai yra dviejų rūšių: neprivalomieji ir privalomieji. Įsigijus patentą, leidžiama prekiauti be kasos aparato. Prekiauti alumi leidžiama įsigijus patentą. Patento mokestis didinamas 30% už kiekvieną samdomą asmenį. Jei įmonė verčiasi kelių rūšių patentuota veikla, galima nurodyti, kiek laiko veikla nebus vykdoma.

Kelių priežiūros reikalavimai sunkiasvorei technikai

Jei sunkiasvorės transporto priemonės masė su kroviniu ar be krovinio yra didesnė kaip 100,0 t, atsiranda rizika, kad transporto priemonės sukeliama apkrova kelio statiniui (tiltui ar viadukui) gali būti pavojinga. Todėl prieš tokios transporto priemonės važiavimą turi būti atliktas maršrute esančių statinių tyrimas, kurio metu įvertinama šių statinių būklė ir nustatomas transporto priemonės sukeliamos apkrovos ir statinio projektinės apkrovos įražų santykis.

Jei didžiagabaritės transporto priemonės plotis su kroviniu ar be krovinio didesnis kaip 4,50 m ir (arba) ilgis didesnis kaip 30,00 m, atsiranda rizika, kad kelio vietose, kuriose įrengtos saugumo salelės, kelio ženklai, apšvietimo stulpai, atitvarai ir kitokie kelio elementai, šie elementai gali trukdyti, todėl prieš važiuojant juos gali tekti demontuoti. Todėl prieš tokios transporto priemonės važiavimą turi būti atliktas maršruto gabaritų tyrimas, kurio metu identifikuojamos maršruto kritinės vietos, nustatoma, kas ir kokiu būdu gali būti demontuojama, kad didžiagabaritė transporto priemonė galėtų pravažiuoti. Draudžiama gadinti kelio ženklų atramas ir kt.

Maršrute esančių statinių ir (arba) maršruto gabaritų tyrimas turi būti pateiktas susipažinti el. paštu prieš teikiant prašymą išduoti sutikimą naudotis valstybinės reikšmės keliais važiuojant didžiagabarite ir (arba) sunkiasvore transporto priemone.

Reikalavimai sunkiasvorio transporto savininkams

Didžiagabaritės ir (arba) sunkiasvorės transporto priemonės savininkas ar valdytojas savo lėšomis organizuoja išsamią važiavimo maršruto analizę, apimančią kelio juostos ir kelio statinių laikančiųjų konstrukcijų savybių ir būklės įvertinimą. Važiavimo maršruto analizė atliekama vadovaujantis kompetentingų institucijų, atsakingų už kelių infrastruktūros reglamentavimą, priimtais teisės aktais. Važiavimo maršruto analizę atlieka pagal Lietuvos standartą LST EN ISO/IEC 17025:2018 „Tyrimų, bandymų ir kalibravimo laboratorijų kompetencijai keliami bendrieji reikalavimai“ akredituotos laboratorijos.

Didžiagabaritės ir (arba) sunkiasvorės transporto priemonės savininkas ar valdytojas su AB „Via Lietuva” sudaro sutartį dėl kelio ir (arba) kelio statinių paprastojo ar kapitalinio remonto (arba kelio taisymo ir (arba) kelio statinių atstatymo), reikalingo šiuo keliu pravažiavus didžiagabaritei ir (arba) sunkiasvorei transporto priemonei, šios transporto priemonės savininko ir (arba) valdytojo lėšomis. AB „Via Lietuva” didžiagabaritės ir (arba) sunkiasvorės transporto priemonės savininko ar valdytojo lėšomis atlieka šios transporto priemonės maršruto apimamų kelių būklės tyrimą prieš šiai transporto priemonei važiuojant šiuo maršrutu ir (arba) juo pravažiavus ir nustato būklės pokytį.

Išsami važiavimo maršruto analizė turi būti pateikta susipažinti el. paštu prieš teikiant prašymą išduoti sutikimą naudotis valstybinės reikšmės keliais važiuojant didžiagabarite ir (arba) sunkiasvore transporto priemone.

Kelių elementų pakeitimai

Esant būtinybei, atliekami stacionarių kelio ženklų, signalinių stulpelių ir kitų kelio elementų laikino demontavimo, vietoje jų laikinųjų kelio ženklų, nukreipiamųjų ar įspėjamųjų gairių ar kūgių ir kitokių laikinųjų elementų įrengimo darbai. Taip pat gali būti atliekami kiti darbai, kai keičiasi kelio elementų parametrai, arba keičiama eismo organizavimo schema, kai dirbant darbus keliuose negalima taikyti tipinių eismo schemų arba keičiasi eismo sąlygos ir tvarka.

tags: #zemes #ukio #produkcija #gaminancios #imones #keliu