Žemės ūkio padangų atsparumo lygis ir eksploatacinės savybės

Žemės ūkio technika nuolat didėja ir sunkėja, o tai kelia naujų iššūkių dirvožemio apsaugai ir padangų efektyvumui. Anksčiau į pneumatinių padangų svarbą nebuvo atsižvelgiama taip atidžiai, tačiau supratus, kad dirvožemio būklė ir derlius priklauso ne tik nuo agrotechnikos ir pasėlių priežiūros, bet ir nuo padangų, susidomėjimas ratų įranga gerokai išaugo.

Padangų slėgio įtaka dirvožemiui ir efektyvumui

Dirvoje yra maždaug pusė kietųjų dalelių ir pusė ertmių, kurios pripildytos vandens, oro ir augalų šaknų. Šis santykis priklauso nuo dirvos tipo. Dirvą sutankinus, mažėja ertmių, ypač pačių didžiausių. Kadangi pažeistais kapiliarais nuo paviršiaus gilyn prasiskverbia mažiau vandens, daugelis ūkininkų susiduria su sunkiai džiūstančios dirvos problema.

• Po išsamių tyrimų nustatyta, kad pripūtus padangas mažiau, technikos svoris geriau pasiskirsto, dirva mažiau spaudžiama, mažiau žalojamas jos paviršius.
• Į pneumatines padangas pripūstas oras yra tas komponentas, kuris laiko svorį. Padangos keliamoji galia priklauso nuo vidinio padangos tūrio ir pripūtimo slėgio.
• Slėgis į dirvos paviršių - tai apkrovos ir kontaktinio paviršiaus santykis, išreiškiamas kg/cm² (barais). Daugelis technikos naudotojų nežino, kas yra slėgis į žemę.

Tol, kol oras išlaiko apkrovą ir padanga būna pakankamai lanksti, kad prisitaikytų prie atraminės srities ant žemės, galima sakyti, kad slėgis į žemę yra beveik toks pat, kaip pripūtimo slėgis. Taigi, jei ūkininkas nori, kad slėgis į žemę būtų kuo mažesnis, jis turi rinktis kuo mažesnio pripūtimo slėgio padangą.

Optimalus slėgis skirtingoms sąlygoms

Norint, kad padanga ilgiau tarnautų ir dirva būtų mažiau slegiama, būtina teisingai pasirinkti pripūtimo slėgį. Pripūtimo slėgį reikia nustatyti pagal atliekamą darbą, greitį, svorio ir apkrovos pasiskirstymą, traukos jėgą ir dirvos sąlygas.

• Kiekvienos padangos pripūtimo slėgis konkrečiam atvejui nurodomas padangos atmintinėje. Lentelėse pateikti duomenys tinka įvairioms greičio ir darbo reikšmėms.
• Slėgis labiausiai priklauso nuo to, ar mašina važiuoja keliu, ar lauku. Pagal pripūtimo slėgį galima nustatyti kontaktinį plotą su žeme.
• Kontaktinio ploto skirtumas tarp didžiausio ir mažiausio slėgio yra maždaug 75 proc. didesnis, lyginant 0,4 ir 1,6 baro.
• Kai sukimo momentas labai didelis, kad nesusigadintų padanga ir transmisija, reikia teisingai nustatyti pripūtimo slėgį. Traktorių gamintojai rekomenduoja mažiausiai 10-15 proc. slydimo koeficientą.
• Jei šoninė sienelė per daug lankstosi ir susitraukia, padanga suplyš. Kad žemė būtų slegiama mažiau, pripūtimo slėgis turi būti kuo mažesnis, tačiau saugus padangai.
• Mažesnis oro slėgis padangoje leidžia išvystyti iki 20 proc. didesnę traukos jėgą ir sutaupyti iki 20 proc. degalų.
• Didelio tūrio padanga gali būti naudojama su mažesniu oro slėgiu.

Techniniuose dokumentuose galima rasti informacijos, koks oro slėgis turi būti padangose, kai yra atitinkama apkrova. Taip padangos nebus pažeidžiamos, dirvoje išvystys geresnę traukos jėgą, turės didesnį atraminio paviršiaus plotą, geriau savaime išsivalys. Slėgio derinimas prie darbo sąlygų yra naudingas - efektyvumą galima padidinti iki 20 proc.

Padangų dydis ir jo reikšmė

Kad kontakto plotas būtų tinkamas ir dirva mažiau slegiama, svarbu teisingai pasirinkti padangos dydį, skersmenį ir plotį. Ne padangos plotis, o atraminio paviršiaus plotas turi svarbią reikšmę. Kai apkrova ir slėgis padangoje vienodi, ir plačios, ir siauros padangų atraminio paviršiaus plotas daugmaž vienodas.

• Siaura padanga daugiau deformuojasi ir jos atraminis paviršius ilgėja, atraminis plotas didėja.
• Plačios padangos deformuojasi mažiau, tai ir atraminis paviršius lieka nepakitęs.
• Dėl šios priežasties gaminamų padangų matmenys nuolat didėja. Didėjimą apriboja tik naudojamos mašinos konstrukciniai elementai bei kelių eismo taisyklės.
• Mažinant ratlankio skersmenį, kai padangos aukštis lieka toks pats, oro slėgį padangoje galima dar labiau sumažinti.
• Mažinant ratlankio skersmenį ir didinant padangos šono aukštį, prarandamas skersinis stabilumas. Padangos pločio ir aukščio santykio riba yra 85 proc. (tai dar kartais vadinama viso aukščio padanga).
• Esant mažesniam ratlankiui, padangos šonai turi perduoti didesnes sukimo momento jėgas, kai traukos jėga tokia pati. Didėja tikimybė, kad padanga prasisuks ant ratlankio, kai oro slėgis ir ratlankio skersmuo maži.
• Didžiatūres padangas ant mažų ratlankių sumontuoti taip pat sunkiau. Mažinti ratlankių netikslinga ir dėl kitų priežasčių: gana dažnai ratlankio viduje būna sumontuoti pneumatinės sistemos oro akumuliatoriai (resiveriai), degalų bakai. Į ratlankio vidų iš išorinės pusės montuojami papildomi svoriai traktoriui balastuoti.

Padangos plotis - tai nebūtinai padangos kontakto su paviršiumi didžiausio pločio reikšmė. Tai rodiklis, rodantis padangos plačiausios vietos matmenį. Dėl to ant to paties ratlankio gali būti montuojamos skirtingo pločio padangos. Ant siauro ratlankio negali būti montuojamos plačios padangos - nukenčia skersinis stabilumas.

Padangų žymėjimai ir jų prasmė

Padangos yra vienas iš svarbiausių automobilio elementų, nuo kurių priklauso ne tik vairavimo komfortas, bet ir saugumas. Todėl renkantis jas, reikia atsižvelgti į daugelį techninių parametrų, kurie nurodomi ant padangų šoninės sienelės.

Bendrieji padangų žymėjimai

Padangų žymėjimas atspindi padangos plotį milimetrais, aukščio ir pločio santykį, išreikštą procentais, konstrukcinį tipą (R = radialinės, D = diagonalinės) ir ratlankio skersmenį coliais. Šie parametrai yra standartizuoti ir pateikiami padangų ir ratlankių normų lentelėse. Tai, žinoma, nereiškia, kad tokį patį žymėjimą turinčios padangos bus iki milimetro tikslios, jei jas sumanytume palyginti tarpusavyje.

Pavyzdžiui, dydis 205/55 R16 reiškia:

• 205 - plotis milimetrais. Kuo didesnis plotis, tuo didesnis padangos kontakto su kelio paviršiumi plotas ir tuo geresnės stabdymo ir sukibimo su keliu savybės.
• 55 - santykinis aukštis pagal plotį, išreikštas procentais. Kuo mažesnis aukštis, tuo žemesnis padangos profilis ir tuo ji tvirtesnė.
• R - konstrukcijos tipas. R reiškia radialinę konstrukciją, kai pluoštai eina iš centro į kraštus.
• 16 - ratlankio skersmuo coliais. Ratlankio skersmuo turi atitikti automobilio gamintojo nurodytą dydį.

Padangų dydis turi būti suderinamas su automobilio specifikacija ir važiuoklės geometrija.

Apkrovos ir greičio indeksai

Padangų apkrovos ir greičio indeksai yra dar du svarbūs parametrai, kurie nurodomi po padangų dydžio (pavyzdžiui, 91W).

• 91 - apkrovos indeksas, kuris nurodo maksimalią apkrovą kilogramais, kurią gali atlaikyti viena padanga esant maksimaliam slėgiui. Šiuo atveju 91 reiškia 615 kg.
• W - greičio indeksas, kuris nurodo maksimalų leistiną greitį km/h, kuriuo saugu naudoti padangą. Šiuo atveju W reiškia 270 km/h.

Tiek apkrovos, tiek ir greičio indeksai tiesiogiai nenusako maksimalaus svorio ir greičio, kuriems esant galima eksploatuoti padangas. Šių indeksų reikšmes reikia susirasti techninėje literatūroje. Pavyzdžiui, padanga 650/65 R42 su apkrovos indeksu 165 ir greičio indeksu D, skliausteliuose 168 A8, gali atlaikyti 5 150 kg apkrovą, kai važiavimo greitis 65 km/val.

Specializuotų padangų žymėjimai

• IF (Improved Flexion): Šios padangos, esant tam pačiam oro slėgiui ir važiavimo greičiui, gali būti iki 20 proc. labiau apkrautos nei standartinės.
• VF (Very Improved Flexion): Šios padangos, palyginti su standartinėmis, gali išlaikyti net iki 40 proc. didesnę apkrovą. Esminis skirtumas tarp šių padangų ir standartinių yra tai, kad IF ir VF padangų apkrovos didinti negalima mažinant važiavimo greitį, kai standartinių padangų apkrovą galima didinti mažinant važiavimo greitį. VF padangos yra gerokai brangesnės ir joms reikia šiek tiek kitokių ratlankių, todėl tokios padangos nėra populiarios.
• CFO (Cyclic Field Operation): Cikliškai dirbančios padangos, kurias galima apkrauti iki 55 proc. daugiau nei įprastas.
• CHO (Cyclic Haulage Operation): Padangos, skirtos daugiausia mašinoms, kurios važiuoja keliais su daug mažesniu svoriu, bet didesniu greičiu negu atliekant lauko darbus. Pavyzdžiui, javų kombainas transporto metu dažniausiai važiuoja tuščiu bunkeriu ir be pjaunamosios, o dirbant laukuose padangos turi papildomai išlaikyti pjaunamosios ir grūdų bunkeryje svorį. Taip trumpalaikė apkrova, esant mažiems greičiams, gali būti iki 80 proc. didesnė.
• IMP (Implement): Dažniausiai ant padargų naudojamos padangos, kuriomis nėra perduodamas variklio sukimo momentas į kelio paviršių. Tai priekabos, prikabinami padargai, vairuojamos nevarančiosios traktorių ar kombainų ašys. Tokios laisvai riedančios padangos gali būti apkrautos iki 41 proc. daugiau nei įprastos.
• MPT (Multi-Purpose Tyre): Šios padangos buvo kuriamos sunkvežimiams, važiuojantiems bekele ir gerais keliais. Leistinas maksimalus važiavimo greitis 90 km/val. Turi labai stiprų metalinį karkasą. Padangos skirtos žemės ūkyje naudojamiems sunkvežimiams ir universalios paskirties daugiafunkciams „Unimog“ sunkvežimiams. Neretai šios padangos, jei tik galima jas suderinti su galinių padangų matmenimis, montuojamos ant traktorių, daug dirbančių su frontaliniais krautuvais.
• LS (Logging Service): Miško mašinoms skirtos padangos.
• IND (Industrial): Industriniam naudojimui skirtos padangos. Pagrindinis skirtumas nuo žemės ūkio darbams skirtų padangų - kompaktiškumas ir didelis eksploatacinis oro slėgis. Dėl savo kompaktiškumo naudojamos ant mašinų, kurios dirba ribotoje erdvėje, t. y. ant teleskopinių, ratinių krautuvų.

Protektoriaus gylis ir raštas

Protektorius yra padangos paviršiaus dalis, kuri tiesiogiai liečiasi su kelio paviršiumi. Jo užduotis yra užtikrinti gerą sukibimą su keliu ir išstumti vandenį, purvą ar sniegą iš padangų. Protektoriaus gylis matuojamas milimetrais nuo paviršiaus iki protektoriaus žiedo. Naujos padangos turi apie 8-9 mm protektoriaus gylį.

Gylio reikalavimai

• Minimalus leistinas protektoriaus gylis yra 1,6 mm vasarinėms padangoms ir 4 mm žieminėms padangoms.
• Per lietų tiek nudėvėtos padangos nepajėgs išstumti vandens iš kontaktinio ploto, todėl kils vadinamojo akvaplanavimo rizika - automobilis gali tapti nevaldomu net važiuojant KET leidžiamu greičiu.
• Jei matote, kad protektoriaus gylis yra artimas minimaliam arba jūsų vasarinės ar žieminės padangos turi įtrūkimų, pažeidimų ar deformacijų, rekomenduojame jas pakeisti naujomis.
• Dėl pernelyg didelio susidėvėjimo ar pažeidimų kasmet techninės apžiūros neįveikia maždaug 1,8 proc. transporto priemonių.

Protektoriaus rašto ypatumai

Traktorinės padangos protektoriaus raštas - V (eglutės) formos guminių dirvakibių eilė. Tai tam tikras kompromisas tarp traukos galios ir važiavimo komforto. Dirvakibių kontakto plotas su kieta kelio danga sudaro tik 15-25 proc. viso galimo kontaktinio paviršiaus ploto. Išvystoma traukos jėga labiau priklauso nuo padangos sukibimo su kelio paviršiumi ir dirvos kirpimo/glemžimo savybių, o ne nuo dirvakibių dydžio.

• Šlapiame priemolyje su dideliais dirvakibiais padangos išvysto didžiausią traukos jėgą.
• Jei dirvakibiai yra dideli (mažas nudėvėjimas), padangos sminga ne taip giliai ir žemė tarp dirvakibių suspaudžiama silpnai. Dėl to kirpimo/glemžimo jėgos mažos, tai ir traukos jėga yra maža.
• Kai eksploatuojama labiau nusidėvėjusi padanga, žemės suspaudimas tarp dirvakibių yra didesnis ir išvystoma traukos jėga didesnė. Tad dideli padangos protektoriaus dirvakibiai, kai dirva sausa, neturi didelio pranašumo. Dirvakibių kontakto su dirvos paviršiumi plotas mažesnis, tai ir traukos jėga dar sumažėja.
• Dideli padangų protektoriaus dirvakibiai nėra svarbiausias privalumas, nors daugelis praktikoje vertina dirvakibių aukštį, jų briaunų aštrumą.
• Užapvalintos briaunos labiau tausoja dirvą nei aštrių kraštų briaunos, kurios kiek labiau padeda, tik esant šlapioms darbo sąlygoms.
• Traukos charakteristikoms svarbiausias veiksnys yra padangoje esantis oro slėgis. Nuo slėgio priklauso padangos kontaktinio paviršiaus plotas ir jos prisitaikymas prie paviršiaus, protektoriaus rašto išsivalymas.
• Svarbu ir tai, kaip yra išdėstyti protektoriaus rašto dirvakibiai ir koks jų skaičius. Didesni dirvakibiai, važiuojant asfaltu, labiau dėvisi dėl didesnės jų deformacijos.

Kitos svarbios padangų savybės

Riedėjimo pasipriešinimas

Riedėjimo pasipriešinimas - tai jėga, kuri reikalinga pasukti padangą ant žemės. Ji gali būti skirtinga ir priklauso nuo padangos ir žemės sąlygų. Ant kieto paviršiaus tik padangos deformacija ir raštas sukelia pasipriešinimą. Ant minkštos žemės pasipriešinimą sukelia dirva ir jos stūmimas. Sumažinus pripūtimo slėgį, didėja kontakto plotas, mažėja spaudimas į žemę.

• Padangos riedėjimo pasipriešinimo parametrai priklauso nuo gumos mišinio, oro slėgio padangoje, karkaso konstrukcijos ir protektoriaus dirvakibių formos.
• Kuo oro slėgis padangoje didesnis, tuo mažesnis yra riedėjimo pasipriešinimas, kartu ir degalų sąnaudos. Esant dideliam slėgiui, didesnė masės dalis koncentruojasi ant mažesnio kontakto ploto.
• Didesnį atraminį paviršiaus plotą turinčios padangos mažiau grimzta į dirvą. Giliau grimztant, didėja riedėjimo pasipriešinimas. Manoma, kad 1 cm įgrimzdimas yra lygus važiavimui į 1 proc. įkalnę.
• Traktorius, kartu su priekaba „apautas“ kietai kelio dangai skirtomis padangomis, sunaudoja iki 14 proc. mažiau degalų.

Važiavimo komfortas ir triukšmingumas

• Dėl didesnio oro slėgio padangose važiavimo komfortas nukenčia. Sumažinus slėgį padangose, komfortiškumas padidėja be ryškaus degalų sąnaudų augimo. Dirbant tokiomis padangomis laukuose, kai sausa, rezultatas yra gana geras.
• Komfortiškas važiavimas priklauso ir nuo tinkamo padangos montavimo ant ratlankio. Tiek padangos, tiek ir ratlankio matmenų netikslumai turi įtakos važiavimo savybėms.
• Traktoriaus vibracijos gali pasireikšti ir važiuojant tam tikru greičiu. Padangos protektoriaus dirvakibiai, kontaktuodami su kelio paviršiumi, vibruoja, ir jei vibracijos dažnis sutampa su kabinos svyravimų dažniu, gaunamas rezonansinis reiškinys. Šios erzinančios vibracijos galima išvengti šiek tiek padidinus arba sumažinus važiavimo greitį.
• Padangos triukšmingumas priklauso nuo protektoriaus rašto. Kuo jis tankesnis, tuo padanga rieda tyliau. Brangesnės - „Premium“ klasės padangos palyginamuosiuose bandymuose pigiausius konkurentus paprastai pranoksta akustiniu komfortu, valdymo tikslumu ir stabdymo keliu. Pastarasis važiuojant 50 km/val. greičiu.

Padangų montavimas ir eksploatacija

Padangų gamintojai matuoja savo produktus ir žemiausią apskritimo vietą žymi baltu tašku. Ant ratlankio juodas taškas nurodo aukščiausią apskritimo vietą. Sumontavus padangą ant ratlankio, kai sutampa šios baltos ir juodos spalvos žymės, gaunamas ratas, kuris turi mažiausias apskritimo paklaidas.

• Eksploatacinis padangų dilimas - natūralus reiškinys. Laikui bėgant padangų savybės pamažu kinta, tačiau senėjimui - drauge automobilio valdymą ir stabdymą lemiančioms savybėms - didžiausią įtaką turi eksploatacijos ypatumai: važiavimo greitis, slėgis padangose, apkrova, kelio paviršiaus agresyvumas.
• Dėl šių dalykų (vidinių padangos komponentų perkaitimo) padanga gali per savaitę „pasenti“ tiek, kiek tinkamai sandėliuojama per keletą metų.
• Ant tos pačios automobilio ašies privalo būti tos pačios paskirties (vasarinės ar M+S), to paties konstrukcinio tipo, tokio pat dydžio padangos.
• Universalios padangos išvaduoja nuo sezoninio montavimo ir sandėliavimo rūpesčių, tačiau lietuviškomis klimato sąlygomis (t. y. turint visavertę žiemą) yra kompromisas saugumo sąskaita.
• Važiuoti keliais skirtos padangos turi didesnį kontaktinio paviršiaus plotą su kelio danga. Važiuojant keliu maksimaliu greičiu, padanga veža 100 proc. apkrovos. Važiuojant lėtai lauku, padanga laikys ir 150 proc.
• Padangose esantys gumbai visada yra bloga žinia. Paprastai jie atsiranda dėl padangos smūgio į duobę ar kelkraščio bordiūrą, kurio metu pažeidžiama vidinė padangos struktūra. Važiuoti su tokia padanga yra nesaugu, todėl ją reikėtų kuo greičiau pakeisti. Deja, tokio tipo pažeidimų neįmanoma pataisyti.
• Mašinose paprastai nėra tiek vietos, kad būtų galima panaudoti didelę suspausto oro talpyklą, kurią kompresorius užpildytų, kol traktorius dirba lauke. „Fendt“ ir „Mitas“ 2015 m. pristatė naujieną ir gavo aukso medalį parodoje „Agritechnica“ už padangos padangoje sistemą. Šioje sistemoje tiesiai ant 42 colių ratlankio sumontuota vidinė antroji padanga, kurioje gali būti laikomas iki 7,8 bar suspaustas oras. Ši antroji vidinė padanga, kaip suspausto oro akumuliatorius, naudojama, kai reikia vėl pripūsti pagrindines padangas baigus darbus.

tags: #zemes #ukio #padangos #atsparumo #lygis