Žanas Reno – komedijos meistras

Jau keletą savaičių "Žemaitijos" kino teatre rodoma komedija farsas "Rožinė pantera" su aktoriais Žanu Reno ir Stivu Martinu. Komedijos žanrą Žanas Reno labai mėgsta, gal net labiau nei dramą: "Dauguma mūsų per daug rimtai žiūri į gyvenimą, pamiršta pasijuokti iš keistų dalykų". Pats Žanas juokiasi su malonumu.

Filmas "Rožinė pantera" yra apie nerangų, nuolat patenkantį į kvailas situacijas prancūzų policijos inspektorių. Paklaustas, kaip jautėsi, kai reikėjo pasišaipyti iš savo tautybės nacionalinio charakterio, Žanas Reno juokauja: "Imdamasis kokio nors vaidmens, praktiškai sutinki ir su visa kita, ką režisierius tau pasiūlo daryti. Kitaip tavęs net nefilmuos. Jeigu režisierius nori pasijuokti iš prancūzų, tai ir man reikia tą daryti kartu su juo. Beje, mes jų neišjuokiame, o nepiktai juokaujame. Tikiuosi..."

Vaidmens sunkumai ir improvizacija

Didžiausias sunkumas vaidinant šiame filme, pasak aktoriaus, buvo nesusišaudyti iš Stivo, kai jis dirbo. "Jeigu sugadinčiau dublį, žmonėms reiktų filmuoti dar kartą vien todėl, kad aš negalėjau susilaikyti nesuprunkštęs", - prisimena Žanas Reno.

Filme yra scena, kurioje aktoriai su Stivu šoka apgludusiais triko. "Tie kostiumai bus sezono mados naujiena Prancūzijoje, kai tik filmas bus parodytas. Šią sceną nufilmavome be repeticijų vienu dubliu, tai buvo improvizacija, ir antrą kartą tokios pakartoti neįmanoma. Labai nervinausi. O režisierius tik kurstė, rėkdamas "šleptelk Stivui per sėdynę", "šleptelk sau per sėdynę". Visi mano įsitikinimai tam labai prieštaravo, tačiau aš paklusau jo reikalavimams", - krizena.

Mėgstamiausi komedijų aktoriai ir požiūris į komikų prigimtį

Žanas Reno atskleidžia, kad jo mėgstamiausias komedijų aktorius yra Stivas Martinas. Taip pat jam patinka Robertas Beninis, o iš prancūzų komikų - Burvilis ir Lui de Finesas. Aktorius mano, kad kiekvienas komedijų aktorius turi savitą stilių, tačiau iš esmės komikai paprastai būna labai liūdni ir dažnai vieniši žmonės.

Geriausias vaidmuo ir požiūris į karjerą

Aktorius negali konkrečiai įvardyti geriausio savo darbo. Jam svarbiausia, kad žiūrovas tikėtų jo herojumi, matytų jo gyvenimą, jo charakterį, kančias, pamiršdamas paties aktoriaus asmenį. "Tada žinau, kad vaidmuo nusisekė", - sako jis. Žanas Reno niekada nesižvalgo atgal ir nesigroži savimi. Jo manymu, jis niekada nesaugo prisiminimų apie praeitus vaidmenis, nes tuo metu jis buvo kitas žmogus, o ta jo dalis, kuri įsigyveno į herojaus charakterį, jau apmirė. Jam reikia naujo, gaivaus žvilgsnio į naują darbą, be emocijų naštos, kuri priklausė kitam herojui.

Reputacija Holivude ir ilgesys Prancūzijai

Paklaustas apie reputaciją kaip "holivudiškiausias iš prancūzų aktorių", Žanas Reno vadina tai paskalomis. Jis priima toli gražu ne visus pasiūlymus, tačiau nepraleidžia įdomiausių, kaip, pavyzdžiui, intelektualus trileris "Da Vinčio kodas". "Koks sveiko proto aktorius atsisakys filmuotis su Tomu Henksu?!" - retoriškai klausia jis.

Nepaisant sėkmės Holivude, Žanas Reno nepamiršta Prancūzijos. Jis šiuo metu dirba su spektakliu, kuris pasirodys Paryžiuje rugsėjį. Aktorius pripažįsta, kad seniai nevaidino teatre, o tai reikalauja visai kito aktoriaus meistriškumo, daugiau energijos ir fizinio darbo nei kinas. Jam norisi kuriam laikui sustoti ir atitrūkti nuo kino, turėti gyvenime kokį nors pastovų vaidmenį. Jam patinka dirbti kiekvieną vakarą, po spektaklio namo grįžti pėsčiomis, su draugų kompanija ar žmona pasėdėti lauko kavinėje, stebint naktinio Paryžiaus žiburius, mėgaujantis vyno taure ir ramiu pokalbiu, gerais juokeliais arba tiesiog tylint laikytis už rankų su savo moterimi.

"Pasaulio žmogus" ir emigracijos patirtis

Žanas Reno save vadina pasaulio žmogumi, nes lengvai prisitaiko prie naujų vietų, kitų kultūrų. Jis save laiko emigrantu iš pašaukimo. Gimęs Maroke, tėvai - andalūzai, pabėgę iš Ispanijos nuo Franko režimo, nuo jaunumės gyvena Prancūzijoje ir jaučiasi visateisiu prancūzu. Daug keliauja ir svajoja kada nors parašyti pjesę apie emigrantus, kuri pasakotų apie tai, kad emigracija nėra blogas dalykas, žmonės turi mokėti prisitaikyti prie kitokių gyvenimo sąlygų, priimti kitą kultūrą ir į ją įnešti ką nors savo. Taip mes mokomės Žemėje gyventi kaip viena šeima. Jis norėtų, kad jo spektaklyje skambėtų dainos įvairiomis kalbomis.

Asmeninis gyvenimas ir karjeros pradžia

Jeigu galėtų save įsivaizduoti kokiu nors gyvūnu, Žanas Reno pasirinktų kupranugarį, nes jis labai lėtas, visada su savimi turi maisto atsargų, geria tai, kas pasitaiko, kad ir iš balos. Kupranugariai, pasak jo, bjauriai dvokia, yra kuklaus charakterio, tačiau gali eiti labai, labai ilgai.

Aktorius yra nereligingas, tačiau tiki moterimis, vynu ir meile. Tikrasis Ž. Reno vardas - Huanas Morenas. Jis gimė 1948 metų liepą Kasablankoje, Maroke, ispanų šeimoje. Kalba ispanų, anglų, prancūzų ir italų kalbomis. Buvo du kartus vedęs, o jo dabartinė draugė - Natali Diskėvič. Turi keturis vaikus.

Prancūzijoje Žanas Reno laikomas sekso simboliu, nes moterims sukelia pasitikėjimo jausmą. Išgarsėti visame pasaulyje jam padėjo režisierius Lukas Besonas, su kuriuo jis sukūrė veiksmo juostą "Leonas", kurioje aktorius suvaidino samdomą žudiką. "Juokinga istorija, - pasakoja Ž. Reno. - Lukui tuomet buvo tik 22-ji, ir jis dirbo režisieriaus asistentu, kai vieną dieną susitikome kavinėje. "Darom trumpą juodai-baltą filmą apie dviejų žmonių kovą", - pasiūlė Lukas. Aš sutikau ir, nieko daugiau neklausinėdamas, už vaidmenį paprašiau 500 frankų (tuomet tai buvo apie 100 dolerių). Scenarijus buvo vos dvidešimties puslapių, o filmavimas vyko Ispanijoje."

Aktorius pasisako prieš Amerikoje veikiančią "žvaigždžių kepimo" sistemą. "Kas yra žvaigždė? Visos jos anksčiau ar vėliau, neišlaikiusios šlovės, dėmesio, degraduoja. Jauni aktoriai, pradedantys režisieriai įklimpsta į alkoholį, narkotikus, - įsitikinęs Ž. Reno. - Aš į šią mėsmalę patekau būdamas vyresnis. Prieš tai dirbau sunkvežimio vairuotoju, buhalteriu ir net fotolaboratorijos tarnautoju. Neturėjau rožinių svajonių ir jausmo, kad vienas galiu pakeisti pasaulį."

Ž. Reno žavisi Tomo Henkso, su kuriuo nusifilmavo juostoje "Da Vinčio kodas", vaidyba. Gyvena pietų Prancūzijoje, Annecy regione.

Žano Reno komedijos: nuo "Ateivių" iki "Rožinės panteros"

Prancūzijos kino legenda Žanas Reno dažnai asocijuojamas su įvairiais žanrais, tačiau ypatingą vietą jo filmografijoje užima komedijos, kuriose jis atsiskleidžia kaip puikus komedijinis aktorius. Vienas tokių pavyzdžių - filmas „Ateiviai“ (pranc. „Les Visiteurs“), kuriame jis kartu su Christianu Clavier įkūnijo du viduramžių riterius, netikėtai atsidūrusius šiuolaikinėje Prancūzijoje.

Pirmą kartą filmas „Ateiviai“ pasirodė 1993 metais ir iškart susilaukė didžiulio populiarumo. Nors iš pradžių filmas buvo vertinamas nevienareikšmiškai, žiūrovai jį priėmė itin šiltai, o ilgainiui ši juosta tapo vienu daugiausiai uždirbusių prancūziškų filmų. Siužeto pagrindas - kilnusis viduramžių riteris Godfrua (akt. Žanas Reno) ir jo ginklanešys Žakujis (akt. Christian Clavier) dėl apmaudžios klaidos, keliaudami atgal į savo epochą, pasiklysta laiko koridoriuose ir atsiduria Didžiosios revoliucijos krečiamoje Prancūzijoje.

Filmo komiškumas dažnai kildavo iš to, kaip šie du viduramžių žmonės reaguoja į gerokai civilizuotesnio pasaulio keistenybes. Nors vėlesnės dalys, tokios kaip „Ateiviai 2: laiko koridoriai“ (1998 m.) ir amerikietiška versija „Atvykėliai“ (angl. „Just Visiting“, 2001 m.), sulaukė nevienareikšmių vertinimų, originalus filmas ir jo tęsiniai su Jeanu Reno bei Christianu Clavier tapo klasika.

Vėliau, 2001 m., Žanas Reno ir Christianas Clavier vaidino ir amerikietiškoje filmo „Ateiviai“ versijoje, pavadintoje „Atvykėliai“ (angl. „Just Visiting“). Nors režisierius ir pagrindiniai aktoriai liko tie patys, ši versija buvo vertinama vidutiniškai, o kritikai ir žiūrovai atkreipė dėmesį į daugybę klaidų lyginant su europietiškais pirmtakais.

Kitos svarbios Žano Reno komedijos

Be „Ateivių“ franšizės, Žanas Reno yra sužibėjęs ir kitose komedijose, kur jo partneriais tapo kiti ryškūs aktoriai. Vienas tokių filmų - 2004 m. pasirodžiusi komedija „Ruby & Quentin“, kurioje neįtikėtinai žavingas Christian Clavier ir Žano Reno duetas vėl susitinka ir nepaliauja juokinti žiūrovų. Puikus prancūzų komedijos režisierius Alainas Berberianas puikią aktorių vaidybą papildo netikėtais siužeto vingiais ir komiškomis situacijomis.

Šiame filme privačiam detektyvui Džekui Palmeriui, savimi patenkintam ir madingam Paryžiaus ekspertui, nėra nieko neįmanomo. Įvesta meilės linija ir gražuolė italė Caterina Murino sužavės kiekvieną!

Kitas ryškus pavyzdys - 2006 m. pasirodžiusi komedija „Rožinė pantera“, kurioje Žanas Reno vaidina kartu su Christianu Clavier. Šiame filme, kaip ir daugelyje kitų su juo, matome jo gebėjimą įkūnyti personažus, kurie, nors ir turi komiškų bruožų, visada išlieka charizmatiški ir įsimintini.

Filmai ir jų vertinimai

Veiksmo ir komedijos mišinys

Nors Žanas Reno dažnai siejamas su rimtesniais vaidmenimis, jis puikiai įrodė savo talentą ir veiksmo komedijos žanre. Pavyzdžiui, 2006 m. pasirodžiusiame filme „Rožinė pantera“ jis vaidina inspektorių Kluzo, kuris, nors ir yra „visiškas idiotas“, tampa pagrindiniu herojumi, turinčiu įminti paslaptingą nusikaltimą.

Vėliau, 2015 m., Žanas Reno vaidino veiksmo dramoje „Miestas gelbėtojai“ (angl. „The Avengers“), kurioje jis įkūnija talentingą policininką Seržą, kasdien susiduriantį su sunkiu nusikalstamumu. Nors tai nėra gryna komedija, filme netrūksta ir humoro elementų, o Žano Reno vaidyba visada prideda personažui gilumo.

Taip pat verta paminėti ir 2014 m. filmą „Vasara Provansoje“, kur Žanas Reno vaidina senelį, kurio gyvenimas pasikeičia atvykus anūkams. Nors tai labiau šeimyninė drama, filme yra daug šilumos ir komiškų situacijų, atskleidžiančių personažų santykių raidą.

Žano Reno filmografija yra įvairi ir turtinga, tačiau jo vaidmenys komedijose, ypač kartu su Christianu Clavier, išlieka vieni mėgstamiausių žiūrovų tarpe.

tags: #zanas #reno #komedijos