Žalioji korta (angl. Green Card) - tai tarptautinis transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimo liudijimas. Svarbu suprasti, kad žalioji kortelė neturi nieko bendro su JAV imigracijos „Green Card“. Tai grynai draudimo dokumentas, susijęs tik su privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, o ne su kasko ar kelionių draudimu.
Žaliosios kortelės sistemos esmė
1949 m. sukurtai žaliosios kortelės sistemai šiandien priklauso 46 valstybės, atstovaujamos 46 nacionalinių draudikų biurų. Lietuva, atstovaujama Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, šios sistemos nare tapo 2003 m. Žaliosios kortelės sistemos koordinatoriaus funkcijas vykdo visų sistemai priklausančių valstybių nacionalinių draudikų biurų įkurta Biurų taryba, kurios būstinė yra Briuselyje.
Viena pagrindinių žaliosios kortelės sistemos paskirčių - supaprastinti sienų kirtimą. Ji leidžia išvengti būtinybės vairuotojui gauti draudimo apsaugą kiekvienoje iš 46 valstybių narių. Kertantis sieną vairuotojas yra atleidžiamas nuo pareigos apsidrausti nacionaliniu privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu šalyje, į kurią ketina įvažiuoti, jei tik turi žaliąją kortelę.
Dokumento formos pokyčiai
Nuo liepos 1 d. keitėsi žaliosios kortelės forma ir spalva. Iki šiol šis privalomasis civilinės atsakomybės dokumentas vykstant į užsienį galiojo tik specialaus žalsvo blanko formatu. Nuo šiol kertantiems valstybės sieną pakanka šį dokumentą turėti atspausdintą ant balto popieriaus lapo.
- Dokumentas pripažįstamas galiojančiu, kai jis atspausdintas ant švaraus balto popieriaus lapo.
- Tekstas turi būti aiškiai įskaitomas, neišteptas spausdintuvo rašalu ir be spausdinimo dryžių.
- Kita dokumento pusė turi likti tuščia.
Draudikų biuro direktorius atkreipia dėmesį, kad užsienio valstybėse tikrinantiems pareigūnams žalioji kortelė turi būti pateikiama ne elektronine, bet popierine forma. Nors dauguma sistemos valstybių jau pripažįsta PDF versiją telefone, Liuksemburge ir Portugalijoje vis dar reikalaujama atspausdinto dokumento.
Kam reikalinga žalioji korta ir ką ji apima?
Žalioji kortelė suteikia apsaugą 47-iose valstybėse. Ji atlygina žalą, padarytą trečiųjų asmenų sveikatai ar jų turtui, įvykus eismo įvykiui dėl jūsų kaltės pagal lankomos šalies įstatymus. Viena dažniausių klaidų - manyti, kad jei turi žalią kortą, esi „apdraustas viskam“. Iš tiesų žalioji kortelė tik patvirtina jūsų civilinės atsakomybės draudimą trečiųjų asmenų atžvilgiu.
| Situacija | Reikalavimas |
|---|---|
| Keliaujant EEE šalyse ir Šveicarijoje | Žalioji kortelė nebūtina, užtenka TPVCA draudimo |
| Keliaujant už EEE ribų | Žalioji kortelė yra privaloma |
Svarbios išimtys ir apribojimai
Keliaujant po Europos ekonominės erdvės (EEE) šalis ir Šveicariją, žalioji kortelė paprastai nėra privaloma, tačiau gali būti naudojama kaip draudimo galiojimo įrodymas. Visgi, vykstant už EEE ribų į valstybę, kuri yra žaliosios kortelės sistemos narė, kortelė yra būtina įvažiavimo sąlyga.
Svarbu žinoti apie narystės suspendavimą:
- Nuo 2023 m. birželio pabaigos Rusijos ir Baltarusijos narystė sistemoje yra suspenduota.
- Nuo 2024 m. sausio 1 d. suspenduota Irano biuro narystė.
- Yra šalių, kurios niekada nepriklausė šiai sistemai, pavyzdžiui, Kosovas.
Važiuojam per Los Andželą! | AŽ Automobiliu per pasaulį
Kaip įsigyti žaliosios kortelės dokumentą?
Draudimo bendrovės kartu su privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu (TPVCA) siūlo įsigyti žaliąją kortelę. Priklausomai nuo bendrovės, ji gali būti suteikta nemokamai arba už papildomą mokestį. Rekomenduojama prieš užsakant draudimą informuoti konsultantą apie šalis, į kurias planuojate vykti.
Galimybė įsigyti žaliąją kortelę pasienyje egzistuoja, tačiau tai dažniausiai kainuoja brangiau dėl nepalankaus valiutos kurso. Keliaujant Lietuvoje, su savimi turėti draudimo dokumentų nebereikia - informaciją galima pasitikrinti elektroninėje sistemoje.