Nepilnamečių žalingi įpročiai, baudos ir įstatymai Lietuvoje

Siekiant apsaugoti nepilnamečius nuo žalingų įpročių, Lietuvoje imtasi naujų priemonių, padedančių sumažinti rūkančių ir alkoholį vartojančių jaunų žmonių skaičių. Aktualiausia išlieka moksleivių rūkymo ir alkoholio vartojimo problema, tačiau vis dažniau susiduriama ir su narkotinių medžiagų vartojimu bei kitomis rizikingos elgsenos apraiškomis. Šis straipsnis apžvelgia nepilnamečių žalingų įpročių paplitimą, teisinį reguliavimą, taikomas baudas ir prevencijos priemones.

Teisinis reguliavimas ir numatomos baudos

Lietuvos Respublikos Seimas nuolat koreguoja įstatymus, siekdamas efektyviau kovoti su nepilnamečių žalingais įpročiais. Ketvirtadienį parlamentarai ketina įteisinti atsakomybę fiziniams asmenims už prekių, skirtų tabako gaminiams rūkyti, nupirkimą ir perdavimą nepilnamečiams. Už tai grėstų nuo 200 iki 500 eurų siekiančios baudos. Šiuo metu draudžiama asmenims iki 18 metų parduoti pypkes, kandiklius, jų valiklius (grandiklius), buitines cigarečių sukimo mašinas, bet kokį rūkomąjį (cigarečių) popierių. Taip pat nepilnamečiams draudžiama parduoti įrenginius, skirtus tabako gaminiams ir susijusiems gaminiams vartoti. Tačiau esamas įstatymas numato sankcijas už tokį pažeidimą tik juridiniams asmenims, o fiziniams asmenims atsakomybė nebuvo nustatyta.

Seimui taip pat planuojama pateikti įstatymų pataisas, draudžiančias parduoti nepilnamečiams nealkoholinius gėrimus, kurių dizainas primena alkoholinius gėrimus, pvz., nealkoholinį alų, vyną ar sidrą. Šios iniciatyvos autorius Seimo narys socialdemokratas Darius Razmislevičius siūlo už šio draudimo nesilaikymą numatyti nuo 20 iki 120 eurų siekiančias baudas. D. Razmislevičius argumentuoja, kad nealkoholiniai gėrimai, kurių dizainas, skonis ir išvaizda primena alkoholinius gėrimus, nepastebimai gali pratinti nepilnamečius prie alkoholio. Šiuo metu įstatyme numatytas ribojimas parduoti nepilnamečiams energinius gėrimus, bet nėra jokių draudimų dėl nealkoholinių gėrimų.

Administracinė atsakomybė už tabako gaminių vartojimą ir turėjimą

Nuo praėjusių metų gegužės mėnesio imta taikyti administracinė atsakomybė už nepilnamečių tabako gaminių ar susijusių gaminių (elektroninių cigarečių) rūkymą (vartojimą) ar turėjimą. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (ANK) įtvirtinama, kad tai užtraukia baudą nuo 14 iki 28 eurų su tabako gaminių ar susijusių gaminių konfiskavimu. Bauda už jaunesnių kaip 16 metų asmenų nusižengimą skiriama tėvams ar globėjams (rūpintojams). Iki tol Tabako kontrolės įstatyme buvo įtvirtintas tik draudimas parduoti tabako gaminius asmenims iki 18 metų, jiems nupirkti ar kitaip perduoti, tačiau nebuvo apibrėžtas rūkymo ar tabako gaminių turėjimo amžiaus cenzas.

Atsakomybė už alkoholinių gėrimų vartojimą ir perdavimą nepilnamečiams

Nepilnamečių alkoholio vartojimas yra opi problema, kurios pasekmės gali turėti ilgalaikį poveikį tiek jaunuolių fizinei, tiek psichinei sveikatai. Nors Lietuvos Respublikos įstatymai griežtai draudžia alkoholio pardavimą nepilnamečiams, pastarieji atranda būdų, kaip jo įsigyti. Vienas paprasčiausių būdų - kai vyresni asmenys perka alkoholį nepilnamečiams, taip ne tik pažeisdami įstatymus, bet ir toleruodami šių gėrimų vartojimą jaunimo tarpe.

Vilniuje pareigūnai užklupo tris nepilnamečius, gėrusius alkoholinius gėrimus požeminėje perėjoje. Visiems pažeidėjams pradėtos administracinės teisenos. Nepilnamečiams už alkoholinių gėrimų vartojimą ar turėjimą, kai tai daro jaunesni negu dvidešimt metų asmenys (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 485 str.), gresia bauda nuo dešimt iki keturiolikos eurų, o trisdešimt septynerių metų amžiaus vyrui už alkoholinių gėrimų nupirkimą ar kitokį perdavimą jaunesniems negu dvidešimt metų asmenims (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 76 str.) gresia bauda nuo 200 iki 500 eurų.

Nusikaltimai, kuriuos padaro nepilnamečiai ir už kuriuos taikoma baudžiamoji atsakomybė

Nepilnamečiai asmenys ne tik tampa nusikaltimų aukomis, bet ir dėl tam tikrų socialinių priežasčių padaro nusikalstamas veikas. Bendra amžiaus riba, nuo kurios asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, yra šešiolika metų. Tačiau už tam tikrus nusikaltimus, kurių sąrašas baigtinis, atsako asmuo, kuriam iki nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo buvo suėję keturiolika metų. Šie nusikaltimai apima:

• nužudymą (BK 129 str.)
• sunkų sveikatos sutrikdymą (BK 135 str.)
• išžaginimą (BK 149 str.)
• seksualinį prievartavimą (BK 150 str.)
• vagystę (BK 178 str.)
• plėšimą (BK 180 str.)
• turto prievartavimą (BK 181 str.)
• turto sunaikinimą ar sugadinimą (BK 187 str. 2 d.)
• šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų pagrobimą (BK 254 str.)
• narkotinių ar psichotropinių medžiagų vagystę, prievartavimą arba kitokį neteisėtą užvaldymą (BK 263 str.)
• transporto priemonių ar kelių, juose esančių įrenginių sugadinimą (BK 280 str. 2 d.)

Asmeniui, kuriam iki šiame kodekse numatytos pavojingos veikos padarymo nebuvo suėję keturiolika metų, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gali būti taikomos auklėjamojo poveikio ar kitos priemonės.

Nepilnamečio statusas baudžiamajame procese

Pagal Baudžiamojo proceso kodeksą (BPK), nepilnametis yra fizinis asmuo, kuriam proceso veiksmo atlikimo metu nėra suėję aštuoniolika metų. Jeigu dėl fizinio asmens amžiaus kyla abejonių, ar jis yra pilnametis, jis laikomas nepilnamečiu iki jo amžiaus nustatymo. BPK reikalavimais užtikrinama nepilnamečio kaip įtariamojo (BPK 21 str.) ir kaltinamojo (BPK 22 str.) teisė į privatumo apsaugą vykdant jo baudžiamąjį persekiojimą. Ši teisė užtikrinama draudimais skelbti duomenis apie nepilnamečius įtariamuosius (BPK 177 str. 1 d.), susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga metu daryti ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijas, kai duomenys yra apie nepilnamečius įtariamuosius (BPK 181 str. 6 d. 1 p.).

Atstovavimas nepilnamečiams baudžiamajame procese

Nepilnamečio įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo atstovai pagal įstatymą gali dalyvauti procese ir ginti savo atstovaujamų proceso dalyvių interesus, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų nepilnamečio ar neveiksnaus asmens interesams arba pakenktų baudžiamajam procesui. Atstovais pagal įstatymą gali būti nepilnamečio tėvai, įtėviai, globėjai, rūpintojai arba įstaigos, kurios globoja ar rūpinasi įtariamuoju, kaltinamuoju, nuteistuoju ar nukentėjusiuoju, įgalioti asmenys.

Atstovui pagal įstatymą leidžiama dalyvauti procese, kai ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras priima nutarimą, o teismas - nutartį. Atstovas paprastai dalyvauja procese kartu su asmeniu, kuriam atstovauja. Gali būti atsisakyta leisti atstovui pagal įstatymą dalyvauti procese, jeigu tai prieštarautų nepilnamečio asmens interesams ar pakenktų baudžiamajam procesui. Tokiu atveju, taip pat, kai nėra galimybės susisiekti su atstovu pagal įstatymą arba jo tapatybė nežinoma, nepilnamečio atstovu pagal įstatymą gali būti jo pasirinktas ir pripažintas tinkamu asmuo. Jeigu nepilnametis nepasirinko kito asmens arba jo pasirinktas asmuo nėra tinkamas, paskiriamas kitas asmuo, galintis tinkamai atstovauti nepilnamečiui (BPK 53 str.).

Psichologo ir vaiko teisių apsaugos atstovo dalyvavimas apklausoje

Ikiteisminio tyrimo metu, proceso dalyvių prašymu arba ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo iniciatyva, į nepilnamečio įtariamojo apklausą kviečiamas psichologas, kuris padeda apklausti nepilnametį, atsižvelgdamas į jo socialinę ir psichologinę brandą, ir (ar) valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas, kuris stebi, ar apklausos metu nepažeidžiamos nepilnamečio įtariamojo teisės. Valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas gali užduoti klausimų ir reikšti prašymus dėl apklausos. Apklausos garso ir vaizdo įrašas gali būti daromas ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro iniciatyva arba nepilnamečio įtariamojo, jo gynėjo ar atstovo pagal įstatymą prašymu. Apklausiant suimtą ar sulaikytą nepilnametį įtariamąjį, garso ir vaizdo įrašas daromas visais atvejais (BPK 188 str.).

Individualus nepilnamečio vertinimas

Pirmą kartą apklausus nepilnametį įtariamąjį, ikiteisminį tyrimą atliekantis pareigūnas ar prokuroras nedelsdamas kreipiasi į valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją dėl nepilnamečio individualaus vertinimo. Šis vertinimas yra informacijos apie nepilnamečio asmenybę, jo aplinką ir poreikius apsaugos, švietimo ir socialinės integracijos srityse apibendrinimas. Į individualaus vertinimo duomenis atsižvelgiama parenkant nepilnamečiui kardomąsias ir kitas procesines prievartos priemones, priimant sprendimus dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo ar bylos perdavimo teismui, organizuojant proceso veiksmus su nepilnamečiu, priimant sprendimus dėl bausmės, baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemonių skyrimo.

Kardomosios priemonės nepilnamečiams

Suėmimas, intensyvi priežiūra, namų areštas ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo gali būti paskirti tik ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartimi. Kitos kardomosios priemonės - prokuroro nutarimu, ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartimi. Griežčiausia kardomoji priemonė, suėmimas nepilnamečiui iš karto negali būti paskirtas ilgesnis kaip du mėnesiai; suėmimo terminas gali būti pratęstas ne ilgiau kaip iki keturių mėnesių. Ikiteisminio tyrimo metu nepilnamečių suėmimo terminas negali tęstis ilgiau kaip šešis mėnesius, o bylose dėl sunkių ar labai sunkių nusikaltimų - iki dvylikos mėnesių (BPK 127 str.).

Nepilnamečių žalingų įpročių paplitimas ir priežastys

Vaikų sveikatai žalinga elgsena yra susijusi su tradiciniais ligų rizikos veiksniais - rūkymu, alkoholio ir narkotikų vartojimu, nesveika mityba, mažu fiziniu aktyvumu arba polinkiu rizikuoti (pvz., azartiniai lošimai, atsitiktiniai lytiniai santykiai). Mokslininkai tokią elgseną vadina rizikingos elgsenos sindromu. Dėl menkos gyvenimiškos patirties ir rizikos nesuvokimo vaikai ir paaugliai priskiriami didžiausios rizikos grupei.

Lietuvoje atlikti tyrimai rodo, kad sveikatos rizikos veiksnių paplitimas tarp mokyklinio amžiaus vaikų vis dar labai didelis. Nors rengiamos ir vykdomos prevencinės programos, mokinių su sveikata susijusios elgsenos problema išlieka aktuali. Rūkymo, alkoholio, narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo paplitimas tarp įvairaus amžiaus Lietuvos vaikų ir paauglių sistemingai stebimas nuo 1994 metų, kai Lietuva pradėjo dalyvauti tarptautiniuose mokinių gyvensenos tyrimuose - HBSC (angl. Health Behaviour in School-aged Children) ir ESPAD (angl. European School Survey Project on Alcohol and other Drugs).

Rūkymas tarp nepilnamečių

Rūkančių vaikus galima sutikti prie mokyklų, vaikų globos namų, vasaros poilsio stovyklų, viešose vietose. Organizacijos "Mentor Lietuva" tyrimas parodė, kad moksleiviai pradeda rūkyti jau nuo 13-14 metų. Per 3 metus rūkančių paauglių skaičius padidėjo beveik 4 kartus (nuo 7,6 iki 27,1 proc.). Reguliariai rūko 47 proc. rūkančių paauglių. Be to, tyrimas parodė, kad rūkantys moksleiviai net 3 kartus dažniau vartoja alkoholinius gėrimus, palyginti su nerūkančiais bendraamžiais. Apie 40 proc. rūkančių vaikų sutiktų su pasiūlymu rūkyti kanapes. 58,4 proc. rūkančių paauglių turi ir rūkančius tėvus, o tarp nerūkančiųjų tėvai rūkaliai sudaro 43,4 proc.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, rūkymas yra viena iš dešimties dažniausių mirčių priežasčių, kurių skaičius nuolatos didėja. Rūkymo keliama žala organizmui yra didelė: gali sukelti plaučių, ryklės, burnos gleivinės, lūpų, gerklų vėžį, koronarinę širdies ligą, viršutinių kvėpavimo takų uždegimą, kosulį, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligę, skrandžio gleivinės uždegimą. Rūkymas taip pat turi įtakos išvaizdai - paauglių oda anksčiau susiraukšlėja, paūmėja odos ligos, pablogėja žaizdų gijimas, dantys ima greičiau irti. Rūkantys vaikai ir paaugliai lėčiau vystosi tiek fiziškai, tiek psichiškai, yra labiau linkę vartoti alkoholį, narkotikus, pasižymi polinkiu į agresiją ir dažnai mokosi blogiau.

Alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimas tarp nepilnamečių

ESPAD tyrimo duomenimis, Lietuvos 15-16 metų paauglių rūkymo, alkoholio ir kitų narkotikų vartojimo rodikliai per 4 metus (2007-2011 metais) beveik nepakito. Pagal tai, kiek šio amžiaus jaunuolių rūko, vartoja alkoholio, narkotikus ir psichotropines medžiagas, Lietuva tarp kitų Europos šalių yra maždaug ties viduriu. 2011 metais bent 1 ar 2 kartus gyvenime vartojusių kokį nors nelegalų narkotiką paauglių Lietuvoje buvo šiek tiek daugiau negu vidutiniškai Europos šalyse - 21 proc. (ESPAD vidurkis - 18 proc.). Mūsų šalis pagal gydytojo nepaskirtų raminamųjų ir migdomųjų vaistų vartojimą užima gana aukštą vietą tarp Europos šalių - tokius vaistus bent kartą pabandė 13 proc. Lietuvos mokinių.

Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro atliktas tyrimas parodė, kad kasdien cigaretes rūko trečdalis apklaustų dešimtokų, o narkotikus iš kanapių bent kartą gyvenime vartojo trečdalis apklaustų moksleivių. 5,8 proc. moksleivių prisipažino bent kartą bandę kitų nelegalių narkotinių medžiagų. Trečdalis (28 proc.) apklaustų Klaipėdos dešimtokų prisipažino, jog dauguma jų draugų per pastarąjį mėnesį vartojo kanapes. Tris ir daugiau kartų per pastarąjį mėnesį stiprius alkoholinius gėrimus vartoję prisipažino 16,5 proc. moksleivių, nestiprius alkoholinius gėrimus - 32,8 proc. apklaustų dešimtokų.

Žalingų įpročių priežastys ir prevencija

Asmenybės ypatybės

Specialistai, dirbantys su žalingų įpročių turinčiais žmonėmis, daro išvadą, kad šiuos įpročius pirmiausia formuoja tam tikri būdo bruožai. Nustatyta, kad pradeda rūkyti, vartoja alkoholinius gėrimus, linksta į narkotikus tie žmonės, kurie nuo pat vaikystės išsiskyrė irzlumu, jautrumu, silpna valia, buvo nepasitikintys savimi, ribotų interesų, greitai netekdavo dvasinės pusiausvyros, turėjo psichologinių problemų. Prie tos pačios kategorijos žmonių būtų galima priskirti ir lepūnėlius, neturinčius gyvenimo tikslo, greitai pasiduodančius kitų įtakai.

Pagrindinės priežastys, kodėl jauni žmonės griebiasi cigaretės ar narkotikų, yra:

• Smalsumas ir noras pajusti tabako (kvaišalų) poveikį, pakitusią sąmonės būseną.
• Noras sumažinti įtampą, atsipalaiduoti, pamiršti neigiamas emocijas.
• Noras įrodyti savo nepriklausomybę ir kuo greičiau tapti suaugusiuoju, perimti suaugusiųjų pasaulio gyvenimo normas.

Yra trys pagrindiniai rizikos veiksniai, skatinantys jaunus žmones imtis žalingų įpročių:

1. Asmenybės ypatybės: menkas savęs vertinimas, nepasitikėjimas jėgomis, vidinis nerimas ar net depresinės nuotaikos.
2. Aplinka ir artimųjų elgesys: dažniau anksti rūkyti pradeda vaikai iš tų šeimų, kuriose rūko tėvai. Taip pat įtakos turi bendraamžių aplinka.
3. Biologinis veiksnys: pabrėžiama, jog alkoholizmas yra paveldima liga.

Aplinkos ir socializacijos įtaka

Žmogus - sociali būtybė, negalinti gyventi visiškoje socialinėje izoliacijoje. Pozityvios asmenybės formavimuisi labai reikšminga šeimos įtaka, mokyklos kultūra, suaugusiųjų ir draugų pavyzdys, neformaliųjų bendraamžių grupių įtaka. Svarbiausiu veiksniu, darančiu įtaką moksleivių socializacijai, respondentai įvardijo šeimą (93,6 proc. pedagogų ir 95,3 proc. tėvų). Antroje vietoje pagal svarbumą - draugai (86,5 proc. pedagogų ir 89,2 proc. tėvų). Taip pat svarbiais socializacijos veiksniais nurodomi internetas, televizija, mokytojai, neformalusis ugdymas, mokyklos kultūra, nevyriausybinės organizacijos, knygos.

Sudėtinga socialinė ir ekonominė šalies būklė lemia dalies visuomenės kultūrinių, ypač dorovinių, vertybių nuosmukį, todėl vis daugiau paauglių niekur nesimoko, nedirba, valkatauja. Nepilnamečiai įtraukiami į nusikalstamą veiką, girtuokliavimą, narkomaniją. Sumažėjęs vaikų ir paauglių užimtumas socialiai reikšminga veikla lemia mokyklos nelankymą, nusikalstamumą, dėl to kyla didesnė grėsmė šalies gyventojų geno fondui, plinta socialinės našlaitystės reiškinys.

Neformalusis ugdymas tampa vis aktualesnis ir reikšmingesnis, nes vien formaliojo ugdymo metu įgytų žinių ir gebėjimų nepakanka sąmoningai, visapusiškai asmenybei ugdyti. Tinkamas neformaliojo vaikų švietimo organizavimas ir įgyvendinimas atitraukia vaikus nuo beprasmio laiko leidimo, žalingų įpročių, nusikalstamumo.

Tėvų įtaka

Lietuvos Respublikos Konstitucija, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, Civilinis kodeksas bei Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas įtvirtina prioritetinę tėvų teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvams tenka didžiulė atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes, už vaiko auklėjimą ir vystymąsi.

Vaiko teisių apsaugos atstovų nuomone, pirmieji vaiko įgūdžiai, elgsena ir supratimas yra formuojami šeimoje. Vaikas, augdamas šeimoje, stebi tėvų įpročius, papročius, dažnai stengiasi elgtis taip, kaip elgiamasi jo artimiausioje aplinkoje. Dažnai vaikas, norėdamas pasijusti suaugusiuoju, kopijuoja tėvų elgesį. Kalbant apie vaiko žalingus įpročius, pirmiausia dėmesys turi būti nukreipiamas į šeimą. Svarbu, kad vaikas šeimoje būtų ugdomas elgtis saugiai ir savarankiškai, galvotų apie poelgių padarinius, sugebėtų savarankiškai vertinti rūkymo, alkoholio ir narkotinių medžiagų žalą savo ir aplinkinių sveikatai. Be to, vaikas nuo mažų dienų turi suprasti, kad teigiamai turi būti vertinamas už savo žinias, laimėjimus, o ne už neigiamas emocijas sukeliančius poelgius.

Kaip padėti nepilnamečiams atsisakyti žalingų įpročių?

Norint, kad vaikas neskubėtų siekti cigaretės, taurelės, narkotikų, tėvai bei mokytojai privalo neleisti jam pasijusti nereikalingam, t. y., neatstumti. Jokiu būdu negalima vaiko, juolab paauglio, sumenkinti ar pažeminti. Bendravime su moksleiviais, kalbant apie žalingų įpročių prevenciją, labai svarbu nepabrėžti svaiginamųjų medžiagų sukeliamo malonaus pojūčio. Tačiau būtina žinoti: jei pirma surūkyta cigaretė dažniausiai sukelia šleikštulį ir vėmimą, tai surūkyta pirma narkotikų dozė sukelia euforiją.

Geriausia prevencija - bendravimo įgūdžių bei psichologinio atsparumo ugdymo programų įgyvendinimas, mokinių užimtumas laisvalaikiu, jaunų žmonių iniciatyvų bei savanoriškos veiklos skatinimas. Mokyklos puikiai gelbsti dėl šio tikslo. Tačiau didelę svarbą turi tėvai, vaikus supanti aplinka. Jeigu visi aplinkiniai rodys nepakantumą žalingiems įpročiams, tai tikrai teigiamai paveiks ir nepilnametį.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 50 proc. žmogaus sveikata priklauso nuo jo gyvensenos, 20 proc. nuo genetikos ir paveldėjimo, 20 proc. nuo aplinkos ir tik 10 proc. nuo medicinos. Pagrindiniai sveikos gyvensenos komponentai: sveika mityba, fizinis aktyvumas, žalingų įpročių atsisakymas.

tags: #zalingi #iprociai #nepilnameciai #baudos