Klimato kaita ir oro kokybės problemos vis labiau skatina ieškoti būdų, kaip sumažinti transporto priemonių daromą žalą aplinkai. Vienas automobilis per metus vidutiniškai į orą išmeta apie 4,6 tonos CO2 dujų. Žinant, kad šiais laikais net šeimos nariai nepasidalina vienu automobiliu, bendra tarša yra sunkiai suvokiama protu. Kol vieniems CO2 sumažinimas aktualus dėl nesėkmingos techninės patikros, kiti tiesiog siekia švaresnės aplinkos.

Katalizatoriaus vaidmuo taršos mažinime
Automobiliuose katalizatoriai pirmą kartą pradėti naudoti septintajame dešimtmetyje. Toks taršos mažinimo būdas pasiteisino - šiandien katalizatoriai yra naudojami visuose automobiliuose. Pagrindinės medžiagos katalizatoriuje, surenkančios CO2, yra platina, paladis ir rodis. Pro katalizatorių einančiose išmetamosiose dujose esančios CO2 kietosios dalelės prikimba prie minėtų medžiagų sienelių, todėl katalizatoriai išvalo net iki 98 proc. teršalų.
Lietuvoje negalima praeiti techninės apžiūros be katalizatoriaus, jeigu automobilis Lietuvoje buvo užregistruotas iki 2013 metų. Išimtis taikoma tiems automobiliams, kuriuose katalizatoriaus nebuvo gamykliškai.
Bendrieji taršos mažinimo principai
Norintys apskritai mažiau teršti gamtą, sumažinant automobilio CO2, turėtų atsiminti - kuo mažesnės degalų sąnaudos, tuo mažesnė CO2 tarša. Taršai įtakos turi ir kuro kokybė bei automobilio būklė, todėl išbandykite geresnės kokybės (premium) degalus, neatidėliokite alyvos keitimo ir nedelskite pašalinti atsiradusių gedimų.
Jūsų automobilis pagamintas laikantis automobilių perdirbimo ir pakartotinio žaliavų panaudojimo kriterijų, kurie įsigaliojo 2015 m. Kai kurios Jūsų automobilio dalys sukurtos taip, kad vėliau jas būtų galima perdirbti. Šias detales lengva išimti, kad vėliau jas būtų galima surinkti ir perdirbti antrinių žaliavų perdirbimo įmonėse.
Be to, savo konstrukcija, gamyklos nustatymais, mažu degalų naudojimu automobilis atitinka galiojančius apsaugos nuo taršos teisės aktus. Jis aktyviai dalyvauja programose, kurių tikslas - mažinti teršiančių aplinką automobilių išmetamųjų dujų kiekį ir taupyti energiją. Tačiau degalų sąnaudos bei išmetamųjų dujų taršos lygis priklauso ir nuo Jūsų. Tinkamai prižiūrėkite ir naudokite savo automobilį.
6 taisyklės, kurios padės jūsų automobiliui tarnauti 300 000 mylių – autodalių tiekėjo techninės priežiūros grafikas.
Techninė priežiūra ir variklio reguliavimas
Reikia pabrėžti, kad taršos ribojimo standartų nesilaikymas gali turėti juridinių pasekmių automobilio savininkui. Be to, pakeitus variklio, degalų tiekimo ar dujų išmetimo sistemų detales neoriginaliomis, Jūsų automobilis gali nebeatitikti taršos ribojimo standartų. Kreipkitės į gamintojo atstovą, kad suderintumėte automobilio nustatymus ir valdiklius laikydamiesi instrukcijų, nurodytų techninės priežiūros programoje. Priežiūros programoje pateikta visa reikiama informacija, kaip užtikrinti pradinius automobilio nustatymus.
Žvakės
Turi būti griežtai laikomasi optimalių degalų taupymo, naudojimo efektyvumo ir eksploatacinių savybių sąlygų, kurias nustatė gamintojo konstruktorių biuras. Jei keičiate žvakes, naudokite tokių markių ir tipų, kurie pritaikyti Jūsų automobiliui. Kreipkitės į markės gamintojo atstovą.
Uždegimas ir tuščiosios eigos greitis
Jokių reguliavimo veiksmų atlikti nereikia.
Oro filtras, degalų filtras
Apsinešęs filtravimo elementas mažina našumą. Šis indikatorius prietaisų skydelyje įspėja apie galimus sistemos sutrikimus:
- Jis įsižiebia įjungus degimą ir užgęsta užvedus variklį.
- Jei šviečia nuolat, kuo greičiau kreipkitės į įgaliotąjį gamintojo atstovą.
- Jei jis mirkčioja, sumažinkite variklio režimą, kol mirkčiojimas liausis.
Kiekvienas vairuotojas žino, kad dėl užsikimšusio oro filtro gali padidėti išmetamų teršalų kiekis. Dauguma vairuotojų mano, kad oro filtro sąskaita galima sutaupyti, ir renkasi pigiausią iš siūlomų. Oro filtro funkcija itin svarbi, jis turi įtakos degalų sąnaudoms ir, žinoma, išmetamo CO2 kiekiui. Lietuvos rinkoje pasitikima „Mahle“ arba „Mann“ filtrų gamintojais. Nereikia pamiršti, kad oro filtro negalima išvalyti, pavyzdžiui, su dulkių siurbliu. Filtravimo elemento struktūra sukurta taip, kad „nepaleistų“ pagautų teršalų dalelių.
Naujausios technologijos: vandens-dyzelino emulsija (WiDE)
Nors kiekvienas vairuotojas žino, kad vanduo degalų bake yra didžiausias variklio priešas, naujausia mokslinė apžvalga, publikuota prestižiniame leidinyje „Springer Nature“, priverčia tuo suabejoti. Pasirodo, preciziškai kontroliuojamas vandens ir dyzelino mišinys gali tapti raktu, leisiančiu dramatiškai sumažinti senų variklių taršą be brangių modifikacijų. Mokslininkai atkreipia dėmesį į technologiją, kurią jie vadina vandens-dyzelino emulsija (WiDE). Tyrimai rodo, kad šis metodas gali sumažinti azoto oksidų (NOx) ir kietųjų dalelių (suodžių) išmetimą dešimtimis procentų.
Kaip tai veikia: salotų padažo principas
Nors koncepcija atrodo paprasta, jai įgyvendinti reikia pažangių cheminių sprendimų. Visi puikiai žinome, kad vanduo ir degalai yra nesuderinami skysčiai - jie tiesiog nesimaišo. Supylus juos į vieną talpą, vanduo greitai nusėstų į dugną, o tai varikliui reikštų pražūtį. Kad šis mišinys degalų bake išliktų stabilus, mokslininkai pasitelkė sprendimą, kuris puikiai pažįstamas kiekvienam virėjui. Pavyzdžiui, aliejus su actu savaime nesimaišo, tad norint gauti vientisą padažą, būtina įdėti rišamosios medžiagos, pavyzdžiui, garstyčių. Degalų technologijose tą patį darbą atlieka specialūs emulsikliai. Būtent jie suriša vandenį ir dyzeliną į vientisą masę ir neleidžia šiems skysčiams išsisluoksniuoti net keletą mėnesių.
Nors ekologinė nauda atrodo įspūdinga, inžinieriai vis dar sprendžia sudėtingus techninius galvosūkius. Procesai, vykstantys variklio cilindre naudojant tokį mišinį, tampa gerokai sudėtingesni. Tyrimai rodo, kad vandens įmaišymas šiek tiek sušvelnina patį degimo procesą, tačiau turi ir šalutinį poveikį - pailgėja laikas nuo degalų įpurškimo iki jų užsiliepsnojimo. Be to, mokslininkų nuomonės išsiskiria dėl variklio efektyvumo: vieni pastebi pagerėjimą, kiti įspėja, kad dėl mažesnio mišinio kaloringumo kuro sąnaudos gali šiek tiek išaugti. Tačiau kalbant apie taršą, rezultatai vienareikšmiški. Beveik visi atlikti bandymai patvirtina, kad azoto oksidų (NOx) emisija mažėja drastiškai - dažniausiai nuo 30 iki 60 proc., o atskirais atvejais ir daugiau. Kietųjų dalelių (suodžių) kiekis taip pat krenta maždaug perpus.
Tiltas į ateitį sunkiajam transportui
Nors ši technologija turi savų iššūkių (pavyzdžiui, ilgesnis uždegimo vėlavimas ar būtinybė tiksliai suderinti mišinį, kad nepadidėtų anglies monoksido kiekis), ji vertinama kaip perspektyvi pereinamojo laikotarpio priemonė. Ekspertai pabrėžia, kad lengviesiems automobiliams tai galbūt nėra aktualiausia naujiena, tačiau sunkiajam transportui, laivybai ar stacionariems generatoriams tai gali būti išsigelbėjimas. Šie sektoriai dar ilgai naudos dyzelinius variklius, o vandens įmaišymas leistų jiems atitikti griežtėjančias ekologines normas nekeičiant pačių variklių konstrukcijos.
Benzino dūmingumas ir jo priežastys
Benzino dūmingumas yra reiškinys, kuris pasireiškia kaip matomas dūmų kiekis, išmetamas iš automobilio išmetimo sistemos. Tai ne tik estetinė ar aplinkosauginė problema, bet ir signalas apie galimus variklio ar išmetimo sistemos veikimo sutrikimus.
Aplinkosaugos perspektyva
Dūmingumas tiesiogiai susijęs su kenksmingų išmetamųjų teršalų, tokių kaip anglies monoksidas (CO), azoto oksidai (NOx), nepilnai sudegintų angliavandenilių ir kitų toksinių junginių, kiekiu.
Automobilio veikimo efektyvumas
Dūmingumas dažnai yra požymis, kad variklis veikia neoptimaliai. Dūmingumas benzino automobiliuose gali būti sukeltas įvairių priežasčių, kurios neigiamai veikia degalų deginimo procesą ir variklio efektyvumą. Šios priežastys dažnai yra susijusios su variklio veikimo sutrikimais arba priežiūros stoka.
Reguliari techninė priežiūra
Reguliari automobilio techninė priežiūra yra esminė siekiant išvengti ar sumažinti dūmingumą. Aukštos kokybės variklio alyvos ir tepalų filtrų keitimas užtikrina geresnį variklio veikimą ir mažesnį dūmingumą. Elektroninė variklio valdymo sistema (EVVS) yra atsakinga už degalų ir oro mišinio sudarymą bei uždegimo momentą, todėl bet kokie jos gedimai gali turėti tiesioginį poveikį dūmingumui. Degalų ir oro filtrų būklė tiesiogiai veikia variklio veikimo efektyvumą ir dūmingumą. Variklio ir išmetimo sistemos būklė yra svarbi siekiant užtikrinti mažą dūmingumą. Nusidėvėjusios ar gedančios variklio dalys, tokios kaip uždegimo žvakės, cilindrų žiedai arba išmetimo sistemos komponentai, pavyzdžiui, katalizatorius, gali didinti dūmingumą.

Veiksmingas dūmingumo mažinimas ir prevencinės priemonės
Veiksmingas dūmingumo mažinimas yra įmanomas tinkamai prižiūrint automobilį ir laiku atliekant būtinas techninio aptarnavimo procedūras. Prevencinės priemonės yra esminės norint išvengti arba sumažinti automobilio dūmingumą ilgalaikėje perspektyvoje. Šios priemonės ne tik padeda apsaugoti aplinką, bet ir užtikrina automobilio efektyvų bei patikimą veikimą, taip pat mažina eksploatacines išlaidas.
- Sklandus vairavimas: Venkite staigių greičio didinimų ir stabdymų.
- Variklio šildymas: Venkite intensyvaus vairavimo su šaltu varikliu.
- Techninė priežiūra: Atlikite reguliarų automobilio techninį aptarnavimą pagal gamintojo rekomendacijas.
- Ankstyvas gedimų nustatymas: Būkite atidūs bet kokiems variklio veikimo pokyčiams, pavyzdžiui, nepaaiškinamam galios sumažėjimui, keistam garsui ar netikėtai didėjančioms kuro sąnaudoms.
- Profesionalų konsultacijos: Jei pastebite bet kokius veikimo nesklandumus, kreipkitės į patyrusį serviso specialistą.
Patarimai prieš techninę apžiūrą
Vairuotojai, kurių automobiliams jau daugiau kaip dešimt metų, kaskart nerimaudami laukia techninės apžiūros. Dažna jaudulio priežastis - išmetamųjų dujų patikra. Pagal viešai skelbiamus techninės apžiūros duomenis, net 7 proc. automobilių dėl prastų patikros rezultatų negauna TA sertifikato.
Oro filtro keitimas
Pakeiskite oro filtrą. Dėl užsikimšusio oro filtro gali padidėti išmetamų teršalų kiekis. Dauguma vairuotojų mano, kad oro filtro sąskaita galima sutaupyti, ir renkasi pigiausią iš siūlomų. Oro filtro funkcija itin svarbi, jis turi įtakos degalų sąnaudoms ir, žinoma, išmetamo CO2 kiekiui. Lietuvos rinkoje pasitikima „Mahle“ arba „Mann“ filtrų gamintojais. Nereikia pamiršti, kad oro filtro negalima išvalyti, pavyzdžiui, su dulkių siurbliu. Filtravimo elemento struktūra sukurta taip, kad „nepaleistų“ pagautų teršalų dalelių. Kai sudega 1 l benzino / dyzelino, tuo metu sudeginama apie 14-14,5 kg oro. Jeigu filtras užsikimšęs, vadinasi, nepakankamai oro patenka į degimo kamerą, todėl degusis mišinys yra tirštesnis ir dėl to dūmų šleifas paskui automobilį yra gerokai didesnis.
Degalų priedai
Naudokite degalų priedus. Prieš techninę apžiūrą į degalų baką įpilkite priedo, prisotinto deguonies junginio. Tokie priedai užtikrina geresnį degalų deginimą cilindruose, o taip sumažinamas išmetamų teršalų kiekis. Kompanijos „Wynn‘s 35792“ produktas „Pre Emission Test Treatment“ benzininiams varikliams ne tik mažina teršalų kiekį, bet ir padidina variklio našumą, valo visą kuro sistemą. Dyzeliniams varikliams puikiai tinka „Wynn’s 50393“ „Diesel Emission Reducer“. Priemonė iš karto mažina išmetamų teršalų kiekį ir valo visą kuro sistemą. Gamintojo „Wynn‘s“ ištobulinta technologija suodžių dalelių degimo temperatūrą sumažina nuo maždaug 600 °C iki 200-400 °C. Degalų priedai gali būti naudojami ir profilaktiškai - nuolatinis jų naudojimas apsaugo kuro sistemą nuo taršos.
EGR vožtuvo ir oro sklendės valymas
Išvalykite EGR vožtuvą ir oro sklendę. Šis darbas reikalauja šiek tiek daugiau įgūdžių, bet tikrai yra įkandamas ir neprofesionalams. Kaip tai padaryti, yra nemažai informacijos internete. EGR vožtuvas ir oro sklendė valomi naudojant specialias priemones: „Wynn’s 23379“ „Diesel EGR Extreme Cleaner“ - dyzeliniams varikliams, „Wynn’s 29879“ „Petrol EGR Extreme Cleaner“ - benzininiams varikliams.
Degimo žvakių keitimas (benzininiam varikliui)
Pakeiskite degimo žvakes (benzininiam varikliui). Žvakės turi būti keičiamos kas 20-30 tūkstančių kilometrų, bet realiai retai taip daroma. Dažniausiai keičiamos tik atsiradus rimtai problemai. Žvakių keitimas nėra labai sudėtingas procesas - šiems darbams būtina turėti specialų raktą.
Svarbu suprasti, kad, atlikus visus išvardytus veiksmus, nėra garantijos, jog išmetamųjų dujų patikros rezultatai bus geri. Daug kas priklauso nuo automobilio techninės būklės.

Mitas apie maistinį aliejų kaip taršos mažinimo priemonę
Aplinkosaugininkams paskelbus apie planuojamus taršos reidus gatvėse, visuomenėje pasklido ne tik pasipiktinimo, bet ir maistinio aliejaus kvapas. Būtent šio skysčio kai kurie internautai pataria vairuotojams pilti į dyzelinių automobilių bakus, kad nereikėtų baimintis viršijus taršos normas netekti techninės apžiūros. Ekspertai ramina, kad aliejaus lentynose nepritrūks, mat jo naudojimas turi mažai ką bendro su mažesne tarša.
„Nežinau, iš kur kilo tokia mintis, kad aliejus kažkaip gali sumažinti taršą. Galbūt tai aktualiau, kai kalbame apie CO2 dujas aplinkoje, nes aliejus gaminamas iš augalinių, kitaip sakant, atsinaujinančių žaliavų. <...> Bet aplinkosaugininkai, stabdydami automobilius, ar techninės apžiūros stotyje dirbantys specialistai nematuoja dyzelinių automobilių CO2 taršos, matuojamas dūmingumas, t. y. kietosios dalelės. Šiuo atveju dūmingumui aliejaus naudojimas įtakos neturi. Tiesą sakant, su aliejumi galima tik sugadinti variklį, ypač jei jis yra naujas, šiuolaikinis“, - teigia S. Pukalskas.
S. Pukalskas pažymėjo, kad besibaiminantiems dėl aplinkosaugininkų reidų ir savo automobilių išmetamos taršos vertėtų vykti ne į parduotuvę įsigyti aliejaus, bet į autoservisą, ten būtų galima nustatyti tikrąją problemos priežastį. „Jeigu jau vairuotojas jaučia, kad jo automobilis viršija leistinas ribas, tai patarčiau apsilankyti autoservise ir paprašyti, kad būtų diagnozuota, kur yra problema. <...> Gali užtekti pakeisti oro filtrą, gali būti ir didesnių problemų, pavyzdžiui, susijusių su degalų siurbliu, purkštuvais ir pan.“
Kad aliejus gali pridaryti daugiau žalos nei duoti naudos, perspėjo ir techninės apžiūros įmones vienijančios asociacijos „Transeksta“ atstovas spaudai Renaldas Gabartas. „Nuo „Euro 5“ standarto įvedimo, kai kuro aparatūra tapo preciziškai tiksli, biodyzelinas, t. y. iš aliejaus išgautas metilo esteris, nes aliejus tėra žaliava, net specialiai pagamintas kaip priedas mineraliniam dyzelinui, laikomas motorui pavojingu. Neatsitiktinai ant degalų bako dangtelio klijuojamas perspėjimas „No biodiesel“, o grynas biodyzelinas gali būti naudojamas tik tam pritaikytuose varikliuose“, - aiškino R. Gabartas.
Cheminiai degalų priedai
Automobiliams skirtose parduotuvėse galima rasti įvairių cheminių degalų priedų, skirtų variklių darbui pagerinti, dūmingumui ar kitų išmetamųjų teršalų kiekiui sumažinti ir t. t. „Tai reiškia didesnę garantiją, kad tas priedas nepakenks varikliui arba jei nepagerins situacijos, tai bent nepadarys nieko žalingo. <...> Beje, degalų pardavėjai irgi naudoja įvairius priedus variklių ilgaamžiškumui padidinti, kad neužsiterštų degimo kameros, degalų purkštuvai ir pan. Jeigu degalinėje pilame pigesnių degalų, galbūt situaciją pagerinti galėtų automobilių prekių parduotuvėje įsigytas koks nors priedas, bet nereikia tikėtis, kad situacija būtinai iš karto pagerės.“
Visgi, anot S. Pukalsko, renkantis įvairius cheminius priedus reikia išlikti budriems ir aklai nepasitikėti skambiais užrašais ant pakuotės. „Jeigu pamatytume kokį neaiškų priedą, ant kurio parašyta, kad jis mažina 20 proc. degalų sąnaudas, 50 proc. mažina dūmingumą, galima iš karto tokį produktą atmesti. Stebuklų nebūna.“
Antrosios kartos biodyzelinas (HVO)
Pasak R. Gabarto, sumažinti dyzelinių variklių poveikį aplinkai įmanoma bene vieninteliu būdu - naudojant vadinamąjį antrosios kartos biodyzeliną arba hidrintą augalinį aliejų, žymimą akronimu HVO (angl. Hydrotreated Vegetable Oil). „Palyginti su iškastinės kilmės dyzelinu, tokiu biodyzelinu varomi automobiliai į aplinką išmeta iki 90 proc. mažiau CO2, 30 proc. mažiau kietųjų dalelių ir 9 proc. mažiau NOx. VILNIUS TECH universiteto mokslininkų atlikti eksperimentai liudija, kad net vienas bakas tokių degalų turi įtakos taršos matavimų rezultatams“, - pasakojo R. Gabartas.
Techninės apžiūros tikslas ir taršos vertinimas
Savo ruožtu techninių ekspertizių įmonės „Transporto studijos“ direktoriaus pavaduotojas Ramūnas Vėlavičius pažymėjo, kad apskritai klaidinga manyti, jog per techninę apžiūrą tikrinama, kiek ir kokių teršalų išmeta automobilis. „Techninės apžiūros tikslas yra patikrinti techninę automobilio būklę ir palyginti tai su tuo, kas buvo nustatyta tvirtinant transporto priemonės tipą, todėl tai yra variklio ir pagalbinių sistemų įvertinimas. Tačiau tai neduoda absoliučių reikšmių, kiek ir kokių medžiagų išmetama nuvažiavus kilometrą. Tai nėra automobilio taršos įvertinimas“, - akcentavo R. Vėlavičius.
Į kolbą patekus išmetamųjų dujų išmatuojama, kiek šviesos yra išspinduliuojama ir kiek jos prasiskverbia. Jei kietųjų dalelių kiekis per didelis, daroma išvada, kad variklis yra techniškai netvarkingas ir taršus.
Artėjantys taršos kontrolės reidai ir TA pokyčiai
Atkreipiamas vairuotojų dėmesys, kad pirmieji automobilių taršos kontrolės reidai bus prevencinio pobūdžio. Per šias akcijas bus tikrinama stabdomų automobilių tarša, bet vairuotojams nebus taikoma administracinė atsakomybė. Pirmieji prevenciniai reidai planuojami nuo balandžio. Taip pat numatoma panaikinti aplinką teršiančių transporto priemonių techninę apžiūrą. Remiantis kovo 20-ąją įsigaliojusiu Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus įsakymu, techninės apžiūros dokumentas baigs galioti po 48 valandų nuo sprendimo surašymo momento.
Dažniausi trūkumai techninėje apžiūroje
Štai keletas dažniausiai pasitaikančių problemų, dėl kurių automobiliai negauna techninės apžiūros:
- Šviesos: Nesureguliuotos arba nedega kuri nors lemputė. Čia kalbama tiek apie pagrindines šviesas, trumpąsias, artimąsias, tiek apie posūkių, rūko žibintus. Bendras šių trūkumų kiekis - arti 30 proc., gal net viršija. Tai ne tik Lietuvos problema, Vokietijoje yra labai panaši situacija. Gera žinia ta, kad šiuos defektus žmogus tikrai gali nesunkiai pamatyti pats. Prieš važiuodamas į apžiūrą apeik automobilį, pasižiūrėk, įsijunk, paprašyk šeimos nario, kad jis pajunginėtų, ir žinosi, yra problema ar nėra. Tada, nuvažiavęs į servisą, tas lempučių problemas, reguliavimo problemas išspręsi per keletą minučių ir tikrai nereikės sugrįžti.
- Žibintų reguliavimas: Žibintų aukščio reguliavimas yra vienintelė procedūra, kurią galima atlikti patikros metu. Yra žibintų stendas, kuriame yra įrankių komplektas, kuris iš principo universalus, tinkamas visoms automobilių markėms ir modeliams. Jei tik yra įmanoma sureguliuoti žibintus, kontrolierius tai padaro.
- Pakabos gedimai: Antroje dažniausiai fiksuojamų didelių trūkumų vietoje - įvairios pakabos svirtys ir lankstai arba vadinamieji šarnyrai. Apie 8 proc. automobilių turi šią bėdą. Tai tikrai nėra smulkmena, nes pakabos gyvybingumas užtikrina, kad automobilis bus valdomas važiuojant bet kokiomis kelio sąlygomis, tarkime, kai yra nelygus paviršius, kai reikia manevruoti.
- Per didelis dūmingumas: Trečias dažniausiai pasitaikantis trūkumas, praeitų metų statistikos duomenimis, yra per didelis dūmingumas. Viešojoje erdvėje dabar labai daug kalbama, kaip aplinkosaugininkai daro revoliuciją. Iš tiesų nėra viskas taip baisu. Pirmas vaistas, vėlgi, yra pats paprasčiausias - tikėtina, kad yra užsikimšęs oro filtras, kuris filtruoja orą, patenkantį į variklį, ir reikėtų jį pakeisti.
Kova su korupcija techninės apžiūros centruose
Maždaug jau porą metų yra gerokai tiksliau apibrėžta, kaip automobilis turėtų būti paliktas, paruoštas apžiūrai. Bet koks daiktas, bet kokia kupiūra, bet kas, kas galėtų būti suvokiama kaip bandymas daryti įtaką kontrolieriaus veiklai ir, sakysime, nupirkti jo nepastabumą ar atlaidumą, traktuojama kaip kyšis. Jeigu automobilio savininkas primygtinai siūlo, nereaguoja į perspėjimus to nedaryti, daugeliu atvejų apžiūra tuo ir baigiasi. Jam tiesiog pasiūloma atvažiuoti kitą kartą, eiti iš naujo. Pinigai nėra grąžinami, kas finansiškai turbūt yra skausminga. Pasidžiaugti galima tuo, kad tokių atvejų, pagal statistiką, mažėja. Ir TA protokole yra specialus langelis galimai korupcijai. Kai žmogus ypač atkakliai siūlo ar duoda užuominų, tas langelis pažymimas.

„AdBlue“ sistemos priežiūra žiemą
Žiemą dauguma vairuotojų dėmesį skiria akumuliatoriams, žieminėms padangoms ir degalų kokybei. Kur kas mažiau dėmesio skiria vienai iš labiausiai pažeidžiamų šiuolaikinių dyzelinių automobilių sistemų - „AdBlue“. „AdBlue“ yra vandens pagrindu pagamintas karbamido tirpalas, naudojamas SCR sistemose azoto oksido išmetimui sumažinti. Teoriškai jis turėtų patikimai veikti bet kokiomis sąlygomis. Gamintojai projektuoja „AdBlue“ bakus su pakankamai erdve, kad būtų galima plėstis skysčiui užšąlant. Tikrasis pavojus prasideda vėliau.
Kadangi temperatūra svyruoja, vamzdžiuose ir komponentuose gali susidaryti karbamido kristalai. Šie kristalai ne visada visiškai ištirpsta atšildžius. Palaipsniui jie riboja srautą, užkemša purkštukus ir apkrauna „AdBlue“ siurblį. Daugelyje šiuolaikinių transporto priemonių su SCR susiję gedimai gali sukelti atgalinį skaičiavimą iki variklio užsiblokavimo. Kai sistema aptinka nuolatines klaidas, variklio užvedimas iš naujo gali būti visiškai užblokuotas.
Vairuotojai, kurie daugiausia važiuoja trumpus atstumus, dažniau susiduria su „AdBlue“ susijusiomis problemomis. Tokiomis sąlygomis SCR sistema retai pasiekia optimalią darbinę temperatūrą, todėl skystis ilgiau užsibūna linijose. Reguliariai ilgesniais maršrutais važiuojančios transporto priemonės greičiau sunaudoja „AdBlue“. Dažnas papildymas užtikrina naujo skysčio kaupimąsi ir sumažina nuosėdų kaupimąsi.
Kai dėl kristalizacijos sugenda jutiklis arba jį mechaniškai pažeidžia, remonto išlaidos gali būti didelės. Daugelis šiuolaikinių SCR sistemų yra sukurtos kaip sandarūs moduliai. Problemos gali prasidėti dar prieš „AdBlue“ patenkant į transporto priemonę. Netinkamas laikymas užšalimo sąlygomis gali pabloginti skysčio kokybę. Užšaldytą „AdBlue“ reikia lėtai atšildyti kambario temperatūroje. „AdBlue“ sistemos yra veiksmingos tinkamomis sąlygomis, tačiau negailestingos netinkamai naudojant žiemą. Vairavimo įpročiai, laikymo įpročiai ir šaltas oras turi įtakos tam, ar sistema išliks patikima, ar taps brangiai kainuojančia gedimo vieta.

tags: #kaip #sumazinti #automobilio #variklio #tarsas