Žalioji kortelė vairuotojui: išsamus vadovas

Žalioji kortelė (angl. Green Card, International Motor Insurance Card) yra tarptautinis transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimo liudijimas. Tai ne mistinė „amerikietiška“ imigracijos korta, o svarbus dokumentas, patvirtinantis, kad jūsų automobilis apdraustas už Lietuvos ribų, žaliosios kortelės sistemos šalyse. Ji užtikrina, kad eismo įvykyje nukentėję trečiosios šalys gaus žalos atlyginimą pagal tos valstybės, kurioje įvyko avarija, teisę, o jums nereikės kiekvienoje šalyje atskirai pirkti vietinio automobilių draudimo.

Tematinė iliustracija su automobiliu ir žaliosios kortelės logotipu

Žaliosios kortelės reikšmė ir veikimo principai

Žalioji kortelė kiekvienoje valstybėje suteikia tokią draudimo apsaugą, kokios reikalauja tos šalies teisės aktai. Tai yra privalomas dokumentas, kurį reikia turėti kiekvienam į užsienį vykstančiam vairuotojui. Žalioji kortelė atlygina žalą, padarytą trečiųjų asmenų sveikatai ar jų turtui, jūsų kelionės ir dėl jūsų kaltės įvykusio eismo įvykio metu pagal lankomos šalies įstatymus. Ji patvirtina jūsų civilinės atsakomybės draudimą trečiųjų asmenų atžvilgiu.

Žaliosios kortelės išmoka apsidraudusiems privalomuoju transporto priemonių vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu, jei eismo įvykio kaltininkas - jūs, draudimo bendrovės atlygins tretiesiems asmenims padarytą žalą išmokėdama nustatytą draudimo išmoką. Maksimalus draudimo išmokų dydis yra nustatytas kiekvienos valstybės teisės aktuose. Šios išmokos dydis paprastai sutampa su eismo įvykio metu padaryto nuostolių dydžiu. Vykstant į užsienio valstybes yra privaloma turėti žaliąją kortelę, nes net ir didelį vairavimo stažą turintys transporto priemonių valdytojai gali pakliūti į eismo įvykį.

Žaliosios kortelės sistemos istorija ir nariai

Žaliosios kortelės sistema sukurta dar 1949 m. Jos pagrindinis tikslas - supaprastinti sienų kirtimą ir išvengti būtinybės vairuotojui gauti draudimo apsaugą kiekvienoje iš šalių narių. Kertant sieną, vairuotojas yra atleidžiamas nuo pareigos apsidrausti nacionaliniu privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu šalyje, į kurią ketina įvažiuoti, jei tik turi žaliąją kortelę. Ši sistema jungia kelias dešimtis šalių Europoje, Šiaurės Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose. Šiandien žaliosios kortelės sistemai priklauso 46 valstybės, atstovaujamos 46 nacionalinių draudikų biurų. Lietuva, atstovaujama Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, šios sistemos nare tapo 2003 m. Žaliosios kortelės sistemos koordinatoriaus funkcijas vykdo visų sistemai priklausančių valstybių nacionalinių draudikų biurų įkurta Biurų taryba, kurios būstinė yra Briuselyje.

Užsienio šalys, kurios priklauso žaliosios kortelės sistemai, dažniausiai turi nacionalinius draudimo biurus, kurie išduoda draudimo bendrovėms žaliąsias korteles ir atlieka žalų atlyginimo funkciją (priima pretenzijas dėl užsienio vairuotojų padarytų auto įvykių žalų atlyginimo). Kitaip tariant, jei Lietuvos vairuotojas su galiojančia žaliąja kortele padaro avariją, tarkime, Turkijoje, žala nukentėjusiajam bus sureguliuota būtent Turkijoje veikiančio biuro ir draudikų, o vėliau per biurų sistemą atsiskaitys Lietuvos draudikas.

Kortelės galiojimo teritorija ir išimtys

Žalioji kortelė užtikrina apsaugą 47-iose žaliosios kortelės valstybėse, tarp jų ir tokiose, kurios nepriklauso Europos Sąjungai, pavyzdžiui, Rusijos Federacijoje, Ukrainoje ar Baltarusijoje. Kortelė naudinga tuo, kad nereikia atskirai draustis kiekvienoje aplankytoje valstybėje.

Žaliosios kortelės nebūtina turėti vykstant į Europos ekonominės erdvės valstybes (ES, Islandiją, Norvegiją, Lichtenšteiną) bei Šveicariją. Remiantis ES motorinio draudimo direktyva, kiekvienas, turintis privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą vienoje ES valstybėje, yra apdraustas visoje ES teritorijoje. Dėl šios priežasties dalyje šalių žalioji kortelė pasienyje paprastai nebebus prašoma - užtenka valstybinius numerius atpažįstančios sistemos ir nacionalinės duomenų bazės. Lietuvoje, keliaujant EEE viduje, nebereikia su savimi turėti privalomojo draudimo dokumentų. Informaciją apie draudimą galima pasitikrinti savo paskyroje tinklapyje DRAUDIMOIVYKIAI.LT.

Žemėlapis, iliustruojantis žaliosios kortelės sistemos šalis

Šalių grupės

Paprastai žaliosios kortelės sistemos šalys skirstomos į kelias grupes:

  • EEE valstybės (ES, Islandija, Norvegija, Lichtenšteinas);
  • Valstybės, su kuriomis sudaryta daugiašalė sutartis (Andora, Bosnija ir Hercegovina, Juodkalnija, Serbija, Šveicarija, Jungtinė Karalystė);
  • Likusios sistemos valstybės.

Lietuvos transporto priemonių draudikų biuras pateikia oficialų žaliosios kortelės sistemos valstybių sąrašą ir pabrėžia, kad keliaujant po kitas nei EEE valstybes kortelė yra privaloma. Jei vykstate už EEE ribų, tačiau į valstybę, kuri irgi yra žaliosios kortelės sistemos narė, žalia korta paprastai yra būtina įvažiavimo sąlyga.

Svarbūs galiojimo pokyčiai ir sustabdymai

  • Nuo 2023 m. birželio 1 d., nutrūkus atitinkamoms sutartims su Rusija ir Baltarusija, mūsų šalies draudikų išduotos žaliosios kortelės nebegalioja Rusijos ir Baltarusijos teritorijoje, o Lietuvoje nebegalioja Rusijos bei Baltarusijos draudimo bendrovių išduotos žaliosios kortelės.
  • Nuo 2024 m. sausio 1 d. suspenduota ir Irano biuro narystė žaliosios kortelės sistemoje.

Be to, yra ir šalių, kurios niekada nepriklausė žaliosios kortelės sistemai, pavyzdžiui, Kosovas.

Kaip įsigyti žaliąją kortelę?

Visi Lietuvos Respublikoje eksploatuojami automobiliai turi būti apdrausti privalomuoju transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimu (TPVCA), su kuriuo papildomai galite gauti žaliąją kortelę. Draudžiantis privalomuoju transporto priemonių vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu, draudimo bendrovės suteikia galimybę įsigyti žaliąją kortelę. Priklausomai nuo pasirinktos draudimo bendrovės, žalioji kortelė gali būti suteikta nemokamai kartu su privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu arba už papildomą mokestį.

Įsigijus privalomąjį automobilio draudimą, žalioji kortelė bus atsiųsta kartu su draudimo dokumentais. Žaliosios kortelės galima įsigyti ir pasienio teritorijoje, tačiau tai kainuos daugiau nei draudimo bendrovėje, kadangi dažniausiai pasienio ruože yra taikomas nepalankus valiutos kursas.

Galiojimo terminai

Transporto priemonių valdytojai, kurie lankosi užsienio šalyse, turėtų apsidrausti ilgalaikiu žaliosios kortelės draudimu. Priklausomai nuo draudimo bendrovės, ilgiausias žaliosios kortelės galiojimo laikas yra vieneri metai, o trumpiausias - 15 dienų. Lietuvoje išduodamas pasienio draudimas galioja 15-90 dienų ir tinka visose EEE šalyse bei Šveicarijoje, tačiau paprastai būna brangesnis nei įprastas TPVCA draudimas.

Svarbu renkantis TPVCA draudimą

Lietuvoje žalioji kortelė „gyvena“ kartu su jūsų privalomuoju TPVCA draudimu. TPVCA sutarties galiojimo teritorija gali būti skirtinga. Draudikas gali jums pasiūlyti tik ES/EEE + Šveicarijos teritoriją arba ES/EEE + Šveicarija + kitas žaliosios kortelės sistemos valstybes. Todėl prieš užsakydami TPVCA draudimą visada pasakykite, į kokias šalis realiai planuojate važiuoti automobiliu.

Žaliosios kortelės formos ir spalvos pokyčiai

Istoriškai žalioji kortelė buvo spausdinama ant specialaus žalsvo popieriaus - iš čia ir pavadinimas. Tačiau pastaruoju metu įvyko svarbūs pokyčiai.

Nuo 2020 m. liepos 1 d. pasikeitė žaliosios kortelės (angl. Green Card) - privalomojo civilinės atsakomybės draudimo dokumento vykstant į užsienį - forma ir spalva. Nuo šiol, kertantiems Lietuvos valstybės sieną, pakanka šį dokumentą turėti atspausdintą ant balto popieriaus lapo. Iki šiol šis dokumentas galiojo tik specialaus žalsvo blanko formoje. Nors žalioji kortelė netenka savo išskirtinės blanko spalvos, jos formatas nesikeičia, tik yra pritaikomas patogesniam spausdinimui. Tokią kortelę bus patogiau atsispausdinti patiems, o, ją pametus, pakartotinai atsispausdinti.

Draudikų biuro direktorius atkreipia dėmesį, kad užsienio valstybėse tikrinantiems pareigūnams žalioji kortelė turi būti pateikiama ne elektronine, bet popierine forma. Juodai balta žalioji kortelė privalo būti atspausdinta ant švaraus balto popieriaus lapo, tekstas turi būti aiškiai įskaitomas, neišteptas spausdintuvo rašalu ir be spausdinimo dryžių. Kita dokumento pusė turi būti tuščia, kitaip draudimo dokumentas gali būti pripažintas negaliojančiu.

Šiuo metu galioja abiejų pavyzdžių žaliosios kortelės - tiek atspausdintos ant iki šiol naudojamo žalios spalvos blanko, tiek ir naujos formos dokumentai ant balto popieriaus lapo.

Elektroninė žalioji kortelė

Papildomas žingsnis - elektroninė žalioji kortelė. Dauguma žaliosios kortelės sistemos valstybių (išskyrus Liuksemburgą ir Portugaliją) jau pripažįsta elektroninį PDF dokumentą, kurį, sustabdžius pareigūnui, galite parodyti savo telefone ar planšetėje. Vykstant į Portugaliją ir Liuksemburgą, būtinai turėkite atspausdintą žaliosios kortelės dokumentą arba draudimo polisą. O kitose žaliosios kortelės sistemos valstybėse nuo 2025 m. liepos 1 d. elektroninis formatas bus visuotinai pripažintas.

Ką daryti eismo įvykio metu užsienyje?

Žalioji kortelė reikšmingiausia būtent tada, kai nutinka tai, ko labiausiai nenorite - eismo įvykis. Jeigu esate kaltas ir turite galiojančią žalioją kortą, žala trečiosioms šalims bus dengiama pagal tos valstybės teisę ir draudimo minimumus. Svarbu suprasti, kad žalioji kortelė tik patvirtina jūsų civilinės atsakomybės draudimą trečiųjų asmenų atžvilgiu, todėl klaidinga manyti, kad ji apdraudžia „viskam“.

Žaliosios kortelės dokumento turinys

Žaliosios kortelės dokumente nurodoma:

  • Draudikas;
  • Draudėjo ir transporto priemonės duomenys;
  • Draudimo galiojimo laikotarpis ir teritorija.

Prieš leisdamiesi į kelionę, verta skirti kelias minutes ir „perbėgti“ akimis savo žaliosios kortelės duomenis. Šalių sąrašas - įsitikinkite, kad jums aktualių šalių kodai nėra perbraukti.

tags: #zalia #korta #vairuotojo