„Opel Zafira Tourer“ ir „Opel Zafira“: Išsamus Palyginimas ir Apžvalga

„Opel Zafira“ - tai populiarus vienatūris (MPV), kuris dėl savo erdvumo, praktiškumo ir patikimumo yra mėgstamas šeimų ir tų, kuriems reikia universalaus automobilio. Per ilgą gamybos laikotarpį „Zafira“ buvo siūloma su įvairiomis komplektacijomis, todėl renkantis naudotą ar naują modelį svarbu išsiaiškinti skirtumus ir privalumus.

„Opel Zafira“ Modelių Evoliucija ir Pozicionavimas

Pirmosios kartos ir „Zafira Tourer“ atsiradimas

„Opel Zafira“ debiutavo 1999 metais ir tais pačiais metais Europoje buvo pripažintas metų automobiliu. Tai buvo pirmasis modelis, pristačiusi 7 sėdimąsias vietas kompaktiškame vienatūryje, gaminamas ant „Opel Astra“ platformos. Nuo 1999 metų, kai pasirodė pirmos kartos „Opel Zafira“, Europoje iš viso buvo parduota net 2,2 milijono šio pavadinimo vienatūrių, kurių daugiau nei 1 milijonas - 2005 metais debiutavusio antros kartos modelio.

Trečios kartos modelis, „Opel Zafira Tourer C“, debiutavo 2011 metais. Norėdami trečios kartos „Zafira“ atskirti nuo antros, „Opel“ suteikė naujajam modeliui naują vardą - „Zafira Tourer“. „Opel“ gamintojai nusprendė tęsti antros kartos „Zafira“ gamybą kartu su trečios kartos modeliu. Šiuo sprendimu buvo siekiama nušauti du zuikius: naujoji, brangesnė ir didesnė „Zafira Tourer“ patrauks klientus, ieškančius didesnio vienatūrio (kaip „Ford S-Max“), o senoji „Zafira“ versija bus pigesnė ir galės konkuruoti mažesnių vienatūrių segmente (su „Renault Scenic“, „Volkswagen Touran“, „Ford C-Max“).

Abu „Zafira“ modeliai buvo gaminami Bochumo gamykloje Vokietijoje. „Zafira Tourer“ gamyba buvo nutraukta 2019 metais, po aštuonių gamybos metų, o ketvirtos kartos modelis taip ir nepasirodė.

Dizainas ir Išoriniai Skirtumai

Universalumas - pati pagrindinė savybė, kurią reikėtų paminėti norint pagirti „Opel Zafira Tourer“. Lyginant su konkurentais, tokiais kaip „Renault Grand Scenic“, kuris šioje kompanijoje yra pats trumpiausias ir plačiausias modelis, „Opel Zafira Tourer“ išsiskiria kaip pats ilgiausias bei aukščiausias automobilis savo klasėje. Stovėdamas šalia savo varžovų, „Opel“ vienatūris atrodo šiuolaikiškiausiai ir solidžiai.

Kurdami „Zafira Tourer“ išvaizdą, dizaineriai įkvėpimo sėmėsi iš Japonijos greitaeigių traukinių - šis vienatūris turėjo būti ir labai išvaizdus, ir gerų aerodinaminių savybių. „Zafira Tourer“ yra gerokai didesnė už buvusią „Zafira“: ji tapo net 19 centimetrų ilgesnė, 13 centimetrų platesnė ir 6 centimetrais aukštesnė. Važiuoklės bazė taip pat 6 centimetrais ilgesnė, tad ir erdvės salone - gerokai daugiau. Dabar tai - iš tiesų didelis automobilis.

Eksterjero ypatybės

Ypač įdomiai atrodo „Zafira Tourer“ priekinė dalis, kurios pagrindinis akcentas - bumerango formos žibintai, tarsi pasiskolinti iš elektromobilio „Ampera“. Šie „bumerangai“ geriausiai dera su šviesių spalvų modeliais, ypač baltos, tačiau užsisakius tamsią „Zafira“, šie žibintai nebeatrodo taip efektingai.

Galinė automobilio dalis gerokai skiriasi nuo įspūdingo priekio ir yra gana paprasta. Patys gamintojai teigia, kad kai dega galiniai žibintai su LED technologija, juose galima įžvelgti lenktynių trasos formą - tai „Opel“ rinkodaros specialistų triukas. Iš tiesų, paprasti ir horizontalūs galiniai žibintai padaryti dėl praktiškumo - atidaryti bagažinę patogiau.

Nors vienatūris yra labiausiai šeimos reikmėms skirtas praktiškas automobilis, „Opel“ dizaineriai pasistengė, kad naujasis kūrinys nepadarytų gėdos net ir nuvykus į teatrą ar pobūvį. „Zafira Tourer“ atrodo elegantiškai, stilingai ir įdomiai. Kartu su įspūdinga išvaizda, „Opel“ inžinieriams pavyko pasiekti, kad oro pasipriešinimo koeficientas yra vos 0,28 - tai geriausias rezultatas tarp tokio dydžio vienatūrių. Trečioji karta buvo pradėta gaminti 2011 metais, o 2016 metais buvo atnaujinta. Atnaujintas modelis gavo kiek dailesnes kėbulo linijas, dailesnius priekinius žibintus bei atnaujintą interjerą, o tai prisidėjo prie bendro šiuolaikiškumo.

Interjeras, Ergonomika ir Praktinis Universalumas

Vairuotojo vieta ir matomumas

Įlipus į automobilio vidų pasitinka prietaisai, kurie yra naudojami ir „Astra“ bei „Insignia“ modeliuose, todėl jų valdymas yra bene identiškas. Pagrindinis skirtumas yra tas, jog „Zafira Tourer“ siūlo gerokai aukščiau sumontuotą vairuotojo sėdynę. Įsitaisius ant jos atsiveria nepriekaištingas matymo laukas į priekį ir į šonus, dėl ganėtinai siaurų priekinių statramsčių. Tačiau važiuojant atbuline eiga matomumą riboja itin stori galiniai statramsčiai ir siaurokas galinis langas, todėl teks vadovautis tik šoniniais veidrodėliais. Šiuo atveju, renkantis automobilį, siūloma atkreipti dėmesį į versijas su galine vaizdo kamera.

Vairuotojo vieta nėra kažkuo labai įdomi, bet patogi. Aiškus ir paprastas prietaisų skydelis, didelis lietimui jautrus ekranas ir fiziniai klimato kontrolės valdymo mygtukai yra praktiška bei patogu ergonomikos atžvilgiu. Papildomą jaukumą sukuria modeliai, turintys panoraminį priekinį stiklą, tačiau jei jis įskiltų, atsirastų įdaužų ar būtų keičiamas dėl kokių nors kitų priežasčių, tai būtų ne pati mažiausia investicija.

Salono erdvė ir sėdynių transformacijos

Ne mažiau svarbu, kad trečios kartos „Zafira“ išsaugojo savo pirmtakų universalumą. Pirmos kartos „Opel Zafira“ vizitine kortele galima vadinti „Flex7“ sėdynių sistemą, kuri leido labai greitai ir lengvai lankstyti galines sėdynes bei transformuoti salono erdvę. Tai buvo pirmasis septynvietis vienatūris, kuriame nereikėjo išimti nė vienos sėdynės norint maksimaliai padidinti bagažo skyrių.

„Zafira Tourer“ salono erdvė puikiai suplanuota, ergonomiška, be to, čia yra daugiau nei 30 įvairių nišų daiktams. Dauguma jų suprojektuotos būtent ten, kur jų labiausiai reikia. Ypač įdomios antrosios sėdynių eilės transformacijos galimybės. Prabangesnėse „Zafira Tourer“ versijose viduriniosios sėdynės atkaltė susilanksto taip, jog tampa patogia atrama rankoms antroje eilėje važiuojantiems keleiviams. Tokiu atveju antroje sėdynių eilėje gali keliauti tik du žmonės, tačiau itin patogiai - šoninės sėdynės pasitraukia atgal ir šiek tiek į vidurį, tuomet gale sėdėti galima susikėlus koją ant kojos - kaip tikrame limuzine.

Erdvės tiek kojoms, tiek galvai tikrai pakaks galinėje automobilio dalyje. Kalbant apie paskutinę sėdynių eilę bagažinėje, ten įsitaisyti nebus taip paprasta suaugusiam žmogui, tačiau nedideliam vaikui vietos pakanka. Vientūryje sėdima aukštai, lyg kokiame SUV klasės visureigyje, aplinkiniais vaizdais galima mėgautis pro didelius langus. Savo ruožtu sėdynės, įvertintos Vokietijos ortopedijos centro sertifikatu, užtikrina išskirtinį komfortą.

Salono medžiagos ir bagažinė

Kalbant apie medžiagas salone, „Opel“ nepasiūlys aukščiausios klasės medžiagų, tačiau viršutinėje panelės dalyje galima rasti panaudotos minkštos medžiagos. Visgi, salonas neatrodo taip šiuolaikiškai, kokį gali pasiūlyti konkurentai, kaip antai „VW Touran“. Salono apdailos plastikas taip pat nėra aukštos kokybės; plastikinės slenksčių juostos nuvažiavus 3000 km gali atrodyti subraižytos, tarsi automobilis jau būtų „perkopęs“ 100 000 km. Stumdoma priekinė alkūnės atrama jau nemaloniai braška.

Bagažinė yra didelė ir puikiai išplanuota, turi lygų slenkstuką, todėl daiktus įdėti bus tikrai patogu. Taip pat bagažinėje randama dėtuvė bagažinės uždangalui, kas yra praktiška ir patogu. Norint padidinti bagažinės tūrį, galima atlenkti ir antrąją sėdynių eilę. Bagažinė nėra pati talpiausia iš to, ką gali pasiūlyti konkurentai, tačiau su atlenktomis penkiomis sėdynėmis bagažinės tūris siekia 710 litrų.

Papildoma įranga

Dar vienas itin naudingas šiuolaikinių „Opel“ bruožas - specialus dviračių laikiklis, integruojamas į galinį buferį. „Zafira Tourer“ pirkėjai gali užsisakyti laikiklį, skirtą keturiems dviračiams vežti ir išlaikantį net 100 kilogramų svorį, tad tilps visi keturių asmenų šeimos dviračiai. Svarbu, kad su tokiu laikikliu automobilio greitis neribojamas. Negana to, norint atidaryti bagažinę, nereikia net nuimti dviračių - užtenka laikiklį atlenkti atgal. Šis laikiklis kainuoja papildomai, apie 300 eurų.

Variklių Gama ir Dinamika

„Opel“ visada stengėsi pasiūlyti pirkėjams itin plačią variklių gamą. „Zafira Tourer“ buvo galima rasti tiek benzininių, tiek dyzelinių variklių. Daugelį metų „Zafira Tourer“ modelių gamos apačioje buvo siūlomas archajiškas, bet labai paprastas ir elementarus 1,8 litro darbinio tūrio benzininis variklis, išvystantis 115 arba 140 arklio galių. Šį variklį turėtų rinktis tie, kurie vertina paprastą konstrukciją, tačiau turi susitaikyti su didesniu alyvos apetitu ir dinamikos trūkumu.

1,4 litro turbininis motoras yra optimaliausias pasirinkimas, atsižvelgiant į dinamiką, kuro sąnaudas ir aptarnavimo kaštus. Populiariausias variklis Longo vartotojų tarpe yra 1.4 l benzininis, 88 kW.

Didžioji dauguma tokio automobilio pirkėjų dažniausiai renkasi dyzelinu varomas jėgaines. 2 litrų darbinio tūrio variklis siūlo pakankamą dinamiką tokio dydžio automobiliui, tačiau „Fiat-Chrysler“ koncerno inžinierių sukurtas variklis gali reikalauti atidesnės priežiūros, nes yra gana lepus.

Jeigu prioritetą teikiate patikimumui, verta rinktis „Opel“ inžinierių sukonstruotą 1,6 litro dyzelinį variklį. Nors šiuo metu jis yra dar pakankamai naujas, tačiau susidūrus su gedimu, variklį teks remontuoti naudojant originalias dalis. Populiariausias dyzelinis variklis Longo vartotojų tarpe yra 1.6 l, 99 kW.

„Opel Zafira Tourer“ buvo montuojami keli benzininiai ir dyzeliniai varikliai:

• Benzininiai:
  • 1.8 l (113 AG arba 140 AG)
  • 1.4 l turbininis (120 AG arba 140 AG)
  • 1.6 l turbininis (170 AG arba 200 AG)
• Dyzeliniai:
  • 1.6 l (apie 120 AG arba 130 AG)
  • 2.0 l (110 AG, 130 AG, 160 AG, 170 AG arba 190 AG)

Mechaniniu požiūriu „Zafira Tourer“ yra tarsi junginys tarp „Opel Insignia“ (tokia pati priekinė „McPherson“ pakaba) ir „Astra“ (identiška galinė pakaba). Potencialūs „Zafira Tourer“ pirkėjai gali rinktis vieną iš trijų 2 litrų darbo tūrio dyzelinių variklių (110 AG, 130 AG arba 165 AG). Benzininių variklių asortimentą sudaro du mažesnio darbinio tūrio ECOTEC varikliai su turbinomis - 1,4 litro (120 AG arba 140 AG) ir bazinis 1,8 litro (115 AG) variklis. Galima rinktis iš šešių laipsnių mechaninės arba automatinės pavarų dėžės.

Kuro sąnaudos

Gamintojo deklaruojamos degalų sąnaudos 165 AG dyzeliniam varikliui turėtų būti 5,2 litro šimtui kilometrų kelio, tačiau realiai net nepavyko priartėti prie šio skaičiaus. Važinėjant smagiai, automobilis naudojo beveik dvigubai daugiau. Testinio 2.0 Biturbo motoro vidutinės degalų sąnaudos siekė net 8,8 l/100 km, nors testo pradžioje jos siekė 6,7 l/100 km, o pabaigoje - 7 l/100 km.

Mūsų bandytas automobilis su 1.4 l benzininiu varikliu, generuojančiu 103 kW, prietaisų skydelyje rodė vidutines degalų sąnaudas - 7.3 l / 100 km.

Važiavimo Savybės ir Pakaba

Pirmas įspūdis vairuojant „Zafira Tourer“ yra neblogas, lyginant su ankstesnėmis kartomis. Būtent šios kartos „Zafira“ stipriai patobulėjo garso izoliacijos srityje, kadangi net važiuojant didesniu greičiu nesigirdi didelio kelio triukšmo. Tai privalumas, kurio dėka automobilis nevargins net ir ilgesnėse kelionėse. Tačiau pasirinkus dyzelinį variklį turinčią versiją, variklio darbas yra pakankamai garsus važiuojant didesniu greičiu.

Pakaba gana minkšta ir neorientuota sportiškam važiavimui, užtat kelio nelygumus ji sugeria puikiai, netrukdydama mėgautis kelione. Nepaisant to, pataikius į gylesnį nelygumą labai girdisi pakabos darbas. Ilgalaikio testo metu vienas vairuotojas, mėgstantis ekstremalų vairavimą, pastebėjo, kad viename greitame kalnų viraže galinė ašis ėmė lenkti priekinę, kas rodo, kad pakaba nėra skirta sportiniam vairavimui.

Automobilis išlieka stabilus net važiuojant dideliais greičiais, jis turi ir efektyvius stabdžius.

Elektronika, Komforto Sistemos ir Galimi Trūkumai

Nors „Zafira Tourer“ galima užsisakyti daugybę „protingų“ sistemų, pavyzdžiui, perspėjančias apie šalia važiuojantį automobilį prieš persirikiuojant į kitą eismo juostą, šildomą vairą ar perspėjimą apie kitos eismo juostos kirtimą, tačiau yra ir tam tikrų trūkumų. Kai kurie įrangos elementai atrodo tarsi iš praėjusio dešimtmečio (pavyzdžiui, monochrominiai ekranai), o kai kurie prietaisai ir jų funkcijos valdomos labai sudėtingai. Navigacijos įranga atrodo archajiška - naudojama 2D technologija ir toli gražu ne pati moderniausia grafika. Tai papildoma įranga, todėl reikėtų gerokai pagalvoti, ar ji to verta.

Keletą kartų užstrigo navigacijos sistema, „Bluetooth“ sąsaja taip pat neveikė sklandžiai, o perspėjimo apie susidūrimą sistema reagavo net į gretimoje juostoje važiuojančius automobilius. Kritikos sulaukė ir lietaus jutiklis, lėtai reaguojantis į besikeičiančias oro sąlygas, bei neskubanti paleisti variklį „Start-Stop“ sistema. Retkarčiais prietaisų skydelyje gali užsidegti įspėjamasis pranešimas, jog „ABS“, „ESP“ ar kitos sistemos nustojo veikti, nors šis gedimas nėra labai baisus ir užtenka atlikti kompiuterinę diagnostiką.

Automobilio savininkas, eksploatuojantis „Zafira Tourer“, pažymi, kad standartiniai halogeniniai žibintai prastai apšviečia kelią ilgų kelionių metu, o elektroninės sistemos kartais kelia nerimą, prietaisų skydeliui primenant kalėdinę eglutę.

Techninės Priežiūros Aspektai ir Dažniausiai Pasitaikantys Gedimai

Pasaulyje neegzistuoja automobilis, kuris per visą savo gyvenimą nebūtų sugedęs. Anksčiau ar vėliau suges elektra valdomas langas ar į paviršių išlįs praėjusio savininko paslėptas gedimas. Norėdami padėti Jums įsigyti tinkamą egzempliorių ir jį eksploatuoti, pateikiame informaciją apie galimus gedimus ir jų prevenciją:

Varikliai ir jų specifika

• Mieste ir trumpoms kelionėms: Jei didžiąją laiko dalį praleidžiate mieste ir važinėjate trumpus atstumus, rekomenduojama rinktis 1,6 litro darbinio tūrio motorą su gamykline dujų įranga („ecoFLEX“ modeliai). Jis turi užtektinai galios išjudinti tokio dydžio automobilį, o gamyklinė dujų įranga užtikrins minimalias išlaidas degalams.
• Dyzeliniai varikliai: Dyzelinį variklį rinkitės tik tuo atveju, jeigu per vienerius metus nuvažiuojate bent jau 20 000 kilometrų arba Jūsų darbovietė yra nutolusi 50 kilometrų nuo Jūsų namų. Trumpos kelionės neigiamai paveiks sudėtingos išmetimo sistemos darbą, užsikimš kietųjų dalelių filtras ir alyvos separatorius bei alsuoklio žarna. Šiuos ir kitus gedimus iššauks trumpos kelionės, per kurias variklis nesugeba pasiekti darbinės temperatūros.
• 1.4 l turbininiai benzininiai motorai: Gali kelti problemų su karterio ventiliacijos sistema. Norint pašalinti šį trūkumą, gali reikėti pakeisti vožtuvo dangtį ir įsiurbimo kolektorių. Taip pat reikėtų būti dėmesingiems dėl grandinės keitimo intervalo, nes nepakeitus laiku, ji gali sukelti didelių ir brangių problemų.
• 2.0 l dyzeliniai varikliai: Gali kelti problemų tiek su degalų įpurškimo sistema, tiek su variklio valdymo elektronika. Prietaisų skydelyje pamačius perspėjimą apie gedimą, patartina kuo greičiau keliauti į servisą, kad būtų nustatytas tikslus gedimas.
• Dyzelinių variklių droselinė sklendė: Silpnoji vieta, kurią rekomenduojama pakeisti ties 200 000 kilometrų rida.
• EGR vožtuvas: Būtinai patikrinkite „EGR“ vožtuvo būklę. Šis komponentas anksčiau ar vėliau užstringa.
• Alyvos slėgis: Būtinai patikrinkite alyvos slėgį. Tikrinant šaltą variklį, jis turi būti ne mažiau kaip 4 barai. Varikliui pasiekus darbinę temperatūrą - ne mažiau kaip 1,5 baro.
• Kuro kokybė: Visi dyzeliniai varikliai nemėgsta prastos kokybės kuro, tad jeigu naudojate nepatikimo šaltinio kurą, geriau rinktis ne tokį lepus benzininį motorą.

Transmisija ir važiuoklė

• Smagratis: Dyzelinių variklių kompanionas, kurį gali tekti pakeisti ties 200 000 kilometrų rida.
• Stabdžiai: Važiuodami atbuline eiga, įsiklausykite ar iš galinių ratų nesklinda pašaliniai garsai. Jie dažniausiai byloja apie užsikertantį stabdžių suportą. Ilgalaikio testo metu, atsiradus cypimui važiuojant atbuline eiga, problemą išsprendė galinių stabdžių apkabų vibracijos slopintuvų pakeitimas.
• Transmisija: Pašaliniai garsai, sklindantys iš transmisijos, arba sunkiai persijungiančios pavaros byloja apie prastai veikiančią sankabą. Tai ypač galioja „F40“ kodą dėvinčiai pavarų dėžei, kuri buvo komplektuojama su 2 litrų dyzeliais. Šios pavarų dėžės turi pakankamai silpną, ilgai neištempiančią sankabą. „M32“ kodą turinčios dėžės (jos komplektuojamos su 1,4 ir 1,6 motorais nuo 2012 m.) yra gerokai kantresnės ir patikimesnės.
• Svoris ir susidėvėjimas: „Zafira Tourer“, kaip ir daugelis to laikmečio „Opel“ automobilių, kenčia nuo pernelyg didelio antsvorio. Tai įtakoja priekinių padangų ir stabdžių diskų nusidėvėjimą.

Kiti aspektai

• Elektronika: Viena iš pagrindinių „Zafira Tourer“ silpnųjų vietų - elektronika. Retkarčiais prietaisų skydelyje gali užsidegti įspėjamasis pranešimas, jog „ABS“, „ESP“ ar kitos sistemos nustojo veikti. Šis gedimas, jeigu jį galima pavadinti gedimu, nėra labai baisus. Užteks atlikti kompiuterinę diagnostiką.
• Priekinis stiklas: „Zafira Tourer“ turi milžinišką priekinį stiklą. Patikrinkite, ar ant jo nėra įbrėžimų ar įskilimų. Viso priekinio stiklo keitimas yra labai brangus.

Techninės Specifikacijos ir Aptarnavimo Intervalai

Norint tinkamai prižiūrėti automobilį, svarbu žinoti reikiamas eksploatacines medžiagas ir jų keitimo intervalus.

Eksploatacinės medžiagos

Aptarnavimo intervalai

Įsigijimo Kainos ir Rinkos Apžvalga

Galvojant apie konkretų automobilį, reikėtų įvertinti ir atsarginių detalių kainas. Metų senumo, 1,6 litro darbinio tūrio dyzelinį variklį ir gamintojo garantiją turinti „Zafira Tourer“ gali kainuoti vos nuo maždaug 14 000 eurų. Jei praktiškai naujas automobilis neįperkamas, Lietuvoje ir kitose šalyse galima rasti trečiosios kartos „Zafira Tourer“ už stebėtinai mažą kainą - 6000 ar 7000 eurų. Tačiau svarbu būti atidiems, nes geros būklės modelis naudotų automobilių rinkoje kainuoja nuo maždaug 10 000 eurų.

Naujausias „Zafira Tourer Essentia“ su 1,8 litro darbo tūrio (115 AG) varikliu Lietuvoje kainavo nuo maždaug 20 000 eurų (konvertavus 69 200 litų). Tačiau šio modelio bazinė įranga ir silpnas variklis tikrai nedžiugins, tad reikėtų dairytis galingesnių ir brangesnių modifikacijų. Rinktis tikrai yra iš ko, nes versijų, įrangos lygių ir variklių pasiūla - didžiulė. Pati brangiausia „Zafira“ kainavo apie 27 500 eurų (95 000 litų).

Naudotų automobilių rinkoje galima rasti ne vieną panašaus dydžio vienatūrį, kuris bus išvaizdesnis, geriau valdomas ar turės daugiau modernių technologijų. Vis dėlto, net ir naujų automobilių rinkoje nėra modelio, kuris galėtų pasiūlyti tokio lygio praktiškumą ir universalumą kaip „Zafira Tourer“. Būtent tai yra stipriosios šio „Opel“ modelio savybės, kurios turėtų padėti „Zafira Tourer“ išsiskirti iš kitų.

„Zafira Life“: Alternatyvus Pasirinkimas

Nuo 2019 metų „Opel“ siūlo „Zafira Life“, kuris yra didesnis ir erdvesnis keleivinis mikroautobusas, skirtas didesnėms šeimoms ar verslui. „Zafira Life“ pasižymi dideliu keleivių ir krovinių skyriumi, moderniomis technologijomis ir patogiu interjeru. Tai puikus pasirinkimas tiems, kuriems reikia daugiau vietos ir universalumo.

„Opel Zafira Tourer“ Privalumai ir Trūkumai

Privalumai:

• Plati variklių gama
• Pigi eksploatacija (ypač su tinkamu varikliu)
• Erdvus interjeras
• Patogus ilgesnėje kelionėje
• Gana gera įsigijimo kaina (naudoto modelio)
• Puiki garso izoliacija (ypač, lyginant su ankstesnėmis kartomis)
• Patikima važiuoklė (nepaisant triukšmo nelygiais keliais)
• Universalumas ir praktiškumas visoms gyvenimo situacijoms

Trūkumai:

• Skurdi bazinė komforto įranga
• Pakabos darbas važiuojant duobėtais keliais (girdimi garsai)
• Variklių gamoje nėra vieno išskirtinai žvitraus ar dinamiško variklio (išskyrus retą 2.0 Biturbo)
• Benzininių variklių kuro sąnaudos gali būti didelės
• Vidutiniškos apdailos medžiagos ir surinkimo kokybė salone
• Prasta standartinė įranga (bazinė komplektacija)
• Salono detalės galėtų būti kokybiškesnės (braškančios, braižomos)
• Važiuojant nelygiu keliu girdima dirbanti važiuoklė
• Prasta navigacijos sistema ir monochrominiai ekranai (priklausomai nuo komplektacijos)
• Prastas matomumas atbuline eiga dėl storų galinių statramsčių
• Galimi elektronikos kaprizai

tags: #zafira #tourer #ir #zafira #skirtumas