Vožtuvų tarpelių reguliavimas yra būtina procedūra automobiliams, kurių varikliuose vožtuvų tarpeliai nėra automatiškai reguliuojami kompensatorių pagalba. Tokiu atveju gamintojas numato vožtuvų reguliavimo procedūros intervalus, pačią procedūrą bei reikiamus vožtuvų tarpelius, atsižvelgiant į variklio temperatūrą.
Nėra vieningos sistemos ir būdo, susijusio su automobilių variklių konstrukcija ir naudojamais metodais. Tas pats galioja ir vožtuvams: vienų tarpeliai yra reguliuojami ranka, kiti susireguliuoja patys, naudodami tepalo slėgį. Dujų skirstymo mechanizme vožtuvams, net ir turintiems automatinį tarpelių reguliavimą, reikalinga periodinė priežiūra.
Kodėl svarbu reguliuoti vožtuvų tarpelius?
Variklio vožtuvų tarpeliai privalo būti reguliuojami, ypač tuose varikliuose, kuriuose jie reguliuojasi rankiniu būdu. Gamintojai nurodo kilometražo intervalus, kas kiek laiko ir kas kiek kilometrų vožtuvų tarpeliai turi būti reguliuojami. Jei Jūsų automobilis pirktas ne naujas ir nereguliavote vožtuvų tarpelių, patariame tai padaryti.
Variklio vožtuvai, kurių nereikia reguliuoti rankiniu būdu, susireguliuoja dėka kompensatorių. Kompensatorius - tai metalinė kapsulė, kuri, panaudodama variklio tepalą ir slėgį, sudaro reikiamo storio tarpelį ir taip savaime susireguliuoja.
Kada reikia reguliuoti vožtuvų tarpelius?
- Vožtuvų tarpelius reikia reguliuoti tada, kai jie pradeda skleisti aštrius kalimo garsus dirbant varikliui, ypač kai variklis yra šaltas.
- Kompensatoriai paprastai pradeda kalti esant prastos kokybės tepalams arba artėjant prie jų keitimo ribos, kadangi jie naudoja tepalą ir jo slėgį.
- Blogesnė bėda ir didesnė grėsmė yra ypač tylus variklio darbas, atsirandantis esant per mažiems vožtuvų tarpeliams.
Kokių problemų gali sukelti netinkami vožtuvų tarpeliai?
Esant per mažiems vožtuvų tarpeliams, vožtuvai visuomet lieka nepilnai uždaryti, ir dalis sprogimo metu susidarančių dujų degimo kameroje prasiveržia pro vožtuvą. Taip prarandama dalis variklio jėgos ir sumažėja variklio trauka. Be to, yra didelė tikimybė, kad bus pradegintas vožtuvas ir nukentės variklio kompresija.
Dujų skirstymo mechanizmo darbo sutrikimai atpažįstami iš didėjančio šio mechanizmo detalių triukšmo ir variklio galios mažėjimo. Šie požymiai atsiranda tuomet, kai sumažėja suspaudimo slėgis dėl degimo kameros nesandarumo.
Pagrindiniai vožtuvo tarpo reguliatoriaus gedimo simptomai:
- Dingusi kompresija cilindruose.
- Pašalinis smūgiuojantis garsas viršutinėse variklio dalyse.
- Variklis pradeda dirbti netolygiai.
Vožtuvų reguliavimo poveržlių būklę reikia tikrinti tiek atliekant techninę priežiūrą, tiek eksploatuojant tarp techninės priežiūros, nes sugedus reguliavimo poveržlei gali sutrikti daugelio mechanizmų veikimas. Vožtuvų reguliavimo poveržlės dažnai sugenda dėl didelių mechaninių apkrovų ir natūralaus nusidėvėjimo.
Vožtuvų tarpelių reguliavimo procesas
Vožtuvų reguliavimas nėra sudėtingas, tačiau kruopštumo reikalaujantis darbas. Derėtų pažymėti ir suprasti keletą esminių dalykų reguliuojant vožtuvus: įsiurbimo ir išmetimo kolektoriai bei vožtuvai, įsiurbimo ir išmetimo vožtuvų tarpeliai skiriasi.
Prieš nuspręsdami reguliuoti vožtuvų tarpelius, susižinokite seką, kuria reikia reguliuoti vožtuvus, ir tikslius tarpelius tarp kumštelių, įspaudžiančių vožtuvus, ir pačių vožtuvų. Tokiu atveju patariame rinktis vidurkį ir reguliuoti vožtuvus pasirenkant vidurines reikšmes.
Tam, kad sureguliuoti vožtuvų tarpelius, reikalingos specialios vožtuvų tarpelių plokštelės, kurios pagal storį yra sunumeruojamos. Dažniausiai vožtuvų tarpeliai tikrinami tarpmačiais. Atliekant vožtuvų reguliavimo darbus, būtina laikytis variklio gamintojo instrukcijų, kuriose nurodoma, kokios būsenos turi būti variklis, reguliuojant vožtuvų tarpelius: šaltas ar įšilęs iki darbinės temperatūros, neveikiantis ar veikiantis tuščiąja eiga.
Vožtuvų užveržimas
Vožtuvams užveržti naudokite dinamometrinį įrankį ir užveržkite tokia jėga, kokią nurodo gamintojas. Daugelis, reguliuodami vožtuvus, viską suvaržo ranka ir "iš akies" - to daryti nepatariame, nes gamintojas ne veltui nurodo tikslias jėgas, kurias naudojant reikia užveržti vožtuvus.
Vožtuvų reguliavimas: 9 taisyklė
Variklio sandarumo tikrinimas
Degimo kamera laikoma sandaria, jei Otto varikliuose slėgiai atskiruose cilindruose skiriasi ne daugiau 1-2 bar, o dyzeliniuose - 2-4 bar, išmatuotos didžiausios reikšmės nėra mažesnės už mažiausią reikšmę. Jei nuokrypiai didesni, gali būti nesandarumo problemų tarp vožtuvo ir jo lizdo, tarp stūmoklio žiedų ir cilindro, arba cilindrų galvutės tarpiklyje.
Kaip nustatyti nesandarumo vietą?
Kad būtų galima tiksliau nustatyti nesandarumo vietą, į atitinkamą cilindrą įpurškiamas nedidelis kiekis variklinės alyvos. Sukant alkūninį veleną, alyva paskirstoma ant cilindro sienelių. Jei vėliau, matuojant spaudimo slėgį, rodomas jo padidėjimas, tai rodo, kad pažeisti stūmoklio žiedai arba cilindro sienelė. Jei slėgis nepakinta, vadinasi, pažeidimas yra vožtuvų arba cilindrų galvutės tarpiklio srityje.
Tiksliam defekto nustatymui naudojamas specialus prietaisas, nustatantis degimo kameros sandarumą - variklio galingumo nuostolių testeris. Šis prietaisas padeda patikrinti cilindrų, stūmoklio žiedų ir vožtuvų būklę. Jo veikimo principas paremtas suspausto oro, paduodamo į tikrinamą cilindrą, nuotėkio matavimu. Suspaustas oras paduodamas į slėgio reduktorių, kuris yra sujungtas į vieną kompaktišką mazgą su manometru.
Darbo su variklio galingumo nuostolių testeriu eiga
Manometro išėjimas, sujungimo žarnos ir greito jungimo movos pagalba, sujungiamas su tikrinamu cilindru. Sujungimui su cilindru naudojamas adapteris, kuris yra įsukamas vietoj žvakės (dyzeliniuose varikliuose - vietoje purkštuko arba pakaitinimo žvakės). Prietaiso manometro skalė yra sugraduota procentais (nuo 100% iki 0%). Naudojamo suspausto oro slėgis turi būti nuo 6 iki 12 barų.
- Pašildytam varikliui stūmoklis pastatomas į viršutinį mirties tašką.
- Atsukus slėgio reduktoriaus vožtuvą, pasiekiama, kad manometro rodyklė atsistotų prie 0% padalos.
- Reduktoriaus vožtuvas uždaromas ir manometro išėjimas sujungiamas su, vietoje žvakės, įsuktu adapteriu.
- Stebimi manometro parodymai. Jeigu slėgis krenta daugiau kaip 23%, tai rodo, kad cilindras turi ženklius nuostolius ir reikalingas remontas.
Manometro parodymai tarp atskirų cilindrų gali skirtis ne daugiau kaip 4%. Jeigu stebimas slėgio kritimas viršija 23% ir girdėti specifinis garsas išmetimo arba įsiurbimo kolektoriuje, tai rodo, kad yra nesandarūs išmetimo arba įsiurbimo vožtuvai. Jeigu, atsukus tepalo įpylimo dangtelį, pro jo angą sklinda specifinis garsas - tai yra išdilę žiedai arba cilindras.
Šis matavimo principas yra tikslesnis ir informatyvesnis nei kompresijos matavimas. Jis leidžia nustatyti mažus cilindro bei žiedų išdilimus ir patikrinti vožtuvų sandarumą. Tenka pastebėti, kad yra automobilių, kuriems kompresijos arba kompresijos nuostolių matavimas yra darbas, reikalaujantis nemažų laiko sąnaudų, nes yra nepatogus priėjimas prie žvakių. Todėl kartais reikiamą informaciją apie variklio stovį galima gauti pamatuojus susidarantį išretėjimą įsiurbimo kolektoriuje.
Vožtuvo tarpo reguliatoriaus poveržlės yra dalys, su kuriomis galima reguliuoti vožtuvų tarpus. Jos naudojamos automobiliuose su benzininiais ir dyzeliniais varikliais.