Krovinių gabenimas yra sudėtingas ir atsakingas procesas, apimantis ne tik krovinio saugų pervežimą iš taško A į tašką B, bet ir daugybę kitų aspektų, pradedant teisės aktų laikymusi, specialiais leidimais ir baigiant tinkamos transporto priemonės pasirinkimu bei vairuotojų kvalifikacija. Šiuolaikiniame verslo pasaulyje pastebimas intensyvus ir nuolatos didėjantis medžiagų srauto judėjimas, kuris prasideda verslo įmonės aprūpinimo sferoje ir baigiasi pagamintos produkcijos paskirstymu ir realizavimu.
Šiuos srautus reguliuoja mikrologistikos šaka - verslo logistika, kuri apibrėžiama kaip mokslas apie medžiagos srauto planavimą, jo vykdymą bei valdymą. Šios dalys, pusgaminiai, kuras, gatava produkcija, technologinės atliekos ir pan., transporto ir logistikos literatūroje šios išvardintos materialinės vertybės vadinamos apibendrinta sąvoka - kroviniais. Verslo globalizacija išplėtė verslo logistikos sferą, kada medžiagos ar prekės srautai vyksta tarptautiniu mastu. O verslo internacionalizacija stipriai įtakoja krovinių srautų padidėjimą tarptautiniame lygmenyje.
Šiandien verslo įmonės aprūpinimo ir pagaminamos produkcijos realizavimo klausimai sprendžiami tarptautinėje rinkoje, todėl pastaruoju metu žymiai išaugo krovinių gabenimo apimtys ir jų nuotoliai. Kroviniai vidaus ir tarptautiniais maršrutais yra gabenami įvairiomis transporto rūšimis. Vienos ar kitos transporto rūšies parinkimą krovinių gabenimui lemia krovinių fizinės, cheminės ar biologinės savybės. Šiuo metu pasaulinė gabenamų krovinių apimtis sudaro virš 3,6 mlrd. tonų per metus. Daugiausia krovinių yra gabenama jūrų transportu. Juo pervežama daugiau kaip 75 procentai visos šalies vežamų krovinių. Gabenamų krovinių asortimentas yra nepaprastai platus, kadangi gabenami kroviniai turi skirtingą agregatinę būklę.
Tarp daugybės krovinių, gabenamų įvairiomis transporto rūšimis, reikėtų išskirti pavojingus krovinius, kurių gabenimams yra skiriamas ypatingas dėmesys. Pavojingi kroviniai, neteisingai paruošus juos gabenimui arba netinkamai juos gabenant, gali sukelti ne tik ekologines problemas, bet ir sugadinti transporto priemones bei padaryti žalą žmonių sveikatai. Pavyzdžiui, gabenant krovinius jūrų transportu, jūrų krovinių tarpe pirmauja nafta ir jos produktai. Šio produkto, kurie priskiriami pavojingų krovinių grupei, metinės gabenimo apimtys sudaro 1 mlrd. dalį visos gabenamos krovinių apimties. Dideli naftos krovinių srautai susidaro Persų įlankoje ir eina į Vakarų Europą, Japoniją ir JAV. Pavojingų krovinių parengimas gabenti, jų gabenimas ir perkrovimas turi tarptautinį charakterį, kadangi šie kroviniai gabenami tiek vidaus, tiek ir tarptautiniais maršrutais. Gabenimo procesus reglamentuoja tarptautiniai ir atskiros šalies teisiniai dokumentai. Pavojingų krovinių gabenimą, įstatymine veikla užsiima ir tarptautinės organizacijos. Jos yra parengusios tarptautines pavojingų krovinių gabenimo taisykles ir reikalavimus atskiroms transporto rūšims. Pavojingų krovinių gabenimo teisinio reglamentavimo klausimas yra aktualus ir Lietuvai, kadangi šios rūšies produkcija yra gaminama mūsų šalyje ir gabenama ne vien tik šalies viduje, bet ir už jos ribų. Dėl pavojingų krovinių gabenimo Lietuvos Respublikos atitinkamos žinybos šiuo klausimu yra parengusios eilę teisės aktų.
Teisės aktų reglamentavimas ir atsakingumas
Pavojingi kroviniai gabenami visomis transporto rūšimis, kurių gabenimą reglamentuoja skirtingos teisinės normos ir dokumentai. Pasauliniame krovinių gabenime vyrauja jūrų transportas, geležinkeliu vežama 16 procentų, keliais transportu apie 8 procentus, vidaus vandens transportu mažiau nei 3 procentai ir oro transportu - 0,1 procento visų gabenamų krovinių. Vakarų Europos šalyse geležinkelio transportu gabenamų krovinių kiekis yra didesnis ir siekia 25 procentus.
Už tinkamą pavojingų krovinių vežimą atsakingi visi vežimo dalyviai - siuntėjas, vežėjas (vairuotojas) ir gavėjas. Vežėjas turi pasirūpinti, kad vairuotojas, vežantis pavojingus krovinius, turėtų reikiamą kvalifikaciją patvirtinantį vairuotojo pasirengimo vežti pavojingus krovinius pagal ADR pažymėjimą, atsako už transporto priemonės tinkamumą vežti pavojingus krovinius ir tam būtiną įrangą, privalo teikti vairuotojui informaciją apie maršrutus, kuriais draudžiama ar rekomenduojama vežti pavojingus krovinius. Vairuotojas privalo patikrinti, ar siuntėjas pateikė visus dokumentus: transporto (važtos) dokumentus, siuntėjo deklaraciją, raštišką instrukciją (ar instrukcijas tarptautinio vežimo atveju).
Lietuvoje pavojingų krovinių vežimo valstybinį valdymą vykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos, taip pat savivaldybės. Šiuo metu pasaulyje pavojingų medžiagų gaminama daugiau nei 12000 pavadinimų. Dabartiniu metu per Lietuvos teritoriją tranzitu ar vietos ūkio poreikiams gabenama nemažai pavojingų krovinių. Tai įvairūs naftos produktai, suslėgtos, suskystintos propano-butano grupės dujos, etilenglikolis, sieros, druskos ir kitos rūgštys, chloras, suskystintas amoniakas, metanolis, amonio salietra, akrilo nitritas ir daug kitų. Kai kurias pavojingas medžiagas masiškai gamina ir Lietuvos įmonės.
Pavojingų krovinių ženklinimas ir pakavimas
Tarptautiniais maršrutais keliais transportu vežami pavojingi kroviniai privalo būti atitinkamai ženklinami. Šiomis spalvomis - raudona, oranžine, geltona. Ženklai privalo atitikti reikalavimus, kurie nurodyti Europos susitarime dėl pavojingų krovinių tarptautinio vežimo keliais (ADR). Pavojingų krovinių vienetai ir paketai ženklinami ne mažiau, kaip iš trijų krovinio vieneto pusių. Pavojingų krovinių atskirai klasei priskirtos medžiagos ženklinamos skirtingai. Šios spalvos pagrindo. Nuo 2005 m. liepos 1 d. šiuos, atitinkančius pavojingumo klasifikacijos numerį. Pavojingi kroviniai gabenami specialiais dengtais vagonais arba tam tikslui skirtais vagonais. Skysti kroviniai - vagonais cisternomis. Šios spalvos 1x1 m kvadratai. Teisingą ir pilną pavojingo krovinio charakteristiką, kas labai svarbu nustatant vežimo sąlygas, gali suteikti tik krovinio siuntėjas.
Šioje dalyje uždėti spalvotus spaudus apie pavojingumą: „Atsargiai - nuodai“, „Suslėgtos dujos“, „Suskystintos dujos“, „Savaime užsidega“, „Sudaro sprogstantį mišinį“, „Užsidega nuo vandens“. Šiai, rūgštys ir kt., kurių masė (neto) ne daugiau kaip 1 kg ir tūris ne didesnis už 1 litrą, vežami universaliuose metaliniuose konteineriuose. Galimybę kartu vežti įvairius pavojingus krovinius su nepavojingais nustato vežimo taisyklės. Šiuose sandarius ventilius. Šias dujas ir turėti apsauginius guminius žiedus. Taros, skirtos pavojingiems kroviniams, stiprumas ir tvarkingumas yra viena iš svarbiausių sąlygų, užtikrinanti gabenimo saugumą. Pakavimas turi būti stangrus, stiprus, visiškai sveikas ir neturi turėti ištekėjimo pėdsakų. Pagal rūšį, formą, talpumą ir kokybę tara turi atitikti reikalavimus arba krovinio savininko parengtas technines sąlygas. Visi pavojingi kroviniai, įpakuoti į tarą, vežami dengtuose vagonuose. Kai kurie smulkaus išfasavimo pavojingi kroviniai, kurių neto masė ne didesnė nei 1 kg ir tūris ne daugiau nei 1 litras, vežami universaliuose metaliniuose konteineriuose.
Reikalavimai transporto priemonėms ir vairuotojams
Vairuotojai, krovinius gabenantys tarptautiniais maršrutais krovininėmis transporto priemonėmis (ar junginiais), kurių didžiausia leidžiama masė daugiau nei 2,5 tonos, bet neviršija 3,5 tonos, privalės turėti licencijas. Naujoji tvarka įsigalioja nuo šių metų gegužės 21 d. Pokytis palies tiek įmones, tiek ir fizinius asmenis, kurie turi smulkųjį verslą ir krovinius gabena už atlygį. Prašymus licencijoms ir licencijų kopijoms gauti vežėjai gali pateikti fiziškai atvykę į bet kurį LTSA padalinį, esančius Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje.
Licencija vežėjui bus suteikta tuo atveju, jeigu jis atitiks krovinių gabenimo veiklai keliamus reikalavimus. Vežėjo valdymo centras arba biuras yra vieta, kur vežėjas faktiškai vykdo veiklą. Vežėjas turi būti nepriekaištingos reputacijos. Šis reikalavimas yra taikomas įmonei, vadovui ir transporto vadybininkui (jeigu jis ne tas pats asmuo). Norėdamas gauti licenciją, vežėjas turi įrodyti, kad gali vykdyti finansinius įsipareigojimus ir kiekvienais metais turi tam tikrą pinigų sumą. Vežėjas turės įrodyti, kad jam pakanka profesinės kompetencijos vykdyti saugų bei efektyvų krovinių vežimo verslą. Transporto vadybininkas gali vadovauti ne daugiau kaip dviejų skirtingų vežėjų, kurie turi ne daugiau kaip 30 licencijos kopijų, transporto veiklai.
Kalbant apie pavojingus krovinius, transporto priemonės tinkamumas vežti pavojingus krovinius ir tam būtina įranga, privalo teikti vairuotojui informaciją apie maršrutus, kuriais draudžiama ar rekomenduojama vežti pavojingus krovinius. Transporto priemonė, kuri veža pavojingus krovinius, techninė būklė turi būti tikrinama kas pusę metų. Ne rečiau kaip kartą per tris metus turi būti atliekami korpuso bei jo įrangos sandarumo bandymai ir patikrinamas visos įrangos veikimas. Ne rečiau, kaip kartą per šešis metus. Išskirtiniai patikrinimai atliekami jeigu rezervuaro ar jo įrangos patikimumas gali būti sumažėjęs po avarijos ar atlikto remonto.
Autotransporto priemonės, kurių maksimali masė didesnė kaip 16 tonų arba jos yra skirtos vilkti priekabas, kurių didžiausia masė didesnė kaip 10 tonų, turi turėti stabdžių antiblokavimo sistemą. Šiuos gaudytuvus. Šių cisternų korpusai turi būti sujungti su važiuokle bent vienu tvirtu elektros kabeliu. Galinėje transporto priemonės dalyje per visą cisternos plotį turi būti pritvirtintas pakankamai atsparus smūgiams bamperis. Autocisternos viršuje sumontuota įranga taip pat turi būti apsaugota nuo galimo sugadinimo transporto priemonei apsivertus. Visi transporto priemonės įrangos elementai turi būti išdėstyti taip, kad vežant ar pakraunant-iškraunant pavojingus krovinius nekiltų pavojus juos nulaužti arba sugadinti. Konteineriai-cisternos ir talpyklos junginiai pavojingumo ženklus, numatytus kiekvienai klasei, turi turėti iš abiejų pusių. Transporto priemonės galinė dalis irgi turi būti saugoma. Transporto priemonė gale turi turėti per visą cisternos plotį bamperį apsaugai nuo smūgių iš galo. Šios su vežamu kroviniu.
Vairuotojų darbo ir poilsio režimas
Valstybinė darbo inspekcija tvirtino, kad pagal Darbo kodeksą (DK), vairuotojams, kaip ir kitiems darbuotojams, taikomi darbo ir poilsio reikalavimai. Yra ypatumų, kurie taikomi krovinius gabenantiems ir tolimųjų reisų vairuotojams, o viešojo transporto vairuotojams taikoma normali darbo diena, nustatoma pagal grafiką. Pagal naująjį DK nustatyta 40 valandų darbo savaitė ir nustatomas dienos darbo laikas. Darbdavys turi įvertinti darbo vietos riziką ir spręsti, kada ir kiek darbuotojui suteikti papildomų pertraukų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta: „darbuotojui mokamų dienpinigių tikslas - padengti padidėjusias darbuotojo išlaidas, atsirandančias dėl išvykimo į komandiruotę, kai darbuotojas tam tikram laikui iš nuolatinės darbo vietos išvyksta darbdavio pavedimu, darbdavio nurodomai užduočiai atlikti.“
Dėl mažesnių nei 100% dienpinigių būtina susitarti kolektyvinėje sutartyje, o jei jos nėra - vietiniame norminiame teisės akte. Darbo funkcijoms vykdyti transporto įmonės patiki darbuotojams (vairuotojams) valdyti brangias transporto priemones (vilkikus, puspriekabes). Žinia, vairuotojai apmokomi dirbti, instruktuojami prieš išvykstant į reisus, tačiau sunku eliminuoti situacijas, kai padaroma žala įmonės turtui. Darbo teisiniuose santykiuose galioja darbuotojo atsakomybė prieš darbdavį.
Specialūs kroviniai ir jų gabenimo reikalavimai
Krovinių transportavimas - atsakingas darbas. Kelionės metu turime ne tik pasirūpinti saugiu krovinio pervežimu iš taško A į tašką B, bet ir kitais reikalingais dalykais. Priklausomai nuo to, kokio tai tipo krovinys, jam gali reikėti skirtingų leidimų, specialios policijos palydos. Taip pat atsižvelgiant į tai, ar gabenami skysti, birūs kroviniai, ar stambiagabaritės konstrukcijos ir t. t., reikia pasirinkti ir tinkamą transporto priemonę. Šiame straipsnyje norime šiek tiek plačiau pakalbėti apie išskirtinius krovinius, kuriems galioja griežtesnės krovinių gabenimo taisyklės.
Temperatūrai jautrūs kroviniai
Temperatūrai jautrūs kroviniai arba tiesiog temperatūriniai kroviniai - tai įvairūs kroviniai, kuriems yra itin svarbios jų aplinkos sąlygos. Tradiciškai temperatūrinių krovinių pervežimas suprantamas kaip produktų, gaminių, daiktų vežimas šaldytuvuose. Tačiau specialios temperatūros gali reikėti ir kitiems kroviniams. Ją užtikrinti gali ir įprasti mikroautobusai ar priekabos su temperatūros reguliavimo funkcija. Pavyzdžiui, šildomos transporto priemonės reikia norint žiemą gabenti gyvus augalus, sodinukus. Krovinių vežimas, užtikrinant reikiamą temperatūrą, leidžia pasirūpinti jūsų gaminių kokybe, būti tikriems, kad kelionės metu produktai nesuges, nepasikeis jų savybės. Visos kelionės metu palaikoma stabili temperatūra yra itin akylai prižiūrima, nes ją reglamentuoja tarptautinės krovinių gabenimo taisyklės. Pavyzdžiui, fiksuojama krovinio temperatūra visos kelionės metu, pateikiamos termografinės ataskaitos ir kt.
Didelių gabaritų ir didelės vertės kroviniai
Didelių gabaritų arba negabaritiniai kroviniai - tai tokie kroviniai, kurie viršija maksimalius leidžiamus krovinio dydžius (ilgio, aukščio, pločio, svorio). Priklausomai nuo šalies bei konkretaus krovinio tipo, tokių krovinių gabenimui gali būti reikalingas specialus žymėjimas, papildomi mokesčiai, įvairūs leidimai ar palyda. Konkretaus krovinio transportavimas gali kainuoti skirtingai bei turėti skirtingus reikalavimus, priklausomai nuo to, ar krovinį reikia pervežti tik ES, ar ir kitų šalių teritorijose. Lietuvoje kroviniai yra laikomi negabaritiniais, jei vilkiko ir puspriekabės sąstato su penkiomis ašimis svoris viršija 40 tonų, o vien tik krovinio svoris - 24 tonas. Taip pat pagal krovinių gabenimo taisykles, krovinys laikomas negabaritiniu, jei viso sąstato ilgis viršija 16,5 metro, aukštis - 4 metrus, o plotis - 2,55 metro. Palydos dideliems kroviniams reikia tada, kai sąstato ilgis viršija 25 metrus, o plotis yra didesnis nei 4 metrai.
Krovinių vežimas tampa dar sudėtingesnis, kai kalbame apie didelės vertės krovinius. Didelę vertę turintys kroviniai, tai meno, juvelyriniai dirbiniai, vienetiniai produktai ir t. t. Tokių krovinių ekspedijavimas, norint užtikrinti saugumą, gali būti vykdomas pasitelkiant įvairias technologijas - GPS krovinio sekimą, papildomas spynas, apsaugos sistemas ir t. t.
Pavojingų krovinių gabenimas
Prieš pradedant gabenti pavojingus krovinius, svarbu suprasti, kad ši sritis reikalauja ypatingo dėmesio saugai, įstatymų laikymosi ir tinkamo pasirengimo. Pavojingos medžiagos, tokios kaip chemikalai, degalai ar sprogstamosios medžiagos, kelia didelę riziką, todėl būtina tiksliai žinoti, kaip jas tinkamai tvarkyti ir transportuoti. Pagrindinis reglamentas, kurio reikia laikytis gabenant pavojingus krovinius keliais, yra ADR reikalavimai (Europos sutartis dėl tarptautinio pavojingų krovinių vežimo keliais). Šios medžiagos ir gaminiai, galintys pakenkti žmonėms, aplinkai ar turtui. Gavėjas - gavėjas pagal vežimo sutartį. Transporto priemonė - automobilis, priekaba ar puspriekabė ir prekinis vagonas, kuriais gali būti vežami pavojingi kroviniai.
Krovinių klasifikacija pagal ADR
- 4.1. klasė: degios kietos medžiagos (pvz., siera).
- 4.2. klasė: savaime užsiliepsnojančios medžiagos (pvz., anglis, aktyvuota).
- 4.3. klasė: medžiagos, kurios sąlytyje su vandeniu išskiria degias dujas.
- 5.1. klasė: oksiduojančios medžiagos.
- 5.2. klasė: organiniai peroksidai.
- 6.1. klasė: nuodingos medžiagos.
- 6.2. klasė: infekcinės medžiagos.
Krovinys gali būti vežamas palaidai/suverstinai, pakuotėse arba cisternose, atsižvelgiant į krovinio masės nustatymo tvarką ir pakrovimo-iškrovimo darbų atlikimą. Teisingą ir pilną pavojingo krovinio charakteristiką, kas labai svarbu nustatant vežimo sąlygas, gali suteikti tik krovinio siuntėjas.
ADR reikalavimų laikymasis
Vienas iš esminių dalykų yra tinkamas krovinių ženklinimas ir klasifikavimas. Kiekviena pavojinga medžiaga turi būti aiškiai pažymėta, nurodant jos pavojingumo klasę, nes tai leidžia visiems transporto proceso dalyviams suprasti, su kokia medžiaga jie turi reikalų. Netinkamai pažymėtos ar nepakankamai informacijos turinčios siuntos gali kelti rimtą pavojų ne tik krovinius gabenantiems darbuotojams, bet ir kitiems eismo dalyviams bei aplinkai. ADR reikalavimai šiuo atveju suteikia aiškius nurodymus, kaip turi būti pateikta informacija ir kokius ženklus privalu naudoti.
Labai svarbu, kad vežant pavojingus krovinius, būtų pasirūpinta tinkama transporto priemone. Ne kiekvienas automobilis ar sunkvežimis yra pritaikytas tokiems kroviniams, todėl reikia pasirinkti specializuotą transportą, kuris atitinka techninius reikalavimus. Tokia transporto priemonė turi būti nepriekaištingai paruošta, kad išvengtų bet kokių incidentų, pavyzdžiui, nuotėkių ar sprogimų. Be to, reikia užtikrinti, kad transporto priemonė būtų techniškai patikrinta ir atitiktų visus saugumo standartus. Tai padeda išvengti rizikos, kad dėl transporto priemonės gedimo gali kilti rimta avarija ar kita nenumatyta situacija.
Svarbų vaidmenį atlieka ir darbuotojų mokymai. Visi, kurie dirba su pavojingais kroviniais - nuo vairuotojų iki krovėjų - privalo turėti specialų pasirengimą. Mokymai suteikia žinių, kaip elgtis ekstremaliose situacijose ir kaip tinkamai prižiūrėti krovinius per visą transportavimo procesą. Patyrę ir gerai apmokyti darbuotojai gali padėti išvengti nelaimių ir greitai reaguoti, jei atsirastų kokių nors grėsmių. Įmonės, teikiančios pavojingų krovinių gabenimo paslaugą, užtikrina, kad visi procesai būtų atliekami laikantis griežčiausių saugumo standartų. Nors vežimas kelia nemažą riziką, tokie partneriai garantuoja, kad ADR reikalavimai bus vykdomi tiksliai ir kruopščiai. Specializuotos įmonės, turinčios didelę patirtį pavojingų medžiagų gabenimo srityje, gali užtikrinti ne tik saugų transportavimą, bet ir visapusišką krovinių priežiūrą nuo jų pakrovimo iki pristatymo.
Kontrolė ir atsakomybė transporto sektoriuje
Šiuos pareigūnams įgaliojimus paskirstyti buvo pasirinktas Vokietijos modelis, kur kontrolę kelyje atlieka BAG (Das Bundesamt für Güterverkehr) - Federalinis krovinių transportavimo biuras (panaši institucija kaip Valstybinė kelių transporto inspekcija) ir policija, muitinė ir pasienio pareigūnai. Lietuvoje išsamią kontrolę, kai transporto priemonė ir krovinys patikrinami visapusiškai, įgalioti atlikti Valstybinės kelių transporto inspekcijos darbuotojai kartu su pareigūnais, kuriems pavesta eismo priežiūra. Kelių transporto priemonei su pavojingais kroviniais atvykstant į Lietuvos Respubliką ar išvykstant iš jos kontroliuoja Valstybinės kelių transporto inspekcijos pareigūnai kartu su Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir/ar Muitinės departamento pareigūnais.
Dalijamą kontrolę, kai tikrinami dokumentai, transporto priemonės, konteinerio, cisternos ženklinimas, ar kroviniai neteka/nebyra, ar nepažeistos pakuotės, ar yra reikalaujamos saugos priemonės, gali atlikti pareigūnai, kuriems pavesta eismo priežiūra, o kelių transporto priemonei su pavojingais kroviniais atvykstant į Lietuvos Respubliką ar išvykstant iš jos - Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir/ar Muitinės pareigūnai. Ypač pabrėžiamas pastarasis tarptautinio vežimo kontrolės būdas, nes lengviau neįsileisti pažeidėjo, nei sukontroliuoti jį savo šalies teritorijoje. Kaip vežami pavojingi kroviniai, kontroliuojantys organai gali tikrinti pravažiuojant sienas, keliuose ir terminaluose. Transporto priemonė tikrinama dieną, o tinkamai apšviestose vietose - ir naktį. Minėta kontrolės tvarka nenustato patikrinimo trukmės, nors Europos Sąjunga rekomenduoja, kad patikrinimas, jei nėra rimtų pažeidimų, truktų ne ilgiau kaip 30 min. Tačiau tai tik rekomendacijos ir nereikėtų nustebti, jei pavojingų krovinių vežimo kontrolė kai kuriose šalyse užtruks kur kas ilgiau. Atlikus patikrinimą, užpildomas pavojingų krovinių vežimo automobilių transportu kontrolės protokolas, kurio antrasis egzempliorius įteikiamas transporto priemonės vairuotojui.
Vežėjų atsakomybė ir leidimai
Iki šiol Lietuvos teismai nevienodai vertindavo vežėjo veiksmus nepateikus transporto priemonės į sutartą pasikrovimo vietą. Teismų praktiką 2019 m. gruodžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-377-611/2019 suvienodino Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, suformavęs tokią teisės aiškinimo taisyklę: „CMR konvencijos 23 straipsnio 5 dalies norma negali būti taikoma tuo atveju, kai vežėjas nepateikė transporto priemonės pakrauti, nes tokia teisinė situacija nepatenka į Konvencijos reguliavimo sritį.“
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo keičia praktiką dėl vežėjų atsakomybės pagal „vienintelę sutartį“ (kai pervežimas vykdomas paeiliui kelių vežėjų). CMR konvencijos VI skyriaus („Nuostatos, susijusios su vežimais, kuriuos paeiliui vykdo keli vežėjai“) 34 straipsnyje įtvirtinta, kad jeigu vežimą, kurio sąlygas nustato vienintelė sutartis, vykdo paeiliui keli vežėjai, tai kiekvienas iš jų atsako už visą vežimą, o antrasis ir kiekvienas kitas vežėjas, perimdamas krovinį ir važtaraštį, tampa sutarties dalyviu tokiomis sąlygomis, kurios nurodytos važtaraštyje.
Šimtai įmonių, nevykdančių realių pervežimų, yra negrąžinusios daugiau nei 40 tūkst. nepanaudotų leidimų, todėl veiklą Rytų kryptimis vykdančios transporto bendrovės pritrūko leidimų gabenti krovinius per Baltarusijos teritoriją. Ši situacija sąžiningai veikiančioms sektoriaus įmonėms kelia rimtų iššūkių - jos negali vykdyti veiklos bei kurti naujų darbo vietų. „Kelionės leidimai išduodami tarptautiniam krovinių gabenimui, tačiau dėl netobulos leidimų išdavimo tvarkos atsitinka taip, kad dalis leidimus gavusių įmonių pervežimų nevykdo ir šie leidimai guli įmonių stalčiuose iki metų pabaigos. Todėl būtina keisti tvarką ir sukurti mechanizmą, kuris užtikrintų, kad įmonės, kurios nevykdo pervežimų, būtų įpareigotos nenaudojamus leidimus atgal grąžinti į Lietuvos transporto saugos administraciją. Šią problemą padėtų spręsti, jei būtų sukurta elektroninių leidimų išdavimo sistema.
Asociacijos surinkti duomenys rodo, kad Lietuvos vežėjai yra negrąžinę daugiau negu 28 tūkst. tranzito leidimų, 12 tūkst. dvišalių leidimų ir beveik 1,5 tūkst. trišalių leidimų krovinių gabenimui į/per Baltarusijos teritoriją. Dauguma šių išduotų leidimų - vežėjų nėra faktiškai naudojami. Asociacija „Linava“ atkreipia dėmesį, kad iki 2021 m. Lietuvoje nebuvo taikoma kvotų sistema tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojams. Ši kvotų sistema pradėjo galioti 2021 m., o buvo įvesta prieš tai buvusios vyriausybės. Istorija parodė, kad metams skiriamų kvotų skaičiaus nepakanka - 2021 m. skirtas 8 tūkst. kvotų limitas išnaudotas gegužės mėnesį, o 2022 m. skirtas 16 tūkst. kvotų limitas išnaudotas rugpjūčio pabaigoje. Todėl asociacija ragina šią kvotų sistemą panaikinti ir taip leisti transporto įmonėms dirbti pilnu pajėgumu - tai reiškia sumokėtus papildomus mokesčius į valstybės biudžetą. Išnaudojus kvotas, neramius laikus išgyvenantis Lietuvos transporto verslas susiduria su papildoma administracine našta, finansiniais ir laiko kaštais. Todėl šiems metams prašoma operatyviai skirti papildomai 8 tūkst. leidimų.
tags: #ypatumai #taikomi #krovinius #gabenantiems #vairuotojams