„Volvo“ ilgą laiką garsėjo kaip ilgaamžių ir patikimų variklių gamintoja. Nuo istorinių modelių, tokių kaip legendinis P1800 su B18 varikliu, iki modernios „Volvo“ variklio architektūros (VEA) šeimos, prekės ženklas nuolat tiekia jėgos agregatus, kurie daro įspūdį tiek ekspertams, tiek kasdieniams vairuotojams. „RepairPal“ duomenys rodo, kad „Volvo“ patikimumas yra aukštesnis už pramonės vidurkį, o tik 9 % „Volvo“ problemų priskiriamos rimtoms kategorijoms, palyginti su 12 % pramonės vidurkiu.
Volvo VEA variklių šeima ir jos savybės
Kai „Volvo“ paskelbė apie visišką perėjimą prie variklių, ne didesnių nei 2,0 litrų, daugelis vairuotojų reagavo skeptiškai. Įprastas įsitikinimas buvo paprastas: mažesni varikliai neatlaikys intensyvaus naudojimo ir ilgos ridos. Modulinio variklio strategija nebuvo staigus sprendimas. Nuo 2013 m. „Volvo“ gamina „Volvo“ variklio architektūros (VEA) seriją, kurią sudaro benzininiai varikliai, tokie kaip T4, T5, B5, T6 ir B6, taip pat įkraunami hibridai. Šie varikliai pakeitė senesnius penkių ir šešių cilindrų agregatus daugumoje modelių ir yra giriami už patikimumo, efektyvumo ir našumo pusiausvyrą.
Dyzeliniai VEA varikliai
Dyzelinėse versijose „Volvo“ pakeitė įprastų ženklelių reikšmę. D3 paprastai reiškė apie 150 AG, D4 - 190 AG, o D5 - daugiau nei 200 AG. VEA dyzelinis variklis turi aliuminio bloką ir galvutę, keturis cilindrus, 16 vožtuvų ir 1 969 cm³ darbinį tūrį. Kuro sistemą tiekė „Denso“ ir naudoja „i-Art“ koncepciją, kur kiekvienas purkštukas turi savo slėgio jutiklį. Vėlesni atnaujinimai pristatė SCR katalizatorius ir atitikimą „Euro 6d-TEMP“ standartams.
VEA dyzelinių variklių patikimumas ir problemos
„Volvo 2.0 VEA“ dyzelinis variklis nėra nei nepriekaištingas, nei trapus. Variklis įgijo reputaciją dėl dramatiškų gedimų, ypač įtrūkusių blokų ar galvutės tarpinių problemų. Dauguma katastrofiškų pažeidimų atsiranda dėl ilgalaikio neatsargumo. Praktiškai pagalbiniai komponentai sukelia daugiau problemų nei pats variklis. Triukšmas tuščiąja eiga dažnai susijęs su susidėvėjusiu alkūninio veleno skriemuliu arba su EGR susijusiais išmetimo vamzdžiais. Oficialūs alyvos keitimo intervalai siekia iki 30 000 km, tačiau tai yra optimistiška vertinant ilgalaikę nuosavybę. Paskirstymo diržą rekomenduojama keisti nuvažiavus 120 000-150 000 km arba po 10 metų.
Naujesnio 2.0 „Volvo VEA“ dyzelinio variklio apžvalga | Dažnos problemos, patikimumas ir taisymai (D4204Txx)
Benzininiai VEA varikliai
Benzininiai varikliai „Volvo XC60“ automobiliuose yra žinomi dėl savo dinamikos ir sklandumo. Jų galia ir našumas patinka tiems vairuotojams, kurie ieško sportiško vairavimo patirties. Naujausi modeliai yra aprūpinti turbokompresoriumi, kuris padidina galią ir pagerina bendrą važiavimo kokybę. Pavyzdžiui, B4204T23 - 2.0 T5 AWD variklis su turbokompresoriumi gali išvystyti iki 250 arklio galių ir yra vertinamas už sklandų veikimą bei greitą reakciją.
„Volvo D5“ penkių cilindrų dyzelinių variklių evoliucija
Nors per pastaruosius dvidešimt metų švedai skolinosi motorus iš prancūzų (1.6 ir 2.0 l darbinio tūrio iš PSA koncerno), tikrasis švediškas pasididžiavimas slypi po „D5“ emblema. Tai autentiškas, penkių cilindrų dyzelinis variklis, kurio istorija pilna ir šlovingų, ir gana skausmingų puslapių. Šio legendinio penkių cilindrų motoro gyvavimo ciklą galima suskirstyti į tris pagrindinius evoliucijos etapus, kuriuose keitėsi ne tik galia, bet ir variklio architektūra bei patikimumo rodikliai, tiesiogiai priklausę nuo griežtėjančių Europos Sąjungos ekologinių standartų.
Pirmoji karta (2001-2005 m.): „Euro 3“ ir neužmušamas patikimumas
Pirmoji „D5“ variklių generacija rinkoje pasirodė pačiu laiku, kai Europa masiškai persėdo į dyzelinius automobilius. Švedų receptas buvo tobulas - puikus dinamikos ir degalų ekonomijos balansas. Iš pradžių pirkėjams buvo siūlomos dvi modifikacijos: „D5244T2“ (130 AG ir 280 Nm) bei galingesnė „D5244T“ (163 AG ir 340 Nm). Vairuotojų ir mechanikų džiaugsmui, šie varikliai neturėjo modernių „ligų“: nebuvo kietųjų dalelių filtrų (DPF), sudėtingų įsiurbimo kolektoriaus sklendžių ar įnoringos elektronikos. Degalų įpurškimu rūpinosi patikima „Bosch EDC 15“ „Common Rail“ sistema. Būtent ši, pirmoji evoliucija, naudotų automobilių rinkoje yra vertinama labiausiai dėl itin patvarumo ir bazinės, nebrangios priežiūros.
Antroji karta (nuo 2005 m.): ekologija ir prasidėjusios problemos
Įsigaliojus „Euro 4“ taršos standartams, „Volvo“ inžinieriai privalėjo modernizuoti savo kūrinį. Nors cilindro skersmuo išliko tas pats (81 mm), darbinis tūris minimaliai sumažėjo (nuo 2401 iki 2400 kub. cm), buvo pakeistas suspaudimo laipsnis, o maksimalių sūkių riba pakelta iki 5000 aps./min. Varikliai gavo naujesnę „Bosch EDC 16“ sistemą bei elektroninį turbinos valdymą. Galios diapazonas išsiplėtė - atsirado 122, 125, 163 ir 185 AG versijos. Nors šie varikliai tapo dinamiškesni, mechanikai įspėja - ten, kur prasideda ekologija, prasideda ir problemos. „Euro 4“ varikliai reikalauja pedantiškos priežiūros. Prieš perkant tokį automobilį, būtina patikrinti purkštukus. To nepadarius, nesudegę degalai ant stūmoklio formuoja suodžius, dėl kurių stūmoklis gali tiesiog išsilydyti. Tokiu atveju laukia kapitalinis variklio remontas arba keitimas. Kita silpnoji šios kartos vieta - greitai užsikemšanti EGR sistema ir dėl to gendantis droselinės sklendės mechanizmas, kurio vidiniai plastikiniai krumpliaračiai greitai nusidėvi. Galvos skausmą kelia ir lūžtančios įsiurbimo kolektoriaus sklendės (vadinamieji sūkuriniai vožtuvai), kuriuos daugelis savininkų tiesiog pašalina mechaniškai.

Trečioji karta (nuo 2010 m.): išmanios technologijos
Nuo 2010-ųjų debiutavo „Euro 5“ standartus atitinkantys varikliai. Gamoje atsirado nauji 2.0 litrų, 5 cilindrų motorai, nors išliko ir 2.4 litro versijos. Galia svyravo nuo 135 iki 215 arklio galių (vėlesniuose modeliuose). Didžiausia inžinerinė naujovė - pjezoelektriniai purkštukai. Nors jie užtikrina itin tikslų degalų dozavimą ir tylų variklio darbą, jie yra absoliučiai neremontuojami ir be galo jautrūs degalų kokybei. Negana to, šios kartos varikliuose pasitaiko aukšto slėgio kuro siurblio gedimų. Ryškus siurblio dėvėjimasis į sistemą paleidžia didžiulį kiekį drožlių, o tai automatiškai sukelia domino efektą: metalo dalelės sugadina purkštukus, slėgio daviklius ir visą degalų magistralę. Tokio remonto sąmata būna itin skausminga. Be to, D5 variklis turi konstrukcinę klaidą, kad nutrukęs bet kuris diržas gali nutraukti paskirstymo diržą. Nors D5 pliusas, kad diržas, o ne grandinė - pigesnis pakeitimas, tačiau dar kartais tenka pakeisti generatoriaus guolį, kad neužstrigtų ir nenumestų generatoriaus diržo.
Ekspertų patarimai
Jei planuojate įsigyti senesnį „Volvo“ ir kasmet nuvažiuojate po 30 000 km ar daugiau, automobilių rinkos žinovai vieningai pataria ieškoti modelių su pirmosios kartos („Euro 3“) varikliais (dažniausiai 120 kW/163 AG be DPF filtro). Nepriklausomai nuo to, kurią kartą pasirinksite, penkių cilindrų „Volvo“ motorai yra itin reiklūs tepalų kokybei. Alyvą būtina keisti laiku (rekomenduojama ne rečiau kaip kas 15-20 tūkst. km) ir naudoti tik gamintojo nurodytą, griežtas specifikacijas atitinkančią (dažniausiai klampumo klasė 0W-30, ACEA A5/B5 standartas) alyvą.
„Volvo XC60“ modelio apžvalga ir dažniausiai pasitaikančios problemos
„Volvo XC60“ yra populiarus vidutinio dydžio SUV automobilis, mėgstamas dėl savo elegancijos, komforto ir saugumo funkcijų. Šis modelis pirmą kartą buvo pristatytas 2008 metais, o antroji karta pasirodė 2017 metais. „Volvo XC60“ pasižymi puikiu skandinavišku dizainu, pažangiausiomis saugumo technologijomis ir aukštos kokybės medžiagomis. Automobilyje įrengta daug įvairių saugumo sistemų, tokių kaip City Safety, Blind Spot Information System ir Lane Keeping Aid. Taip pat yra pažangūs multimedijos sprendimai, kaip antai „Sensus“ informacinė-pramoginė sistema.

Dažniausiai pasitaikančios „Volvo XC60“ problemos
Kaip ir bet kuris kitas automobilis, „Volvo XC60“ taip pat turi savo specifinių silpnybių. Dažniausiai pasitaikančios problemos apima:
- Elektronikos gedimus: Daugelis vairuotojų praneša apie įvairius elektronikos sistemos nesklandumus, tokius kaip prietaisų skydelio gedimai, multimedijos sistemos sutrikimai (neveikiantis jutiklinis ekranas ar navigacija) ir automatinio gabaritų apšvietimo sistemos problemos.
- Pakabos problemos: Amortizatoriai, spyruoklės ir stabilizatoriai gali nusidėvėti greičiau nei tikėtasi. Taip pat pasitaiko padidinta vibracija vairuojant arba neįprasti garsai, susiję su susidėvėjusiomis pakabos dalimis. „XC60“ pakaba yra sukietinta, todėl ji nėra komfortiška, tačiau ir nėra gerai valdoma.
- Variklio problemos: Be jau minėtų VEA ir D5 variklių problemų, gali pasitaikyti turbo sistemos gedimai, variklio alyvos nutekėjimai, aukštų apsukų problemos, galios mažėjimas ir žvakių ar uždegimo ričių gedimai.
- Transmisijos problemos: „Volvo XC60“ savininkai gali susidurti su pavarų dėžės problemomis, ypač su „Aisin“ automatinėmis dėžėmis. Pastebimi staigūs ir nesivaldomi pasikeitimai tarp pavarų, sankabos nusidėvėjimas ir alyvos nutekėjimas. „Aisin“ dėžės pasižymi lėtumu ir mažu maksimalaus sukimo momento resursu, ypač lyginant su „ZF 8HP“ ar „DSG“ dėžėmis. Tai ypač pasijaučia su galingais D5 ir T6 varikliais, kurių sukimo momentas yra ant „Aisin TF-80SC“ dėžės limito (440 Nm).
- Kėbulo rudijimas: „P3“ platformoje yra konstrukcinė klaida, dėl kurios vanduo užsilaiko už priekinių sparnų apačioje, todėl sparnas rudyja krašte ties apačia.
- Vairo stiprintuvo gedimai: „P3“ platformoje sugenda vairo stiprintuvo siurbliai ir dingsta vairo stiprintuvas.
- Salono filtras: Priėjimas prie salono filtro yra labai sudėtingas ir reikalauja daug laiko bei specialių įrankių.
- Vairavimo pojūtis: Dėl sunkaus priekio ir prasto svorio paskirstymo, mašinos valdymo savybės yra prastos, o vairavimo pojūtis - vangus, kaip vairuojant darbinį busą.
Kuro sąnaudos pagal variklių tipus
Vienas iš svarbiausių kriterijų renkantis automobilį yra jo kuro sąnaudos. „Volvo XC60“ siūlo dyzelinius, benzininius ir hibridinius variklius, kurie skirtingai atitinka vairuotojų poreikius.
| Variklio tipas | Kuro sąnaudos mieste (l/100 km) | Kuro sąnaudos magistralėje (l/100 km) | Savininkų pastebėjimai |
|---|---|---|---|
| Dyzeliniai varikliai | 7.5-8.0 | 5.5-6.0 | Ekonomiškumas, ypač ilgų atstumų kelionėse. |
| Benzininiai varikliai | 10.5-11.5 | 8.5-9.0 | Didesnis našumas ir sklandus veikimas, tačiau didesnės sąnaudos. |
| Hibridiniai varikliai | Apie 2.0-2.5 (kai baterija įkrauta) | Apie 2.0-2.5 (kai baterija įkrauta) | Labai populiarūs dėl mažesnių kuro sąnaudų ir ekologiškumo, ypač mieste. |
Bendrai, realūs vartotojai pastebi, kad gamintojo nurodymai dėl kuro sąnaudų dažniausiai yra gana tikslūs. Dyzeliniai varikliai yra puikus pasirinkimas tiems, kurie važinėja didelius atstumus ir ieško ekonomiškumo. Benzininiai varikliai siūlo gerą našumo ir komforto balansą, tačiau reikalauja daugiau kuro. Hibridiniai modeliai yra efektyviausi kuro sąnaudų atžvilgiu ir puikiai tinka miesto vairavimui.
„Volvo“ patikimumo evoliucija ir savininkų atsiliepimai
Iki „Ford Motor Company“ (FoMoCo) įsigijimo, „Volvo Cars“ buvo žinoma dėl aukštos kokybės, kartais net aukštesnės už vokiečių automobilius. Senesnės P2 platformos „Volvo“ modeliai buvo vertinami geriau. Su „Ford“ atsirado daug brangių problemų ir smulkių gedimų, kurie tokios kainos automobiliui yra nepriimtini. „Volvo“ mūsų kraštuose visada buvo mėgstama dėl geriausios apsaugos nuo rudžių, su kuria galėjo konkuruoti tik nebent kai kurie „Audi“ modeliai.
Vartotojų atsiliepimai apie „Volvo XC60“ yra įvairūs:
- Daugelis savininkų džiaugiasi automobilio valdymo lengvumu, geru matomumu, ekonomiškumu (ypač dyzelinių ir hibridinių modelių), moderniu interjeru ir eksterjeru, patogiomis sėdynėmis ir didele bagažine.
- Yra teigiamų atsiliepimų apie „Volvo on Call“ sistemą, aukštą klirensą (230 mm), gerą pravažumą, puikią automatinę pavarų dėžę (8 bėgių), Webasto ir Adaptive Cruise Control funkcijas.
- Kai kurie vartotojai, perėję iš kitų SUV (pvz., Suzuki Grand Vitara, Pajero, Grand Cherokee), vertina „XC60“ kaip ženkliai geresnį automobilį, pasižymintį padidintu klirensu, didesniu sukimo momentu ir geresniu manevringumu.
- Tačiau nemažai savininkų nusivylę aukšta oficialaus aptarnavimo ir eksploatacinių medžiagų kaina.
- Kiti pastebi, kad žiemą pakaba sušąla ir atsiranda pašaliniai garsai, o su priekiniais varančiaisiais ratais žiemą gali būti problemų važiuojant į kalną.
- Taip pat kritikuojamas pasenęs ir nepatogus prietaisų skydas iki restailingo, mažas ir nespalvotas ekranas, informacijos trūkumas skydelyje (pvz., variklio temperatūra), radijo stočių pavadinimų nerodymas atmintyje.
- Nepatogūs temperatūros reguliatoriai be „Sync“ funkcijos ir mažas ventiliatoriaus stiprumo ratukas.
- „High Performance“ garso sistema, nors ir turi 8 kolonėles, skamba tik „truputį geriau nei vidutiniškai“, o „Made in China“ garso stiprintuvas praranda raišką prie didesnio garso.
- „SPA“ platformos „Volvo“ modeliai, nors ir turi pagerėjusias važiavimo savybes, pasižymi suprastėjusia garso izoliacija.
Naujesnio 2.0 „Volvo VEA“ dyzelinio variklio apžvalga | Dažnos problemos, patikimumas ir taisymai (D4204Txx)
tags: #volvo #varikliu #atsiliepimai