Automobilio variklio apsukų ribojimas, traukos dingimas ar pulsuojantis variklio darbas - tai varginančios problemos, su kuriomis gali susidurti Volvo V50 2.0D savininkai. Dažniausiai šie simptomai pasireiškia staiga, pavyzdžiui, lenkimo manevro metu arba šaltuoju metų laiku. Šiame straipsnyje apžvelgsime pagrindines priežastis ir žingsnius, padėsiančius diagnozuoti bei pašalinti šiuos gedimus, remiantis naudotojų patirtimi.
Dažniausi simptomai ir jų pasireiškimas
Traukos dingimas ilgose kelionėse ir šalto variklio problemos
Vienas iš dažniausiai pasitaikančių simptomų yra staigus traukos dingimas, ypač ilgesnės kelionės metu. Pasak naudotojų, maždaug po 200 km važiavimo dingo trauka, o automobilis jautėsi lyg turėtų tik 50-60 kW galios. Tačiau sustojus, užgesinus ir po kiek laiko užkūrus variklį, problema dažnai susitvarkydavo. Diagnostika šiuo klausimu iš pradžių nieko nerodė.
Kita situacija, kai automobilis sunkiai kuriasi, ypač esant minusinei temperatūrai. Nors iškart po užvedimo problemų nebuvo, kitą rytą užkūrus automobilį, jis neleido visiškai akseleruoti. Apsukos kilo tik ~1.2 tūkst., net ir nuspaudus akceleratoriaus pedalą iki dugno, ir jautėsi šioks toks drebulys. Prijungus diagnostiką, kartais išmesdavo klaidą, susijusią su katalizatoriumi, net jei jis yra išpjautas. Ištrynus rastą klaidą, viskas susitvarkydavo.
Apskritai, vairuotojai susiduria su tokiais „Volvo V50“ darbo sutrikimais, kai variklis sunkiai vedasi arba užgesta iškart po užvedimo. Apsukos kyla tik iki 1100-1200 aps./min., nepaisant nuspausto akceleratoriaus pedalo, ir juntamas drebulys, pulsavimas arba trūkčiojimas važiuojant. Staigus traukos dingimas primena važiavimą su labai maža galia.
Variklio apsukų ribojimas ir avarinis režimas
Kiti pastebėti simptomai apima variklio apsukų ribojimą. Stovint vietoje, jei paspaudžiamas akceleratorius iki dugno, apsukos pakyla maksimaliai iki 2500 aps./min. ir labai lėtai. Pavažiuoti tampa beveik neįmanoma: antra pavara įsibėgėti maksimaliai iki 30 km/h, o apsukos vėlgi kyla tik iki 2500 aps./min., spaudžiant akceleratorių iki dugno, reakcijos nėra. Be to, gali užsidegti „I“ raidė ir išmesti užrašą "motorsystem serv. erfordras". Kai kuriuose modeliuose netgi įsijungia avarinis režimas, pradeda mirksėti įspėjamosios lemputės, pavyzdžiui, pakaitinimo žvakių indikacija.
Važiuojant, kas kažkiek laiko dingsta trauka, o kompiuteris rodo padidėjusias kuro sąnaudas. Spaudžiant daugiau gazo, mašina netgi stoja, tačiau po kiek laiko vėl viskas normalizuojasi. Kitu atveju, važiuojant mašinai dingsta trauka, apsukos kyla tik iki 2.5 tūkst., o perkūrus kurį laiką trauka atsiranda, bet pavažiavus vėl dingsta ir neveikia autopilotas. Pajungus kompiuterį, gali rodyti, jog gazo pedalo signalas silpnas.
Diagnostikos procesas ir rasti gedimai
Pirmasis žingsnis nustatant gedimą - VIDA-DICE diagnostika. Dažnai pasitaikantys klaidų kodai gali būti susiję su pakaitinimo žvakių relės (ECM-0380), kuro slėgio reguliavimo vožtuvo (ECM-120F) klaidomis, taip pat su EGR vožtuvu ar DPF filtru.
Pradinė diagnostika ir žvakių problemos
Pradžioje, prijungus diagnostiką, gali būti išmesta klaida, susijusi su katalizatoriumi, net jei jis yra išpjautas. Ištrynus tokią klaidą, problema laikinai išsisprendžia. Vėliau, atlikus išsamesnę diagnostiką, gali paaiškėti, kad yra perdegusios dvi žvakės, kurios meta kompiuterio klaidą. Po visų žvakių pakeitimo, problema gali vėl išlįsti po savaitės ar dviejų, automobiliui pastovėjus kelias paras.
Kuro purkštukai ir jų kontaktai
Toliau tiriant problemą, buvo patikrinti visi purkštukai, nes rodė pirmo ir ketvirto purkštuko klaidas, kai automobilis leido kelti apsukas tik iki 1200 aps./min. Patikrinus purkštukus, paaiškėjo, kad su jais viskas tvarkoje - purkštukai buvo geri. Tačiau kontaktuose, kur susijungia „fyškės“, buvo nerealiai daug dulkių, panašių į sausą cementą. Išpūtus jas ir sumaišius purkštukų vietas, problema dingo daugiau kaip dviem savaitėms.
Slėgio jutiklio ir turbinos veikimo sutrikimai
Po kurio laiko, trauka vėl dingo. Diagnostika parodė, kad gedimas yra slėgio išmetimo jutiklyje. Jį pakeitus, ši bėda kol kas nepasikartoja. Tačiau atsirado naujų simptomų, susijusių su turbina: anksčiau turbina „kriokė“, o dabar truputį pakriokia iki 2000 aps./min. ir pradeda švilpti. Su 1-4 pavara viskas tvarkoje, bet 5 pavara, spaudžiant gazą, jaučiasi kratymasis, kuris dingsta laikant vienodą greitį. Tai kelia klausimą, ar turbina yra „prie mirties slenksčio“. Iš praktikos žinoma, kad pavargusi turbina tyliai žviegia, kai variklis šaltas, o gerokai pavargusi - ir kai karštas. Jei greitėjant jaučiasi vibracija, tai gali būti susiję su smagračiu arba pusašiu, o ne su pačia turbina.
Beje, anksčiau turbinos kriokimas atsirasdavo nuo 1800 aps./min. Dabar su pirma, antra, trečia ir ketvirta pavara viskas tvarkoj, tačiau įjungus penktą pavarą prasideda tas toks kratymasis. Tai atsirado po to, kai buvo sukeistos purkštukų vietos. Trauka išliko tokia pati, tiesiog pasikeitė garsas: kriokimas tapo silpnesnis, o vėliau jį keičia turbinos švilpimas.
DPF filtro programavimas
Didelį galvos skausmą gali kelti DPF (dyzelino kietųjų dalelių filtro) programavimas, ypač jei filtras buvo išpjautas, bet nebuvo tinkamai išprogramuotas. Netvarkingai atliktas programavimas gali sukelti įvairių variklio darbo sutrikimų. Nuvyus pas tuos, kurie programavo, jie gali nematyti jokių klaidų, jei jos buvo ištrintos diagnostikos metu.
Galimos traukos dingimo priežastys dyzeliniams varikliams
Kuro filtras ir degalų kokybė
Viena dažniausių priežasčių, kodėl dingsta trauka, - užsikimšęs arba seniai nekeistas kuro filtras. Dyzeliniams automobiliams itin svarbu, kad kuras būtų tiekiamas švarus ir reikiamu slėgiu. Jei filtras persipildo nuosėdomis, jis ima riboti degalų srautą. Tokiu atveju variklis negauna pakankamai kuro, o spaudžiant akceleratorių, automobilis nesugeba greitai įsibėgėti.
Simptomai, rodantys galimą kuro filtro problemą, yra pastebimai prastesnis greitėjimas, netolygus variklio darbas su trūkčiojimais, padidėjusios degalų sąnaudos ir galimi juodi dūmai iš išmetimo. Laiku atliekamas kuro filtro keitimas leis atkurti normalų degalų tiekimą ir apsaugoti kitus komponentus, pavyzdžiui, purkštukus ar kuro siurblį. Taip pat verta atkreipti dėmesį į degalų kokybę: prastesnės markės dyzelinas turi daugiau priemaišų, kurios spartina filtro užsikimšimą.
DPF filtro užsikimšimas ir netinkamas išprogramavimas
DPF (dyzelinių kietųjų dalelių filtras) skirtas suodžiams sulaikyti, kad jie nepatektų į aplinką. Įprastai modernūs automobiliai periodiškai atlieka DPF regeneraciją, tačiau jei važinėjama trumpais atstumais mieste arba degalai nekokybiški, filtras gali greičiau užsiteršti. Toks užsikimšimas reiškia, kad išmetamosios dujos sunkiau pasišalina, todėl variklis nepasiekia įprastos galios.
Galimi požymiai, kad DPF užsikimšęs: sumažėjusi trauka (ypač didesniu greičiu ar kylant į kalną), gerokai padidėjęs dūmingumas iš išmetimo, užsidegusi DPF indikacinė lemputė prietaisų skydelyje. Kai prietaisų skydelyje mirksi pakaitinimo žvakių lemputė, o kartu dingsta trauka - tai gali reikšti ne tik su žvakėmis susijusias problemas, bet ir kitus variklio valdymo sistemos sutrikimus, tarp jų ir DPF perkrovą. Svarbu užtikrinti, kad išpjautas DPF būtų tinkamai išprogramuotas.
EGR vožtuvo užsikimšimas
EGR (Exhaust Gas Recirculation) vožtuvas sugrąžina dalį išmetamųjų dujų atgal į degimo kamerą, taip mažindamas azoto oksidų emisijas. Tačiau dyzeliniai varikliai, turintys daugiau suodžių, neretai kenčia nuo užteršto ar užstrigusio EGR vožtuvo. Dėl per didelio nuosėdų kiekio šis mechanizmas nebeužsidaro ar nebeatsidaro tinkamai.
Kaip atpažinti galimus EGR nesklandumus: netolygus variklio darbas, nerišli trauka, „Check Engine“ lemputė arba blyksintys kiti įspėjamieji signalai, akivaizdus traukos sumažėjimas (ypač važiuojant didesniu greičiu). Užstrigęs EGR vožtuvas neretai sukelia ir didesnį dūmingumą. Delsiant jį išvalyti ar suremontuoti, gali kilti pavojus, kad problemos išplis ir į kitus komponentus, taip stipriai pabrangindamos remontą.
Oro srauto matuoklės (MAF) ar MAP jutiklio sutrikimai
Kad dyzelinis variklis veiktų tinkamai, būtina tiksli informacija apie įsiurbiamą oro kiekį bei slėgį. MAF (Mass Air Flow) matuoklė nustato oro srautą, o MAP (Manifold Absolute Pressure) jutiklis - slėgį įsiurbimo kolektoriuje. Užteršus šias dalis ar sutrikus jų veikimui, variklio valdymo blokas ima neteisingai dozuoti degalus. Tokias problemas tiksliausiai nustato specialistai, taikydami automobilių diagnostikos procedūras. Kartais MAF arba MAP užtenka nuvalyti, o kartais tenka keisti naujais.
Kuro purkštukų problemos
Kuro purkštukai dyzeliniuose varikliuose turi svarbią užduotį - itin tiksliai purkšti kurą. Jei jie užsiteršia, pradeda „lašėti“ arba purškia netolygiai, varikliui trūksta energijos, didėja degalų sąnaudos ir prastėja degimo procesas. Tuomet akivaizdžiai pastebimi simptomai: lenkiant automobilis vangiai reaguoja, didėja dūmingumas, o ilgesnėje kelionėje jaučiamas dinamikos trūkumas. Užsiteršusių purkštukų signalai: nelygus laisvos eigos darbas, vibracija, sumažėjusi galia spaudžiant akceleratorių, galimas variklio „kalimas“ ar kitokie neįprasti garsai.
Turbinos gedimas arba nesandarūs vamzdžiai
Turbina - pagrindinis galios šaltinis daugelyje dyzelinių modelių. Ji užtikrina, kad varikliui būtų tiekiamas didesnis oro kiekis, suteikiantis papildomą trauką. Tačiau turbinos guolių susidėvėjimas, mentelių pažeidimai ar nesandarūs vamzdžiai tarp turbinos ir interkulerio gali lemti, jog staiga dingsta trauka ir automobilis tiesiog nebepajėgia greitėti kaip anksčiau. Kartais požymiai minimalūs - girdimas ūžesys, pastebimas lengvas galios trūkumas. Tačiau jei situacija sparčiai blogėja, automobilyje dingsta trauka visai, ypač aukštesnėmis apsukomis.
Kuro siurblio gedimas
Kuro siurblys yra varomas mechanizmo, kuris reguliuoja degalų tiekimą į variklį reikiamu slėgiu. Pasak specialistų, būtent šiems motorams genda pagrindiniai siurbliai. Jei siurblys nusidėvi arba atsiranda konstrukcinių pažeidimų, varikliui ima trūkti kuro, kas labiausiai išryškėja norint staigiau įsibėgėti. Tokiu atveju vairuotojas gali pajusti, kad paspaudus akceleratoriaus pedalą dingsta trauka, arba variklis tiesiog negauna pakankamai degalų greitai akceleracijai.
Įsiurbimo sistemos nuotėkiai ir sklendės
Dyzeliniame variklyje ne mažiau svarbus tinkamas oro kiekis. Nesandarios žarnos, pažeistas interkuleris ar netinkamai užsandarinamas įsiurbimo kolektorius gali lemti reikšmingą oro nuotėkį. Tokiu atveju varikliui trūksta slėgio, todėl dingsta trauka arba ji būna labai nestabili. Kai kurie varikliai turi vadinamąsias swirl flaps - oro srauto sklendes, kurios reguliuoja degimą. Jei jos užsikerta ar sutrinka jų valdymas, pakinta oro tekėjimo dinamika į cilindrus, todėl variklis tampa mažiau galingas ir gali pradėti netolygiai dirbti.
Kitos susijusios problemos: ABS ir elektronika
Starterio įtaka elektronikai
Vienas iš netikėtų, bet rimtų gedimų - išklibusios starterio įvorės. Nors starteris gali sukti variklį, jis sunaudoja per daug energijos ir perkaista, o tai sukelia įtampos kritimą, kuris „numuša“ variklio kompiuterio (ECU) darbą. Pakeitus starterį, problemos su apsukomis ir klaidos dažnai išnyksta.
ABS sistemos klaidos
Kartais su variklio gedimais gali būti susijusios ir ABS sistemos problemos. Pavyzdžiui, po stabdžių relės pakeitimo gali užsidegti ABS ir STC (Stabili Control) lemputės. Dažnai gali pasirodyti ir raudonas šauktukas su užrašu apie stabdžių skysčio lygio patikrinimą, net jei skysčio lygis yra pakankamas.
Tokiais atvejais gali būti trūkęs ABS žiedas arba sugedęs ABS daviklis. Diagnostika gali parodyti klaidas, susijusias su konkrečiu ratu, pavyzdžiui, "ABS 0021 right front wheel sensor faulty signal...". Net pakeitus daviklį ir ABS žiedą, problema gali neišnykti. Taip pat gali pradėti streikuoti spidometras, greičio rodyklė gali sustoti arba nestabiliai judėti, o kartais sistema gali reaguoti lyg praslydimo sistema. Vakuumo siurblys gali veikti negražiai, nuolat „klaksėti“. Tokiais atvejais svarbu patikrinti ABS bloką ir elektros grandinę nuo ABS daviklio iki bloko.
Kita situacija, kai važiuojant staigiai teko stipriai stabdyti. Po kurio laiko gali pasireikšti ABS veikimas per stabdžių pedalą, o užvedus automobilį klaida gali rodyti, kol nepavažiuojama tam tikrą atstumą. Svarbu patikrinti ABS žiedus ir pusašio tvirtinimo varžtus, nes dėl laisvo pusašio gali atsirasti nestabilūs ABS rodmenys.
Rekomendacijos ir diagnostikos patarimai
Volvo V50 1.6D Camshaft Sensor Replacement | Removal | Position
Jei susidūrėte su traukos stoka ar apsukų ribojimu „Volvo V50 2.0D“ automobilyje, rekomenduojama atlikti šiuos veiksmus:
- Atlikite išsamią kompiuterinę diagnostiką naudojant specializuotą įrangą (pvz., VIDA), o ne tik klaidų trynimą. Svarbu atkreipti dėmesį, kad ištrynus klaidas, jos gali nebeišmesti, tačiau problema išlieka. Diagnostika turi būti atliekama profesionaliai, nes nekokybiškas DPF išprogramavimas ar neteisingas klaidų interpretavimas gali sukelti bereikalingas išlaidas.
- Patikrinkite visus kuro tiekimo sistemos komponentus, ypač purkštukų jungtis ir kuro slėgį. Įsitikinkite, kad kuro filtras yra naujas ir švarus. Pasimatuokite kuro slėgį ant apkrovos (rail pressure).
- Patikrinkite purkštukų kontaktus ir jų fiziškumą, įsitikinkite, kad juose nėra dulkių ar oksidų.
- Įvertinkite starterio darbą - ar jis neima per daug srovės.
- Patikrinkite turbinos veikimą ir jos galimus gedimus, atkreipiant dėmesį į pašalinius garsus.
- Atidžiai ištirkite ABS sistemos gedimus, pradedant nuo ABS žiedų ir daviklių, jei yra susijusių simptomų.
- Jei automobilis dreba - patikrinkite variklio pagalves ir smagratį, taip pat pusašius, nes vibraciją greitėjant dažnai sukelia ne pati turbina, o susidėvėjęs smagratis arba pusašis.
Reguliari techninė priežiūra, kuro ir oro filtrų keitimas bei savalaikė profesionali diagnostika yra raktas į optimalų „Volvo V50“ veikimą ir padeda išvengti rimtesnių bei brangesnių gedimų.