Degalų sistema automobilyje su vidaus degimo varikliu yra labai svarbi. Jei ji neveikia tinkamai, automobilio variklis gali prastai dirbti, gesti arba generuoti labai daug taršių išmetamųjų dujų. Viena iš dažniausiai pasitaikančių problemų, ypač su „Common Rail“ kuro įpurškimo sistemomis, yra žemas kuro slėgis, kuris gali sukelti įvairių gedimų ir sunkumų eksploatuojant automobilį, pavyzdžiui, Volvo S60.
Kuro slėgio reguliatorius ir jo svarba
Tarp pagrindinių kuro perdavimo sistemos komponentų patenka kuro slėgio reguliatorius. Jo pagrindinė paskirtis - palaikyti optimalų perduodamo benzino ar dyzelino slėgį, reikalingą variklio darbui. Reguliatorius užtikrina, kad degalai į variklį būtų tiekiami tinkamu slėgiu, todėl nelieka nesudegusio kuro, o mišinys dega efektyviai, be netolygumų. Šis reguliatorius yra nepakeičiama degalų įpurškimo sistemos dalis, paprastai esanti degalų tiekimo linijoje.
Reguliatorius labai svarbus valdant į variklį tiekiamų degalų slėgį ir užtikrinant, kad jis neviršytų nustatytų ribų. Jis kontroliuoja slėgį ir taip užtikrina, kad purkštukai reikiamu metu tiektų reikiamą degalų kiekį. Tai ne tik padeda užtikrinti sklandų degimą, bet ir išlaiko variklio našumą skirtingose situacijose. Pavyzdžiui, kada sparčiai įsibėgėjama ir reikia didelio dinamiškumo, reguliatorius turi visiškai atverti vožtuvus bei paleisti kuro praleidimą maksimaliu srautu.
Pastovaus kuro slėgio palaikymas yra gyvybiškai svarbus variklio darbui ir ilgaamžiškumui. Slėgio svyravimai gali sukelti įvairių problemų. Dėl šio reguliatoriaus gedimo gali kilti įvairių variklio problemų - nuo išaugusių kuro sąnaudų iki variklio gesimo ar sunkaus užvedimo.
Simptomai, rodantys kuro slėgio problemas
Nėra tik vieno požymio, kuris automatiškai išduotų, jog problema yra su kuro slėgio reguliatoriumi ar visa sistema. Tačiau yra keletas būdingų simptomų, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį:
- Variklio gesimas ir nestabilus darbas: Pavyzdžiui, Volvo S60 D5 2004 m. gali šokinėti kuro slėgis nuo 220 iki 500 bar, o po to variklis užgęsta. Kintantys parametrai sutrikdo įprastą variklio darbo ciklą. Problema labai akivaizdi greitėjant arba važiuojant pastoviu greičiu. Jei slėgis per mažas, variklis negaus pakankamo kuro kiekio ir dėl to atsiras degimo sutrikimų - nepavyks uždegti pačių degalų ir oro mišinio.
- Sunkus užvedimas, ypač esant šalčiui: Ypač po šaltesnės nakties, kai nukrinta kuro slėgis, variklis gali nesikurti. Po timptelėjimo ant buksyro, automobilis užsiveda, kas rodo kuro slėgio dingimą per naktį. Minimalus slėgis reikalingas variklio užvedimui yra apie 180 Bar, o naujuose automobiliuose - apie 250 Bar.
- Išaugusios kuro sąnaudos: Sugedus slėgio reguliatoriui, gali labai pastebimai išaugti kuro sąnaudos. Toks neefektyvumas atsiranda dėl to, kad reguliatorius nebepalaiko optimalaus slėgio ir purkštukai nebegali dirbti efektyviai.
- Juodi dūmai iš duslintuvo: Dėl sugedusio arba netinkamai veikiančio degalų slėgio reguliatoriaus gali susidaryti labai sodrus degalų mišinys, kai dega per daug degalų ir per mažai oro. Juodi dūmai reiškia ne tik švaistomą kurą, bet ir didesnį neigiamą poveikį aplinkai.
- Kuro nuotėkis: Bene didžiausias pavojus ir problema kyla tada, kai dėl reguliatoriaus problemų atsiranda kuro nuotėkis. Tai yra rimtas pavojus saugumui. Tokio nuotėkio požymiai yra pastebimas benzino/dyzelino kvapas aplink transporto priemonę, matomos šlapios dėmės šalia kuro sistemos komponentų arba net degalų bala po stovinčia transporto priemone.
- Klaidos pranešimai borto kompiuteryje: Pavyzdžiui, gali atsirasti užrašai „MOTOR MANAGEMENT SERVICE“ ir „MOTOR MANAGEMENT SPOED“. Taip pat gali išmesti klaidą, kad per mažas kuro slėgis, pavyzdžiui, klaidos kodas 2500 Volvo V70 2.4D 96kw modelyje, ypač varikliui pasiekus darbinę temperatūrą.
Diagnostikos ir gedimų šalinimo etapai
Jei įtariate kuro slėgio reguliatoriaus problemą, labai svarbu ją nedelsiant diagnozuoti ir išspręsti, kad išvengtumėte tolesnės žalos varikliui. Diagnostika, net ir praėjus daug metų po „Common Rail“ sistemų pasirodymo, sukelia daugybę problemų.
Pradinė apžiūra ir stebėjimas
Pradėkite nuo vizualios apžiūros, ar nėra degalų nuotėkio arba perdavimo sistemos pažeidimo požymių. Aplink reguliatorių, siurblį, baką ir jungtis neturėtų būti drėgmės arba lašančio benzino/dyzelino. Stebėkite savo transporto priemonę, ar nėra papildomų simptomų, galinčių pranešti apie degalų slėgio reguliatoriaus gedimą. Tai gali būti tokie dalykai kaip, pavyzdžiui, netolygus darbas laisva eiga, juodi dūmai iš duslintuvo, išaugusios kuro sąnaudos arba sunkumai užvedant transporto priemonę.
Kuro slėgio matavimas manometru
Norėdami tiksliai diagnozuoti reguliatoriaus problemas, prie degalų sistemos turite prijungti slėgio matuoklį - manometrą. Šis įrankis padės patikrinti, ar degalų slėgis atitinka gamintojo rekomenduojamas specifikacijas. Konkretūs rėžiai gali kiek skirtis, bet kai variklis neužvestas, degalų slėgis turėtų būti ~3 barus. Užregistruokite sistemos slėgį, kai automobilis dirba laisva eiga, ir palyginkite jį su slėgiu spaudžiant akceleratorių bei didinant apsukas. Tinkamai veikiantis reguliatorius turėtų palaikyti pastovų slėgį nepriklausomai nuo variklio sūkių.
Žemo slėgio degalų sistemos patikra
Gedimo ieškoti reikia pradėti nuo žemo slėgio degimo sistemos, pradedant nuo kuro bako ir elektrinio kuro siurblio. Reikia patikrinti jų parametrus, t.y., slėgį ir srautą. Dauguma siurblių duoda 3,5 Bar ir 2 l/min. Jeigu testai nėra geri, prieš keitimą reikia patikrinti kuro pratekėjimą degalų tiekimo linijose, ypač žiemą, kai ledo gabaliukai gali blokuoti kuro srautą degalų tiekimo linijose automobilio apačioje. To priežastimi gali būti sulamdytos arba sutrūkusios guminės žarnelės.
Mechaninį siurblį, teikiantį žemą slėgį, galima patikrinti montuojant manometrą tarp kuro filtro ir siurbliukų. Varikliui dirbant, slopinamas kuro srautas už filtro, taip galima patikrinti, ar yra vakuumas siurblyje, tai parodo siurblio vidinį sandarumą. Be slėgio vakuumas turi būti arba minimalus 0,1 Bar, arba vakuumo neturi būti visai - tai reiškia filtro švarą. Tai nėra tiesioginis metodas patikrinti siurblio slėgį ir srautą, bet tokiu būdu galima įvertinti siurblio techninę būklę.
Aukšto slėgio kuro sistemos patikra
Labai dažnai žemo slėgio priežastimi aukšto spaudimo siurblyje yra kuro filtras. Kuro filtrą, kaip pigiausią iš įtariamų gedimo elementų, reikia keisti nedelsiant. Jei žinoma, kad kuras tikrai pasiekia aukšto slėgio siurblį, tikrinamas pats siurblys.
Norint nuodugniai patikrinti aukšto kuro slėgio siurblį Bosch CP3, tam naudojamas specialus įtaisas (Bosch nr. 0986613270). Už slėgio reguliavimą atsako elektromagnetiniai solenoidai, reguliuojantys slėgį arba srautą. Abu solenoidiniai vožtuvai gali būti patalpinti ant aukšto slėgio siurblio. Jeigu ant siurblio yra tik vienas solenoidinis vožtuvas, jis visada reguliuoja srautą. Tada solenoidinis slėgio reguliavimo vožtuvas yra ant aukšto slėgio kuro rampos.
Solenoidinius srauto vožtuvus galima patikrinti lyginant slėgį aukšto slėgio kuro siurblyje pasukus starterį su prijungtu ir atjungtu solenoidiniu kištuku. Normaliai atidarytas (arba atidarytas be variklio pagalbos, su išjungtu kištuku) solenoidinis kuro praleidimo vožtuvas leidžia tekėti maksimaliam kuro kiekiui į aukšto slėgio siurblį. Slėgis šioje situacijoje, sudaromas Bosch siurblio, po 10 sekundžių starterio darbo turi siekti 800 Bar (kad užkirsti kelią užsivedimui, reikia atjungti purkštukus).
Susidėvėję guminiai sandarinimo žiedai taip pat gali būti žemo slėgio priežastimi „Common Rail“ siurblyje. Priklausomai nuo slėgio reguliavimo tipo (magnetinio vožtuvo slėgio arba srauto reguliavimo, uždarius arba atidarius be maitinimo), kokį gali sudaryti siurblys, tikrinama prie atidarytos ar uždarytos vožtuvo sklendės.
Kai gauti testavimo rezultatai yra blogesni nei pateikti eksploatavimo dokumentacijoje, tai dar nereiškia, jog reikia keisti siurblį. Galbūt siurblys nėra sugedęs, slėgis dingsta kažkur kitur.
Purkštukų patikra
Kitas tyrimų etapas yra kuro perdavimo purkštukų matavimas. Ant jungties kaiščių uždedami specialūs laidai ir indas su žymėjimais arba menzūrėlė. Norint patikrinti pjezoelektrinius purkštukus, būtinai reikalingi grįžtamieji vožtuvai, sumontuoti ant kiekvieno purkštuko kaiščio. Purkštukas, kuris aiškiai praleidžia daugiau kuro, gali būti brokuotas (reikia dokumentacijoje patikrinti priimtiną kuro įpurškimą šiam purkštuko tipui).
Jei kuro srautas iš purkštuko nėra didelis prie žemo slėgio, dar nereiškia, kad purkštukas yra geras. Įpurškimas iš purkštuko didėja, kai didėja slėgis, bet prie žemo slėgio (pvz.: 70 Bar) menzūrėlėse nesusidarys daug kuro. Tokiu atveju dažnai daroma skubota išvada, kad purkštukai geri.
Labai svarbu, kad po kiekvieno testavimo ir elemento pakeitimo, reikia pakartoti testavimą, įsitikinti, ar elemento pakeitimas (siurblio arba purkštuko) davė teigiamą rezultatą. Remontą laikome baigtu, kai siurblys sėkmingai praeina slėgio sudarymo testą, purkštuko purškimo testą (atitinka dokumentaciją duotam kuro įpurškimo tipui).
Jei atlikus šiuos bandymus pastebėjote, kad slėgis yra nepastovus arba neatitinka rekomendacijų, arba, jei yra matomų pažeidimų ar nesandarumų, patartina nuvežti automobilį profesionaliam mechanikui. Tik po profesionalios apžiūros ir kompiuterinės ar mechaninės diagnostikos galima patvirtinti, ar degalų slėgio reguliatorių reikia remontuoti bei keisti.
Profesionalios diagnostikos reikšmė
Šiuolaikinės „Common Rail“ sistemos, net ir praėjus daug metų nuo jų atsiradimo 1997 m., reikalauja specifinių žinių ir įrangos diagnostikai. Diagnostika nėra sunki, bet norint ją atlikti, dirbtuvėse reikia turėti daugybę įrangos (menzūrėlės, manometrai, jungtys, diagnostikos įranga). Kompiuterinė diagnostika gali parodyti tik bendrą problemą, pavyzdžiui, per mažą kuro slėgį, tačiau ne visada nurodo konkretaus gedimo priežastį.
Todėl, susidūrus su kuro slėgio problemomis, ypač kai variklis gesta ar sunkiai kuriasi, svarbu kreiptis į patikimą servisą, kuris turi patirties su „Volvo“ automobiliais ir reikiamą įrangą atlikti išsamiai diagnostikai.