Volvo S60 aušinimo sistema yra sudėtinga ir pažangi temperatūros reguliavimo sistema, skirta palaikyti tinkamą variklio darbinę temperatūrą. Ši sistema užtikrina, kad variklis veiktų efektyviai, saugo jį nuo perkaitimo ir panaudoja perteklinę šilumą automobilio salonui šildyti.
Aušinimo skysčio svarba ir priežiūra
Aušinimo skystis atlieka gyvybiškai svarbią funkciją, ataušindamas vidaus degimo variklį iki reikiamos darbinės temperatūros. Variklio šiluma, perduodama aušinimo skysčiui, vėliau gali būti panaudota automobilio salonui šildyti.
Skysčio lygio tikrinimas ir pildymas
Aušinimo skysčio lygis plėtimosi bakelyje turi būti tarp MIN ir MAX žymų. Jei aušinimo sistema nepakankamai užpildyta, variklis gali pernelyg įkaisti ir sugesti. Kai variklis šaltas, reguliariai tikrinkite aušinimo skysčio lygį.
Pildydami aušinimo skystį, laikykitės ant pakuotės nurodytų instrukcijų. Niekada nepildykite skysčio atsargų vien tik vandeniu. Svarbu naudoti tinkamą koncentraciją: nesvarbu, ar aušinimo skysčio koncentrato būtų per mažai, ar per daug - abiem atvejais didėja skysčio užšalimo pavojus.
Visuomet naudokite „Volvo“ rekomenduojamą aušalą, pasižymintį antikorozinėmis savybėmis. Užtikrinkite, kad aušalas susidėtų iš 50 % vandens ir 50 % antifrizo. Antifrizą maišykite su patvirtintos kokybės vandeniu. Jei abejojate dėl vandens kokybės, rinkitės paruoštą naudoti (sumaišytą) „Volvo“ rekomenduojamą aušalą. Didelė chloro, chloridų ar kitų druskų koncentracija gali sukelti aušinimo sistemos koroziją.
Jei reikia pripildyti aušalą iki viršaus varikliui dirbant darbine temperatūra, lėtai atsukite išplėtimo rezervuaro dangtelį, kad pamažu išleistumėte viršslėgį, nes aušalas gali būti labai karštas.
Aušinimo sistemos plovimas
Keičiant aušinimo skystį ar aušinimo sistemos komponentus, sistemą reikia išplauti patvirtintos kokybės vandeniu arba paruoštu naudoti (sumaišytu) aušinimo skysčiu. Varikliui galima leisti dirbti tik su tinkamai užpildyta aušinimo sistema.
Radiatoriaus ventiliatoriaus veikimas
Radiatoriaus ventiliatorius yra esminis variklio aušinimo sistemos elementas, kurio pagalba ataušinamas variklio radiatorius ir pats variklis. Šiuolaikiniuose automobiliuose ventiliatoriai montuojami su elektros varikliu ir yra valdomi temperatūriniu jutikliu. Elektronika taip pat gali nustatyti ventiliatoriaus darbo režimus: greitą arba lėtą.
Radiatoriaus ventiliatorius įsijungia, kai aušinimo skysčio temperatūra viršija norimą lygį, ir išsijungia, kai ji nukrenta iki reikiamo lygio. Normalu, kad išjungus automobilį variklio aušinimo ventiliatorius dar kurį laiką veikia.
Ką daryti, jei neveikia radiatoriaus ventiliatorius?
Jei radiatoriaus ventiliatorius sugenda, variklis efektyviai neatvės ir gali perkaisti. Todėl, jei radiatorius sugenda, nedelsdami kreipkitės į servisą.
Jei keliaujant sugenda radiatorius, būtina nuolat stebėti variklio temperatūrą. Pasiekę raudoną ženklą, išjunkite variklį ir atidarykite aušinimo gaubtą. Reikėtų važiuoti apie 60 km/h greičiu. Tokiu atveju priešpriešinis oro srautas atvėsins radiatoriuje cirkuliuojantį skystį. Salono šildymą galite įjungti maksimaliu režimu: dalis šilumos pertekliaus praeis per šildytuvą. Žinoma, salonas greitai pavirs pirtimi, tačiau tai leis pasiekti artimiausią autoservisą.
Pastebėjai aušinimo skysčio dingimą? Aušinimo sistemos sandarumas – kritinis variklio patikimumui.
Dažnos aušinimo sistemos problemos ir sprendimai
Aušinimo skysčio nuotėkis ir lygio kritimas
Viena iš dažnų problemų yra aušinimo skysčio lygio kritimas. Jei pastebite, kad aušinimo skysčio lygis pamažu krenta (nuo maksimumo iki minimumo per maždaug 1500 km), o po to užsidega lemputė davus gazo, tai gali reikšti problemas sistemoje. Aušinimo skysčio nuotėkio požymiai: aušinimo skysčio bala po automobiliu, besiveržiantis aušinimo skysčio garas arba tai, kad reikėjo įpilti daugiau nei 2 litrus (apie 2 JAV kv.). Tokiais atvejais, būtinai kreipkitės į techninę pagalbą, kad išvengtumėte variklio pažeidimų.
Atidarius išsiplėtimo bakelio dangtelį ir pradėjus siurbtis orui, aušinimo skystis pakyla iki maksimumo, o tai gali reikšti, kad sistemoje susidaro vakuumas arba yra nesandarumų. Sistemoje turi būti slėgis, o ne vakuumas. Nuo užsiorinimo skystis nedingsta, bet nuo skysčio dingimo (leidimo) užsiorina.
Nors baltas dūmas nėra pastebimas ir pakėlus apsukas bakelyje niekas neburbuliuoja, verta patikrinti galvos tarpinę. Jei po automobiliu nėra jokių balų ar prilašėjimų, o temperatūra stovi per viduriuką, gali būti, kad aušinimo skystis išgaruoja dėl nedidelio nesandarumo. Pabandykite vieną dieną pavažinėti su prasuktu kamščiu, galbūt sistema užsiorinusi ir nusiorins.
Putojantis aušinimo skystis
Pastebėjus, kad aušinimo skystis būna apsiputojęs kaip šampūnas, tai gali reikšti, kad buvo supiltas netinkamas aušinimo skystis arba pati sistema yra nešvari. Tokiu atveju rekomenduojama pakeisti aušinimo skystį ir kelis kartus praplauti sistemą vandeniu, o galiausiai užpildyti distiliuotu vandeniu su antifrizu. Galima naudoti ir specialius aušinimo sistemos ploviklius. Ploviklis, pvz., Wyns'o aušinimo sistemos ploviklis, gali padėti daug geriau išplauti sistemą, jei jo galima įsigyti.
Variklio perkaitimas
Tam tikromis sąlygomis, pavyzdžiui, važiuojant akmenuotu keliu, karšto oro sąlygomis arba su dideliu kroviniu, automobilis gali perkaisti. Tai gali apriboti variklio galią ir laikinai paveikti kitas automobilio funkcijas. Pavyzdžiui, oro kondicionierius kuriam laikui gali būti išjungtas.
Jei vairuotojo ekrane matote pranešimą apie aukštą variklio ar pavarų dėžės temperatūrą arba žemą aušinimo skysčio lygį, vykdykite pranešime pateiktus nurodymus. Gali prireikti papildyti aušinimo skysčio atsargas arba sustabdyti automobilį, kad jis atvėstų. Ilgesnį laiką važiavę sudėtingomis sąlygomis, sustoję variklio iš karto neišjunkite.