Žvilgtelėjus į Lietuvos gatves, nesunku pastebėti, kad „Volvo“ automobiliai yra itin populiarūs. Ši markė daugelio vairuotojų galvose siejama su ilgaamžiškumu, patikimumu, aukštos kokybės techniniais sprendimais ir, žinoma, saugumu. Per pastarąjį dešimtmetį „Volvo“ prekinis ženklas išgyveno atgimimą ir sustiprino savo pozicijas rinkoje.
„Volvo“ atgimimas ir sėkmės receptas
Dešimtmetį besitęsianti, pavyzdžiui, XC90 sėkmė yra puikus pavyzdys, kaip „Volvo“ vėl atsidūrė populiarumo viršūnėje. Šio amžiaus pradžioje „Volvo“ buvo kraujuojanti markė, tačiau 2010-aisiais ją iš „Ford“ nupirko kinų koncernas „Geely“. Jie į švedišką vardą investavo labai daug pinigų, inžinieriai ir dizaineriai beveik neturėjo ribų bei atgaivino šią markę. 2014-ųjų pabaigoje parodytas antros kartos „Volvo XC90“ buvo pirmasis naujos „Volvo“ eros modelis, ir jis susilaukė milžiniškos sėkmės.
Jau antrojo didelio atnaujinimo sulaukęs antros kartos „Volvo XC90“ ir toliau yra noriai perkamas, nes vis dar atrodo puikiai. Tai pavyzdys, kaip turi atrodyti geras, nesenstantis dizainas: tvarkingos proporcijos, švelnios linijos, neperkrautas bereikalingomis detalėmis. Per šį atnaujinimą iš išorės „Volvo“ pakeitė tik priekinius žibintus, groteles ir ženklelį, pristatė naują spalvą, uždėjo naujus ratus, ir štai - naujas modelis.
Techninės savybės ir variklių gama
„Volvo“ visuomet buvo praktiškų automobilių simbolis ir čia niekas nepasikeitė. „Volvo“ pagerino garso izoliaciją ir atnaujino variklių gamą. Tiksliau - ją sumažino, tad dabar teliko du pasirinkimai: 2 litrų benzininis motoras su švelniojo hibrido sistema, pasiekiantis 250 AG, arba tokį patį variklį turintis įkraunamas hibridas, kuriam elektros motorai padeda išvystyti net 455 AG.
19 kWh iš tinklo įkraunama baterija, teigiama, leidžia įveikti iki 70 km vien elektra, tačiau, kaip pastebi „Autopilotas“ žurnalistas Egidijus Babelis, jam pavyko išspausti vos daugiau nei 50 km. Hibridas veikia tyliai, švelniai, tinka prie ramaus šeimyninio automobilio charakterio, bet gali pasiūlyti ir tikrai įspūdingą dinamiką. Tiesa, numynus akseleratorių iki dugno, reikia sekundę kitą palaukti, kol pavarų dėžė ir kiti komponentai pasiraitos rankoves.
Volvo XC90 (2003-2013) - Autoplius.lt automobilio apžvalga
Salono ergonomika ir multimedijos sistema
Salone taip pat pokyčių nedaug. „Volvo“ vieni pirmųjų buvo priėmę minimalistinę dizaino kalbą, kuri ir dabar atrodo šiuolaikiškai, tad vienintelė pastebima naujovė - didesnis 11 colių ekranas. Anksčiau jis buvo mažas ir integruotas, dabar - didelis ir priklijuotas ant panelės, bet ne per didelis, nerėžia akies ir pritinka. Ir čia yra naujos kartos multimedijos sistema, kuri yra painoka. Ji neturi belaidžio „Android Auto“ ir „Apple Car Play“, o jie pajungiami tik laidu.
E. Babelis taip pat įvertino automobilio ergonomines savybes: „Tiesą sakant, tikėjausi, kad penkiavietį automobilį transformuoti į septynvietį bus paprasčiau. Vidurines sėdynės reikėjo pastumdyti, užuolaidėlės išėmimą, trečios sėdynių eilės ištraukimą komplikavo tas pats milžiniškas bagažinės dydis, viskas buvo taip toli, o ir atlenkimo procesai nelengvi. Kita vertus, pasižiūrėkite, kiek čia vietos lieka mūsų daiktams, guminiams kilimėliams ir uždangalams.“
Racionali kaina
Šis atnaujintas „Volvo“ taip pat pirkėjus gali pradžiuginti racionalia kaina, kuri prasideda nuo 64 tūkstančių eurų už benzininį modelį, ir nuo 80 tūkst. už įkraunamą hibridą. Su visa įmanoma papildoma įranga kainos lubos nesiekia 100 tūkstančių eurų. Palyginimui, „BMW X5“ kainos nuo čia tik prasideda. E. Babelis reziumuoja: „Volvo“, nežiūrint į saugumo sritį, niekada nebus naujų standartų nustatytojas, bet užtikrins visą reikalingą komfortą kokybiškam gyvenimui.“
„Volvo“ populiarumo priežastys Lietuvoje
Nereikia nė sakyti, kokie „Volvo“ automobiliai yra populiarūs - pakanka žvilgtelėti į gatves, kuriose jų tikrai gausu. Kas lemia tokį vairuotojų susižavėjimą ir kodėl verta pirkti būtent šios markės automobilį?
Saugumas ir ilgaamžiškumas
Visi žino, kad „Volvo“ automobiliai iš konkurentų išsiskiria itin pažangiomis saugumo technologijomis. Ir tai neturėtų stebinti, nes saugumas nuo seno buvo vienu svarbiausių prioritetų šio gamintojo transporto priemonėse. Nuolatinės investicijos ir pastangos didinti saugumą atsipirko su kaupu - daugelis „Volvo“ įvardija kaip vienus saugiausių automobilių, sieja su saugumo keliuose užtikrinimu. Pasitikėti savo transporto priemone nori kiekvienas vairuotojas ir „Volvo“ automobiliai šį pasitikėjimo jausmą puikiai užtikrina.
Ši markė daugelio vairuotojų galvose siejama su ilgaamžiškumu, patikimumu, aukštos kokybės techniniais sprendimais. Pasitikėjimą „Volvo“ automobiliais skatina ir tai, kad šie automobiliai buvo sukurti Švedijoje, kurios klimatas reikalauja universalumo ir kelia tam tikrų iššūkių.
Ekologija ir tvarumas
„Volvo“ koncernas neatsilieka nuo kitų automobilių gamintojų ir pastaraisiais metais itin daug dėmesio skiria ekologijai, aplinkosaugos ir tvarumo klausimams. Ne visi žino, tačiau būtent „Volvo“ automobiliai buvo vienos pirmųjų transporto priemonių su elektrine pavara.
Dizainas ir interjeras
„Volvo“ automobiliai išsiskiria savo vidaus interjeru, kuriam naudojamos aukštos kokybės medžiagos. Tai suteikia ne tik prabangos jausmą, bet ir užtikrina puikią automobilio išvaizdą bėgant metams. Naudoti „Volvo“ automobiliai net ir po dešimtmečio ar dar ilgesnio laikotarpio suteikia vairuotojams naujo automobilio įspūdį ir leidžia mėgautis patogumu tiek trumpose, tiek ilgose kelionėse.
Vieniems „Volvo“ automobiliai yra labai gražūs, o kiti jų tiesiog negali pakęsti. Tačiau sakoma, kad stilius neturi draugų ir tai yra visiška tiesa. „Volvo“ dizainas pasaulinėje arenoje yra išskirtinis, jame puikiai dera stilius, patogumas ir praktiškumas. Čia vyrauja skandinavams būdinga švara, paprastumas, minimalizmas, o tai mėgsta daugelis vairuotojų. Moderni „Volvo“ išvaizda vilioja tiek jaunus vairuotojus, tiek jau stažo turinčius ir solidaus automobilio ieškančius vairavimo veteranus.
„Volvo“ pozicijos naudotų automobilių rinkoje
Lietuvoje vairuotojai ištikimi savo pasirinkimams - naujausia analizė rodo, kad ir šiemet naudotų automobilių populiarumo viršūnėje karaliauja tie patys trys prekių ženklai: „Opel“, „Volkswagen“ ir „Volvo“. Pasak naudotų automobilių pardavimo bendrovės „Longo LT“ vadovo Pauliaus Valiukėno, visų trijų markių modeliai išsiskiria geru kainos ir kokybės santykiu - jie dažnai yra ekonomiški, patvarūs ir nebrangūs nei įsigyti, nei prižiūrėti.
Dėl ilgametės paklausos rinkoje yra plačiai prieinama šių automobilių techninė priežiūra, atsarginių dalių kainos yra nedidelės, o praktiškai bet kuris servisas geba atlikti būtinus remonto darbus. Šių markių įvaizdis taip pat turi reikšmės - „Volkswagen“ siejamas su vokiška kokybe, „Volvo“ - su saugumu ir ilgaamžiškumu, o „Opel“ dažnai laikomas racionaliu, praktišku pasirinkimu.
P. Valiukėnas teigia: „Daug žmonių jau yra nusivylę dėl prastos būklės automobilių - patikimumas jiems tampa svarbiausiu kriterijumi. Žinoma, svarbi ir ekonomiškumo faktorius - šiandien viskas kainuoja, tad jeigu galima važiuoti pigiau, kodėl gi ne. Galiausiai, šalies gyventojai - praktiški vairuotojai. Jie nesivaiko įvaizdžio, dažniau renkasi universalo kėbulo modelius, kurie pritaikyti kasdieniams poreikiams.“
Populiariausi „Volvo“ modeliai naudotų automobilių segmente
Pirmaujančių markių populiarumą Lietuvoje lemia ne tik bendras prekės ženklo įvaizdis, bet ir konkretūs modeliai, atitinkantys skirtingų pirkėjų poreikius - nuo miesto automobilių iki erdvių šeimos visureigių. Tarp „Volvo“ modelių išsiskiria „XC60“, vertinamas dėl saugumo, patikimumo ir komforto. Visureigių paklausa apskritai šiuo metu labai išaugusi. „V70“ - dar vienas populiarus modelis, siūlantis itin didelę bagažinę, komfortą ir malonų vairavimą. P. Valiukėnas pažymi, kad „Volvo“ dažniau renkasi šeimos su vaikais ar vyresnio amžiaus vairuotojai. Tai lemia komfortas, gera garso izoliacija ir maloni vairavimo patirtis.
Remiantis 11-15 metų amžiaus automobilių statistika, „Volvo XC60“ Lietuvoje šiuo metu vairuoja maždaug 8,5 tūkst. vairuotojų. Tai SUV tipo modelis, kurį galime priskirti „premium“ segmentui. Tikėtina, kad šis „Volvo“ kūrinys pirkėjų širdis pavergė savo saugumu, patikimais varikliais, kokybiškai veikiančiomis pavarų dėžėmis ir aukšta prošvaisa. Modelio kaina rinkoje šiuo metu svyruoja nuo 4 iki 13 tūkst. eurų.
Naudotų automobilių pirkimo rizikos ir patikros svarba
Lietuvoje didelė dalis automobilių parko yra senesni, o ridos klastojimo atvejai ir paslėpti defektai nėra retas reiškinys. Techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ sukaupta statistika liudija, kad mūsų šalyje eksploatuojamų mašinų amžiaus vidurkis siekia 15 metų. Automobiliai, pagaminti iki 2000-ųjų - sudaro daugiau nei 29 proc., o naujai atgabenama 11-15 metų amžiaus technika sudaro net 45 proc. viso importo. Itin seną transporto parko dauguma atvejų lemia galimybės nusipirkti automobilį išleidus gerokai mažiau nei vieną minimalią algą, nors ir su dviženkliu techninių trūkumų skaičiumi.
Paslėptų defektų problema
Teoriškai beveik visus tuos trūkumus įmanoma pašalinti, tačiau investicijos į tokio amžiaus transporto priemonę paprastai laikomos neracionaliomis - palaikyti techninę būklę „neapsimoka“ dėl menkos išliekamosios vertės. Todėl mažaverčiai automobiliai dažnai remontuojami naudojant iš mašinų sąvartynų gaunamomis detalėmis. Jei apynaujam, 10 000 eurų kainuojančiam, automobiliui pakeisti susidėvėjusių detalių už, pavyzdžiui, 500 eurų laikoma „normaliu“ dalyku, tai analogišką sumą išleisti 300 eurų kainuojančiai mašinai - „kvaila“. Būtent tada prasideda gudravimai, kai techninės problemos ne sprendžiamos, o maskuojamos.
Techninės apžiūros metu kontrolieriai neturi nei galimybių, nei teisės ardyti tikrinamų automobilių, todėl dalies paslėptų problemų pamatyti neįmanoma. Būtent taip nutiko su skandalingai pagarsėjusiu 2004 m. pagamintu „Volvo XC90“, kuris - atidžiau patikrinus jo istoriją - per keletą pirmųjų eksploatacijos metų JAV buvo patyręs bent dvi avarijas. Dar mažiausiai vieną incidentą jau po to, kai 2009 m. atkeliavo į Lietuvą.
Kaip visureigis buvo remontuojamas ir ar buvo tinkamai atstatyti saugumą užtikrinantys parametrai tikslių žinių nėra. Aišku tik tai, kad pagal „geriausias tradicijas“ šio automobilio rida nuo 2011 m., kai odometras rodė 195 968 km, iki kito vizito į TA stotį 2013 m. sugebėjo sumažėti iki 144 664 km. Taip pat akivaizdūs minėto „Volvo XC90“ korozijos slėpimo požymiai. Stipriai rūdžių pažeistos kėbulo dugno vietos greičiausiai apdorotos kažkokiu glaistu ir nudažytos, todėl tam tikrą laiką galėjo sukurti iliuziją apie esančią antikorozinę dangą.
Techninės apžiūros reikšmė ir apribojimai
Ar „žalias lapas“ yra garantija, kad automobilis patikimai tarnaus artimiausius dvejus metus? Ne. Metams bėgant automobilio vertė todėl ir krinta, kad agregatai bei mechanizmai natūraliai dėvisi, netenka dalies funkcionalumo, remonto poreikis ir rizika sustoti nepasiekus kelionės tikslo nuolat auga. Nors transporto priemonės gaminamos iš metalo ir ilgai nesuyrančio plastiko, jos nėra nemirtingos.
TA stotyse kaupiama statistika liudija, kad patikros metu fiksuojamų techninių trūkumų skaičius tiesiogiai susijęs su automobilio amžiumi. Nors 5-6 metų senumo transporto priemonė Lietuvoje paprastai laikoma „beveik nauja“, jau vidutiniškai turi po 1,6 „didelį trūkumą“ (DT). Vėliau įvairių techninių problemų kiekį atspindinti kreivė tolygiai didėja iki maždaug 20 metų senumo ir pasiekia 4,5 DT, o tuomet „stabilizuojasi“.
Kalbant apie tipišką „lietuvišką“ 15 metų senumo mašiną, intensyviai eksploatuojant ji net sėkmingai praėjusi techninę apžiūrą, „gera“ gali būti maždaug pusę metų. Vėliau agregatų būklė tampa tokia, kad svarbiausių sistemų - stabdžių, vairavimo mechanizmo, ratų ir važiuoklės, variklio ir transmisijos priežiūrai reikia skirti itin daug dėmesio. Jei to dėmesio automobilis negauna, yra tvarkomas abejotinos kvalifikacijos remontininkų, o naudojamos pigiausios detalės, tokia transporto priemonė netinkama eksploatuoti gali tapti vos po poros mėnesių nuo vizito į TA stotį ir teigiamos kontrolierių išvados. T.y., atidžiai tikrinti būtina net „žalią lapą“ turinčius automobilius.
Geriausi bandymai - kelyje
Nusprendus TA centre patikrinti nusižiūrėtą automobilį geriausia jį išbandyti kelyje ir į visus klausimų ar abejonių keliančius dalykus atkreipti kontrolieriaus dėmesį - paprašyti atidžiau pažiūrėti konkrečius agregatus. Taip pat svarbu suvokti, kad techninė apžiūra atliekama griežtai laikantis ES nustatytų reikalavimų, vidutiniškai trunka apie 20 minučių, o didžiausias dėmesys jos metu skiriamas su eismo saugumu susijusiems dalykams. Tačiau standartinės patikros metu nėra atliekama visų automobilio mazgų ir sistemų diagnostika ar bandymai.
TA stotyse dirbantys kontrolieriai kasdien apžiūri dešimtis automobilių, mato daugybę tos pačios markės modelių, žino kur kieno silpnos vietos, į ką reiktų atkreipti dėmesį, gali objektyviai įvertinti kiekvieną konkretų egzempliorių. TA darbuotojai yra nepriklausomi technikos ekspertai, nieko nepardavinėjantys ir neremontuojantys, tačiau klausiami patarimo visais be išimties atvejais stengiasi padėti gauti kuo daugiau informacijos, kuria remiantis būtų galima rasti atsakymą į hamletiškąjį „pirkti ar nepirkti“ nusižiūrėtą nenaują automobilį. Visgi sprendimą su visomis iš to sekančiomis pasekmėmis teks priimti pačiam.
Deja, net ir TA patikrintas ir didelių priekaištų nesulaukęs automobilis gali po kurio laiko sugesti, nes kartais sustreikuoja net kosminiai laivai. Nėra tokios „pusamžės“ mašinos, kuriai ir po teigiamo TA kontrolieriaus verdikto nebūtų galima pakeisti vienos ar kitos besidėvinčios detalės naujesne ar geresne. Ir nors visi automobiliai savo eksploataciją anksčiau ar vėliau baigia utilizavimo įmonėse, nuo to, kaip išmintingai rinksitės saviškę transporto priemonę ir kaip atidžiai vertinsite jos techninę būklę, priklausys kiek rūpesčių ji kels artimiausioje ateityje.
tags: #volvo #populiarumas #lietuvoje