Nors Volvo FH12 ir priklauso ankstesnės kartos Volvo sunkvežimių šeimai, jis išlieka svarbi transporto parkų dalis daugelyje šalių, įskaitant Lietuvą. Šie vilkikai vertinami dėl savo patikimumo, galios ir, tinkamai eksploatuojant bei prižiūrint, gebėjimo dirbti santykinai ekonomiškai.
Vis dėlto, degalų sąnaudos yra vienas kritiškiausių veiksnių, lemiančių transporto verslo pelningumą. Didėjančios degalų kainos ir aplinkosaugos reikalavimai verčia ieškoti būdų, kaip optimizuoti kiekvieną sunaudojamą dyzelino lašą. Šiame straipsnyje detaliai nagrinėsime Volvo FH12 kuro sąnaudas, veiksnius, darančius joms įtaką, ir efektyviausius metodus, kaip jas sumažinti, pereidami nuo specifinių modelio aspektų prie bendrųjų ekonomiškumo principų.
Volvo FH12 Specifika: Varikliai, Konfigūracijos ir Jų Įtaka Sąnaudoms
D12 Variklių Šeima: Galia ir Efektyvumas
Volvo FH12 modelio širdis - D12 serijos varikliai (pvz., D12A, D12C, D12D). Dažniausiai sutinkami variantai generuoja nuo maždaug 340 iki 500 arklio galių (AG). Pavyzdžiui, informaciniuose šaltiniuose minimi D12C380 (380 AG) ir D12C460 (460 AG) variantai su 12,1 litro darbiniu tūriu. Variklio galia tiesiogiai neveikia sąnaudų esant pastoviam greičiui ir apkrovai lygioje kelio dalyje, tačiau galingesnis variklis gali leisti lengviau įveikti įkalnes, rečiau jungiant žemesnę pavarą ir potencialiai taupant degalus sudėtingesniame reljefe.
Kita vertus, galingesnis variklis gali provokuoti agresyvesnį vairavimo stilių, kas neabejotinai didina sąnaudas. Variklio techninė būklė yra esminis faktorius. Susidėvėję purkštukai, netinkamas degimo procesas, užsikimšę oro ar kuro filtrai, turbokompresoriaus problemos - visa tai gali ženkliai padidinti degalų suvartojimą. Padidėjusios dyzelinio variklio kuro sąnaudos gali signalizuoti apie rimtesnes technines problemas, todėl reguliari diagnostika ir priežiūra yra būtinos ne tik patikimumui, bet ir ekonomiškumui užtikrinti.
Transmisija ir Pavaros Santykiai
Volvo FH12 dažniausiai komplektuojami su mechaninėmis arba automatizuotomis (I-Shift pirmtakų) pavarų dėžėmis. Pavyzdžiui, minima 14 pavarų VT2014 dėžė. Pavarų dėžės tipas ir, svarbiausia, galinio tilto reduktoriaus perdavimo skaičius turi didelę įtaką degalų sąnaudoms. Greitesnis reduktorius (mažesnis perdavimo skaičius) leidžia palaikyti mažesnius variklio sūkius važiuojant pastoviu greičiu greitkelyje, taip taupant degalus.
Tačiau toks reduktorius gali apsunkinti važiavimą su sunkiu kroviniu įkalnėse ar pradedant judėti iš vietos. Lėtesnis reduktorius (didesnis perdavimo skaičius) suteikia daugiau traukos, bet didina variklio sūkius ir sąnaudas važiuojant didesniu greičiu. Optimalus pasirinkimas priklauso nuo pagrindinių maršrutų pobūdžio (greitkeliai vs. regioniniai keliai, lygumos vs. kalnuotas reljefas) ir vežamų krovinių svorio.
Konfigūracija ir Svoris
Sunkvežimio konfigūracija, ypač ašių formulė (pvz., 4x2, 6x2, 6x4), tiesiogiai veikia jo nuosavą svorį ir pasipriešinimą riedėjimui. 4x2 konfigūracija, minima kaip pavyzdys su 13210 kg keliamąja galia ir 21600 kg bendrąja mase, yra lengviausia ir potencialiai ekonomiškiausia važiuojant lygiais keliais su vidutiniu kroviniu. Daugiau ašių didina svorį ir trintį, tačiau yra būtinos vežant sunkesnius krovinius ar dirbant sudėtingesnėmis sąlygomis. Kuro bako talpa (minima 600 litrų, bet gali svyruoti priklausomai nuo konfigūracijos) tiesiogiai sąnaudų neįtakoja, tačiau didesnė talpa leidžia rečiau stoti degalinėse ir planuoti degalų papildymą ten, kur kaina palankesnė.
Aerodinamika: Nematomas Pasipriešinimas
Oro pasipriešinimas yra vienas didžiausių veiksnių, darančių įtaką sunkvežimio degalų sąnaudoms, ypač važiuojant didesniu greičiu (virš 70-80 km/h). Nors FH12 kabinos dizainas savo laikmečiui buvo pakankamai aerodinamiškas, papildomi aerodinaminiai elementai gali žymiai pagerinti situaciją.
Stogo aptakai (spoileriai), šoniniai kabinos aptakai, važiuoklės aptakai - visa tai padeda nukreipti oro srautą aplink vilkiką ir puspriekabę, mažinant turbulenciją ir pasipriešinimą. Vien dėl padidėjusio oro pasipriešinimo (pvz., dėl netinkamai sureguliuoto stogo spoilerio ar papildomos įrangos) degalų sąnaudos gali išaugti iki 10%. Taip pat svarbu paminėti, kad atidaryti langai važiuojant didesniu greičiu sukuria didelį oro pasipriešinimą kabinos viduje ir aplink ją, kas taip pat didina kuro sąnaudas.
Eksploatavimo Sąlygos: Išoriniai Veiksniai
Krovinio Svoris ir Jo Paskirstymas
Tai vienas akivaizdžiausių veiksnių. Kuo sunkesnis krovinys, tuo daugiau energijos (degalų) reikia jam pajudinti iš vietos, įsibėgėti ir įveikti įkalnes. Kiekviena papildoma tona didina sąnaudas. Nors tikslus procentinis padidėjimas priklauso nuo daugelio kitų faktorių (reljefo, greičio, vairavimo stiliaus), ryšys yra tiesioginis ir neginčijamas. Taip pat svarbus yra krovinio paskirstymas puspriekabėje - netolygus svorio centras gali nežymiai padidinti pasipriešinimą riedėjimui ir daryti įtaką padangų dėvėjimuisi.
Maršruto Reljefas ir Kelio Danga
Važiavimas kalvotu ar kalnuotu reljefu reikalauja žymiai daugiau degalų nei važiavimas lygumose. Dažni stabdymai ir įsibėgėjimai, būdingi miestams ar regioniniams keliams su daug sankryžų ir gyvenviečių, taip pat drastiškai didina sąnaudas palyginti su tolygiu važiavimu greitkeliu. Kelio dangos kokybė taip pat svarbi - prasta, duobėta ar minkšta danga (pvz., žvyrkelis) sukuria didesnį pasipriešinimą riedėjimui nei lygus asfaltas.
Oro Sąlygos: Vėjas ir Temperatūra
Stiprus priešpriešinis vėjas veikia panašiai kaip papildomas oro pasipriešinimas ir gali padidinti degalų sąnaudas keliais ar net keliolika procentų. Šoninis vėjas taip pat gali turėti neigiamos įtakos. Žema aplinkos temperatūra reiškia, kad variklis ilgiau šyla iki darbinės temperatūros. Šaltas variklis naudoja gerokai daugiau degalų. Dėl šios priežasties trumpi atstumai su neužšilusiu varikliu yra ypač neekonomiški. Žiemą taip pat padidėja pasipriešinimas riedėjimui dėl šaltesnių ir kietesnių padangų, tirštesnių tepalų transmisijoje ir ašyse.
Vairuotojo Vaidmuo: Ekonomiškas Vairavimas
Net ir techniškai tvarkingas bei optimaliai sukomplektuotas sunkvežimis gali rodyti prastus ekonomiškumo rezultatus, jei vairuotojas nesilaiko ekonomiškos vairavimo technikos. Vairuotojo įgūdžiai ir požiūris yra vienas svarbiausių veiksnių, galinčių sumažinti sąnaudas 5-15% ar net daugiau.
Tolygus Greitis ir Prognozavimas
Staigus įsibėgėjimas ir dažnas stabdymas yra didžiausi degalų eikvojimo priešai. Ekonomiškas vairavimas reiškia gebėjimą numatyti eismo situaciją į priekį: laiku atleisti akceleratoriaus pedalą artėjant prie sankryžos, nuokalnės ar lėčiau judančios transporto priemonės, stengiantis kuo ilgiau riedėti ir išvengti visiško sustojimo. Svarbu palaikyti optimalų greitį - dažniausiai sunkvežimiams ekonomiškiausias greitis yra apie 80-85 km/h. Kiekvienas papildomas kilometras per valandą virš šios ribos neproporcingai didina oro pasipriešinimą ir degalų sąnaudas.
Optimalus Variklio Sūkių Diapazonas ir Pavarų Naudojimas
Šiuolaikiniai dyzeliniai varikliai didžiausią sukimo momentą (ir efektyvumą) pasiekia santykinai žemų sūkių diapazone (dažnai tarp 1000-1500 aps./min.). Ekonomiškas vairuotojas stengiasi kuo ilgiau išlaikyti variklio sūkius šiame "žaliajame" diapazone, laiku perjungianti aukštesnę pavarą ir vengiant be reikalo "gręžti" variklį. Tai ypač svarbu įsibėgėjant. Taip pat svarbu tinkamai naudoti žemesnes pavaras stabdant varikliu (pvz., naudojant VEB - Volvo Engine Brake), kas ne tik tausoja stabdžių sistemą, bet ir leidžia riedėti nuokalne be degalų sąnaudų.
Tuščiosios Eigos Minimizavimas
Sunkvežimio variklio darbas tuščiąja eiga taip pat naudoja degalus - priklausomai nuo variklio ir sąlygų, tai gali būti nuo 1,5 iki 3 litrų per valandą ar daugiau, ypač jei įjungti papildomi agregatai. Ilgi stovėjimai su įjungtu varikliu laukiant pakrovimo/iškrovimo, spūstyse ar pertraukų metu turėtų būti maksimaliai trumpinami. Jei numatomas stovėjimas ilgesnis nei kelios minutės, variklį rekomenduojama išjungti.
Pagalbinių Sistemų Naudojimas: AC ir Kiti Agregatai
Oro kondicionierius (AC) yra reikšmingas degalų vartotojas. Nors teiginys, kad nenaudojant kondicionieriaus sąnaudos gali sumažėti net iki 20 procentų, gali būti perdėtas ir labai priklausomas nuo konkrečių sąlygų, neabejotina, kad AC sistemai veikti reikalinga papildoma variklio galia, o tai reiškia didesnes degalų sąnaudas. Karštą vasaros dieną komfortas yra svarbus vairuotojo darbingumui ir saugumui, tačiau reikėtų ieškoti balanso - galbūt pakanka vėsesnio oro pūtimo be maksimalaus šaldymo, arba galima naudoti kondicionierių intervalais. Važiuojant mažesniu greičiu, praviras langas gali būti ekonomiškesnė alternatyva, tačiau didesniame greityje (virš 60-70 km/h) atidarytų langų sukeltas oro pasipriešinimas gali lemti didesnes degalų sąnaudas nei įjungtas kondicionierius. Kitos pagalbinės sistemos, pavyzdžiui, hidrauliniai siurbliai (jei naudojami), taip pat didina sąnaudas, kai yra aktyvios.
Techninė Priežiūra ir Technologijos: Ilgalaikė Ekonomiškumo Strategija
Reguliarios Priežiūros Būtinybė
Techniškai netvarkingas sunkvežimis niekada nebus ekonomiškas. Reguliari ir kokybiška priežiūra yra investicija, kuri atsiperka per sumažėjusias degalų sąnaudas ir išvengtus brangius gedimus.
- Variklio sistema: Laiku keičiami oro ir kuro filtrai užtikrina optimalų oro ir kuro mišinį bei švarų degalų tiekimą. Purkštukų diagnostika ir valymas/keitimas pagal poreikį yra kritiškai svarbūs efektyviam degimui. Turbokompresoriaus būklės stebėjimas ir aušinimo sistemos priežiūra taip pat prisideda prie variklio efektyvumo.
- Padangos: Netinkamas padangų slėgis yra viena dažniausių padidėjusių degalų sąnaudų priežasčių. Per mažai pripūstos padangos sukuria didesnį pasipriešinimą riedėjimui. Rekomenduojama reguliariai tikrinti ir palaikyti gamintojo nurodytą slėgį visose padangose, įskaitant puspriekabės. Taip pat verta investuoti į žemo pasipriešinimo riedėjimui (LRR - Low Rolling Resistance) padangas, kurios gali sumažinti sąnaudas keliais procentais.
- Važiuoklė ir transmisija: Netinkamas ratų suvedimas (geometrija) didina padangų dilimą ir pasipriešinimą riedėjimui. Stringantys stabdžiai taip pat gali nepastebimai didinti sąnaudas. Reguliarus važiuoklės tikrinimas ir laiku keičiami transmisijos tepalai padeda mažinti trintį sistemoje.
Technologinės Pagalbos Priemonės
Nors Volvo FH12 yra senesnis modelis, tam tikros technologijos gali būti pritaikytos arba jų principai gali būti naudingi.
- Telematikos Sistemos: Modernios transporto valdymo sistemos leidžia realiu laiku stebėti sunkvežimio buvimo vietą, greitį, degalų sąnaudas ir vairuotojo vairavimo stilių (staigius stabdymus, greičio viršijimus, tuščiąją eigą). Šie duomenys yra neįkainojami analizuojant ir identifikuojant sritis, kurias galima tobulinti, teikiant grįžtamąjį ryšį vairuotojams ir optimizuojant maršrutus.
- Kruizo Kontrolė (Pastovaus Greičio Palaikymo Sistema): Naudojant kruizo kontrolę lygiuose greitkelių ruožuose galima palaikyti tolygesnį greitį nei nuolat spaudžiant akceleratoriaus pedalą, kas dažnai lemia mažesnes degalų sąnaudas. Tačiau kalvotame reljefe paprasta kruizo kontrolė gali būti neefektyvi.
- Vairuotojų Mokymai: Investicijos į profesionalius ekonomiškumo mokymus vairuotojams dažnai atsiperka labai greitai. Mokymų metu vairuotojai supažindinami su naujausiomis technikomis, transporto priemonės galimybėmis ir gauna praktinių patarimų.
Sisteminis Požiūris: Nuo Detalių Prie Bendro Vaizdo
Degalų sąnaudų mažinimas nėra vienkartinis veiksmas, o nuolatinis procesas, reikalaujantis kompleksinio požiūrio tiek iš vairuotojo, tiek iš transporto įmonės vadovybės. Sėkmė priklauso nuo daugelio smulkių, bet svarbių detalių sujungimo į visumą.
Kompleksinis Požiūris Įmonės Lygmeniu
Transporto įmonės gali ženkliai prisidėti prie degalų taupymo diegdamos aiškias procedūras ir skatinimo sistemas. Tai apima:
- Reguliarų techninės būklės stebėjimą ir prevencinę priežiūrą.
- Optimalių maršrutų planavimą, atsižvelgiant į atstumą, reljefą, eismo sąlygas ir potencialias spūstis.
- Investicijas į vairuotojų mokymus ir motyvacines sistemas, skatinančias ekonomišką vairavimą.
- Duomenų analizę (naudojant telematikos sistemas) ir nuolatinį tobulinimo procesą.
Pavyzdys, kaip Lenkijos įmonė "Jastim" su naujesniais Volvo FH sunkvežimiais (Euro 6 C) ir aerodinaminiais patobulinimais sugebėjo sumažinti vidutines sąnaudas nuo maždaug 32 l/100 km iki 26 l/100 km, rodo sisteminio požiūrio potencialą. Nors FH12 yra senesnis modelis, principai išlieka tie patys - dėmesys technologijoms, aerodinamikai ir vairuotojų įgūdžiams duoda rezultatų.
Realistiški Lūkesčiai ir Nuolatinis Tobulėjimas
Svarbu suprasti, kad nėra vienos magiškos Volvo FH12 degalų sąnaudų normos. Ji labai priklauso nuo konkrečios konfigūracijos, darbo pobūdžio, maršrutų ir vairuotojo. Vidutinės sąnaudos gali svyruoti plačiame diapazone - nuo maždaug 28-30 l/100 km idealiomis sąlygomis (lengvas krovinys, lygus greitkelis, ekonomiškas vairavimas) iki 40 l/100 km ar net daugiau sudėtingomis sąlygomis (sunkus krovinys, kalnuotas reljefas, prastos oro sąlygos, agresyvus vairavimas).
Užuot siekus abstraktaus skaičiaus, svarbiau yra nuolat stebėti konkretaus sunkvežimio ir vairuotojo rezultatus, analizuoti veiksnius ir ieškoti būdų nuosekliai gerinti efektyvumą. Kiekvienas sutaupytas litras degalų prisideda prie verslo pelningumo ir mažesnio poveikio aplinkai. Optimizuojant Volvo FH12 degalų sąnaudas, svarbu derinti dėmesį techninei būklei, protingą eksploatavimą, vairuotojo įgūdžių lavinimą ir, jei įmanoma, technologinių sprendimų taikymą. Tik nuoseklus ir visapusiškas požiūris leidžia pasiekti geriausių rezultatų šioje srityje.
Volvo FH Degalų Sąnaudų Optimizavimo Sistemos
Visų vilkikų, tarp jų ir „Volvo FH“, degalų sąnaudoms įtakos turi šie veiksniai: variklio tipas, apkrovos sąlygos, vairavimo stilius, reljefas ir kelio sąlygos. Svarbus vaidmuo taip pat tenka pačiai vilkiko komplektacijai bei naudojamoms papildomoms sistemoms ir technologijoms, kurių tikslas - sumažinti kuro sąnaudas.
Vidutinės vilkikų „Volvo FH“ su dyzeliniais varikliais degalų sąnaudos, atsižvelgiant į apkrovą, važiavimo sąlygas ir variklio specifikacijas, gali svyruoti nuo 25 iki 35 litrų 100 kilometrų (l/100 km). O pasirinkus gamtinių dujų variklį, degalų naudojimo efektyvumas gali būti dar didesnis, tokiu būdu taip pat sumažinant išmetamo anglies dioksido kiekį. Gamtinių dujų variklių degalų sąnaudos matuojamos kilogramais 100 kilometrų (kg/100 km). Pavyzdžiui, suskystintų dujų variklių degalų sąnaudos gali siekti 20-30 kg/100 km, o suslėgtų dujų variklių - 25-35 kg/100 km.
Paties variklio patobulinimai, aerodinamiką gerinančios technologijos bei jėgos agregatų veikimą optimizuojančios sistemos taip pat gerokai prisideda prie degalų naudojimo optimizavimo.
„I-Save“ Sistema
Pirmiausia reikia paminėti degalų sąnaudų mažinimo sistemą važiuojant didelius atstumus „I-Save“. „I-Save“ taip pat užtikrina itin malonų vairavimą ir geresnes važiavimo savybes. Į „I-Save“ sistemos paketą įeina ir programa „I-See“, kuri užtikrina informacijos apie priekyje esantį kelią panaudojimą siekiant optimizuoti greitį, pavarų perjungimą ir stabdymą varikliu. Naudojant „I-Save“ taupomi degalai, nes greitis, pavarų perjungimas ir riedėjimas iš inercijos optimizuojami atsižvelgiant į topografiją, kelio vingius, žiedines sankryžas ir greičio apribojimus.
„I-Shift“ Automatizuotų Pavarų Dėžių Gama
Prie degalų taupymo prisideda ir „Volvo“ automatizuotų pavarų dėžių gama „I-Shift“, kurios tikslas - lengvesnis, patogesnis ir taupesnis vairavimas. Pavara kiekvieną kartą automatiškai perjungiama pačiu tinkamiausiu momentu, o pavarų keitimo greitis didesnis nei kada nors anksčiau.
Degalų ir Energijos Sąnaudų Stebėjimo Paslaugos
„Volvo“ taip pat teikia tokias degalų ir energijos sąnaudų stebėjimo paslaugas kaip „Degalai ir aplinka“. Lengvai suprantamos ataskaitos suteikia aiškią degalų sąnaudų, nuvažiuoto atstumo, emisijos lygių ir daugelio kitų rodiklių apžvalgą, kad galėtumėte rasti dar daugiau būdų, kaip sutaupyti degalų. Be to, ši paslauga leidžia stebėti vairuotojų darbo efektyvumą. Ne paslaptis, kad optimizuoti degalų sąnaudas taip pat galima atsižvelgiant į vairavimo įpročius. Naudodamiesi šia paslauga vos per kelias sekundes parengiamose ataskaitose galėsite sužinoti, kodėl vienas vairuotojas sunaudoja daugiau degalų nei kitas.
Vertėtų nepamiršti, kad sumažinti degalų sąnaudas padeda ir tinkama techninės priežiūra bei parko valdymo paslaugos.
Volvo FH Sunkvežimių Kokybės Vertinimo Bandymai
Naujajam "Volvo FH" sunkvežimiui teko įveikti įvairius sudėtingus kokybės vertinimo bandymus: jis buvo šaldomas ir kaitinamas, purtomas ir svaidomas. Ekstremaliomis sąlygomis juo buvo nuvažiuotas ne vienas tūkstantis kilometrų. Visiškai nauja sunkvežimių karta, jos komponentų ir techninių sprendimų kūrimas kėlė didelius reikalavimus kokybės bandymams. Svarbiausia - užtikrinti maksimalią sunkvežimio eksploatacinę parengtį.
Nors tikrinimų ir bandymų planas buvo labai sudėtingas, faktinį bandymo metodą tikrai lengva suprasti. Mes testuojame, analizuojame rezultatus ir vykdome patobulinimus, vėl ir vėl kartojame bandymų procesus tol, kol gaminys atitinka arba viršija numatytus reikalavimus. Visi neatitikimai fiksuojami ir imamasi atitinkamų korekcijų. Atliekamuose bandymuose pagrindinis dėmesys buvo skirtas sunkvežimio patikimumui, patvarumui ir degalų sąnaudoms.
Bandymų Eiga ir Tikslai
Pradžioje pavieniai komponentai, pavyzdžiui, važiuoklė, kabina ir elektros sistema, buvo išbandyti atskirai. Juos patikrinus, atėjo laikas išbandyti visą sunkvežimį. Viena iš daugelio numatytų vietų, kurias "Volvo Trucks" naudoja sunkvežimiams bandyti, yra šiaurinėje Švedijos dalyje, Kirunoje. Čia 2011-2012 m. žiemą žemiausia užregistruota temperatūra buvo -44 °C. Toks šaltas klimatas idealiai tiko "Volvo FH" veikimo išbandymams ekstremaliomis sąlygomis.
Šie bandymai yra susiję su transporto įmonių vykdoma veikla. Kitaip tariant, vairuotojai-bandytojai naudoja šias transporto priemones taip pat, kaip ir savo pačių sunkvežimius įprasto darbo metu. Bandymų laikotarpiu kiekvienu sunkvežimiu buvo nuvažiuota mažiausiai 20 000 kilometrų dideliame šaltyje. Viena didžiausių tokių bandymų problemų yra ta, kad visi sunkvežimio komponentai, pradedant jų gamyboje naudojamomis medžiagomis ir baigiant elektros sistema, tampa trapūs.
Kitas kokybės iššūkis buvo užtikrinti, kad sunkvežimis atlaikytų ne tik labai šaltą klimatą, bet ir staigius temperatūros pokyčius. Paprastai važiuojame iš šiaurinės Skandinavijos, kur oras atšąla iki 40 laipsnių žemiau nulio, į Norvegijos pakrantę, kur klimatas yra švelnesnis, drėgnas, o temperatūra dažnai yra aukščiau nulio. Dar po dvidešimties minučių vėl kylame į kalnus, kur temperatūra vėl nukrenta.
Poligono ir Realių Sąlygų Bandymai
Nemaža dalis bandymų atlikta specialiame poligone Švedijoje netoli Geteborgo, Hällerede. Daug vairuotojų-bandytojų intensyviai dirbo, kad atliktų labai sunkius pagreitintus patvarumo bandymus. Tokių bandymų intensyvumas atitinka 10 metų eksploataciją ir 1 250 000 km ridą. Jie apima važiavimą sunkiomis kelio sąlygomis, pavyzdžiui, važiavimą kalvotomis vietovėmis, kuriose gausu 10 ir 20 procentų nuolydžių, bei važiavimą įveikiant įvairias sunkias kliūtis: duobes, provėžas, akmenimis grįstą grindinį, šlaitus ir vandens pripildytus kanalus.
Viena iš sunkiausių pagreitinto patvarumo bandymo dalių yra sunkvežimio važiavimas patvarumo keliu. Čia sunkvežimis turi įveikti tokias pačias kliūtis, su kuriomis jis susiduria įprastomis važiavimo sąlygomis, bet per daug trumpesnį laikotarpį. Visi atliktų bandymų rezultatai yra stebimi, siekiant išsiaiškinti kilusių gedimų priežastis ir surasti patvarumą užtikrinančius techninius sprendimus. Siekdami įsitikinti, kad sunkvežimis bus tinkamas darbui transporto įmonėse, "Volvo Trucks" atliko bandymus ir realiomis sąlygomis. Naująją "Volvo FH" seriją išbandėme vykdydami komercinio gabenimo užduotis. Vežėjams Europoje, Australijoje ir Brazilijoje skyrėme beveik 50 sunkvežimių - taip galėjome įvertinti skirtingas eksploatavimo sąlygas, gabenimų tipus, klimatą ir vairuotojų elgseną. Kai išbandoma sunkvežimio kokybė, ekstremalios situacijos nėra vienintelis svarbus aspektas.
tags: #volvo #fh12 #vildarbinis #turis