Pastaraisiais metais automobilių vagysčių skaičius išaugo daugiau nei 30 proc., o tai siejama su brangstančiomis pakaitinėmis automobilių detalėmis ir sunkumu identifikuoti pavogtas dalis. Nors automobilių apsaugos sistemos nuolat tobulėja, vagysčių nemažėja.
Automobilių vagysčių statistika ir tendencijos
Policijos duomenimis, per pirmuosius 7 šių metų mėnesius buvo pavogtas 251 automobilis - beveik trečdaliu daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Tačiau apskritai vagysčių pasitaiko gerokai rečiau nei prieš dešimt metų, pavyzdžiui, 2014 metais buvo pavogta beveik 1 tūkst. automobilių.
Ekspertai išskiria dvi pagrindines vagysčių grupes:
- Paprastesnių automobilių vagystės: Dažniausiai šie automobiliai išardomi detalėms ir parduodami juodojoje rinkoje. Šiuo atveju veikia daugiau pavieniai asmenys, o ne organizuotos grupuotės.
- Brangesnių ir naujesnių automobilių vagystės: Kuo brangesnis ir naujesnis automobilis, tuo daugiau jo savininkas investuoja į signalizaciją, tačiau vagys randa būdų, kaip apeiti sudėtingas sistemas.
Vagysčių augimo priežastys
Automobilių vagysčių augimą lemia keli veiksniai:
- Brangios pakaitinės dalys: Didelė dalis Lietuvos keliais riedančių automobilių Vakaruose buvo daužti, o pakaitinės detalės yra brangios, todėl padidėja paklausa vogtoms dalims.
- Technologijų panaudojimas: Nors atrodo, kad automobiliai turėtų būti saugesni dėl technologinio progreso, išmanūs prietaisai atveria naujas galimybes vagims. Pavogti automobilį dabar yra gerokai lengviau nei anksčiau, nes yra priemonių, kaip apeiti apsaugos sistemas.
- Geografinė padėtis ir sankcijos: Lietuva yra prie dviejų valstybių, kurioms taikomos sankcijos. Tai veikia automobilių ir jų detalių verslą, didina paklausą ir kainas, todėl vagystės tampa pelningesnės.
- Imigracija: Nors imigracija didina gyventojų skaičių, tarp gausybės gerų žmonių pasitaiko ir nusikaltėlių.
Palydovinių apsaugos sistemų iššūkiai
Lietuvos policijos duomenimis, ilgapirščių taikiniu tampa ir kitos transporto priemonės - jų vagysčių fiksuojama 7 proc. daugiau. Spalį Vilniuje buvo pavogti keturi visureigiai, tarp jų du šiais metais pagaminti "Honda CR-V", "Toyota RAV 4" ir "Nissan Patrol" (pastarieji du - 2001 metų laidos).
Šios vagystės išsiskyrė tuo, kad visuose visureigiuose buvo įrengta tobuliausia palydovinė apsaugos sistema. "Falck Security" saugomame "Honda CR-V" buvo įdiegta Estijoje pagaminta "SatTrack", o likusiuose trijuose - švediški analogai "MobiSafe", kuriuos "saugojo" policijos Apsaugos organizavimo tarnyba (AOT).
Vagysčių mechanizmas su slopintuvais
Vagys, perpratę dideles pajamas AOT nešančių "MobiSafe" palydovinės apsaugos sistemos veikimo principus, pasidarbavo taip, kad per kelias sekundes į aliarmo signalus turėję sureaguoti pareigūnai apie vagystes sužinojo tik iš automobilių pasigedusių savininkų.
Sostinės Autotransporto vagysčių tyrimo skyriaus (AVTS) pareigūnai pripažįsta, kad nėra pajėgūs rasti dingusių visureigių, nes vagys apsiginklavo moderniais aparatais, kurie slopina palydovinės apsaugos sistemos signalus (vadinamaisiais slopintuvais). Vieną tokį mobiliojo telefono dydžio prietaisą, užsienio "juodojoje" rinkoje kainuojantį apie 10 tūkstančių JAV dolerių (apie 36 tūkstančius litų), sostinės policijai iš nusikaltėlių pavyko perimti dar prieš metus.
Atlikę bandymus, pareigūnai įsitikino, kad daugeliu atvejų slopintuvas užblokuoja palydovinės apsaugos sistemos siunčiamus signalus, ir jie nepasiekia palydovų. Šis vagių naudojamas prietaisas veikia panašiai kaip universitetų auditorijose ir kitose įstaigose sumontuoti mobiliojo ryšio bangų slopintuvai. Prie nusižiūrėtos mašinos įjungus elektroninį prietaisą, apsaugos sistemos į palydovą siunčiamas signalas "pakimba". Nors pavogti automobiliai galbūt jau yra už kelių dešimčių kilometrų ar net kitoje valstybėje, prie saugos tarnybų ir policijos kompiuterių monitorių budėtojams atrodo, kad automobiliai yra šeimininkų paliktoje vietoje ir yra saugūs.
Vagysčių keliai ir slaptavietės
Spėjama, kad iš miegančių savininkų panosės pavogtos prabangios mašinos buvo nugabentos į čia pat sostinėje esančias slaptavietes. Ten per savaitę patyrę meistrai galėjo pakeisti automobilių elektroninę sistemą. Jei užsakymas itin skubus, automobilio kompiuteris gali būti tiesiog perprogramuotas. Per savaitę vagių gaujos nariai sutvarko automobilio dokumentus, numerius, perkala arba nušlifuoja variklio, kėbulo numerius ir paruošia gabenimui į užsienį. Per tą patį laiką paruošiamas kanalas automobilio išvykimui į Rusiją - susitariama su muitininkais ir pasieniečiais, kad vogta autotransporto priemonė be patikrinimo ar kitokių kliūčių išvyktų iš Lietuvos.
Anot kriminalistų, iš viso Vilniuje veikia 18 autotransporto vagystėmis užsiimančių grupuočių, kurioms vadovauja profesionalūs ilgapirščiai. Bent keleto iš jų specializacija - palydovinėmis sistemomis saugomų mašinų vagystės.
Apsaugos tarnybų reakcija ir slaptumo problemos
Kai kuriais atvejais slopintuvas gali nesuveikti, o tai priklauso nuo automobilyje įmontuotos apsaugos sistemos ypatybių. Tokiais atvejais automobiliai susekami itin greitai, tačiau vagių sulaikyti nepavyksta. Įtariama, kad nusikaltėliai klausosi policijos pranešimų per racijas ir reaguoja į kiekvieną įtartiną situaciją - mašinas palieka tiesiog gatvėse arba miškeliuose.
Švediškos "MobiSafe" ir kitos analogiškos palydovinės automobilių apsaugos sistemos iki šiol buvo vadinamos saugiausiomis, nors jas montuojančių firmų atstovai teigė, kad visada buvo keli būdai, kuriais naudojantis galima "nuvaryti" prabangų, "gudrią" apsaugos sistemą turintį automobilį. Vienas tokių įmanomų būdų - netoli nusižiūrėto automobilio įsitaisę vagys kodų skeneriais ir kitokiais prietaisais nustato automobilio signalizacijos kodą, kurį vėliau panaudoja atrakindami transporto priemonę. Vėliau jį įtempia į ekranizuotą sunkvežimio priekabą, kuri yra nelaidi jokiems radijo signalams. Šitaip automobiliai pradingsta iš kompiuterių monitorių.
AVTS pareigūnai, nenorėję skelbti savo pavardės, teigė, kad spalį pavogtų prabangių visureigių surasti per mėnesį nepavyko ir abejojama, ar jie bus rasti, nes "saugiausia" apsaugos sistema iš automobilių į centrinį pultą nebesiunčia jokių signalų. AVTS vadovas Ivanas Kovirovas atsisakė komentuoti šias vagystes, siūlydamas žurnalistams kreiptis į policijos AOT, kuri buvo atsakinga už automobilių apsaugą. AOT vadovai taip pat bandė nuslėpti faktus apie pavogtus naujus visureigius. Pranešimų apie šias vagystes nebuvo nei policijos įvykių suvestinėse, nei apsaugos tarnybos internetiniame puslapyje, kuriame iki šiol giriamos "MobiSafe" apsaugos sistemos.
AOT pareigūnus jau prieš metus kriminalistai perspėjo, kad ši apsaugos sistema nepatikima, tačiau jokių priemonių nebuvo imtasi. Manoma, jog policija nėra suinteresuota tai skelbti, nes palydovinių apsaugos sistemų montavimas ir aptarnavimas jai atneša dideles pajamas. "MobiSafe" įranga vienam automobiliui su jos įmontavimu kainuoja per 7 tūkstančius litų, vėliau papildomai reikia mokėti abonentinį mėnesinį mokestį.
"Falck Security" patirtis
Saugos tarnybos "Falck Security" automobilių apsaugos vadybininkas Almantas Vėbra teigė, kad automobilį, kuriame įmontuota palydovinio ryšio apsaugos sistema, teoriškai yra įmanoma pavogti, tačiau tokiai vagystei reikia daug laiko. Vėbra patikino, kad "Falck Security" saugo apie 200 automobilių, kuriuose yra įrengti pigesni "MobiSafe" analogai. Nors buvo bandymų pavogti automobilius su šia sistema, visi jie buvo greitai surasti ir grąžinti savininkams. Tačiau, apsaugos tarnybos pareigūnai patvirtino, kad vienas visureigis, per palydovus saugomas "Falck Security", nebuvo surastas.
"MobiSafe" sistemos veikimo principas
1998 metais Lietuvoje pradėjusi veikti "MobiSafe" automobilių apsaugos sistema buvo vertinama palankiai. Jos instrukcijose rašoma, kad jai padedant transporto priemonę galima stebėti nuo Ispanijos iki Uralo. Signalus automobilyje įmontuotas imtuvas priima iš ne mažiau kaip trijų navigacinių palydovų vienu metu. Pagal numatytą sistemą apskaičiuojamos automobilio geografinės koordinatės, kurios mobiliuoju GSM ryšiu perduodamos budinčiam prie pulto pareigūnui. Automobilio atrakinimas ir užrakinimas yra registruojami saugos tarnyboje, todėl net turėdami jo užvedimo raktelius, tačiau nežinodami tam tikrų kodų, vagys negali prisiregistruoti. Be minėtų funkcijų, palydovinės apsaugos sistemos leidžia apsaugininkams iš pulto slopinti pavogto automobilio variklio darbą. Siųstuvą apsaugos tarnybos specialistai įmontuoja automobilio savininkui nežinomoje vietoje. Tie patys specialistai tikina, kad patikimesnės ir veiksmingesnės transporto priemonių apsaugos kol kas nėra.
Tarptautinė policijos operacija „SCRAPYARD”
Vasario 11-13 dienomis Lietuvoje vyko tarptautinė policijos operacija „SCRAPYARD”, kurios tikslas - sunaikinti organizuotas grupes, prekiaujančias vogtais automobiliais ir jų dalimis. 62 Lietuvos policijos pareigūnai kartu su 7 užsienio šalių atstovais atliko 10 patikrinimų.
Operacijos detalės ir rezultatai
Tarptautinėje akcijoje dalyvavo pareigūnai iš Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Marijampolės ir Šiaulių apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų kriminalinės policijos padalinių, Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos ir Policijos departamento Kriminalistinių tyrimų valdybos specialistai. Taip pat Lietuvos policijos specialusis atašė Jungtinėje Karalystėje bei 7 Interpolo, Jungtinės Karalystės, Švedijos ir Vokietijos pareigūnai.
Operacija vykdytas remiantis Vokietijos Europos tyrimo orderiu. Kratų metu, atlikus 10 patikrinimų įvairiose Lietuvos vietose, buvo sulaikytas vienas asmuo pagal išduotą Europos arešto orderį. Pareigūnai išėmė didelį kiekį dalių, įtariama, vogtų iš „Mercedes-Benz”, BMW, „Porsche” ir „Lexus” automobilių - oro pagalvių, kompiuterių blokų, apdailos detalių, ryšio priemones ir įrankius, naudotus transporto priemonių vagystėms vykdyti.
Vienas ryškiausių radinių - automobilis „Porsche Macan”, galimai surinktas iš vogtų detalių. Atliekant patikrinimus vienoje iš Kaune esančių automobilių ardymo aikštelių aptikti 4 „Lexus” automobiliai, vogti Švedijoje. Vilniuje išimti 3 automobiliai su, kaip įtariama, suklastotais identifikaciniais numeriais, kurių paieška paskelbta Švedijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Be to, operacijos metu aptikta 12 vogtų BMW, „Mercedes-Benz” ir „Lexus” variklių. Šie varikliai priklausė tarptautinėje paieškoje esantiems automobiliams. Varikliai - viena vertingiausių automobilių dalių, todėl nusikaltėliai juos išmontuoja ir parduoda atskirai.
Lietuva geografiškai yra patogi tranzito šalis tokiems nusikaltimams, vežantiems vogtas transporto priemones iš Vakarų Europos į Rytus.
Teisinės pasekmės ir prevencija
Iš viso po atliktų 10 patikrinimų pradėti 4 ikiteisminiai tyrimai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 2 dalį - dėl nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo arba realizavimo. Jei bus įrodyti organizuoto nusikalstamumo požymiai, baudžiamoji atsakomybė bus dar griežtesnė. Operacija „SCRAPYARD” primena: perkant naudotas automobilių dalis rizikuojate ne tik pinigais, bet ir teisinėmis pasekmėmis.
Kovo 6 d. kratos metu Jurbarko rajono policijos komisariate rasti dalimis išardyti ir galimam realizavimui paruošti apynaujai „Mercedes-Benz“, BMW bei „Ford“ markių automobiliai. Dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 1 dalį.
Lietuvos policijos kriminalinės policijos biuro duomenimis, per 2024 metus Lietuvoje užregistruota apie 1200 automobilių vagysčių.
Tarptautinio bendradarbiavimo svarba
Operacija „SCRAPYARD” dar kartą parodė glaudaus tarptautinio teisėsaugos bendradarbiavimo svarbą kovojant su organizuotais automobilių vagysčių ir jų dalių prekybos tinklais. Interpolo vadovaujamos operacijos vyksta reguliariai - 2024 metais ES šalyse sulaikyta per 500 asmenų, susijusių su vogtų automobilių prekyba, atgauta transporto priemonių už 85 mln. eurų.
tags: #vogti #automobiliai #priekaboje #svogunu