Antifrizo poveikis aplinkai ir žmonėms

Antifrizas, dar žinomas kaip aušinimo skystis, yra būtina automobilių eksploatacinė priemonė, užtikrinanti variklio apsaugą nuo perkaitimo vasarą ir užšalimo žiemą. Tačiau šis skystis kelia didelę grėsmę žmonių sveikatai, gyvūnams ir aplinkai dėl savo sudėtyje esančių cheminių medžiagų.

Antifrizo pavojus žmogaus sveikatai

Pastarosiomis savaitėmis pasirodžius žinioms apie du Prienuose antifrizu apsinuodijusius paauglius, ekspertai ragina žmones būti itin atsargius. Automobilių skysčiai gali būti mirtinai pavojingi, todėl svarbu jų neperpilti į kitas taras ir laikyti tik saugiose vietose.

Etilenglikolis: pagrindinė nuodingoji medžiaga

Antifrize esanti medžiaga - etilenglikolis - yra ypač pavojinga žmogui. Tai bespalvė, bekvapė, klampi ir labai saldaus skonio medžiaga. Gydytoja toksikologė G. Laubner-Sakalauskienė pabrėžia, kad etilenglikolis pats savaime nėra toks nuodingas, tačiau organizme jis suskaidomas į labai toksiškus metabolitus - glikolaldehidą, glikolio rūgštį, oksalo rūgštį, kurie pažeidžia inkstus, nervų sistemą, širdį.

Pasak dr. Michael Beuhler (Carolinas Medical Center, JAV), etilenglikolis yra itin klastingas nuodas, nes pirmieji simptomai primena paprastą apsvaigimą nuo alkoholio, todėl neretai žmonės per vėlai kreipiasi pagalbos. Būtent laikas yra lemiamas veiksnys išgyvenant. Mažiausia mirtina dozė suaugusiajam gali būti apie 30-50 ml, vaikams - dar mažiau.

Apsinuodijimo simptomai ir stadijos

Apsinuodijimo antifrizu simptomai vystosi palaipsniui ir skirstomi į kelias stadijas:

• Ankstyvieji simptomai (0-12 val. po išgėrimo):
  • Galvos svaigimas, koordinacijos sutrikimai;
  • Pykinimas ir vėmimas;
  • Mieguistumas arba neįprastas elgesys;
  • Kalbos sulėtėjimas, sumišimas.

  Šioje stadijoje dažnai klaidingai manoma, kad žmogus paprasčiausiai išgėrė per daug alkoholio, nes nėra alkoholiui būdingo kvapo.

• Viduriniai simptomai (12-24 val. po išgėrimo):
  • Pagilėja kvėpavimas (dėl acidozės, organizmo rūgštėjimo);
  • Stiprus galvos skausmas;
  • Padažnėjęs pulsas, padidėjęs kraujospūdis;
  • Traukuliai;
  • Regėjimo sutrikimai („migla prieš akis“).
• Vėlyvieji simptomai (24-72 val. po išgėrimo):
  • Inkstų skausmas, sumažėjęs šlapimo kiekis arba visiškas jo nebuvimas (inkstų nepakankamumas);
  • Patinimai (dėl skysčių susilaikymo);
  • Koma;
  • Galutinėje stadijoje - mirtis nuo inkstų ir daugelio organų nepakankamumo.

Ką daryti įtarus apsinuodijimą?

Jei įtariate apsinuodijimą antifrizu, būtina nedelsiant skambinti 112. Gydytoja toksikologė G. Laubner-Sakalauskienė akcentuoja, kad pirmos šešios-dvylika valandų yra aukso vertės. Svarbu kuo tiksliau apibūdinti situaciją ir, jei yra galimybė, išsaugoti antifrizo pakuotę ar bent mažą jo likutį. Niekada negalima versti žmogaus vemti. Nors etanolis mediciniškai naudojamas kaip priešnuodis, savarankiškai duoti alkoholio yra pavojinga. Tik gydytojas ligoninėje gali priimti tokius sprendimus.

Gydymo galimybės ligoninėje

Patekus į gydymo įstaigą, pradedama intensyvi terapija. Pagrindinis tikslas - sustabdyti etilenglikolio virtimą toksiškais metabolitais. Tam naudojami priešnuodžiai: fomepizolis arba medicininis etanolis. Esant sunkesniam apsinuodijimui, taikoma hemodializė, kuri valo kraują nuo nuodingų medžiagų ir padeda atkurti organizmo rūgščių-šarmų pusiausvyrą.

Antifrizo poveikis aplinkai ir gyvūnams

Antifrizas yra labai toksiškas tiek žmonėms, tiek naminiams gyvūnams ir apskritai gamtai. Dėl saldaus kvapo jo gali paragauti vaikai ir gyvūnai, o išsiliejęs skystis gali užteršti dirvožemį ir vandens telkinius.

Propilenglikolis - saugesnė alternatyva

Kai kurie antifrizai vietoje etilenglikolio gaminami su propilenglikoliu. Ši medžiaga yra mažiau toksiška, tačiau dideliais kiekiais vis tiek gali būti pavojinga. Propilenglikolis klasifikuojamas kaip visuotinai pripažintas saugiu (GRAS) JAV Maisto ir vaistų administracijos (FDA) sukurtas produktas, todėl jis idealiai tinka aplinkoms, kuriose gali kilti sąlytis su juo su žmonėmis ar gyvūnais. Jis dažniausiai randamas maisto produktuose, kosmetikoje ir farmacijoje. Propilenglikolis yra biologiškai skaidus, t. y. lengviau skaidosi aplinkoje, sumažindamas ilgalaikės ekologinės žalos potencialą.

Antifrizo sudėtis ir tipai

Aušinimo skysčiai gaminami iš monoetilenglikolio (arba propilenglikolio), į kurį įmaišoma nuo korozijos apsaugančių ir putojimą stabdančių priedų, dažų ir specialiai apdoroto vandens. Distiliuotas vanduo yra išgrynintas, jame nėra automobilio dalims galinčių pakenkti mineralų. Spalva neturi jokios reikšmės antifrizo eksploatacinėms savybėms - ji yra tik gamintojų susitarimo reikalas.

Antifrizo funkcijos automobilyje

Antifrizas atlieka kelias svarbias funkcijas:

• Užšalimo temperatūros mažinimas: sumaišius su vandeniu, apsaugo variklio aušinimo sistemą nuo užšalimo žemoje temperatūroje.
• Virimo temperatūros kėlimas: padidina temperatūrą, iki kurios transporto priemonė gali važiuoti, kol aušinimo sistema neužvirs. Pavyzdžiui, sumaišius 33 % aušinimo skysčio su vandeniu, virimo temperatūra pakyla iki 121 °C.
• Apsauga nuo korozijos ir kavitacijos: antikoroziiniai priedai (korozijos inhibitoriai) saugo metalus nuo irimo.

Neapdorotas aušinimo skystis gamybos proceso metu paprastai nudažomas kita spalva (oranžine, rožine, mėlyna ar kitokia). Skirtingų spalvų ar gamintojų skysčių maišyti nepatartina, nes tokiu atveju išsibalansuoja priedai ir gali susidaryti nereikalingi junginiai.

Antifrizų klasifikacija

Aušinimo skysčiai dažniausiai klasifikuojami pagal „Volkswagen AG TL774“ standartą. Nors rinkoje galima rasti ir G48, G30, G40, GG40, kurie pavadinti pagal vokiečių gamintojo „Basf Glysantin“ sistemą. Svarbu atsižvelgti į tarptautinius klasifikavimo standartus, nurodytus etiketėje.

• Pigiausias (žalias): dažniausiai gaminamas glicerino pagrindu, nėra klasifikuojamas.
• G11 (geltonas): skirtas senesniems automobiliams (iki 1997 m.), kurių aušinimo sistemoje yra daugiau aliuminio detalių, gaminamas etilenglikolio pagrindu. Rekomenduojama keisti kas 3 metus.
• G12, G12+ (raudonos spalvos): skirtas automobiliams, pagamintiems nuo 1996 m.
• G12++ (violetinis): skirtas automobiliams nuo 2005 m. Šie du skysčiai priskiriami prailginto veikimo (long-life) aušinimo skysčių kategorijai ir yra keičiami kas 5 metus.
• G13 (violetinis): skirtas automobiliams nuo 2008 m. Pasak G. Laubner-Sakalauskienės, jo sudėtyje yra nedidelis kiekis gerai išvalyto glicerino, kuris draugiškesnis gamtai. G13 aušinimo skysčiai pasižymi sustiprinta aliuminio apsauga nuo korozijos.

Nerekomenduojama pilti bet kokio pasitaikiusio aušinimo skysčio. Kaip ir tepalas, antifrizas konkrečiam varikliui tinka tam tikrų parametrų. Jei nežinote, koks tinkamas, pasikonsultuokite su autoservisu arba pažiūrėkite ant aušinimo skysčio bakelio.

Aušinimo skysčio nutekėjimo požymiai ir prevencija

Reguliariai tikrinti antifrizo lygį bakelyje yra labai svarbu, net jei automobilis turi indikaciją prietaisų skydelyje. Akivaizdžiausias aušinimo skysčio nutekėjimo simptomas yra pastebėta antifrizo bala po automobiliu. Aušinimo skystis paprastai bus ryškiai žalios, oranžinės arba rausvos spalvos, o jo kvapas gali būti „saldokas“. Kitas būdas pastebėti nutekėjimą - stebėti variklio temperatūros daviklį. Jei aušinimo skysčio trūksta, variklis gali perkaisti arba užšalti žiemos metu.

Galimos nutekėjimo priežastys

• Korozija radiatoriuje: viena iš pagrindinių aušinimo skysčio nutekėjimo priežasčių.
• Senstančios žarnos: laikui bėgant žarnos tampa kietos ir trapios, praranda elastines savybes, atsiranda įtrūkimų.
• Radiatoriaus dangtelio susidėvėjimas: laikui bėgant jo tarpinė gali susidėvėti arba spyruoklė prarasti amortizaciją.
• Variklio galvos tarpinės gedimas: tarpinė nebegali laikyti variklio alyvos ir aušinimo skysčio atskirai.
• Vandens siurblio gedimas: natūralus susidėvėjimas gali sukelti siurblio gedimą.
• Išsiplėtimo bakelio pažeidimai: plastikas gali susilpnėti, bakelis gali įtrūkti arba atsirasti dangtelio nesandarumas.
• EGR aušinimo sistemos nuotėkis: skystis gali patekti į recirkuliuojančias išmetamąsias dujas ir sudegti išmetimo vamzdyje.

Kiti patarimai, rodantys aušinimo skysčio trūkumą ar gedimą

• Stebėkite išmetamų dūmų spalvą: jei balta - turite problemą.
• Reguliariai tikrinkite variklio alyvą: jei jos kiekis didėja, tikėtina, kad antifrizas patenka ir kelia alyvos kiekį.
• Patikrinkite aušinimo skysčio kvapą: jei kvapas kaip sudegusio, reikėtų jį pakeisti.
• Patikrinkite aušinimo skysčio išvaizdą: jei atrodo kaip pienas, tai reiškia, kad alyva pateko į sistemą per nesandarią galvutės tarpinę, transmisijos aušintuvą arba įsiurbimo kolektorių.

Vairuotojai neretai nustemba, kai pasiūloma keisti aušinimo skystį, manydami, kad jo keisti nereikia. Tačiau tai yra darbinis skystis, kuris laikui bėgant praranda savo technines savybes, tampa rūgštinis, pradeda ardyti vidines dalis, praranda tepimo savybes ir sukelia koroziją. Koks aušinimo skystis ir kaip dažnai jį reikia keisti, geriausiai nurodo automobilio gamintojas.

Prevencija ir saugumas

Didžioji dalis apsinuodijimų įvyksta dėl netinkamo laikymo arba skysčio perliejimo į gėrimams skirtas taras. Antifrizą laikykite tik originalioje, sandarioje pakuotėje, su aiškia etikete, aukščiau ir užrakinamoje vietoje, nepasiekiamoje vaikams bei augintiniams. Niekada jo neperpilkite į butelius, kurie primena sultis ar limonadus.

Jei antifrizas išsiliejo, iškart sugirkite katiniuku, smėliu ar popieriumi, viską surinkite į sandarią talpą ir utilizuokite pagal vietos taisykles; paviršius nuplaukite. Siekiant išvengti žalos gamtai, aušinimo skysčio likučius būtina pristatyti atliekų tvarkymo bendrovėms. Patiems sunaikinti galima tik nedidelius aušinimo skysčio kiekius.

tags: #viskas #apie #antifriza #keliai #masinos #zmones