Nors „Honda HR-V“ ir yra miesto visureigis, jo subtilios linijos dažnai suklaidina, suteikdamos automobiliui „moteriško“ įvaizdį. Tačiau neapsigaukite - po subtilia išvaizda slepiasi tikrai ne žaislinė mašina. Tradiciniai „miesto“ visureigiai, skirti aktyviam poilsiui, dažnai turi džipo atributų: platesnes ratų arkas, galingas bagažines ant stogo, įbrėžimams atsparius buferius. „HR-V“ viso to neturi, nes buvo kuriamas kaip stilingas miesto automobilis nuo pat pradžių.
Modelio variantai ir interjeras
Trumpesnė, trejų durų „HR-V“ versija, debiutavusi 1998 metais, yra skirta mažas šeimas turintiems žmonėms. Nors jos bagažinė yra nebloga, užpakalinė sėdynė patogiausia vaikams.
Važiavimo savybės ir pakaba
Pagal važiavimo savybes tai yra tikra „Honda“: azartiškai valdomas automobilis su tolygia, trumpaeige pakaba. Važiuoti asfaltu su šia mašina labai gera, tačiau išmalti kaimo keliukai jai nėra skirti.
Varikliai ir jų priežiūra
Šios mašinos gali turėti 1,6 l 105 AG benzininį variklį arba VTEC 125 AG variklį. Įvertinus palyginti nedidelę, 1150-1250 kg, automobilio masę, 1,6 l variklio galios visiškai pakanka. Varikliai pasižymi patikimumu, tačiau yra viena ypatybė: aktyviai važinėjant, 1000 km „suvalgoma“ 100-200 gr tepalo. Tai palyginti nedaug, bet dauguma japoniškų automobilių savininkų įpratę tepalus tikrinti kartą per dvejus metus. „HR-V“ neturi tepalo lygio daviklio, o per mažo slėgio signalas įsijungia tik tada, kai tepalo lieka trečdalis - tokiu atveju pilti tepalo jau vėlu. Prieš perkant „HR-V“ variklį reikia apžiūrėti ypač atidžiai, nes mašina gali būti parduodama po važiavimo be pakankamo tepalo kiekio.
Pavarų dėžės: mechaninė ir variatorius (CVT)
Mechaninė pavarų dėžė (MPD)
Mechaninei pavarų dėžei (MPD) nėra jokių pretenzijų. Tepalai keičiami kas 45 000 km. Rekomenduotina naudoti firminius „Honda“ tepalus.
Bepavarinis keitiklis (CVT)
Bepavarinis keitiklis (CVT) yra įdomus elementas. Pagal kuro sąnaudas ir greitėjimo dinamiką jis nenusileidžia MPD, o pagal patogumą - automatinei pavarų dėžei. Automobilis su keitikliu važiuoja savotiškai: įjungus D padėtį ir paspaudus akseleratorių, tachometro rodyklė sustingsta ties 3000 apsukų riba, pavarų persijungimo nejaučiate, nes jų nėra, o mašina greitėja. Normaliai elgiantis, keitiklis tarnaus ne mažiau nei 150 000 km, tačiau jam kenkia staigūs startai, sunkių priekabų tempimas ir važinėjimas klampiu gruntu, kuriame ratai prasisuka.
CVT patikra prieš pirkimą
Jei bandymą pajudėti lydi staigus šuolis, tokios mašinos vertėtų atsisakyti. Sugadinto keitiklio remonto kaina nenuspėjama: gal užteks du kartus pakeisti tepalus, o gal teks keisti startinės sankabos paketą. Jei susidėvėjo skriemuliai ir diržas, keitiklį teks keisti. Prieš perkant mašiną su CVT pavarų dėže, būtina ją patikrinti. Tai turi atlikti „Honda“ keitiklius išmanantis specialistas, o ateityje su keitikliu teks elgtis pagal visas taisykles. Iš pradžių į juos buvo pilami specialūs tepalai su indeksu CTV. Vėliau buvo sukurtas naujas produktas ATF-Z1.
Transmisija ir visų varomųjų ratų sistema
„HR-V“ neturi pažemintos pavaros, be kurios į bekelę lįsti nevertėtų, o dujų išmetimo sistemos aukštis nuo kelio yra tik 170 mm. Prievado konstrukcija tokia pat kaip lengvosios. Įprastomis sąlygomis varantieji ratai yra priekiniai, jiems pradėjus prasisukti, automatiškai įsijungia užpakaliniai. Rinkoje galima rasti ir tik priekiniais ratais varomų variantų. Paprastai jie kainuoja mažiau, tačiau toks pirkinys nėra pateisinamas, atsižvelgiant į „HR-V“ visureigio paskirtį. „HR-V“ transmisija problemų taip pat nekelia. Nors kardano veleno kryžmės nenuimamos ir susidėvėjus tenka keisti visą veleną, tačiau net 150 000 km joms nėra riba. Automatinė užpakalinio tilto pajungimo sankaba, palyginus su ankstesniu „CR-V“, beveik negirgžda. Norint visiškai užkirsti kelią pašaliniams garsams, „Honda“ rekomenduoja jai ir užpakalinio tilto reduktoriui naudoti DPSF tepalą.
Pakaba ir važiuoklė
Nors „HR-V“ atrodo žaislinis, jis turi labai tvirtą važiuoklę. Nuo pirmosios pagrindinių pakabos ir vairo sistemų detalių pakeitimo dienos jos apie save primena maždaug po 120 000 km. Priekinėje pakaboje maždaug kas 40 000 km tenka keisti stabilizatoriaus įvores. Stabilizatoriaus atrama gerokai tvirtesnė. Priklausomoje užpakalinėje pakaboje įvorės ir atramos tarnauja ilgiau, amortizatoriai trumpiau.
Vairo mechanizmas
Vairo mechanizmą galima tik pagirti. Krumpliastiebinė pavara nei kala, nei teka net ir palyginti senose mašinose.
Stabdžių sistema
Apie tai, kad „HR-V“ turi stabdžius, paprastai prisimenama atėjus laikui keisti trinkeles. Priekinės paprastai tarnauja 45 000 km, o diskai atlaiko mažiausiai du trinkelių komplektus. Kita vertus, jie retai viršija 100 000 km ribą. Pirmųjų laidų mašinose palyginti greitai subyrėdavo užpakalinių stebulių guoliai. Dabar problema išspręsta, jie tarnauja ne trumpiau už priekinius.
Variklio priežiūros intervalai
- Jei pilsite nekokybiško benzino, kas 10 000-15 000 km teks keisti degimo žvakes.
- Vožtuvų prievado tarpelius reikėtų reguliuoti kas 45 000 km, bet galima tą daryti ir kas 90 000 km.
- Kas 100 000 km reikėtų keisti KPM diržą. Beje, paprastai skriemulių pirmą kartą keičiant diržą keisti nereikia - jie atlaiko ir antrą diržą.
- Pagalbinių mechanizmų prievado diržai keičiami pagal jų nusidėvėjimą.
Apibendrinimas
Būdingų variklio gedimų „HR-V“ neturi - viskas veikia be priekaištų. Kaip matote, „HR-V“ yra patikima mašina, išskyrus brangiai kainuojantį keitiklį (CVT), kuris patenka į rizikos grupę. Aišku, prieš perkant mašiną su CVT, reikia patikrinti pavarų dėžę ir nusipirkti gerą egzempliorių. Kitais atžvilgiais automobilis reikalauja minimalių investicijų. Jei ne brangios detalės, „HR-V“ su MPD reikėtų laikyti vienu iš geriausių antrinės rinkos automobilių.
tags: #visi #parduodami #honda #hr #vautomobiliai #1999