Lietuvoje aktyviai veikia gausybė jaunimo organizacijų ir sąjungų. Tarp jų galima išskirti Lietuvos skautiją (LS), skirtinguose miestuose įsikūrusias jaunimo organizacijų sąjungas „Apskritasis stalas“ (AS), Lietuvos moksleivių sąjungą (LMS) ir daugelį kitų. Nors šių organizacijų pavadinimai ir sutrumpinimai yra gerai žinomi aktyviai jaunimo daliai, tačiau ne visi juos atpažįsta, todėl nenuostabu, kad kai kas gali sumaišyti NSO (neatpažintą skraidantį objektą) su NVO (nevyriausybine organizacija).
Jaunimo įtraukimas ir socialinė atskirtis
Visose jaunimo organizacijose gausu aktyvaus jaunimo, norinčio nuversti kalnus, tačiau svarbu atkreipti dėmesį ir į kitą jaunuolių dalį. Lietuvoje apie 10-14 proc. jaunų žmonių, kuriems nuo 15 iki 29 metų, nedirba, nesimoko, neturi veiklos ir nepriklauso jokioms organizacijoms. Šiai grupei priklausantys jaunuoliai yra patekę į socialinę atskirtį, jiems stinga įgūdžių sėkmingai integruotis visuomenėje, todėl labai svarbu tokį jaunimą skatinti įvairiomis priemonėmis būti aktyvesnį, dalyvauti visuomeniniame gyvenime, nes tai atveria daug kelių į sėkmingą ateitį.
Visuomeninė veikla ne tik pildo kiekvieno jaunuolio žinių bei įgūdžių bagažą, bet ir stiprina valstybę. Remiantis „Eurofound“ atliktu tyrimu, visose Europos Sąjungos šalyse yra apie 14 mln. nedirbančių ir niekur nesimokančių žmonių, kuriems nuo 15 iki 29 metų. Dėl šios priežasties valstybės patiria didžiulius nuostolius bei visos ES bendrojo vidaus produkto (BVP) nuosmukį. Lietuvai, kaip ir kitoms valstybėms, pasitelkus įvairias priemones, svarbu jaunus ir veiklos neturinčius žmones įtraukti į aktyvesnį visuomenės gyvenimą, skatinti juos darbuotis ar bent jau išsamiau susipažinti su nevyriausybiniu sektoriumi bei kitomis su jaunimo temomis susijusiomis veiklomis. Tai yra ne tik tikslas, bet ir socialinės politikos prioritetas, kuris buvo akcentuojamas Airijos-Lietuvos-Graikijos TRIO pirmininkavimo ES Tarybai metu. Nuo šių metų sausio 1 d. šios trys šalys pradėjo 18 mėnesių trukmės bendradarbiavimą kaip ES pirmininkaujančios šalys, ir ES ministrų taryboje buvo patvirtinti jų prioritetai jaunimo politikos srityje.
JNVO stiprinimas ir politinis kontekstas
Seimo narė A. Širinskienė „Žinių Radijo“ laidos „Dienos klausimas“ metu, diskutuodama dėl kandidatavimo nuo 21 m. į LR Seimą įteisinimo, teigė, kad Lietuva negali lygintis su tomis Europos šalimis, kuriose taikoma mažesnė kandidatų amžiaus kartelė, kadangi Lietuvoje veikiančios jaunimo nevyriausybinės organizacijos nėra pakankamai stiprios. Ji pabrėžė Vakarų Europos jaunimo pranašumą prieš Lietuvos jaunimą ir Lietuvoje veikiančias jaunimo organizacijas, siūlydama pirmąjį žingsnį, siekiant jaunimui padėti tapti socialiai aktyviais - stiprinti jaunimo NVO.
LiJOT, kaip didžiausia skėtinė organizacija, vienijanti 70 Lietuvos jaunimo ir su jaunimu dirbančių organizacijų, palaiko kandidatavimo nuo 21 m. į LR Seimą įteisinimą, siekiant kuo daugiau jaunimo įtraukti į visuomeninius procesus ir garsiau kalbėti apie problemas, su kuriomis susiduria jaunas žmogus. 2016 metais atliktas Visuomenės pilietinės galios tyrimas parodė, jog jaunimo pilietinės galios indekso vidutinė reikšmė - 42,5 - yra 5,5 punkto didesnė nei visos visuomenės. Lietuvos jaunimo dalis, dalyvaujanti rinkimuose, nuolat auga, o 2019 m. vykusiuose LR Prezidento rinkimuose buvo pasiektas jaunimo dalyvavimo rekordas. Eurodesk tinklui vadovauja pirma prezidentė moteris, kuri yra lietuvė, veikusi Lietuvos jaunimo NVO.
Nors politikai atkreipia dėmesį ir pastebi problemas jaunimo nevyriausybiniame sektoriuje, tikimasi, jog noras stiprinti jaunimo organizacijas taps ne tik žodžiais rinkiminiu laikotarpiu, bet ir realiais darbais.
NVO reikšmė ir skaidrumas
Nevyriausybinės organizacijos yra svarbi Šiaurės ministrų tarybos ir Baltijos šalių bendradarbiavimo sritis. NVO registras yra svarbus darbo įrankis daugeliui organizacijų. Nevyriausybinių organizacijų skaidrumas - vienas svarbiausių dalykų, nes tai tampriai susiję su organizacijos reputacija. Jei organizacija skaidri, žmonės norės jai paaukoti, prisidėti ir dalyvauti organizacijos veikloje. Norvegijoje skaidrumas yra visuomenės vertybė bei neatsiejama gero valdymo sąlyga. Didelės ir žinomos labdaros organizacijos, tokios kaip „Maisto bankas“, pelniusios didžiulį visuomenės pasitikėjimą ir palaikymą, jaučia didelį įpareigojimą.