Vingio parkas - tai miškinga Vilniaus miesto teritorijos dalis, iš trijų pusių plaunama Neries upės srovės, dėl to ji turi ilgą upės pakrantės perimetrą. Parkas, esantis Vilniaus širdyje, yra vienas iš didžiausių ir gražiausių parkų Lietuvoje. Su savo turtinga istorija ir kultūrine reikšme, šis parkas yra ne tik miesto, bet ir visos šalies ženklas. Parko dislokacijos vieta - Neries kilpa, arba vingis.
Vingio parko istorija: nuo didikų valdų iki masinių renginių vietos
Vingio parko istorija siekia XVI amžių, kai dabartinės teritorijos vietoje stovėjo Vilniaus vaivados Mikalojaus Radvilos Juodojo dvaras. Šią teritoriją, dar vadinamą Radvilų Lukiškėmis, Radvilos valdė nuo 1522 iki 1593 metų. Apie 1550 m. šiuose rūmuose Mikalojus Radvila Juodasis priglaudė Vilniuje pasirodžiusius protestantus, jiems išskirdamas didelę salę koplyčiai. 1558 m. čia pradėjo veikti ir reformatų mokykla.
Jėzuitų laikotarpis ir rūmų statyba
Mikalojaus Radvilos Juodojo sūnus Stanislovas Radvila (1559-1599), perėjęs į katalikybę, 1593 m. kovo 20 d. visą Lukiškių dvarą su pastatais, sodais ir laukais padovanojo jėzuitams. Taip vadinamos Jėzuitų Lukiškės tapo ne tik poilsio vieta, bet ir svarbiu intelektualiniu bei kultūriniu centru. Čia nuo 1593 iki 1774 m. vyko Akademijos mokslo laipsnių suteikimo ceremonijos.
Už pajamas, gautas pardavinėjant tabaką ir saldžiąją degtinę (likerį) Akademijos vaistinėje, jėzuitai medinio dvarelio vietoje pagal architekto J. K. Glaubico projektą pasistatė didingus trijų aukštų rūmus su mansardomis. Rūmai sudarė pasagos formos pastatų ansamblį, kurio vidinį kiemą iš trijų pusių supo trys vienodo dydžio korpusai. Didžiulis vaistažolių daržas, plytėjęs greta rezidencijos rūmų, minimas jau 1646 m., tad farmacijos mokslo pradžia taip pat sietina su Lukiškėmis.
Perėjimai iš rankų į rankas ir caro vizitai
1773 m. likvidavus jėzuitų ordiną, Vingio rūmai ir žemė atiteko Vilniaus vyskupui J. I. Masalskiui, tuometiniam Lietuvos edukacinės komisijos pirmininkui. Rūmuose jis įrengė parapinių mokyklų mokytojų seminariją ir bendrabutį dviems šimtams žmonių. Vyskupo globojamas medicinos profesorius M. Renje, o 1784 m. chemijos dėstyti pakviestas J. Sartorijus, Vingio dvare įkūrė laboratoriją, tapusią pagrindine jo tyrimų baze.
Po vyskupo Masalskio mirties 1794 m. Jėzuitų Lukiškes paveldėjo Potockiai, kurie jas pardavė grafui Zubovui, o pastarasis - Vilniaus generalgubernatoriui L. Benigsenui. Šis restauravo rūmus, paversdamas juos puošnia vasaros rezidencija. Čia vėl kunkuliavo kultūrinis gyvenimas, o į vakarus rinkdavosi Vilniaus elitas.
1812 m. ruošiantis karui su Prancūzija, Vingio rūmuose ištisą mėnesį viešėjo caras Aleksandras I su savo generaliniu štabu. Caras buvo taip sužavėtas rūmais ir apylinkių grožiu, kad nutarė juos nusipirkti. Tačiau prieš caro garbei surengtą pokylį, netikėtai nuvirto laikinai pastatytos pavėsinės stogas, o ją projektavęs architektas Mykolas Šulcas, išsigandęs apkaltinimo pasikėsinimu, nusiskandino. Nepaisant šio tragiško incidento, puota įvyko, o jai besibaigiant gauta žinia, jog Napoleono kariuomenė persikėlė per Nemuną ir artėja prie Vilniaus. Į Vilnių įžengę prancūzai 1812 m. rūmuose įrengė karo ligoninę, kuri sudegė kartu su sužeistaisiais.
Parko vystymasis XIX-XX amžiuose
Po karo caro administracija rūmų remontu nesirūpino, jie palaipsniui nyko ir 1855 m. buvo nugriauti. Parko teritorijoje buvo įrengtas karinio inžinerijos dalinio mokymų laukas ir artilerijos poligonas. Ant vaizdingo Neries kranto, 1857 m. Vilniaus karinio gubernatoriaus V. Nazimovo iniciatyva buvo įrengtas populiarus vasaros kurhauzas, kuriame vykdavo šokiai ir vaidinimai.
1920 m. Vingyje pradėti sodinti Stepono Batoro universiteto botanikos sodo sodinukai, buvo suformuotas gausus augalų parkas, dalis kurio veikia iki dabar. 1930 m. buvo pastatyti lenkų kariuomenės sandėliai ir įrengtas siaurasis geležinkelis. Sovietmečiu dalis jo buvo išardyta 1946 m., o likusi dalis palikta naudoti kaip vaikų geležinkelis.
Sovietmetis ir masiniai renginiai
Vingio parkas didžiausią populiarumą ir išplėtimą išgyveno sovietmečiu. 1965 m. Vingio parkas rekonstruotas, pritaikytas masiniams renginiams ir poilsiui. 1960 metais didžiojoje laukymėje vos per 11 mėnesių, slapukaujant nuo Maskvos priežiūros, buvo pastatyta Vingio parko estrada. Šioje estradoje nuolat rengiamos Dainų šventės, o Atgimimo metais čia vyko didžiausi Persitvarkymo Sąjūdžio mitingai.
Teritorija labiausiai žinoma kaip masinių tautos susirinkimų vieta. Svarbiausias istorinis renginys buvo 1988 metais rugpjūčio 23 dieną vykęs Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio surengtas mitingas Molotovo-Ribentropo pakto metinių minėjimo proga, pritraukęs apie 150 tūkst. žmonių.
Sąjūdžiui – 30 - LRT © 2018
Vingio parko lankytinos vietos ir veiklos
Vingio parkas šiandien yra viena mėgstamiausių vilniečių poilsio vietų, siūlanti įvairias pramogas ir kultūrinius renginius.
Gamta ir ekosistema
Vingio parkas išsiskiria savo gamtine įvairove ir kraštovaizdžio grožiu. Čia galima rasti plačius pievas, miškingas zonas bei gražiai sutvarkytus gėlynus. Pakrantės apaugusios gluosniais, juodalksniais, daug kur uosialapiais klevais. Vakarinėje parko dalyje, kitame upės krante matoma Plikakalnio atodanga. Atmintini gamtos paveldo objektai yra Vingio parko šaltinis ir liepų alėja. Svarbiausia gamtinė vertybė čia yra miškas - dauguma tai pušynas, vietomis auga eglių, beržų grupės. Miške vyrauja vieno ardo pušynas su gausiai sužėlusiu klevo ir liepos pomiškiu. Pavienių pušų amžius čia siekia 200 ir daugiau metų. Miškas tvarkomas remiantis atsakingos rekreacinės miškininkystės principais, nėra vykdomi jokie medienos derliaus nuėmimo darbai.
Didelei pamiškės augalų įvairovei įtaką daro pakraščio efektas (arba ekotonas), kai susitinka du skirtingi biotopai - miškas ir pieva. Tuomet drauge auga ir pievų augalai (paprastoji veronika, aitrusis vėdrynas, kiaulpienė), ir miško (paprastasis kiškiakopūstis, geltonžiedis šalmutis, miškinė notra). Įprasti pakrūmių gyventojai - baltažiedė ir dėmėtoji notrelės, krūminis builis, vaistinė česnakūnė, didžioji dilgėlė, ugniažolė. Augalų įvairovė leidžia vystytis ir įvairiems vabzdžiams, ypač drugiams, kurių vikšrai maitinasi tik tam tikrų rūšių augalų lapais. Krūmuose su dilgėlynais peri lakštingalos, žolėje - pieviniai kalviukai, kiauliukės. Prinokusių augalų sėklų laukia ne tik paukščiai, bet ir skruzdės, kurios, gabendamos sėklas į skruzdėlynus, pasėja augalus naujose vietose.
Vilniaus universiteto botanikos sodas
Vingio parko perlas - tai Vilniaus universiteto botanikos sodo skyrius. Ilgas tradicijas ir istoriją turintis sodas maloniai stebina savo turtinga augalų kolekcija. Botanikos sodo komanda renka ir augina daugiau kaip 1200 pavadinimų augalų iš visų pasaulio geografinių zonų. Augalų kolekcijos pradėtos kaupti nuo 1921 m., tačiau jau seniau jėzuitai čia augino turtingą vaistažolių kolekciją, kurios buvo naudojamos tuometinėje farmacijoje. Botanikos sodas atidarytas lankyti nuo gegužės 2 d. iki spalio 31 d.
Kultūros ir pramogų erdvės
Plačioje parko pievoje yra pastatyta masyvi estrada. Teritorijoje vyksta koncertai su gausiausiu lankytojų skaičiumi ir ryškiausiomis muzikos žvaigždėmis. 1997 metais roko grupė „Fojė“ čia surengė atsisveikinimo koncertą, kuriame susirinko 60 000 žiūrovų - tai iki šiol daugiausiai žiūrovų pritraukęs pasirodymas Lietuvoje. Vingio parke savo šou yra surengusios pasaulio žvaigždės - Lady Gaga, Andrea Bocelli, Elton John, Bjork, Sting, Robbie Williams ir kiti. Aikštė aplink estradą yra pamėgta poilsio ir laisvalaikio erdvė, kurioje nuolat gausu miestiečių. Čia veikia restoranas, maisto kioskai, pramogos vaikams.
Estrada buvo naudojama ne tik Dainų šventėms, bet ir žirgų konkūrams, Amatų dienoms bei modernizuotiems liaudies žaidimams. Vėlyvaisiais sovietmečio metais už estrados įsikurdavo iš Čekoslovakijos atvykęs lunaparkas, kuris būdavo labai populiarus tarp lankytojų.
Sporto ir aktyvaus laisvalaikio zonos
Teritorija pamėgta sportininkų. Ypač ryte čia galime pastebėti bėgančius, einančius ar joga užsiimančius vilniečius. 1954 metais parke buvo pastatytas „Darbo rezervų“ stadionas, dabar vadinamas stadionu „Vingis“. Pernai įvyko oficialus atnaujinto stadiono atidarymas - buvo renovuoti bėgimo takai, šuolių ir metimų sektoriai, kėdės tribūnose, administracinis pastatas, drabužinės, įrengti inžineriniai tinklai. Šalia Lietuvos olimpiniam sporto centrui priklausančio „Vingio“ lengvosios atletikos stadiono Vilniaus regbininkų iniciatyva įrengta šios sporto šakos aikštė, kurioje vyksta net tarptautinės rinktinių lygio varžybos.
Vingio parke yra įrengtos įvairios infrastruktūros: vaikų žaidimo aikštelės, sporto aikštynai, pėsčiųjų ir dviračių takai. Anapus Geležinio Vilko gatvės, šalia „Draugystės“ viešbučio stovi du daugiabučiai. Stabtelime prie įėjimo. Vytis papasakoja, kad sovietmečiu čia stovėjo bilietų kasos. Per kiekvieną šventę ar renginį vėliavų stulpus virš Vingio parko įėjimo papuošdavo vėliavos. Iš viso vėliavų stulpų buvo keturi, trys išlikę ir dabar, vieno nebėra.
Kariuomenės sandėliai ir vaikų geležinkelis
M. K. Čiurlionio gatve sovietmečiu driekėsi Mažasis vaikų geležinkelis. Jis buvo skirtas būsimų geležinkeliečių profesiniam orientavimui ir įgūdžių lavinimui, o kartu buvo ir pramoga vaikams. Geležinkelį valdė patys vaikai ar paaugliai - Vilniaus geležinkelininkų mokyklos auklėtiniai. Vaikai dirbo mašinistais, semaforininkais, budėtojais ir kt. Iki 1960 m. geležinkelis driekėsi kone per visą Vingio parką, tačiau nutarus per Vingio parką tiesti šiluminę trasą, vaikų geležinkelio nebeliko. Dabar buvusių bėgių vietoje eina patogus asfalto takas.
Kapinės ir memorialai
Rytinėje parko dalyje, ties tiltu į M. K. Čiurlionio gatvę yra karių kapinės. Pirmieji palaidojimai buvo atlikti 1799-1800 metais maro epidemijos metu. Vėliau čia daugiausia buvo laidojamos įvairios karo aukos - Pirmojo, Antrojo pasaulinio karo vokiečių aukos, lenkai, kovoję dėl Vilniaus. 1796 m. specialiai tam pastatytoje koplyčioje buvo palaidota pirmojo Vilniaus karinio gubernatoriaus Nikolajaus Repnino žmona. Sovietmečiu vokiečių kapinės buvo sulygintos su žeme, o jų vietoje įrengti atrakcionai. Šiuo metu kapinės atkurtos, o netoli vietos, kur kadaise buvo apžvalgos ratas, matyti „miegančio liūto“ paminklas - 1917 m. pastatytas Vokiečių imperijos karių atminimui. Sovietmečiu paminklas buvo užkastas po žeme.
Atrakcionai sovietmečiu
Sovietmečiu Vingio parke veikė atrakcionų miestelis. Pagrindinis atrakcionas, pasak Vyčio, buvo karuselė-centrifuga. Kitas prisimintas atrakcionas - apžvalgos ratas, stovėjęs ant kalno šlaito ties Nerimi. Jam pakilus aukštyn buvo galima apžvelgti didelę dalį Vilniaus, ypač Verslo trikampio biurų rajono dalį, kuri tada atrodė visai kitaip - buvo pramoninis rajonas, pilnas fabrikėlių ir lentpjūvių. Sūpynės buvo kaip laivelis, kuriose galėjai įsisupti ne tik 90 laipsnių kampu, bet ir virš viršutinio laikiklio. Pirmaisiais Nepriklausomybės metais atrakcionai dar veikė, tačiau vėliau čia buvo atkurtos kapinės. Dabar atrakcionų vietoje, kur kadaise vasaromis klegėjo vaikai - ramu.
Vingio parko įėjimai
Į Vingio parką galima patekti pro du pagrindinius įėjimus: iš M. K. Čiurlionio ir iš Birutės gatvės. Pagrindinis įėjimas sovietmečiu turėjo bilietų kasas, nors tvorų kaip dabar per koncertus niekas netverdavo, ir norint buvo galima mišku už 50-ies metrų įeiti. Dar vienas įėjimas atsirado jau vėliau, kai 1985 m. buvo pastatytas kabantis tiltas į Žvėryną, kuriam naudoti trosai, atlikę statant garsųjį Rygos kabantį tiltą.
