Statybos projekto vėlavimas retai apsiriboja vien nukelta objekto užbaigimo data. Nekilnojamojo turto vystytojui kiekviena papildoma diena gali reikšti didėjančias sąnaudas, atidėtas pardavimo ar nuomos pajamas, neįvykdytus įsipareigojimus pirkėjams, nuomininkams, investuotojams ar finansuotojams, o kai kuriais atvejais - ir riziką prarasti projektui skirtą finansavimą. Rangovo vėlavimas nėra vien techninis sutrikimas, tai pirmiausia sutartinė, finansinė ir strateginė projekto rizika, kurios valdymas prasideda dar derantis dėl rangos sutarties, o ne tuomet, kai galutinis darbų atlikimo terminas jau praleistas.
Nors statybos projektuose vėlavimą gali lemti įvairios priežastys, dalį jų užsakovas gali suvaldyti, o dėl kitų - iš anksto aiškiai paskirstyti riziką ir apsisaugoti nuo neigiamų vėlavimo pasekmių. Rangovui pradėjus atsilikinėti nuo darbų grafiko, užsakovas neretai tikisi, kad situacija dar bus ištaisyta be papildomų priemonių. Tačiau bendro pobūdžio pažadai „dėti daugiau pastangų“, „didinti tempus“ ar „pasivyti grafiką“ savaime neparodo, ar rangovas iš tiesų turi galimybių pašalinti atsilikimą. Jeigu sutartyje nustatytas tik galutinis darbų atlikimo terminas, tačiau nėra aiškių tarpinių etapų, užsakovui tampa sudėtinga laiku konstatuoti pažeidimą ir pareikalauti konkrečių taisomųjų veiksmų, t. y. turėti realias vėlavimo prevencijos priemones.
Ne mažiau svarbu aiškiai nustatyti, kada ir už kokius pažeidimus pradedami skaičiuoti delspinigiai. Sutartyje taip pat turėtų būti įtvirtinta rangovo pareiga pateikti detalų darbų grafiką, jį reguliariai atnaujinti ir nedelsiant informuoti apie aplinkybes, galinčias turėti įtakos terminams. Svarbu numatyti, kad atnaujinto grafiko pateikimas savaime nereiškia užsakovo sutikimo pratęsti sutartinius terminus. Galiausiai sutartis turi suteikti užsakovui ne tik teisę reikšti pretenzijas, bet ir realias galimybes apsaugoti projektą. Priešingu atveju užsakovas gali matyti, kad projektas akivaizdžiai juda ne pagal planą, tačiau jo sutartinės priemonės pradeda veikti tik tada, kai jau praleistas galutinis objekto užbaigimo terminas.
Praktikoje statybvietės pasitarimuose dažnai atvirai aptariama, kad rangovas atsilieka nuo darbų grafiko, jam žodžiu reiškiamos pretenzijos, prašoma spartinti darbus ar skirti daugiau darbuotojų. Toks neformalus bendravimas gali sudaryti įspūdį, kad problema yra valdoma, tačiau kilus ginčui tampa reikšminga tai, ką galima pagrįsti dokumentais ir kitais įrodymais. Iš techninės dokumentacijos turėtų būti įmanoma nustatyti, kokie darbai pagal grafiką turėjo būti atlikti konkrečiu metu, kokia buvo faktinė jų būklė, kada atsilikimas atsirado ir kaip jis keitėsi. Svarbu rinkti ne tik rangovo atsakomybę pagrindžiančius, bet ir paties užsakovo tinkamą elgesį patvirtinančius įrodymus. Turimais dokumentais turi būti įmanoma parodyti, kad užsakovas laiku perdavė statybvietę, pateikė projektinę dokumentaciją, priėmė būtinus sprendimus, atsakė į rangovo paklausimus ir vykdė mokėjimo pareigas.
Praktikoje užsakovas neretai sutinka pasirašyti rangovo pateiktą aktą, net kai akte fiksuojami darbai dar nėra pilnai ar tinkamai atlikti. Darbų perdavimo - priėmimo aktas nėra vien formalus dokumentas, reikalingas sąskaitai išrašyti. Jis patvirtina, kokie darbai buvo perduoti, kokios apimties darbus užsakovas priėmė ir kokių pastabų jų priėmimo metu turėjo. Jeigu akte be išlygų patvirtinama, kad darbai atlikti tinkamai ir laiku, vėliau užsakovui gali būti gerokai sunkiau įrodinėti priešingai. Gana dažnai užsakovai ilgą laiką neskaičiuoja delspinigių ir nesiima kitų sutartyje įtvirtintų priemonių, nes nenori dar labiau komplikuoti santykių su rangovu.
Delspinigių skaičiavimas yra ne tik būsimo piniginio reikalavimo parengimas. Reguliariai fiksuodamas jų dydį ir informuodamas apie tai rangovą, užsakovas aiškiai parodo, kad termino pažeidimą laiko reikšmingu, su termino pratęsimu nesutinka ir savo teisių neatsisako. Be to, delspinigių ir kitų reikalavimų negalima kaupti neribotą laiką. Reikia įvertinti sutartyje nustatytą jų skaičiavimo tvarką, maksimalų dydį, ieškinio senaties terminus ir pareigą apie reikalavimą pranešti tam tikra forma. Vien fakto, kad darbai nebaigti laiku, ne visada pakanka visą atsakomybę priskirti rangovui. Ypač atsargiai reikėtų vertinti bendras formuluotes, pagal kurias terminas pratęsiamas dėl bet kokių „nuo rangovo nepriklausančių aplinkybių“.
Pirmasis užsakovo veiksmas turėtų būti oficialus rašytinis pranešimas. Kartu užsakovas turi pradėti sistemingai rinkti įrodymus. Reikšmingi gali būti statybvietės pasitarimų protokolai, techninio prižiūrėtojo įrašai, nuotraukos, darbų žurnalai, darbuotojų ir technikos skaičiaus fiksavimas, rangovo pateikti grafikai, susirašinėjimas su projektuotojais ir tiekėjais. Delspinigiai yra tik viena vėlavimo pasekmių dalis. Nuostolius reikėtų pradėti dokumentuoti nuo pirmųjų vėlavimo požymių. Be to, užsakovas turi pareigą elgtis protingai ir neleisti nuostoliams nevaldomai didėti. Būtina nustatyti momentą, nuo kurio tolesnis laukimas kainuoja daugiau nei sutarties nutraukimas. Civilinis kodeksas taip pat suteikia užsakovui reikšmingą prevencinę teisę: jeigu rangovas nepradeda laiku vykdyti sutarties arba darbus atlieka taip lėtai, kad jų užbaigimas laiku tampa aiškiai neįmanomas, užsakovas gali atsisakyti sutarties ir reikalauti atlyginti nuostolius. Netinkamai nutraukęs sutartį užsakovas pats gali būti pripažintas ją pažeidusia šalimi. Tokiu atveju rangovas gali reikalauti apmokėti atliktus darbus, atlyginti nuostolius.
Bankui gali būti svarbus ne tik galutinis projekto terminas, bet ir finansinių rodiklių, išankstinių pardavimų ar nuomos įsipareigojimų vykdymas. Todėl finansuotojas neturėtų apie problemą sužinoti tik tada, kai terminas jau praleistas. Kartu būtina kaupti įrodymus, patvirtinančius, kad projektas vėlavo dėl rangovo, o užsakovas ėmėsi visų protingų priemonių padariniams sumažinti. Galiausiai būtina finansinė apsauga. Net gerai parengtas reikalavimas nepadės, jeigu rangovas neturi turto, o garantija pasibaigė. Vėlavimas yra neišvengiama daugelio statybos projektų rizika. Gera rangos sutartis pati savaime neužbaigs statybų laiku.
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) areštinės kameroje 2024 metų rugsėjo mėnesį mirė dėl viešosios tvarkos pažeidimo laikinai sulaikytas 29 metų vyras iš Aukštaitijos. Atliekant tyrimą dėl sulaikytojo mirties aplinkybių buvo nustatyta, kad jam sustojo širdis pavartojus narkotinės medžiagos - karfentanilio. Kilo įtarimų, kad kvaišalų jam davė toje pačioje areštinės kameroje buvęs taip pat laikinai sulaikytas Visagino gyventojas A.K. Pastarasis į areštinę pateko dėl smurto artimoje aplinkoje. Atlikus tyrimą, A.K. buvo kaltinamas ir dėl dar vieno narkotinių medžiagų platinimo epizodo. Nustatyta, kad kaltinamasis 2024 metų vasarį į Vilnių nugabeno ir sutartoje vietoje sugyventinei J. L. paliko didelį kiekį karfentanilio, kurį vėliau ši moteris pasiėmė ir buvo sulaikyta policijos pareigūnų. Minėta 42 metų vilnietė kartu su A.K. sėdo į teisiamųjų suolą ir buvo teisiama dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis neturint tikslo jų platinti. Kadangi per kratą A.K. namuose policijos pareigūnai rado dar minėtos narkotinės medžiagos, jam buvo pateikti kaltinimai ir dėl disponavimo kvaišalais neturint tikslo jų platinti. Baudžiamąją bylą išnagrinėję Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai kovo 31 d. paskelbė apkaltinamąjį nuosprendį abiem kaltinamiesiems. Teismas subendrinęs A.K. skyrė 11 metų laisvės atėmimo bausmę. J.L. skirta 2,5 tūkst. eurų bauda. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcija, asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.
Kėdainiai. Ilgametę daržininkystės patirtį turintys šiltnamininkai, nuo seno auginantys agurkus, pomidorus ir kitas tradicines daržoves, šįmet laukuose subrandino eksperimentinį arbūzų derlių. Arbūzų kelias vidurio Lietuvoje nuo sėklų subėrimo į žemę iki pirkėjo - maždaug keturi mėnesiai. „Kadangi arbūzų auginimo ėmėmėsi sudėtingu karantininiu laikotarpiu, tai kaip juos auginti, subtilybių sėmėmės iš straipsnių bei kolegų rekomendacijų. Buvo noro nuvykti pas augintojus, patiems pamatyti, kaip jie auga, bet karantinas to padaryti neleido. Pirmiausia auginome daigelius. Maždaug 15 tūkst. daigelių pradėjome sėti šiltnamiuose balandžio 19 dieną. O pirmus daigus suskubome sodinti gegužės 25 dieną. Va, čia ir buvo mūsų klaida. Antrasis sodinimas vyko birželio 10-15 dienomis. Tai pamatėme, kad vėliau pasodinti daigai augo stipresni, tvirtesni ir greičiau. Jau supratome, kad arbūzo daigui reikia ne žemesnės negu 10 laipsnių dirvos temperatūros. Vadinasi, nėra kur skubėti“, - arbūzų auginimo ypatumais dalijosi UAB „Agrošiltnamiai“ agronomas Jonas Valevičius.
Šiųmetė vasara daržininkams negailėjo išbandymų. Po šalto ir lietingo pavasario augalai suvargo ir buvo akivaizdu, kad prigijo kiek daugiau negu pusė daigų. Jonas Valevičius sako, kad arbūzas sunokęs, kai ant jo yra geltona dėmelė, o vaisių pastuksenus girdisi duslus garsas. „Kai pasodinome lauke daigus, vis stebėjome, kaip jie auga. Sunerimome pamatę, kad juos aplankė stirnos, bet jos daigus tik išrovė. Matyt, žvėrims nepatiko arbūzų daigų skonis. Vėliau laukė išbandymas - vasaros kaitra. Buvome nutarę arbūzus auginti natūraliai, tai juos tik laistėme, nepurškėme jokia chemija. O nepurškiant piktžolės augo tarsi ant mielių. Rankomis ravėti arbūzų lauką teko bent tris kartus“, - sakė J. Valevičius.
Jo prižiūrimi arbūzų daigai vidutiniškai užaugino po tris vaisius, kai kurie net keturis. Rankų arbūzams taip pat reikia ir dabar, nes jie sunoko ir atėjo metas vaisius nuskinti. „Mes pasirinkome auginti prancūzišką veislę Livija, kuri labiausiai tinkama mūsų klimato sąlygoms. Vaisiai užauga maždaug 3-5 kilogramų. Manome, kad toks dydis labai tinkamas vienai šeimynai: supjaustai, suvalgai ir nelieka. Taip net prisidedame prie kovos su maisto švaistymu, nes paprastai didelio arbūzo vienas šeimos ūkis per kartą neįveikia, o pastovėjęs jis ne toks ir gardus. Mūsų arbūzai saldūs, traškūs, tiesiog tirpsta burnoje“, - sakė UAB „Agrošiltnamiai“ direktorius Paulius Andriejavas.
Arbūzai užaugo per 4 mėnesius. Pasak daržininkų, šis arbūzų auginimo eksperimentas jiems pasiteisino. „Arbūzams grėsmė būna miltligė, bet mus ji šįmet aplenkė. Mes arbūzus auginome lauke, kuriame pernai augo kopūstai. Kai kopūstus nuėmėme, lauką patręšėme organinėmis trąšomis, daugiau jokių trąšų nenaudojome“, - sakė J. Valevičius. Ar arbūzus bendrovė augins ir kitąmet, priklausys nuo pirkėjų. „Auginimo rezultatas mūsų nenuvylė. Pabandėme, mokėmės iš savo klaidų. O ar pirkėjams reikia lietuviškų arbūzų, netrukus pamatysime. Jei taip, tai kitąmet bus tikrai didesni plotai negu šiųmetis pustrečio hektaro“, - sakė P. Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras šiandien kreipėsi į teismą, prašydamas taikyti griežčiausią kardomąją priemonę - suėmimą, 49 metų Visagino gyventojui, kaltinamam nužudymu dėl neatsargumo ir psichotropinių medžiagų platinimu. Aiškinantis sulaikytojo mirties aplinkybes buvo nustatyta, kad jis mirė, manoma, apsinuodijęs psichotropine medžiaga - karfentaniliu. Lapkričio 7 dieną prokuroras A. Navickas kreipėsi į Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus, prašydamas įtariamajam skirti suėmimą maksimaliam 3 mėnesių laikotarpiui.
Taigi, vienu metu tarp daugelio skirtingų kontekstų - statybų rizika ir žemės ūkio eksperimentai - slypi svarbi pamoka: valdyti rizikas reikia pradėti anksčiau, konkrečiai ir dokumentuotai. Tinkama sutartinė bazė, aiškūs grafikai ir įrodymais pagrįsta komunikacija padeda užtikrinti planuojamą rezultatą tiek statyboje, tiek žemės ūkyje.
- Aiškus terminų nustatymas ir tarpinių etapų įtvirtinimas sutartyje.
- Detalus darbų grafikas ir jo nuolatinis atnaujinimas.
- Formalūs rašytiniai pranešimai, įrodymų rinkimas ir dokumentavimas.
- Delspinigių apskaita ir proaktyvus teisinių priemonių taikymas.
- Rizikos valdymas finansuotojams ir užsakovams - prevencija ir apsauga.
tags: #vinas #visaginietis #taip #norejo #arbuzu