Ranginio vertinimo metodas

Ranginis vertinimo metodas yra dažnai naudojamas duomenų grupavimo būdas, leidžiantis suskirstyti atsakymus ar duomenis tam tikra tvarka, pavyzdžiui, nuo geriausio iki blogiausio varianto. Šis metodas ypač aktualus atliekant sociologinius ir edukologinius tyrimus, kur reikia interpretuoti reiškinius atsižvelgiant į tiriamųjų žmonių suteikiamas prasmes.

Tyrimo metodologijos ir duomenų analizės integravimas

Anot Mason (1996), metodų integracija leidžia pažvelgti į problemą įvairiais aspektais: kokybiniais metodais siekiama pažvelgti į gylį, o kiekybiniais metodais - į plotį. Svarbu paminėti, jog kokybiniai ir kiekybiniai duomenys reikalauja skirtingos analizės ir apibendrinimo. Todėl pabrėžiama, jog kokybinė analizė - tai interpretacinis duomenų paaiškinimas, suteikiantis informaciją apie kokio nors loginio vieneto struktūrą.

Kiekybinis tyrimas

Kiekybine paradigma grįstas tyrimas paprastai disponuoja žymiai svaresniais tyrimo reprezentatyvumo, validumo ir objektyvumo argumentais. Kiekybiniam tyrimui būdingas siekis ieškoti teorinio reiškinio požymių, gaunant įvairius dydžius, kurie gali būti matuojami (Paulauskaitė, 1996). Šis tyrimo metodas tinkamas ryšiams ir temoms patikrinti populiacijoje (Gall et al., 1996). Tačiau paminėtinas toks esminis komentuojamos paradigmos trūkumas, kaip tyrimo selektyvumas ir uždarumas.

Iš esmės tai reiškia, jog kiekybinio tyrimo metu empirinėje realybėje ieškoma faktų, kurie patvirtintų (arba paneigtų) jau preliminariai suformuluotą teorinę poziciją (Čaparnis, 2000). Jei koks nors nagrinėjamos realybės aspektas teorijoje ir jos pagrindu parengtame tyrimo instrumente neatsispindėjo, tai galimybė tą aspektą aptikti yra prarandama. Vaizdžiai tariant, kiekybinis tyrimas potencialiai apriboja probleminį lauką.

Kokybinis tyrimas

Interpretacinis tyrimas pabrėžia tyrėjo siekį interpretuoti reiškinius tomis prasmėmis, kurias jiems suteikia tiriami žmonės (Gall et al., 1996). Atvirumo principas sudaro galimybę į tyrimo objektą žiūrėti visybiškai ir teoriškai minimaliai tėra užsiangažavusios realybės (Čaparnis, 2000).

Kokybiniam tyrimui yra būdingas tyrėjo vaidmuo, jo kritinis mąstymas, analizė, paaiškinimas, kadangi tai yra sukonstruota socialinė realybė. Duomenis renkant, kokybiniuose tyrimuose paprastai naudojami stebėjimo, pokalbio, dokumentų rinkimo ir analizės metodai. Tačiau jų taikymo metodologija šiek tiek kitokia nei kiekybiniuose tyrimuose.

Apklausos metodas

Apklausos metodas yra vienas populiariausių sociologinės informacijos rinkimo metodų, kuriuo nesiekiama rasti naujų, mokslui nežinomų išvadų. Apklausa dažnai taikoma, kai tiriamas reiškinys yra susijęs su žmonių nuostatomis, poreikiais, interesais, motyvacija ir pan. Socialiniuose moksluose apklausa taikoma kaip instrumentas informacijai iš respondentų surinkti iš anksto apgalvotais klausimais.

Įprastinis kiekybinės apklausos požymis - iš anksto apgalvotas ir parengtas tyrimo instrumentas (anketa), kuri padeda susisteminti iš respondentų gaunamą informaciją. Kiekybine apklausa nesiekiama rasti mokslui nežinomų tiesų, greičiau tik patvirtinti arba paneigti teorines nuostatas ar praktikoje kilusias įžvalgas.

Anketavimas: populiarus kiekybinio tyrimo metodas

Anketavimas (anketinė apklausa) yra vienas iš populiariausių kiekybinio tyrimo metodų. Tai duomenų rinkimo būdas, kai respondentai savarankiškai, pagal nurodytas pildymo taisykles, atsakinėja į tyrėjo pateiktus klausimus (raštu arba žodžiu), kurių tikslas yra surinkti tam tikras žinias apie tiriamą reiškinį. Anketavimo procedūra atliekama naudojant anketas.

Anketa - tai tam tikra forma, logine ir nuoseklia tvarka išdėstyti klausimai, naudojami informacijai surinkti. Neabejotinas anketų privalumas yra tai, kad informacijai surinkti reikia mažiau laiko ir anketavimas yra pigesnis nei interviu, o anketos patikimumą galima įvertinti matematiniais-statistiniais metodais. Dažniausiai anketa pateikiama taip, kad respondentai patys (raštu) atsako į tyrėjo pateiktus anketos klausimus, jiems pateikiama anketos pildymo instrukcija ir paliekama galimybė prireikus pasikonsultuoti su apklausos organizatoriais.

Anketinė apklausa gali būti grupinė ir individuali. Grupinę apklausą galima vykdyti respondentų darbo, mokymosi ar kitoje vietoje. Anketavimas leidžia tiksliai palyginti respondentų atsakymus, žinoma, tik tuo atveju, kai jis vykdomas ne individualiai, tai yra ne su vienu respondentu.

Anketos sudarymo principai ir reikalavimai klausimams

Anketa sudaroma remiantis teorinėmis žiniomis, tiriamojo darbo patirtimi ir kitais metodais sukaupta medžiaga. Svarbi anketos apimtis - klausiamojo neturi varginti pernelyg didelis anketos klausimų skaičius. Tinkamai sudaryta anketa turi skatinti respondento norą bendradarbiauti, kuo teisingiau atsakinėti. Anketos klausimų tikslas yra pažinti tiriamą situaciją ar reiškinį, gauti išsamią ir patikimą informaciją. Atsižvelgiant į tyrimo tikslą, anketoje rekomenduojama pateikti vidutiniškai apie 30 klausimų. Svarbu, kad būtų pasiektas tyrimo tikslas ir nebūtų itin nuvargintas apklausiamasis.

Anketą sudarantiems klausimams taip pat keliami reikalavimai:

• Hipotetinis patikrinimas: Anketos klausimai turi būti suformuluoti taip, kad atlikus anketinę apklausą ir gavus jos atsakymus, galima būtų patikrinti iškeltą hipotezę.
• Beasmeniai klausimai: Pastebėtina, kad anketose rezultatyvesni būna beasmeniai klausimai.
• Aiškumas ir suprantamumas: Naudoti aiškias ir lengvai suprantamas, nedviprasmiškas sąvokas: tai, apie ką klausiate Jūs turi būti aišku ir tam, kuris skaito ar girdi klausimą.
• Vienareikšmiškumas: Negalima pateikti dvigubų klausimų.
• Klausimų tvarka: Klausimai anketoje turėtų eiti nuo paprastesnių prie sudėtingesnių.

Klausimų tipai

• Kontroliniai klausimai: skirti išsiaiškinti respondentų atsakymų pastovumą ir neprieštaringumą. Reikia naudoti kontrolinius klausimus - tą patį klausimą pateikti du kartus, tik kitaip jį suformulavus ir įterpus kitoje vietoje.
• Kontaktiniai klausimai: padeda užmegzti ryšį su respondentu, teigiamai jo motyvacijai anketavimo atžvilgiu gauti.
• Turinio klausimai: pateikiami apie žinias, nuostatas, motyvus.
• Atviri klausimai: neturi galimų atsakymų variantų, atsakymą turi parašyti pats apklausiamasis.
• Uždari klausimai: yra tokie, kuriuose pateikiami visi galimi atsakymų į klausimą variantai.
• Mišrūs klausimai: kai pateikiamas galimų atsakymų sąrašas, be to, respondentas šį sąrašą gali papildyti savo atsakymo variantu.
• Tiesioginiai klausimai: yra labai konkretūs. Jie naudojami, kai reikia sužinoti iš respondento duomenis, kurie psichologiškai yra neutralūs ir apklausiamojo atžvilgiu teigiami.
• Netiesioginiai klausimai: naudojami, kai tikimasi, kad atsakymai nebus pakankamai patikimi, nes jie reikalauja iš respondento kritiško savęs vertinimo.
• Tikslinamieji klausimai: skirti jau žinomiems faktams sutikrinimui ir paprastai yra užduodami vidaus audito pabaigoje.
• Vertinamieji klausimai: klausimai, kuriais siekiama gauti papildomos, paprastai techninės informacijos ir tuo būdu išplėsti vidaus auditoriaus žinias apie specifinius procesus.

Klausimų skirstymas pagal atsakymų pasirinkimo variantus

• Dichotominiai klausimai: tai dvigubo pasirinkimo klausimai. Čia galimi atsakymų variantai tik du: „taip“ arba „ne“.
• Multichotominiai klausimai: tokie, kur apklausiamojo prašoma pasirinkti atsakymą iš daugiau nei dviejų variantų.
• Laipsniuoti atsakymų klausimai: tokie, kuriuose pasirenkami atsakymai sudėlioti taip, kad leistų atskleisti atsakymo įtampą.

Duomenų grupavimas ir skalės

Visus anketavimo būdu gautus duomenis reikia atitinkamai sugrupuoti. Tam tikslui yra naudojamos įvairios skalės.

Skalės tipai

• Nominalioji skalė: tai objektyvus duomenų apie respondentą nustatymas. Pavyzdžiui, nustatoma lytis, amžius, išsilavinimas, darbo pobūdis, specialybė, šeimyninė padėtis ir kiti kokybiniai rodikliai.
• Ranginė skalė: yra bene dažniausiai naudojamas duomenų grupavimo būdas. Šia tvarka (arba nuo geriausio iki blogiausio varianto). Ranginę skalę galima suskirstyti į tris tipus:
  • Atsakymų skalę
  • Skaitmeninę skalę
  • Atsakymų variantų įvertinimą nuo svarbiausio iki mažiausiai svarbaus.

Atsakymų skalė (Likerto skalė)

Atsakymų skalėje atsakymai pateikiami nuo „dažnai“ iki „niekada“. Dažniausiai ši skalė žinoma Likerto skalės vardu. Jos esmė ta, kad surašomi teiginiai ir respondento prašoma kiekvienam teiginiui pasirinkti po vieną atsakymo variantą. Atsakymų variantai dažniausiai naudojami tokie: visiškai sutinku (5), sutinku (4), neturiu nuomonės (3), nesutinku (2), visiškai nesutinku (1).

Skaitmeninė skalė

Skaitmeninė išraiška, pavyzdžiui, amžiaus grupės, išsilavinimas ir pan. Atsakymų kategorijos sugrupuojamos ir atsakymai pateikiami „nuo ir iki“ forma.

Reprezentatyvumas atliekant anketavimą

Atliekant anketavimą, svarbu, kad būtų atsižvelgiama į tyrimo reprezentatyvumą. Tyrimo reprezentatyvumas - būdingas nagrinėjamos generalinės visumos (aibės) atspindys atrinktuose objektuose. Reprezentatyvumo rodiklio reikia tyrimams todėl, kad dažnai neįmanoma tirti visumos.

Respondentų atrankos metodas, kuris pagrįstas tikimybės teorija, gali duoti reprezentatyvius statistinius duomenis. Jo esmė ta, kad visų tiriamųjų galimybės patekti į atranką yra vienodos. Apklausos dažniausiai vykdomos, siekiant gauti reprezentatyvios informacijos apie tiriamas tikslines grupes, o taip pat norint atrasti ryšius tarp skirtingų tyrimo parametrų. Apklausos patikimumui didelę reikšmę turi tinkamai pasirinkta tyrimo imtis ir respondentų atrankos būdas.

Beveik visi kiekybiniai socialiniai tyrimai yra atrankiniai, todėl labai svarbu, kaip yra suformuluojama tyrimo imtis, atspindinti visumos dalį. Imtis leidžia, remiantis dalies objektų ištyrimu, spręsti apie objektų visumos savybes, ryšius ir požymius. Jei tiriama grupė ar tiriami objektai yra atrinkti klaidingai arba tendencingai, tai galimybė patikimai ir teisingai spręsti apie visumą yra iš esmės apribojama.

Patarimai kuriant apklausos anketą

Prieš sudarant apklausos anketą reikia gerai pagalvoti, kokius duomenis norima surinkti ir kaip tuos duomenis bus analizuojama. Visai ne pro šalį būtų iš anksto susidaryti sąrašą grafikų, kuriuos norėsite nupiešti ir nuspręsti, kokias regresijas skaičiuosite. Anketa žymiai sutrumpės, kai tikrai žinosite, kokių tiksliai duomenų reikia, o ir klausimai bus žymiai tikslesni.

• Kuo trumpesnė anketa - tuo geriau.
• Tiksliai apibrėžkite savo tiriamųjų populiaciją, nes nuo to priklausys ir jūsų klausimai.
• Klausimai turi būti trumpi ir aiškūs.
• Klausimai turi būti objektyvūs.
• Geriausia prieš paleidžiant apklausą ją patestuoti su keliais žmonėmis. Reikėtų jų paklausti, kaip jie suprato klausimus, ar jiems nekilo neaiškumų.
• Reikėtų vengti atvirų klausimų, nes juos sunku analizuoti.
• Internete reikėtų vengti didelių klausimų blokų, kur prašoma nuo 1 iki 10 sužymėti savo vertinimus daugeliu kriterijų.
• Jeigu vertinimo skalė susideda iš nelyginio skaičiaus kategorijų, tingus respondentas žymiai lengviau pasirinks neutralią vidurinę reikšmę. Jei būtinai norima, kad respondentas pagalvotų geriau ir išreikštų savo (kad ir silpną) preferenciją, reikia prašyti rinktis iš lyginio skaičiaus kategorijų.
• Ar leisti rinktis kategoriją „kita“ paliekant vietos įrašyti savo variantą? Dažniausiai taip, bet reikia palikti vietos tik vienam ar dviem žodžiams, kad nebūtų daug vietos plėstis. Apklausos testavimo metu reikia stebėti, ar daug kas renkasi variantą „kita“ ir pagal tai pakoreguoti atsakymų variantus.
• Analizuojant apklausos duomenis reikia atkreipti dėmesį į atsakymų pasiskirstymą. Jei visi respondentų atsakymai yra beveik vienodi, iš apklausos gausite nedaug informacijos.
• Apklausos pradžioje nedėkite demografinių klausimų (amžius, lytis, pajamos ir t.t.), nes respondentui tai nuobodu.