Keliuose įvyksta įvairių eismo nelaimių, tačiau ypač skaudžios yra tos, kuriose dalyvauja sunkiosios transporto priemonės, pavyzdžiui, vilkikai, ir kuriose žūsta žmonės. Tokie įvykiai neišvengiamai sukelia rimtas teisines pasekmes vilkikų vairuotojams. Šiame straipsnyje aptariamos teisinės atsakomybės niuansai, remiantis Lietuvos ir užsienio teismų praktika.
Eismo įvykiai, susiję su vilkikais ir jų pasekmės
Incidentai Lietuvos keliuose
Lietuvos keliuose užregistruota ne viena avarija, kurioje dalyvavo vilkikai ir kuri baigėsi tragiškai. Vienas iš tokių įvykių nutiko Molėtų plente, apie 20 km nuo Vilniaus, kur susidūrė vilkikas „Scania“ ir visureigis „Land Rover Defender“. Po susidūrimo vilkikas nulėkė nuo kelio, o priekaba nuvirto ir užtvėrė eismą. Ant kelio išvirto krovinys - maišai su kieto kuro granulėmis. Vilkiko vairuotojas, Baltarusijos pilietis, pasakojo, kad avarija įvyko, kai jo priekaba ėmė slysti ir sunkvežimis tapo nevaldomas. Vairuotojas pastebėjo, kad Vilniaus link važiuojantis visureigis išvažiavo į priešingą eismo juostą. Pasak liudytojų, lengvoji mašina mažiausiai vieną kartą apsisuko ir trenkėsi į priekabą. „Land Rover Defender“ vairuotojas pats išsiropštė iš sudaužytos mašinos ir buvo nuvežtas į ligoninę, jį išgelbėjo saugos diržas ir oro pagalvė. Deja, keleivį ištraukė ugniagesiai, tačiau medikai konstatavo, kad vyras mirė. Eismas Molėtų plente buvo sustabdytas.
Kelmės rajone susidūrė lengvasis automobilis ir vilkikas, sužeisti 3 žmonės. Panevėžio rajone pilietiškas vairuotojas greitkelyje pastebėjo įtartinai manevruojantį vilkiką, keletą kartų pavojingai išvažiavusį į priešpriešinio eismo juostą ir vos nenuvažiavusį į griovį. Operatyviai į nurodytą vietą atvykę pareigūnai sustabdė vilkiką. Vairuotojui buvo nustatytas sunkus 3,58 promilės girtumas. Jis neturėjo jokių dokumentų ir vėliau komisariate ėmė grasinti pareigūnams. Vilkikas buvo nuvairuotas į saugojimo aikštelę, o vairuotojo laukia baudžiamoji byla, teisės vairuoti atėmimas ir piniginė bauda. Teismas greičiausiai grąžins vilkiką teisėtam savininkui - įmonei, o iš vairuotojo bus priteista jo vertę atitinkanti pinigų suma.
Kitas tragiškas įvykis užfiksuotas Panevėžio rajone. Gegužės 6 d. apie 14 val. 10 min. Panevėžyje, Pramonės ir Lėkiškio gatvių sankryžoje, automobilis „Nissan Almera Tino“, kurį vairavo 1958 m. gimęs asmuo, pateko į eismo įvykį. Vairuotojas buvo sužalotas ir nuvežtas į ligoninę, tačiau tą pačią dieną apie 15 val. 15 min. mirė. Dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalį. Šis straipsnis apima kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimą, dėl kurio žūsta žmogus.
2016 m. gruodžio 4 d. kelyje Panevėžys-Pasvalys-Ryga, 20-ajame kilometre, įvyko skaudi avarija, kurioje dalyvavo vilkikas „Scania“ su puspriekabe, vairuojamas 38 metų Lenkijos piliečio Krzysztofo Mareko Jakubowskio. Vairuotojas atsitrenkė į priekyje pristabdžiusį ir besiruošiantį sukti į kairę automobilį. Abu automobiliai išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su autobusu bei dar vienu automobiliu. Avarijoje žuvo abiejų lengvųjų automobilių vairuotojai, sužalota viena automobilio ir septyni autobuso keleiviai. K.M. Jakubowskis prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo, gailėjosi ir iš dalies atlygino neturtinę žalą. Teismas jam skyrė dvejų metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant vieniems metams ir šešiems mėnesiams. Taip pat iš civilinio atsakovo - Lenkijos draudimo bendrovės PZU, atstovaujamos AB „Lietuvos draudimas“, ir prekybos-paslaugų firmos „Uslugowo-Handlowa“ priteistos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiesiems.
Mirtina avarija Kauno rajone su estų dalyvavimu įvyko, kai prie vairo užsnūdęs jaunas estas. Jo automobilis išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir kliudė vilkiką. Šis ėmė slysti ir rėžėsi į automobilvežį. Jo vairuotojas žuvo vietoje. Dar trys avarijos dalyviai patyrė sunkius sužalojimus - jie išvežti į ligoninę.
Teisinė atsakomybė ir kvalifikavimas
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnis numato atsakomybę už kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimą. Šio straipsnio 5 dalis taikoma, kai dėl šių pažeidimų žūsta žmogus. Ilgą laiką visos avarijos, net ir mirtinos, buvo laikomos neatsargiais nusikaltimais ir traktuojamos kaip neatsargus gyvybės atėmimas, kuris nėra nužudymas.
Tačiau teismų praktikoje atsirado išimčių, kai vairuotojas, važiuodamas visiškai girtas, ypač stipriai viršydamas greitį, ciniškai ir nesilaikydamas jokios tvarkos, gali būti laikomas nužudymu, o eismo įvykio metu žuvę žmonės - nužudytaisiais. Pirmas toks atvejis buvo Utenoje, kai tris žmones avarijoje pražudęs neblaivus Utenos rajono gyventojas Mantas Šironas buvo pripažintas kaltu dėl nužudymo ir nuteistas 14 metų laisvės atėmimo bausme. Jis vairavo transporto priemonę ne tik būdamas neblaivus, bet ir didesniu nei 100 km/val. greičiu, bėgo nuo policijos pareigūnų, ne kartą kirto sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui. Tokiu būdu jis padarė ne vieną, bet visą eilę Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimų.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) išnagrinėjo bylą, kurioje V. S. nuteistas už avariją, kurios metu žuvo penki žmonės. Apeliacinis teismas padidino jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę nuo ketverių iki penkerių metų ir panaikino bausmės vykdymo atidėjimą, konstatavęs, kad nuteistojo veika sukėlė sunkius padarinius - penkių žmonių žūtį. LAT teisėjų kolegija atmetė nuteistojo V. S. gynėjo advokato kasacinį skundą, palikdama galioti apeliacinės instancijos teismo sprendimą.
Faktoriai, turintys įtakos teisinei pozicijai
Nėra universalios taisyklės, kaip vairuotojas gali pagerinti savo poziciją tokioje byloje, tačiau labai svarbūs yra du aspektai: techninės detalės ir kaltinamojo pasakojimas. Teisiškai situacija turi labai daug mažų detalių - stabdymo kelias, automobilio apgadinimai, padangų būsena, valytuvai, matomumas ir panašiai. Šios techninio pobūdžio detalės gali papildyti vairuotojo pasakojimą, bet gali ir akivaizdžiai prieštarauti. Parodymai turi sutapti su kitų žmonių ar liudininkų pasakojimu ir neturi būti išgalvoti ar pritraukti prie situacijos, jei norima išvengti atsakomybės arba ją palengvinti.
Užsienio teismų praktika
Panaši praktika, kai asmenys, pažeidę KET ir dėl to žuvus žmogui, pripažįstami kaltais dėl nužudymo, yra nauja ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos valstybėse. Pavyzdžiui, Vokietijoje, Hamburgo mieste, Lietuvos pilietis, pagrobęs taksi automobilį ir lėkdamas 140 km/val. greičiu atsitrenkė į kitą automobilį. Žuvo tame automobilyje buvęs asmuo, o dar du žmonės buvo sužaloti. Šis Lietuvos pilietis buvo nuteistas laisvės atėmimu iki gyvos galvos, ir, kiek teko domėtis, tai buvo pirmas toks atvejis Hamburge.