Kelių eismo taisyklių (KET) komentaras

Kelių eismo taisyklės nuolat kinta ir tobulėja, siekiant užtikrinti didesnį saugumą keliuose. Šiame straipsnyje apžvelgiamos KET naujovės, diskutuoja apie baudos griežtinimą vairuotojams ir aptariami naujausi reikalavimai elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams. Diskusijoje dalyvavo automobilių rinkos apžvalgininkas Vitoldas Milius.

Baudų griežtinimas už kelių eismo taisyklių pažeidimus

Seimo narys Karolis Neimantas siūlo 50 proc. padidinti baudas vairuotojams už kelių eismo taisyklių pažeidimus ir kartu už techninių reikalavimų transporto priemonėms nesilaikymą. Šis pasiūlymas kelia klausimą, ar tai pagelbėtų sustabdyti pažeidėjus.

V. Milius teigia, kad bet kokia didesnė bausmė lemia tai, kad žmonės nenorės jos gauti. Tačiau baudų didinimas už kelių eismo taisyklių pažeidimus yra maždaug 20 metų senumo reikalas. Visą laiką apie tai kalbama, kad baudos seniai nedidintos ir kai kuriems vairuotojams jos yra niekinės, per mažos ir niekaip nekeičia jų elgsenos. Anot V. Miliaus, vieniems žmonėms tos pačios baudos yra didelės, kitiems - mažos.

Buvo pateiktas pavyzdys apie asmenį, kuris, pažeidęs taisykles ir jau praradęs vairuotojo pažymėjimą, padarė 300 pažeidimų, neturi vairuotojo pažymėjimo jau daug metų ir vis tiek važiuoja. Tokiems žmonėms, anot V. Miliaus, joks skirtumas nėra. Kitiems žmonėms, kurie nenori būti blogais pavyzdžiais ar pažeidėjais, net ir maža bauda yra nemalonus dalykas. Didesnės baudos bendrąja prasme turbūt turėtų įtakos vairuotojų elgsenai.

Kyla klausimas, ar baudos yra svarbiausias dalykas gyvenime, ar jos išgelbėtų, ir ar Lietuvoje yra išskirtinai didelis avaringumas. V. Milius pabrėžia, kad reikėtų tirti, dėl ko įvyksta skaudžiausios avarijos ir už kuriuos nusižengimus reikėtų taikyti didesnes bausmes. Tai yra kelių eismo ekspertų dalykai, kuriuos reikėtų nagrinėti.

Telefono naudojimas vairuojant

Diskusija taip pat atskleidė, kad dažnai linksniuojamas telefono naudojimas, kalbėjimas telefonu vairuojant, tampa vis mažiau aktualus, nes beveik visuose automobiliuose yra laisvų rankų įranga. V. Milius teigia, kad nusižengimas, kai laikoma rankoje telefoną, yra menkavertis lyginant su tuo, kad žiūrima į kažkokius ekranus ir nekreipiama dėmesio į kelią. Jeigu tu tuo metu nežiūri, kur važiuoti, tai yra stipriai didesnis blogis nei tai, kad tu šiaip neturi tos vienos rankos vairavimui. Pasaulis po truputėlį keičiasi, todėl visiems, kurie daro įtaką eismo saugumui, verta stebėti aplinką ir priimti ne tokius tiesmukus sprendimus.

Nauji automobiliai, fiksuojantys pažeidimus

Estijoje nuo praėjusių metų baudos padidintos iki 100 proc. ir jos yra tris, keturis kartus didesnės nei Lietuvoje. Lietuva dažnai lyginasi su kaimynais ir kopijuoja jų variantus.

V. Milius, glaudžiai bendradarbiaujantis su estais, pastebi, kad Estijoje kelių eismo taisyklių laikomasi labiau nepriklausomai nuo to, ar baudos pakeltos 100 proc. ar ne. Kita atsvaros pusė yra kontrolė - jos buvimas ir kokybė. Ten, kur yra vidutinio greičio matuokliai, Lietuvos vairuotojų elgsena pasikeičia - visi važiuoja taip, kaip reikia. Tačiau, kai matuoklis baigiasi, elgesys grįžta į įprastas vėžes.

Estijoje ir Latvijoje buvo stipriai daugiau netikėtos kontrolės, gyvųjų policijos pareigūnų. V. Milius atskleidė, kad Lietuvoje jau ruošiami keli nežymėti automobiliai, kurių technologinės galimybės fiksuoti pažeidimus bus labai didelės. Šie automobiliai bus „visiškai kitame lygmenyje“. Tai sukurs netikėtumo faktorių, kai vairuotojai nežinos, kur juos pamatuos, ir tai privers juos elgtis taip, kaip reikia.

Bauda priklauso nuo socialinio aspekto - žiopla klaida kai kuriems žmonėms gali gadinti gyvenimą, o kai kuriems ir toliau nereikšti nieko. Todėl į norą pakeisti vairuotojų elgseną reikia žiūrėti labai atsakingai.

Estijos pavyzdys rodo, kad tai nėra vienos sudedamosios dalies klausimas. Estai kartais eksperimentuoja, o vėliau grąžina ką nors atgal. Jų šokiai su akcizais ar kitais mokestiniais dalykais dažnai nuveda į trumpalaikį krachą. Šiuo metu Lietuva ženkliai aplenkė Estiją naujų automobilių pardavimo srityje, nors Estija visą laiką buvo pirmaujanti Baltijos šalyse.

Kur draudžiama sustoti ir stovėti? (KET 150 punktas)

Sustoti ir stovėti draudžiama šiose vietose:

• geležinkelių pervažose ir arčiau kaip 50 m atstumu nuo jų;
• skiriamojoje, greitėjimo ir lėtėjimo juostose;
• ant tiltų, viadukų, estakadų ir po jais, išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo vietą nurodantys kelio ženklai, taip pat tuneliuose;
• pėsčiųjų perėjose ir arčiau kaip 5 m atstumu prieš jas, o keliuose, kuriuose yra po vieną kiekvienos krypties eismo juostą, ir arčiau kaip 5 m atstumu už pėsčiųjų perėjų;
• ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose;
• ant pėsčiųjų ar (ir) dviračių tako, dviračių juostos, taip pat arčiau kaip 5 m atstumu prieš važiuojamosios dalies susikirtimą su pėsčiųjų ar (ir) dviračių taku, o keliuose, kuriuose yra po vieną kiekvienos krypties eismo juostą, ir arčiau kaip 5 m atstumu už pėsčiųjų ar (ir) dviračių tako;
• ten, kur tarp sustojusios transporto priemonės ir ištisinės horizontaliojo ženklinimo linijos, bortelio, kai jo nėra, - važiuojamosios dalies krašto mažesnis kaip 3 m atstumas;
• sankryžoje ir arčiau kaip 5 m atstumu nuo jos, išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo vietą nurodantys kelio ženklai;
• maršrutinio transporto sustojimo aikštelėse ir arčiau kaip 15 m atstumu nuo jų (kai aikštelės nėra, - arčiau kaip 15 m atstumu nuo kelio ženklo „Stotelė“), jeigu tai kliudytų maršrutinio transporto eismui;
• kitoms transporto priemonėms stovėti lengvųjų automobilių taksi stovėjimo vietoje;
• ten, kur sustojusi transporto priemonė užstotų kitiems vairuotojams šviesoforo signalus ar kelio ženklus, trukdytų įvažiuoti (išvažiuoti) į (iš) stovėjimo aikštelę (-ės), stovėjimo vietą (-os), garažą (-o), kiemą (-o), teritoriją (-os), trukdytų įlipti į kitą transporto priemonę arba kitaip kliudytų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui;
• ne gyvenvietėse, kur bent viena kryptimi kelias matomas mažiau kaip 100 m atstumu; įkalnėje, nuokalnėje arba vingyje, pažymėtuose atitinkamais kelio ženklais Nr. 113-118;
• gyvenvietėse, kur bent viena kryptimi kelias matomas mažiau kaip 50 m atstumu; įkalnėje, nuokalnėje arba vingyje, pažymėtuose atitinkamais kelio ženklais Nr. 113-118;
• ant užbrūkšniuotų plotų, žyminčių nukreipimo saleles;
• kitoms transporto priemonėms maršrutiniam transportui skirtoje eismo juostoje;
• kelio ir įvažiavimo (išvažiavimo) į (iš) šalia kelio esančią (-os) teritoriją (-os) važiuojamųjų dalių sankirtoje ir arčiau kaip 5 m atstumu nuo jos (toje kelio pusėje, kurioje yra nurodytas įvažiavimas (išvažiavimas) į (iš) šalia kelio esančią (-os) teritoriją (-os)), išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo vietą nurodantys kelio ženklai.

Reikalavimai elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams (KET 66.2 punktas)

Važiuoti leidžiama tik tvarkinga elektrine mikrojudumo priemone, turinčia stabdį ir garso signalą, baltos šviesos žibintą priekyje ir raudonos šviesos žibintą gale, taip pat iš abiejų šonų oranžinius šviesą atspindinčius elementus.

Važiuodamas važiuojamąja dalimi, elektrinės mikrojudumo priemonės vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba šios priemonės priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o gale - raudonos šviesos žibintas.

Važiuojant keliu tamsiuoju paros metu arba kai blogas matomumas, elektrinės mikrojudumo priemonės priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o gale - raudonos šviesos žibintas, šios priemonės vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais.

Jaunesni kaip 18 metų elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai, važiuodami keliu, privalo būti užsidėję ir užsisegę dviratininko, riedlentininko ar motociklininko šalmą. Vyresniems kaip 18 metų elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams, važiuojantiems keliu, rekomenduojama, o važiuojantiems važiuojamąja dalimi, privaloma būti užsidėjus ir užsisegus dviratininko, riedlentininko ar motociklininko šalmą. Visiems elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams važiuojant rekomenduojama naudoti kūno apsaugos priemones (pvz., alkūnių, kelių apsaugas ir kt.).

VšĮ „KET ekspertai“ veikla

VšĮ „KET ekspertai" yra ne pelno siekianti organizacija, kurios tikslas - kiekvienai eismo dalyvių grupei suteikti kvalifikuotų specialistų konsultavimą apie KET ir saugų eismą, ugdyti eismo dalyvių sąmoningumą. Organizacija yra Europos saugių kelių chartijos narė ir įsipareigoja savo veiksmais prisidėti prie saugaus eismo keliuose stiprinimo.

Mokymai įmonių darbuotojams

VšĮ „KET ekspertai" veda mokymus lengvųjų bei krovininių automobilių vairuotojams. Mokymai apima KET naujoves, saugaus eismo, eko vairavimo bei darnaus judumo temas. Mokymai organizuojami visoje Lietuvoje, atvykstant į kliento įmonę.

Mokymai vairavimo instruktoriams

Organizuojami profesinės kompetencijos tobulinimo mokymai vairavimo instruktoriams bei vairuotojų mokytojams. Mokymų metu apžvelgiamos aktualiausios vairavimo mokymo temos: KET naujovės, egzamino vertinimo kriterijai, sudėtingų situacijų valdymas, mokymo stilių pritaikymas pagal individualius klientų poreikius.

Edukacijos vaikams

Vedamos saugaus eismo edukacinės pamokos priešmokyklinio, pradinio bei vidurinio ugdymo įstaigose, vaikų užimtumo centruose. Patyrę lektoriai-animatoriai rimtas, saugaus eismo temas pateikia žaidimo forma, naudojant inovatyvias priemones ir metodiką. Edukacijų metu vaikai įtraukiami į pažinimo procesą ir žaismingai ugdomas kritinis mąstymas. Edukacijos vykdomos visoje Lietuvoje.

tags: #keliu #eismo #taisykliu #komentaras