Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) aktyviai siekia mažinti mokesčių vengimą ir pajamų neapskaitymą odontologijos sektoriuje, inicijuodama kontrolės veiksmus tiek bendrovių, tiek jų savininkų atžvilgiu. Šiame sektoriuje, kuriame atsiskaitymai grynaisiais pinigais yra itin paplitę, susidaro palanki terpė pajamų slėpimui ir neoficialiems atsiskaitymams.
Kontrolės veiksmų rezultatai ir nustatyti pažeidimai
VMI atlikti patikrinimai atskleidžia reikšmingus mokesčių pažeidimus ir didelį šešėlinės ekonomikos mastą. Pavyzdžiui, operatyvių patikrinimų metu vienoje Vilniaus bendrovėje, kurios akcininkas 2018 m. neva paskolino daugiau nei 2 mln. eurų, vėliau liko tik 10 tūkst. eurų paskola. Be to, už 2019 m. vietoj 0 deklaruota beveik 400 tūkst. eurų apmokestinamųjų pajamų ir per 13 tūkst. eurų pelno mokesčio. Minėta bendrovė 2018 m. sumokėjo apie 1 tūkst. eurų mokesčių, 2019 m. - 16 tūkst. eurų, 2020 m. - daugiau nei 19 tūkst. eurų, o iki 2021 m. kovo - per 5 tūkst. eurų.
Vienos Vilniaus odontologijos klinikos patikrinimas atskleidė ne tik mokestinius pažeidimus, bet ir nelegaliai dirbusią gydytojo padėjėją. Įtarimų sukėlė žemas vidutinis darbo užmokestis, siekęs vos 296 litus per mėnesį. Kito sostinės odontologijos kabineto patikrinimo metu nustatyta, kad savininkė ir vienintelė dirbanti odontologė klientei neišdavė pinigų sumokėjimą patvirtinančio dokumento. Po grynųjų pinigų inventorizacijos paaiškėjo, kad buvo neapskaityti ir kitų pacientų sumokėti pinigai. VMI nustatė, kad ši bendrovė 2010-2012 m. papildomai gavo daugiau kaip 122 tūkst. litų pajamų, todėl privalėjo patikslinti ataskaitas ir deklaravo daugiau kaip 6 tūkst. litų pelno mokesčio, taip pat papildomai deklaravo savininkei išmokėtus 115 tūkst. litų.
2017-2018 metais Lietuvos mokesčių administratorius (VMI) atliko 67 kontrolės veiksmus (teminius/kompleksinius patikrinimus, mokestinius tyrimus, operatyvius patikrinimus) žmonių sveikatos priežiūros veiklą vykdančių mokesčių mokėtojų atžvilgiu. Bendras patvirtintų mokesčių ir su jais susijusių sumų bei patikslintų deklaracijų skaičius siekė 445 tūkst. eurų. Iš jų 33 kontrolės veiksmai buvo atlikti medicininės ir/ar odontologinės praktikos veiklą vykdančių mokesčių mokėtojų atžvilgiu, kurių metu nustatyta 231 tūkst. eurų papildomai deklaruotų mokesčių.
VMI 2019 m. atliko 17 odontologijos įmonių operatyvių patikrinimų, po kurių mokėtojai patikslino mokesčių deklaracijas ir papildomai deklaravo apie 31,5 tūkst. eurų mokesčių. Taip pat buvo nustatyta 15 administracinių nusižengimų, už kuriuos surašyta 12 administracinių nusižengimų protokolų. Dažniausiai fiksuoti pažeidimai buvo susiję su buhalterinės apskaitos taisyklių pažeidimais, veikla neturint licencijų, kasos aparato kvitų neišdavimu ir neapskaitytų pinigų laikymu kasoje.
VMI prioritetai ir nuolatinė stebėsena
VMI teigia, kad odontologijos sektoriaus kontrolė išlieka tarp prioritetinių veiklos krypčių. Bus siekiama ir toliau mažinti pajamų neapskaitymo, pelno, pridėtinės vertės (PVM) mokesčių, susijusių su darbo santykiais, mokėjimo vengimą. VMI turimi duomenys, visų pirma, PVM sąskaitų faktūrų duomenys, leidžia vykdyti nuolatinę įmonių, ypač vertinamų rizikingomis, veiklos stebėseną. Šiaulių AVMI vadovė Auksė Tutkutė pabrėžia, kad pajamų neapskaitymas ir darbo santykių slėpimas turi didžiausią poveikį biudžeto pajamoms, todėl išskirtinis dėmesys skiriamas rizikingiausioms veiklos sritims, kuriose vyrauja atsiskaitymai grynaisiais pinigais.
Pernai, kontroliuojant odontologijos sektorių, atliktų 450 veiksmų metu papildomai deklaruoti 832 tūkst. eurų. Kontroliuotų šio sektoriaus mokesčių mokėtojų deklaruotas PVM padidėjo 61 proc. (0,2 mln. eurų), kai tuo tarpu nekontroliuotųjų smuko 27 proc. arba beveik 0,3 mln. eurų.
Daugiau nei tūkstantis kontroliuotų, stebėtų odontologijos įmonių per pirmus 6 šių metų mėnesius sumokėjo beveik 17 mln. eurų mokesčių, arba 98,83 proc. daugiau nei pernai. Vidutinis darbo užmokestis (VDU) visose mokesčių specialistų stebėtose, kontroliuotose įmonėse augo 29,49 proc. Konkrečiau, šių metų pirmą pusmetį kontroliuotoje odontologijos įmonėje VDU buvo 1287 eurų, arba 53 proc. didesnis nei pernai tuo pačiu laikotarpiu (840 eurų). Gyventojų pajamų mokestis (GPM) taip pat išaugo: jei 2020 m. pirmą pusmetį vienam kontroliuotam mokesčių mokėtojui teko 4506 eurų GPM, tai per šių metų pirmą pusmetį - 7824 eurų GPM (74 proc. augimas). Nors didžioji dauguma šio sektoriaus įmonių nėra PVM mokėtojai, ir čia augo deklaruojamas PVM - šių metų pirmą pusmetį deklaruota per 3 mln. eurų PVM, kai pernai tuo pačiu laikotarpiu buvo 2,3 mln. eurų. Kontroliuotų įmonių pajamos 2020 m. siekė beveik 193 mln. eurų, o 2019 m. - 189 mln. eurų. Nepaisant to, kad pernai kovą-gegužę įmonės nedirbo, vienai kontroliuotai įmonei vidutiniškai teko beveik 174 tūkst. eurų pajamų, arba 3 proc. daugiau nei 2019 m. (169 tūkst. eurų). Iš viso patikrintos įmonės šiemet per 6 mėnesius sumokėjo beveik 17 mln. eurų mokesčių, kas yra 98,83 proc. didesnė suma nei pernykštė.
Daugelio darboviečių problema ir šešėlinės ekonomikos priežastys
Odontologai dažnai dirba keliose darbovietėse, o dalis uždirbtų lėšų privačiuose kabinetuose ir klinikose sukasi neapskaitytos. Tokia praktika, kai odontologas valstybinėje įstaigoje dirba tik porą dienų per savaitę, renkasi potencialius klientus privačiai praktikai, o likusį laiką skiria tiems pacientams privačiuose kabinetuose, skatina šešėlinę ekonomiką. Kaunietis Marius J. pastebi, kad nepaisant gyventojų mažėjimo Lietuvoje, pacientų eilės valstybinėse įstaigose, ypač pas dantų priežiūros ir gydymo specialistus, išlieka labai ilgos.
Sveikatos apsaugos ministerijos ekspertai dar 2013 metais įvardijo, jog kai kurie medikai turi net 8 ar 10 skirtingų darboviečių. Pripažinta, kad dėl tokios praktikos specialistai gali nuslėpti dalį pajamų, taip vengdami mokesčių. Šios situacijos patenka į šešėlinės ekonomikos teritoriją, o jų veikėjai nepalaiko socialinės apsaugos sistemos. Valstybę apgaudinėjantys pažeidėjai taip pat nesąžiningai konkuruoja su odontologijos kabinetais ir klinikomis, kurios laikosi įstatymų nustatytos tvarkos. VšĮ „Saugok save“ atstovas Jonas Verseckas teigia, kad specialistai valstybės turtą išnaudoja savo verslo poreikiams patenkinti, valdiškoje poliklinikoje atlikdami tyrimus ir nukreipdami pacientus į privačią įstaigą.
Odontologų rūmų pozicija
Lietuvos Respublikos odontologų rūmai, vienijantys gydytojus odontologus ir burnos priežiūros specialistus, įgyvendina jų savivaldą. Jie teisės aktų nustatyta tvarka gali išduoti ir naikinti odontologijos praktikos licencijų galiojimus. Odontologų rūmų tarybos pirmininkas Alvydas Šeikus teigia, kad su mokesčių apskaita susiję pažeidimai nėra rūmų reikalas. Jo nuomone, rūmai neturi įgaliojimų tvarkyti mokesčius ar kontroliuoti šešėlio, tai yra mokesčių inspekcijos prerogatyva. Nors rūmai, sužinoję apie neskaidrią veiklą, praneša teisėsaugai ir turi savo kontrolės specialistus, kurie atlieka patikrinimus, jie yra atsakingi tik už tas įmones, kurios turi veiklos licencijas.
Pagal dabar esamą tvarką net ir dešimtyje ar daugiau darboviečių dirbančiam specialistui nesunku išpildyti pakankamai formalų Odontologų rūmų reikalavimą - su kiekviena įstaiga turėti darbo sutartį ir kiekviename darbe per mėnesį praleisti bent valandą. Tačiau kiek iš tikrųjų valandų kiekvienoje iš dešimties darboviečių praleidžia odontologas ir kaip jis apskaito savo darbo laiką, atlygį už paslaugas ir savo pajamas - paties darbuotojo ir darbdavio sąžinės reikalas.
Šešėlinės ekonomikos mastas odontologijos sektoriuje
VšĮ „Saugok save“ atliktas tyrimas atskleidė didžiulį šešėlinės ekonomikos mastą odontologijos sektoriuje. 2019 m. lapkričio mėnesį Lietuvoje veikė 2053 privačios odontologijos įmonės, kurių pagrindinė veikla buvo odontologija, tačiau finansinius duomenis valstybės institucijoms pateikė vos 915. Tyrėjų sudarytas vidutinės odontologijos įmonės portretas rodo, kad vidutiniškai įmonė per metus gauna 184 tūkst. eurų pajamų, veiklą vykdo 15 metų, turi 5 darbuotojus, o vidutinis darbuotojo atlyginimas siekia 745 eurų neatskaičius mokesčių.
Rizikos faktoriai ir šešėlio grupės
Tyrime buvo išgryninti aštuoni faktoriai, pagal kuriuos odontologijos įmonės suskirstytos į skirtingas šešėlio rizikos grupes: žemos, vidutinės ir aukštos. Į aukštesnę šešėlio rizikos grupę įmonės buvo priskirtos, jei:
- Yra mažo dydžio vertinant pagal metines pajamas.
- Generuoja mažesnes pajamas per darbuotoją ar moka mažesnius atlyginimus nei rinkos vidurkis. Pastebėta, kad viešajame sektoriuje odontologų atlyginimai yra ženkliai didesni nei nurodomi privačiame, kas gali reikšti dalies atlyginimo mokėjimą vokeliuose.
- Turi mažesnę savikainą per darbuotoją nei optimalus rinkos vidurkis (apie 10-11 tūkst. eurų). Kai kuriose mažesnėse įmonėse, kurių pajamos iki 25 tūkst. eurų, jis nesiekia nė 3 tūkst. eurų.
- Generuoja ženkliai mažesnę pelno maržą nei įprasta rinkoje (tipinis rinkos pelningumas siekia apie 10-13 proc., o įmonės, gaunančios iki 25 tūkst. eurų pajamų, deklaruoja 4-6 proc. pelningumą).
- Generuoja žemesnį nei optimalus pelną per darbuotoją.
- Veiklą vykdo mažesniuose miesteliuose, nes ten dažniausiai renkamasi individualios įmonės veiklos forma, kuri finansų institucijoms neprivalo teikti finansinės atskaitomybės.
- Neteikia finansinės atskaitomybės Registrų centrui arba renkasi IĮ veiklos formą.
Tyrimo išvadose apibendrinama, kad iš 915 įmonių, pateikusių finansinius duomenis:
- 178 įmonės (19 proc.) priskirtos žemai šešėlio rizikos grupei (atitiko 2 ir mažiau kriterijų).
- 234 įmonės (26 proc.) priskirtos vidutinei rizikos grupei (atitiko nuo 3 iki 5 indikatorių).
- 503 įmonės (55 proc.) priskirtos aukštai rizikos grupei (atitiko 5 ir daugiau kriterijų).
Pridėjus ir tas įmones, kurios valstybės institucijoms nepateikė finansinės informacijos, aukštą šešėlio riziką turi jau 80 proc. visų 2053 privačių odontologijos įmonių.
Tiesioginė žala valstybės biudžetui
Tyrime apskaičiuota, kad galimai valstybės biudžetui kasmet daroma odontologijos rinkos šešėlio tiesioginė žala siekia 35,7 mln. eurų. Ją sudaro:
- 1,5 mln. eurų negauto pelno mokesčio.
- 10,2 mln. eurų negauto PVM.
- 24 mln. eurų negauto iš su darbo užmokesčiu susijusių mokesčių.
Šis skaičius neapima netiesioginių žalų, tokių kaip neapskaitomas pajamas gaunančių gyventojų socialinė neapsauga, socialinės išmokos ir lengvatos mažus atlyginimus gaunantiems gyventojams, bei valstybės investicijos į odontologijos specialistų parengimą universitete.
Eksperimentas: slaptas pirkėjas
Tyrimo metu buvo atliktas odontologijos paslaugų slapto pirkėjo tyrimas Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Utenos ir Alytaus miestuose. Iš penkių bandomųjų burnos higienos procedūrų trijose įmonėse nebuvo išduotas kasos kvitas, kas patvirtino išskirtų rizikos faktorių teisingumą.
VšĮ „Saugok save“ atstovai situaciją vertina kaip prastą. Odontologijos paslaugos yra brangios, tačiau jų teikimo proceso kokybė yra žema. Manoma, kad 7 iš 10 pacientų nėra sudaromi gydymo planai, o tai reiškia, kad pacientai nekontroliuoja gydymo proceso. Didelis šešėlio mastas rodo, kad dažnai pacientams neišduodami kasos kvitai ar pajamų kvitai, pajamos yra nuslepiamos, o pacientai negauna įrodymo, jog paslaugos buvo suteiktos, kas tampa rimta problema, jei paslaugos buvo suteiktos nekokybiškai.
Sveikatos apsaugos ministerijos sprendimai
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) yra susipažinusi su VšĮ „Saugok save“ atliktu tyrimu ir persiuntė jį specialiosioms tarnyboms. Nors tai, kad odontologijos srityje trūksta skaidrumo, buvo žinoma ne vienerius metus, konkrečių sprendimų imtasi tik dabartinėje kadencijoje. VMI tyrimas atskleidė, kad dalis odontologines paslaugas teikiančių juridinių asmenų veiklą vykdo galimai neturėdami reikiamų licencijų - iš 2377 analizuotų įmonių, 65 juridiniai asmenys deklaravo vykdantys odontologijos veiklą kaip pagrindinę, bet neturėjo leidimo. Tokią situaciją, kurią parodė tyrimas, lėmė odontologų pavaldumas Odontologų rūmams, kas rodo, kad savivalda nebuvo itin gera.
SAM parengė teisės aktų pakeitimus, siūlydama atsisakyti ydingos praktikos, kai licencijas odontologams išduoda patys Odontologų rūmai. Seimas tam pritarė, ir nauja tvarka, kai dokumentus verstis odontologo ir burnos higienisto praktika išduos Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba, įsigalios nuo šių metų gegužės. Tikimasi, jog tai pakeis situaciją.
FNTT siūlymai ir atgrasančios priemonės
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) kreipėsi į SAM, siūlydama griežčiau kontroliuoti medicinos sektoriuje veikiančias įmones, teikiančias odontologijos, ortopedijos, estetinės-gydomosios chirurgijos ar sveikatingumo paslaugas. FNTT pareigūnų atliekamuose ikiteisminiuose tyrimuose minėtas paslaugas teikiančios įmonės įtariamos apgaulingu apskaitos tvarkymu ir neteisėtu vertimusi ūkine veikla. FNTT siūlo sveikatos paslaugas teikiančių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose numatyti galimybę bausti ne tik baudomis, bet ir veiklos licencijų atėmimu. Manoma, kad tokios priemonės būtų labiau atgrasančios nei piniginės baudos, kurias sumokėję nesąžiningi asmenys ir toliau būna linkę nusižengti įstatymams.
tags: #vienas #odontologas #kelios #darbovietes #o #kiek