Oficiali eismo įvykių statistika atskleidžia nerimą keliančią tendenciją: avarijų ir incidentų skaičius Lietuvos keliuose auga. Palyginus su praėjusių metų pirmuoju ketvirčiu, avarijų skaičius išaugo 17 proc., o sužeistųjų skaičius - 24 proc., rodo Transporto kompetencijų agentūros (TKA) duomenys.
Pagrindinės autoavarijų priežastys
Ekspertai išskiria penkias svarbiausias autoavarijų priežastis, kurios turi didžiausios įtakos avaringumui šalies keliuose.
Nesaugus greitis ir pirmenybės teisės nepaisymas
Remiantis TKA duomenimis, pirmąjį metų ketvirtį net 50 proc. visų mirtinų eismo įvykių lėmė leistino greičio viršijimas ir nepasirinktas saugus greitis. Palyginus su 2024 m., dėl nesaugaus greičio mirtimi baigėsi mažiau - 36 proc. eismo įvykių, tad šiais metais fiksuojama blogėjanti situacija.
„Kalbant apie žūtis keliuose, būtent greitis dažniausiai tampa lemtingu veiksniu, turinčiu tragiškų pasekmių. Net ir nedidelis greičio viršijimas gerokai padidina avarijos sunkumą, todėl vairuotojai turi suprasti − greičio jėga gali turėti labai pražūtingų pasekmių kelyje“, - sako Giedrius Petrikas, „Lietuvos draudimo“ transporto žalų skyriaus vadovas.
Tuo metu pirmenybės taisyklių nesilaikymas, kuris yra kitas dažnai pasitaikantis pažeidimas, tapo dažniausia eismo dalyvių sužalojimų priežastimi, rodo TKA duomenys. „Tai yra ne tik kelių eismo taisyklių pažeidimo, bet ir eismo kultūros problema - ypač aktuali sankryžose, žieduose, posūkiuose ar išvažiuojant iš šalutinių kelių. Šiuo atveju svarbu ne tik eismo taisyklių išmanymas, bet ir pagarba kitiems eismo dalyviams. Dėl neatsakingo elgesio dažnai nukenčia ir pėstieji, dviratininkai, paspirtukų naudotojai - tie, kurie kelyje yra labiausiai pažeidžiami“, - pažymi G. Petrikas.
Vairavimas išgėrus - opi problema
Alkoholio vartojimas prieš sėdant prie vairo vis dar išlieka viena iš opiausių problemų Lietuvos keliuose. TKA duomenimis, šių metų sausio-kovo laikotarpiu dėl neblaivių vairuotojų kaltės įvyko 22 avarijos, kurių metu žuvo 3 žmonės, o 24 buvo sužeisti. „Statistika rodo, kad net ir sumažėjus tokių įvykių skaičiui (pernai fiksuoti 28 atvejai), jų pasekmės dažnai būna ypač skaudžios: neblaivūs vairuotojai dažniau praranda automobilio kontrolę, neadekvačiai įvertina situaciją kelyje, o jų reakcijos laikas reikšmingai ilgėja. Žinoma, tai nėra vien taisyklių pažeidimas - tai atsakomybės už save ir kitus visuomenės narius stoka“, - teigia ekspertas.
Vairavimas neblaiviam yra viena pavojingiausių veiklų keliuose, kelianti grėsmę ne tik vairuotojui, bet ir kitiems eismo dalyviams. Lietuvoje šiai problemai skiriama daug dėmesio, o policijos pareigūnai nuolat vykdo reidus ir prevencines priemones, siekdami užkardyti neblaivių vairuotojų keliamą pavojų.
Statistiniai duomenys ir dažni atvejai
Praėjusią savaitę Kelių policijos pareigūnai Kaune ir Kauno rajone patikrino daugiau nei 3,8 tūkst. transporto priemonių. Išaiškinti 9 neblaivūs vairuotojai (girtumo laipsnis svyravo nuo 0,49 iki 3,01 prom.). Neblaivūs vairuotojai rinkosi ir kitas transporto priemones. Pavyzdžiui, rugpjūčio 18 d. Kauno r., Vilkijos k., elektrinį paspirtuką vairavo neblaivus vyras (gim. 1967 m.), kuriam nustatytas sunkus girtumo laipsnis - 2,48 prom.
Kiti incidentai su neblaiviais vairuotojais:
- Vasario 28 d.: Kaune, Maumedžių gatvėje, automobilį „Toyota“ vairavo neblaivus 1993 m. gimęs vyras. Tą pačią dieną, Tunelio gatvėje, automobilį „Audi“ vairavo neblaivus 1986 m. gimęs vyras.
- Kovo 1 d.: Pravieniškių gatvėje į tvorą atsitrenkė automobilis „Audi“. Kiek vėliau, Chemijos gatvėje, automobilį „Toyota“ vairavo neblaivus 1993 m. gimęs vyras.
- Rugpjūčio 23 d.: Kaune, Žemaičių plente, nenustatytos markės automobilis kliudė stovintį automobilį „Citroen“. Įvykį sukėlė „Audi A3“ vairavęs neblaivus vyras (gim. 1986 m.), kuriam nustatytas sunkus girtumo laipsnis - 3,14 prom.
- Vasario 6 d.: Vilniaus r., Šatrininkų seniūnijoje, Karklėnų kaime, Aukštojoje g., automobilis „Toyota Avensis“ kliudė „Volkswagen“ ir nuvažiavo, vėliau kliudė stulpą. Vairuotojui (gim. 1970 m.) nustatyta daugiau kaip 2 promilės girtumo.
- Kovo 24 d.: Panevėžyje, Kniaudiškių gatvėje, vilkikas apgadino per 20 stovinčių automobilių. Vairuotojui (gim. 1974 m.) nustatytas 1,48 prom. neblaivumas.
- Sausio 2 d.: Šiauliuose Arvydas (20 kartų teistas) vairavo „Seat Alhambra“, jam nustatytas 2,13 promilės girtumas. Jis niekada neturėjo vairuotojo pažymėjimo ir nusikalstamą veiką padarė nepraėjus nei 2 mėnesiams po paleidimo iš įkalinimo įstaigos.
- 2025 m. gegužės 1 d.: Pakeliui į Kuršėnus sustabdytas krovininis vilkikas, kurio vairuotojui nustatyta 2,08 ir 2,18 promilės girtumas. Vairuotojas teigė, kad ryte viršininkas netikėtai paprašė pakeisti vilkiko ratus, ir jis neišdrįso pasakyti apie savo būklę.
Pasekmės ir teisinė atsakomybė
Vairuotojui, kuriam nustatytas sunkus girtumo laipsnis (3,14 prom.) už sukeltą avariją ir pasišalinimą iš įvykio vietos, gresia atsakomybė. Kitiems nustatytiems neblaiviems vairuotojams, priklausomai nuo girtumo laipsnio ir padarytų pažeidimų, taikomos administracinės ir baudžiamosios atsakomybės priemonės.
Pavyzdžiai:
- Vairuotojas Viktoras, kuris neblaivus vairavo vilkiką, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jam skirta dvejų metų draudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones ir 2,5 tūkst. eurų - krovininio „Volvo“ ir puspriekabės vertę atitinkanti konfiskuojama suma.
- Arvydui, kuris buvo teistas 20 kartų ir vairavo neblaivus be vairuotojo pažymėjimo, skirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 2 metų 6 mėnesių draudimas vairuoti transporto priemones. Iš jo konfiskuotas automobilis „Seat Alhambra“, kurio vertė apie 1,3 tūkst. eurų.
Pėsčiųjų atsakomybė
G. Petrikas taip pat pastebi, jog nors vairuotojai dažnai kaltinami dėl pėsčiųjų sužeidimų, statistika rodo ir kitą pusę. 17 proc. sužeidimų eismo įvykiuose įvyko dėl pačių pėsčiųjų kaltės, kuomet jie nepaisė kelių eismo taisyklių, pavyzdžiui, kirto kelią ne per perėją ar degant draudžiamam šviesoforo signalui.
„Eismo saugumas nėra vien vairuotojų reikalas. Tai bendra visų eismo dalyvių atsakomybė elgtis atsakingai, būti matomiems, budriems ir neprovokuoti rizikingų situacijų. Pėstieji taip pat turi pareigą stebėti eismą, laikytis taisyklių ir suprasti, kad neatsakingas jų elgesys gali turėti tiesioginių pasekmių“, - sako G. Petrikas.
Saugaus atstumo nepaisymas ir grandininė reakcija
Saugaus atstumo nesilaikymas dažniausiai fiksuojamas intensyvaus eismo metu, ypač didmiesčiuose ir greitkeliuose - ši priežastis pirmąjį metų ketvirtį lėmė 16 proc. sužeidimų avarijų metu. „Nors tokios avarijos rečiau būna mirtinos (5 proc. atvejų), jos dažnai sukelia „grandininius“ susidūrimus, automobilių apgadinimus ir žmonių sužalojimus. Tai ypač pastebima spūstyse, prie šviesoforų ar intensyvaus eismo metu, kai vairuotojai nespėja sureaguoti į netikėtą stabdymą. Tokie eismo įvykiai dažnai baigiasi ne tik automobilių pažeidimais, bet ir kaklo, nugaros ar stuburo traumomis, kurios gali turėti ilgalaikių pasekmių sveikatai“, - teigia ekspertas.
G. Petrikas pabrėžia, kad net ir nedidelė avarija gali turėti nemalonių padarinių - nuo nenumatytų finansinių išlaidų iki ilgo automobilio remonto laikotarpio ar mobilumo praradimo. Šiuo metu pakaitinis automobilis po avarijos suteikiamas ir turintiems tik privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą, net jei vairuotojas pats kaltas dėl avarijos.
Eismo įvykių statistikos svarba ir prevencinės priemonės
Eismo įvykiai yra viena pagrindinių žmonių mirties priežasčių visoje Europoje. Eismo įvykių statistika padeda sekti autoįvykių skaičių, jų tipą, dokumentuoti sužeistųjų bei žuvusiųjų skaičių. Lietuva yra vienintelė Europos Sąjungos valstybė, kuriai nuo 2011-ųjų iki 2021-ųjų pavyko sumažinti eismo įvykiuose žuvusiųjų asmenų skaičių daugiau nei 50-čia procentų. Tačiau, net ir ženkliai sumažinus žuvusiųjų skaičių, Lietuva vis dar šiek tiek atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio.
Eismo įvykių statistika vedama tam, kad galėtume taikyti įvairias prevencines programas kelyje ir avarijų bei kitų autoįvykių kiekį sumažintume. Mažiau avarijų - mažiau sužeistų bei žuvusių asmenų. LTSA (Lietuvos transporto saugos administracija) naudoja metodą, kuris vadinamas „5 kodėl“. Naudojant šį metodą yra siekiama nustatyti, kodėl autoįvykis įvyko, sukuriama nuosekli įvykių grandinė, nustatomos tikslios priežastys.
Dažniausios eismo įvykių priežastys pagal statistiką
- Netinkamas transporto priemonių vairuotojų elgesys: tai neatidumas lenkiant, chuliganiškas vairavimas, skubėjimas, kelio dangos neįvertinimas, įvairūs pašaliniai veiksmai (mobiliojo ryšio priemonių naudojimas, valgymas).
- Dalyvavimas eisme apsvaigus: viena iš daugiausiai mirčių atnešančių eismo įvykių priežasčių. Vartoję alkoholio, narkotikų ar netgi tam tikrų vaistų, vairuotojai gali tapti neatidūs, nesiorientuoti kelyje, nesuvokti atstumo tarp transporto priemonių.
- Greičio viršijimas: eismo įvykių statistika nurodo, kad 2023-iaisias metais būtent saugaus greičio nesilaikymas sudarė daugiau nei 50 procentų autoįvykių, kuriuose žuvo žmonės.
- Netinkamas pėsčiųjų eismo dalyvių elgesys: neatidumas prieš žengiant į važiuojamąją kelio dalį, skubėjimas, atšvaitų bei liemenių nenaudojimas tamsiame kelyje, pašaliniai veiksmai (naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis, ausinėmis).
- Netinkama ar nebaigta infrastruktūra: gali pakišti koją dviratininkams.
- Transporto priemonių techninė būklė: netinkamas padangų protektoriaus gylis gali tapti autoįvykio priežastimi.
- Oro sąlygos ir meteorologiniai reiškiniai: taip pat gali padaryti įtaką eismui kelyje.
Prevencinės programos ir rekomendacijos
LTSA nuolatos rengia prevencines programas ir skatina susidomėjimą jomis, tokias kaip platesnės teorijos temos besimokantiems vairuoti bei saugaus praktinio vairavimo pamokos slidžiame kelyje arba tamsiuoju paros metu.
Pagrindinis bet kokio, pradedančiojo ar patyrusio vairuotojo uždavinys yra vairuoti labai atidžiai, numatyti visų aplink esančių eismo dalyvių galimus veiksmus. Visuomet pasirinkite saugų greitį, atsižvelgiant ne tik į kelio ženklus, bet ir oro sąlygas, situaciją kelyje (pavyzdžiui, kelio remontą). Nevairuokite apsvaigę ar labai pavargę. Vienas netinkamas sprendimas kelyje gali tapti mirtinu, tad vairuokite jausdami atsakomybę už savo bei kitų eismo dalyvių gyvybę.