Važiuoklės tarpelių tikrinimas ir priežiūra

Daugelio taupių, bet ne itin atsakingų vairuotojų nuomone, automobilio techninė būklė vertinama pagal frazę „iki kitos techninės apžiūros atlaikys“. Nors tai gali būti taikoma visiems transporto priemonės mazgams, dažniausiai ši frazė vartojama kalbant apie važiuoklę. Toks mąstymas yra iš esmės neteisingas, kadangi automobilių pakabos techninių apžiūrų centruose yra tikrinamos labai kruopščiai. Neskiriant pakankamai dėmesio važiuoklei, keičiasi valdymo savybės, o važiavimas tampa nekomfortiškas ir netgi pavojingas. Idealiu atveju važiuoklės komponentų būklę reikėtų tikrinti reguliariai.

Pirmieji važiuoklės gedimo požymiai

Jei jau prireikė kelti automobilį ir tikrinti, kaip atrodo pakabos detalės, labai tikėtina, kad kiek anksčiau išgirdote pirmuosius įspėjimus. Dažniausiai tai ne patys maloniausi garsai, kaip antai bildesys, ūžesys, cypimas, barškėjimas ir kt.

Patyrę vairuotojai pirmuosius galimo gedimo požymius pajunta dar prieš išgirdami nieko gero nežadančius garsus. Labiausiai tai išduoda važiavimas užmiestyje maksimaliu leistinu greičiu: įveikiant posūkį ar persirikiuojant automagistralėje automobilis gali šiek tiek reaguoti vangiau į vairo pasukimą, o kraštutiniais atvejais netgi juntamas „plaukiojimas“. Jei vairas jaučiasi laisvas, neaiškus arba automobilis „plūduriuoja“ kelyje, gali būti susidėvėjusios kai kurios pakabos dalys.

Kadangi moderniuose automobiliuose naudojamos daugiasvirtės pakabos, sudilus vienai detalei papildoma arba pagal konstrukciją nenumatyta apkrova tenka kitoms, todėl jų naudojimo resursas ima sparčiai sekti. Važiuoklės dalys jungiasi tarpusavyje ir tai itin pastebima priekyje, kuri dėl vienos pažeistos detalės greičiau pradeda dilti kitos. Tai galioja vairo traukėms, lankstams, svirtims, guminėms įvorėms, amortizatoriams ir kitoms dalims.

Vizuali važiuoklės apžiūra ir savitikra

Įtarus galimą gedimą reikėtų užsiregistruoti apsilankymui servise. Ši greitai teikiama paslauga nėra brangi ir leidžia labai greitai gauti visus atsakymus apie būtiną važiuoklės remontą. Visgi, jei viską norisi atlikti patiems, pradėti reikėtų nuo vizualinės apžiūros.

Žingsniai atliekant savitikrą:

1. Pirmiausia įsitikinkite, kad automobilis yra saugiai pastatytas - įjunkite stovėjimo stabdį ir pavarą.
2. Naudokite domkratą ir atramas arba rampas, kad pakeltumėte automobilį. Jeigu naudojate įprastą, hidraulinį, ar netgi pneumatinį domkratą, teks kilnoti visus keturis automobilio kampus po vieną.
3. Pakėlus automobilį nereikėtų skubėti nuimti rato. Vietoje to suimkite ratą ir staigiais judesiais patikrinkite standumą. Tvirtai paspauskite automobilio kampus virš kiekvieno rato. Pakėlę ratą suimkite jį iš šonų ir pajudinkite pirmyn ir atgal. Po to taip pat padarykite suėmę ratą viršuje bei apačioje.
4. Jeigu jaučiamas laisvumas judinant suėmus už šonų - greičiausiai susidėvėjęs vairo traukės antgalis arba šarnyras. Jeigu laisvumą jaučiate suėmę ratą viršuje ir apačioje - greičiausiai susidėvėjęs yra šarnyras. Šis tikrinimas aktualiausias tikrinant priekinę pakabą, o jei juntamas laisvumas, greičiausiai teks keisti vairo traukes.
5. Nuėmę ratą ir įsitaisę po automobiliu gerai apšvieskite pakabos detales ir vizualiai jas apžiūrėkite.
6. Apžiūrėkite valdymo svirčių įvores, stabilizatoriaus traukes ir gumines atramas.
7. Jei viskas atrodo tvarkingai, neliesdami guminių detalių su laužtuvu patikrinkite detalių tvirtinimo standumą. Jokie komponentai neturėtų būti laisvi ir klibėti.
8. Tikrindami priekinę pakabą taip pat galite pakartoti šį procesą susukę vairą kiek įmanoma į kairę, o po to - į dešinę.
9. Patikrinkite po automobiliu, ar nėra rūdžių ant pakabos svirčių arba amortizatorių vamzdžių.

Visada būkite atsargūs ir naudokite tinkamus įrankius. Nors savikontrolė padeda aptikti pagrindines problemas, jei nesate tikri, visada pasikonsultuokite su sertifikuotu mechaniku. POREIKIS KREIPTIS Į AUTOSERVISĄ ATSIRANDA, KAI VAIRUOJANT AUTOMOBILĮ PASTEBITE GEDIMĄ, BILDĖSYS PAKABOJE VAŽIUOJANT, SUMAŽĖJĘS AUTOMOBILIO VALDYMAS, STABDŽIŲ SISTEMOS GEDIMAI.

Dažniausiai dylančios važiuoklės dalys

Specialistai atkreipia dėmesį, kad dažniausi automobilio važiuoklėje sudyla amortizatoriai, svirtys, traukės, įvorės, šarnyrai ir ratų guoliai.

Amortizatorių ir spyruoklių gedimai

Itin juntami amortizatorių gedimai, kadangi bent vienam iš jų neatliekant savo funkcijos juntamai suprastėja važiavimo komfortas. Šiuo atveju taip pat neužtikrinamas optimalus sukibimas su kelio danga. Sugedęs amortizatorius gali ne tik pabloginti vairavimo komfortą, bet ir padidinti kelio gripo praradimo riziką.

Ratų guolių gedimai

Ratų guolių gedimus galima įtarti pirmą kartą išgirdus ūžesį ar švilpimą. Tai gali turėti įtakos kitoms automobilio sistemoms ir komponentams, pavyzdžiui, ratai gali greičiau nusidėvėti.

Kampinio greičio lankstai (granatos)

Nereikėtų praleisti pro akis ir kampinio greičio lankstų, liaudyje dar vadinamų granatomis. Svarbu įsitikinti, kad nesuplyšusi yra ne tik vidinė, bet ir išorinė guma, kadangi ji taip pat neleidžia išbėgti alyvai ir užkerta kelią purvui. Visgi galimi atvejai, kuomet gumos atrodo tvarkingai, tačiau kampinio greičio lankstas sulūžęs. Ratų traškėjimas sukant vairą į vieną arba į abi puses dažniausiai yra pusašio lanksto (pusašio šarnyro/granatos) susidėvėjimo požymis. Siekiant sumažinti granatos nusidėvėjimo riziką, reikia reguliariai tikrinti granatos gumą, nes nešvarumai gali paspartinti granatos gedimą.

Važiuoklės patikra autoservise

Išsamią važiuoklės patikrą - diagnostiką įmanoma atlikti tik servise. Patikrinę lankstus, gumines pavaros ir stabilizatorių įvores kvalifikuoti meistrai taip pat įvertins, ar nereikėtų keisti ir ratų guolių. „Detalitos servise” specialistai atidžiai tikrina šiuos komponentus:

• Amortizatoriai ir spyruoklės - tikrinama, ar amortizatoriai ir spyruoklės veikia tinkamai, ar nėra nutekėjimų, nusidėvėjimo požymių ar kitų defektų.
• Pakabos detalės - apžiūrimos visos pakabos dalys, tokios kaip laikikliai, svirtis, traukės ir kryžmės. Patikrinama, ar nėra susidėvėjusių ar pažeistų dalių.
• Stabdžių sistema - įvertinama stabdžių veikimo būklė, tikrinama, ar nėra nusidėvėjusių stabdžių diskų ar kaladėlių, taip pat ar stabdžių sistemos detalės yra tvirtai pritvirtintos. Jeigu stabdžių sistema blogai veikia, dažnai pasigirsta metalo trynimo ar girgždėjimo garsas stabdant.
• Vairo mechanizmas - tikrinama vairo mechanizmo būklė, ar nėra apsaugų, sankabų ar vairo sistemos gedimų, kurie galėtų turėti įtakos valdymui. Suprastėjęs transporto priemonės valdymas, kai vairavimas ir manevravimas tapo nesklandus ir automobilis tarsi „neklauso“ vairuotojo, gali rodyti nusidėvėjusią vairo kolonėlę, vairo jungtį ar jos antgalius, pažeistas įvores (gumines įvores), amortizavimo sistemas.
• Kita važiuoklės įranga - patikrinama, ar nėra nusidėvėjimo požymių ar sugadintų kitų važiuoklės dalių, tokių kaip velenai, guoliai, krumpliaračiai ir panašiai.

Po patikros, jei nustatoma kokių nors defektų arba reikalingi remontai, specialistai pasiūlo sprendimus, kaip atkurti automobilio važiuoklės efektyvumą ir saugumą. Išankstinė pakabos diagnostika, atskleidžianti gedimus iš anksto, gali sutaupyti jūsų pinigus.

Rekomenduojami važiuoklės patikros intervalai

Kiekvienai automobilio markei ir modeliui yra individualūs važiuoklės patikros intervalai, kurie priklauso nuo gamintojo rekomendacijų ir konkrečių eksploatacinių sąlygų.

Jeigu automobilį eksplotuojate daug ir dažnai, ypač duobėtais, sunkaus pravažiavimo keliais, važiuoklės patikrą atlikite dažniau, kelis kartus metuose.

Bendrosios važiuoklės problemos ir jų požymiai

Važiuoklė yra viena iš pagrindinių automobilio sistemų, užtikrinančių saugų ir komfortišką važiavimą. Važiuoklę sudaro ratai, ašys, amortizatoriai, vairo mechanizmas, stabilizuojančios dalys - tai yra sistema su daug dalių ir tvirtinimo taškų, o kiekvienas automobilio modelis turi tik jam būdingų sprendimų. Kelyje automobilis patiria didelę apkrovą - dėl keliuose esančių nelygumų ir duobių automobilio važiuoklė patiria smūgius ir greičiau dėvisi. Tai sąlygoja gedimus, reikalingas remontas. Net stovinčio automobilio pakabos dalys turi atlaikyti didelį krūvį.

Dažniausi važiuoklės gedimų požymiai:

• Netolygus padangų susidėvėjimas - daugeliu atvejų netolygiai susidėvėjusios padangos gali pažeisti važiuoklę, todėl rekomenduojama apžiūrėti važiuoklę.
• Bildesys ar kitas išorinis triukšmas iš transporto priemonės pakabos važiuojant per duobes. Neleistiną triukšmą gali sukelti ir transporto priemonės amortizavimo, ratų guolių, vairo kolonėlės gedimas dėl susidėvėjusių įvorių ar vyrių. Ar girdimas barškėjimas posūkiuose? Tai gali rodyti susidėvėjusį šarnyrą.
• Suprastėjęs transporto priemonės valdymas - automobilio „nešimas į šoną“ gali įvykti ir tada, kai automobilis eksploatuojamas su netinkamomis padangomis. Kartais užtenka ratus sulygiuoti su ratų geometrijos suvedimo stendu, tačiau kartais reikia remontuoti pakabą.
• Juntama vibracija - transporto priemonė važiuojama su netinkamomis padangomis, pažeista važiuokle arba netinkamais, nelygiais ratlankiais, važiuojant dideliu greičiu. Pažeisti ratlankiai ar netinkamos padangos gali turėti didelės įtakos vairavimo patogumui ir saugumui. Netinkamas padangų slėgis taip pat gali priversti automobilį „plaukti“. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad padangos protektorius nusidėvi tolygiai.
• Padidėjusios degalų sąnaudos - dažniausiai degalų sąnaudoms įtakos turi mūsų vairavimo įpročiai, kelio sąlygos, oro slėgis padangose.

Norint išvengti netikėtų gedimų, rekomenduojame periodiškai atlikti pakabos detalių patikrą, ypač po žiemos. Taip užbėgsite už akių dideliems gedimams ir automobilio remonto darbams. Laiku nustačius gedimą, gali užtekti pakeisti arba suremontuoti vieną detalę. Tačiau nepašalinus gedimo laiku, gali tekti atlikti pilną važiuoklės remontą. Savaime suprantama, efektyviausias būdas pasiekti ilgaamžiškumo yra vengti duobėtų kelių. Nuolatiniai smūgiai važiuojant per duobes kelia didelį spaudimą visoms važiuoklės dalims. Taigi, stenkitės vengti prastos būklės kelių, o važiuojant jais neskubėkite. Vairuotojai taip pat dažnai susiduria su kai kuriomis važiuoklės problemomis dėl pažeistų apsauginių gumelių.

Vožtuvų tarpelių reguliavimas

Važiuoklės tikrinimo gidas apima ir vožtuvų tarpelių reguliavimą. Vožtuvų tarpelių reguliavimas yra būtina procedūra, kurią reikia atlikti gamintojo nurodytais intervalais. Tai ypač svarbu automobiliams, kurių varikliuose vožtuvų tarpeliai nėra automatiškai reguliuojami kompensatorių pagalba. Gamintojas numato vožtuvų reguliavimo procedūros intervalus, pačią procedūrą bei reikiamus vožtuvų tarpelius, atsižvelgiant į tam tikras temperatūras.

Vožtuvų reguliavimo tipai

Nėra vieningos sistemos ar būdo, susijusio su automobilių variklių konstrukcija ir naudojamais metodais. Tas pats galioja ir vožtuvams: vienų tarpeliai reguliuojami ranka, kiti susireguliuoja patys, naudodami tepalo slėgį. Varikliai, kuriuose vožtuvų tarpeliai reguliuojasi rankiniu būdu, nurodo kilometražo intervalus, kas kiek laiko ir kilometrų jie turi būti reguliuojami. Variklio vožtuvai, kurių nereikia reguliuoti rankiniu būdu, susireguliuoja dėka kompensatorių. Kompensatorius - tai metalinė kapsulė, kuri, panaudodama variklio tepalą ir slėgį, sudaro reikiamą tarpelį ir taip savaime susireguliuoja. Jei Jūsų automobilis pirktas ne naujas ir nereguliavote vožtuvų tarpelių - patariame tai padaryti.

Kada reikia reguliuoti vožtuvų tarpelius?

Vožtuvų tarpelius reikia reguliuoti tada, kai jie pradeda skleisti aštrius kalimo garsus dirbant varikliui, ypač kai variklis yra šaltas. Kompensatoriai paprastai pradeda kalti esant prastos kokybės tepalams arba artėjant prie jų keitimo ribos, kadangi kompensatoriai naudoja tepalą ir jo slėgį.

Blogesnė bėda ir didesnė grėsmė yra ypatingai tylus variklio darbas - tai gali signalizuoti apie per mažus vožtuvų tarpelius. Tokiu atveju vožtuvai visuomet lieka nepilnai uždaryti, ir dalis degimo metu susidarančių dujų prasiveržia pro vožtuvą. Dėl to prarandama dalis galios, sumažėja variklio trauka, be to, didelė tikimybė, kad bus pradegintas vožtuvas ir nukentės variklio kompresija. Netinkamai sureguliuoti šiluminiai vožtuvų tarpeliai gali padidinti degalų sąnaudas 10-20 proc. Šios problemos nėra varikliuose su hidrauliniais tarpelių kompensatoriais.

Vožtuvų tarpelių reguliavimo procesas

Vožtuvų reguliavimas nėra sudėtingas, tačiau reikalauja kruopštumo. Svarbu suprasti keletą esminių dalykų: įsiurbimo ir išmetimo kolektorių bei vožtuvų tarpeliai skiriasi. Prieš nuspręsdami reguliuoti vožtuvų tarpelius, susižinokite seką, kuria reikia reguliuoti vožtuvus, ir kokie turėtų būti tarpeliai tarp kumštelių, įspaudžiančių vožtuvus, ir pačių vožtuvų. Tam, kad sureguliuoti vožtuvų tarpelius, reikalingos specialios vožtuvų tarpelių plokštelės, kurios pagal storį yra sunumeruojamos. Reguliuojant vožtuvus, patariama rinktis vidurines reikšmes tarp nurodytų gamintojo. Vožtuvams užveržti naudokite dinamometrinį įrankį ir užveržkite tokia jėga, kokią nurodo gamintojas. Daugelis vairuotojų reguliuodami vožtuvus viską suvaržo ranka ir „iš akies“ - to daryti nepatariame, nes gamintojas ne veltui nurodo tikslias jėgas, kurias naudojant reikia užveržti vožtuvus.

Degalų sąnaudų mažinimas ir važiuoklės įtaka

Važiuoklės būklė ir bendra automobilio priežiūra turi tiesioginę įtaką degalų sąnaudoms.

• Per maža kompresija cilindruose didina degalų sąnaudas. Kiekvieną kartą keičiant alyvą rekomenduojama patikrinti ir kompresiją. Atskirų cilindrų rodmenys neturi skirtis daugiau kaip 10 proc.
• Neviršykite alyvos lygio variklio karteryje. Keisdami arba papildydami alyvą, sekite matuoklio žymes.
• Neperkaitinkite variklio - nenormalus variklio temperatūros režimas taip pat didina degalų sąnaudas. Atidžiai sekite aušinimo skystį ir keiskite gamintojo instrukcijoje numatytu laiku.
• Netinkamai sureguliuoti šiluminiai vožtuvų tarpeliai gali padidinti degalų sąnaudas 10-20 proc.
• Kartais skirstymo mechanizmo darbo trikdžiai atsiranda dėl išsitampiusios skirstymo veleno grandinės arba dirželio.
• Nuodegos ir suodžiai ant cilindro sienelių degalų sąnaudas padidina nuo 5 iki 15 proc.
• Prižiūrėkite maitinimo sistemą. Netinkamai sureguliuotas karbiuratorius degalų sąnaudas gali padidinti 20-30 proc.
• Karštą dieną nepilkite degalų pilno bako. Priklausomai nuo išsiplėtimo koeficiento, degalų tūris gali padidėti iki 5 proc.
• Neperkraukite šalto variklio, ypač žiemą. Paleidę variklį, leiskite jam padirbėti tuščios eigos sūkiais.
• Vairavimo stilius turi tiesioginę įtaką degalų sąnaudoms - be reikalo neskubant degalų sunaudojama 10-20 proc. mažiau. Laiku perjunkite pavaras.
• Išmokite važiuoti iš inercijos. Taip galima sutaupyti 20-25 proc. degalų.
• Daugiausia degalų sunaudojama įsibėgėjant. Todėl didinti greitį stenkitės švelniai spausdami akseleratorių, važiuodami nuo kalno.
• Neperkraukite automobilio, ypač venkite gremėzdiškų krovinių ant stogo. Jie ne tik didina oro pasipriešinimą ir atitinkamai degalų sąnaudas iki 20 proc., bet ir mažina automobilio stabilumą posūkyje.
• Labai svarbu, kad slėgis automobilio padangose atitiktų visos apkrovos reikšmę. Slėgis visose padangose turi būti vienodas, kitaip didėja riedėjimo pasipriešinimas. Nedėkite platesnių padangų, nei numato gamintojas, kitaip pažeisite važiuoklės kinematiką, padidinsite degalų sąnaudas.
• Oro sąlygos - didelis priešpriešinis, šoninis vėjas taip pat iki 30 proc. padidina degalų sąnaudas. Prieš, per ir po lietaus dėl padidėjusio oro drėgnumo ir riebesnio degiojo mišinio degalų sąnaudos išauga 10-15 proc.
• Važiuojant prastais vietos reikšmės keliais, degalų sąnaudos padidėja net 15-20 proc.

tags: #vaziuokles #tarpeliu #tikrinimas