Automobilio stabdymo kelias važiuojant slidžiu keliu

Kasdien vairuodami retai susimąstome, per kokį atstumą automobilis iš tikrųjų sustoja. Dažniausiai tikimės, kad paspaudus stabdžio pedalą transporto priemonė sustos „pakankamai greitai“, tačiau realybėje stabdymo procesą lemia daugybė veiksnių - nuo greičio ir kelio dangos iki vairuotojo reakcijos bei automobilio techninės būklės. Būtent todėl stabdymo kelias yra viena svarbiausių sąvokų, susijusių su eismo saugumu, ypač važiuojant slidžiu keliu.

Stabdymo kelias tampa ypač aktualus netikėtose situacijose: staiga į kelią išbėgus pėsčiajam, priešais sustojus automobiliui ar pasikeitus eismo sąlygoms. Svarbu suprasti, kad stabdymo kelias nėra pastovus dydis. Jis kinta priklausomai nuo važiavimo sąlygų ir vairuotojo elgesio. Todėl žinios apie stabdymo kelią leidžia ne tik geriau suprasti teoriją, bet ir praktiškai įvertinti, kokį atstumą būtina palikti iki priekyje važiuojančio automobilio bei kaip pasirinkti saugų greitį.

Kas yra stabdymo kelias ir kuo jis skiriasi nuo sustojimo kelio?

Stabdymo kelias - tai atstumas, kurį automobilis nuvažiuoja nuo momento, kai vairuotojas paspaudžia stabdžio pedalą, iki visiško transporto priemonės sustojimo. Šis atstumas apima tik patį stabdymo procesą, kai automobilis jau fiziškai stabdomas stabdžių sistema. Pagal šį rodiklį taip pat nustatomas automobilio saugumas.

Sustojimo kelias - tai atstumas, kurį automobilis nuvažiuoja nuo to momento, kai vairuotojas pastebi kliūtį, iki visiškai sustoja. Jis susideda iš dviejų dalių: vairuotojo reakcijos atstumo ir stabdymo atstumo. Reakcijos atstumas - tai kelias, kurį automobilis nuvažiuoja nuo pavojingos situacijos pastebėjimo iki stabdžio pedalo paspaudimo. Tik po to prasideda tikrasis stabdymo kelias. Taigi, stabdymo kelias priklauso nuo techninių ir aplinkos aplinkybių, o sustojimo kelias papildomai apima ir vairuotojo reakcijos laiką į kliūtį kelyje.

Praktikoje tai reiškia, kad net ir labai efektyvi stabdžių sistema nepadės, jei vairuotojas sureaguos per vėlai. Todėl dažnai kyla klausimas, ar stabdymo kelias priklauso nuo vairuotojo reakcijos. Tiesiogiai - ne, tačiau bendras sustojimo atstumas nuo kliūties tikrai priklauso. Būtent dėl šios priežasties eismo saugumo kontekste visada rekomenduojama vertinti ne tik stabdymo kelią, bet ir laiką, per kurį vairuotojas priima sprendimą stabdyti.

Stabdymo kelio komponentai: vairuotojo reakcija ir stabdymo atstumas

Nors dažnai kalbama apie patį stabdymo kelią, realioje eismo situacijoje ne mažiau svarbus yra vairuotojo reakcijos laikas. Nuo momento, kai vairuotojas pastebi pavojų, iki stabdžio pedalo paspaudimo automobilis vis dar juda pirmyn. Šis nuvažiuotas atstumas vadinamas reakcijos atstumu ir jis tiesiogiai priklauso nuo vairuotojo dėmesingumo, nuovargio, patirties bei aplinkos sąlygų. Neblaivaus vairuotojo reakcijos laikas pailgėja, o pavargusio ir sergančio vairuotojo dėmesys silpnėja, reakcijos laikas ilgėja.

Pats stabdymo kelias, kaip techninis atstumas nuo stabdymo pradžios iki sustojimo, nuo reakcijos nepriklauso. Tačiau bendras sustojimo atstumas priklauso labai stipriai. Kuo lėtesnė reakcija, tuo daugiau metrų automobilis nuvažiuoja dar prieš pradedant stabdyti, todėl net ir idealus stabdymas gali būti per vėlyvas. Svarbu suprasti, kad net trumpas reakcijos laikas - pavyzdžiui, viena sekundė - važiuojant 90 km/h reiškia apie 25 metrus papildomo kelio. Tai atstumas, kuris gali tapti lemtingu, ypač mieste ar netikėtai važiuojamojoje dalyje pasirodžius pėsčiajam.

Nuo ko priklauso stabdymo kelio ilgis?

Stabdymo kelio ilgis priklauso nuo daugybės tarpusavyje susijusių veiksnių, todėl vieno universalaus skaičiaus, tinkančio visoms situacijoms, nėra. Pagrindiniai veiksniai:

• Automobilio greitis: Kuo didesnis greitis, tuo daugiau energijos reikia išsklaidyti stabdymo metu, o tai tiesiogiai didina atstumą iki visiško sustojimo. Stabdymo kelias yra tiesiogiai proporcingas greičio padidėjimo kvadratui. Didėjant greičiui, mažėja vairuotojo dėmesio koncentracijos laukas, trumpėja laikas, liekantis priimti sprendimus, didėja automobilio stabdymo kelias, mažėja ratų sukibimas su kelio danga, didėja pasipriešinimo riedėjimui koeficientas. Kuo didesnis greitis, tuo sunkesnės būna autoavarijų pasekmės.
• Kelio danga: Sausas asfaltas, šlapias kelias, sniegas ar ledas pasižymi labai skirtingu sukibimu. Dėl to stabdymo kelias pailgėja važiuojant šlapiu ar slidžiu keliu, o žiemą - gali išaugti net kelis kartus. Tik pradėjus lyti, kelio danga yra ypatingai slidi.
• Padangų būklė ir tipas: Žieminės padangos, tinkamas protektoriaus gylis ir teisingas slėgis leidžia pasiekti geresnį sukibimą su kelio danga. Automobilių vairuotojai labai dažnai klysta taupydami naujoms žieminėms padangoms. Kuo jos naujesnės, tuo patikimesnės.
• Automobilio techninė būklė: Stabdžių sistema, amortizatoriai, ABS veikimas.
• Vairuotojo veiksmai: Staigus, nekontroliuojamas stabdymas gali sukelti ratų slydimą, o dėl ratų blokavimo stabdymo kelias gali dar labiau padidėti. Būtent todėl saugus ir tolygus stabdymas yra vienas svarbiausių veiksnių siekiant sumažinti sustojimo atstumą.
• Vairo mechanizmo sandara: Vairo mechanizmo sandara neturi įtakos stabdymo keliui.

Kaip apskaičiuoti stabdymo kelią: formulės ir praktiniai pavyzdžiai

Norint geriau suprasti, kokį atstumą automobilis nuvažiuoja stabdydamas, dažnai naudojamos supaprastintos skaičiavimo formulės. Nors realiame gyvenime stabdymo procesą veikia daug kintamųjų, tokios formulės leidžia greitai įvertinti situaciją ir suvokti greičio įtaką.

Supaprastinta stabdymo kelio formulė

Viena dažniausiai naudojamų praktinių taisyklių teigia, kad stabdymo kelio formulė gali būti apytiksliai apskaičiuojama taip:

Stabdymo kelias ≈ (pradinis greitis / 10)²

Kur "Pradinis greitis" yra pradinis transporto priemonės greitis kilometrais per valandą (km/h). Ši supaprastinta formulė yra skirta tam, kad jos pagalba būtų galima apytiksliai apskaičiuoti tipinės lengvosios transporto priemonės stabdymo kelią metrais įprastomis kelio sąlygomis.

• Pavyzdžiui, važiuojant 50 km/h, stabdymo kelias būtų apie 25 metrus ((50/10)² = 25).
• Važiuojant 90 km/h, stabdymo kelias būtų apie 81 metrą ((90/10)² = 81).

Avarinio stabdymo atveju, kai stabdoma maksimaliai, šis atstumas gali būti šiek tiek trumpesnis, tačiau tik idealiomis sąlygomis. Reikia suprasti, kad šie skaičiai neapima vairuotojo reakcijos atstumo, todėl realus sustojimo kelias visada bus ilgesnis.

AASHTO sustojimo kelio formulė

Dar viena sustojimo kelio formulė, tai AASHTO (Amerikos valstybinių greitkelių ir transporto pareigūnų asociacija) pateikta formulė:

S = (0.278 T V) + V² / (254 * (F + G))

• S - sustojimo kelias (metrais)
• T - vairuotojo reagavimo/reakcijos laikas (sekundės)
• V - automobilio greitis (km/h)
• F - trinties koeficientas tarp padangos ir kelio. Sausai kelio dangai - 0.7, šlapiai - tarp 0.3 ir 0.4
• G - kelio nuolydis, išreikštas dešimtainiu tikslumu. Jis teigiamas važiuojant į kalną ir neigiamas važiuojant žemyn

Tokie skaičiavimai padeda suvokti, kodėl svarbu laikytis didesnio atstumo ir pasirinkti saugų greitį. Net ir nedidelis greičio padidėjimas ženkliai keičia stabdymo atstumą, o kritinėse situacijose šie papildomi metrai gali tapti lemtingi.

Greičio įtaka stabdymo keliui: kodėl padvigubinus greitį rizika išauga kelis kartus?

Vienas dažniausiai užduodamų klausimų vairavimo teorijoje - kiek kartų padidėja stabdymo kelias, jei greitis padidėja 2 kartus. Atsakymas nėra intuityvus daugeliui vairuotojų. Stabdymo kelias nedidėja proporcingai greičiui - jis didėja kvadratiškai. Tai reiškia, kad padvigubinus greitį, stabdymo kelias padidėja maždaug keturis kartus. Greičio padidinus tris kartus, stabdymo kelias padidės devynis kartus.

• Pavyzdžiui, jei važiuojant 50 km/h automobilis sustoja per 25 metrus, tai važiuojant 100 km/h stabdymo kelias sieks apie 100 metrų, esant toms pačioms kelio ir automobilio sąlygoms.

Pridėjus vairuotojo reakcijos atstumą, bendras sustojimo kelias tampa dar ilgesnis. Šis faktas ypač svarbus vairuojant mieste, kur kliūtys gali atsirasti netikėtai, o atstumai tarp eismo dalyvių dažnai yra riboti.

Dėl šios priežasties saugus greitis nėra tik formalus reikalavimas. Jis tiesiogiai susijęs su tuo, ar vairuotojas turės pakankamai vietos sustabdyti automobilį. Kuo didesnis greitis, tuo mažesnė klaidos kaina - ir tuo didesnė rizika, kad net laiku sureagavus, sustojimo atstumo paprasčiausiai nepakaks.

Kodėl svarbu suvokti stabdymo kelio atstumą?

Stabdymo ir sustojimo kelio suvokimas yra ypatingai svarbus vairavimo saugumui užtikrinti. Štai keletas priežasčių:

• Susidūrimų išvengimas: Žinant savo transporto priemonės stabdymo kelią, galėsite išlaikyti saugų atstumą iki priekyje važiuojančios transporto priemonės ir sumažinti avarijos riziką. Taip pat, esant intensyviam eismui staigiai stabdant į jus gali atsitrenkti iš paskos važiuojantis automobilis.
• Saugus greitis: Stabdymo ir sustojimo kelio suvokimas ypač svarbus važiuojant greitai, nes padidinus važiavimo greitį pailgėja kelias nuvažiuotas per vairuotojo reakcijos laiką, stabdymo kelias ir pailgėja sustojimo kelias. Kelių eismo taisyklių 127 punkte rašoma, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio ir atsižvelgti į važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Žiemą labai dažnai leidžiamas greitis nesutampa su saugiu greičiu.
• Sunkios oro sąlygos: Žinios apie stabdymo kelią tampa ypač svarbios esant nepalankioms oro sąlygoms, nes kelio danga gali tapti slidi. Tamsiu paros metu, stipriai sningant, lyjant, pustant, rūko metu, kelias bus geriau matomas įjungus rūko žibintus kartu su artimosiomis šviesomis. Važiuojant rūke atstumas iki priešpriešais atvažiuojančios transporto priemonės atrodo apgaulingai - atrodo didesnis už tikrąjį.

Kaip stabdyti saugiai, ypač slidžiame kelyje?

Praktikoje stabdymo rezultatas labai priklauso nuo to, kaip vairuotojas stabdo. Daugelis mano, kad kuo stipriau paspaudžiamas stabdžio pedalas, tuo greičiau automobilis sustos, tačiau tai ne visada tiesa. Klausimas, kokiu būdu stabdant stabdymo kelias bus trumpesnis, ypač aktualus važiuojant didesniu greičiu ar sudėtingomis kelio sąlygomis.

Stabdymo technikos

• Automobiliams su ABS: Šiuolaikiniuose automobiliuose su ABS (stabdžių antiblokavimo sistema) efektyviausias būdas yra tvirtas ir nuoseklus stabdžio pedalo paspaudimas, leidžiant elektronikai reguliuoti ratų sukibimą. ABS neleidžia ratams visiškai užsiblokuoti, todėl automobilis išlieka valdomas ir stabdymo procesas tampa stabilesnis. Jei automobilyje yra ABS sistema, stabdyti reikia vienu paspaudimu - negalima maigyti pedalo.
• Automobiliams be ABS: Automobiliuose be ABS rekomenduojamas pulsuojantis stabdymas - trumpi, kontroliuojami stabdžio paspaudimai, padedantys išlaikyti ratų sukibimą su kelio danga. Važiuojant slidžiu keliu, automobilio stabdymo kelias sumažės, jeigu bus stabdoma pertraukiamu stabdymo būdu, neišjungus sankabos ir pavaros.
• Stabdymas varikliu: Važiuojant slidžiu keliu, stabdymas varikliu ir neblokuojant ratų, pagerina automobilio stabilumą. Kuo statesnė nuokalnė, tuo žemesnę pavarą įjungiame. Jei stačioje nuokalnėje automobilis bus ilgai stabdomas, gali perkaisti ir sugesti stabdžiai.

Klaidos, kurių reikėtų vengti

• Staigus ir nekontroliuojamas stabdymas: Jei stabdoma per staigiai ir nekontroliuojamai, dėl ratų blokavimo automobilis gali pradėti slysti, o stabdymo kelias tik dar labiau pailgėti. Tai gana dažna vairuotojų daroma klaida - užmina stabdį ir, tarsi ne jie valdytų automobilį, laukia, kas bus toliau. To daryti tikrai nereikėtų.
• Stabdymas posūkyje: Greitį mažinti reikia prieš posūkį, o ne jau pasukus automobilio vairą. Pradėjus stipriau stabdyti posūkyje, ypač, kai kelio danga yra drėgna arba šlapia, automobilio padangos gali prarasti sukibimą su danga, o automobilis nuslysti nuo kelio. Viena didžiausių klaidų - posūkyje perjungti pavaras ar stabdyti, nes taip labai paprasta išprovokuoti nevaldomą slydimą.
• Panika: Jeigu jaučiate, kad automobilis slysta, reikia tinkamai į tai reaguoti. Pirmiausia, stenkitės nepanikuoti - panika dažniausiai sukelia staigius judesius, o svarbiausia vairuojant žiemą yra švelnūs ir ramūs judesiai.

Stabdymas sudėtingomis sąlygomis: sniegas, ledas ir naktinis matomumas

Važiuojant sudėtingomis sąlygomis, stabdymo procesas tampa dar labiau nenuspėjamas. Ant sniego ar ledo stabdymo kelias pailgėja kelis kartus, palyginti su sausu asfaltu, todėl bet koks staigesnis veiksmas gali baigtis slydimu. Žiemą ypatingą pavojų kelia plikledis, kurio vairuotojas dažnai nepastebi iki pat stabdymo momento. Tamsesni kelio ruožai ir blizgesys taip pat rodo, jog kelio danga slidi. Net paprasčiausias „testas“ gali padėti: jei automobilio langai yra apšalę, vadinasi, kelyje reikia būti atidesniam.

Naktį situacija tampa dar sudėtingesnė dėl riboto matomumo. Geriausiu atveju pėsčiąjį su atšvaitu vairuotojas gali pastebėti maždaug 150-200 metrų atstumu, o be atšvaito - tik keliasdešimties metrų atstumu. Jei stabdymo atstumas ilgesnis nei matomumo zona, net ir laiku pastebėta kliūtis nebegali būti saugiai išvengta.

Dažnai klaidingai manoma, kad važiuojant slidžiu keliu automobilio stabdymo kelias sumažės jeigu bus stabdoma stipriau ar staigiau. Iš tiesų situacija yra priešinga - slidžiame kelyje stabdyti reikia švelniai ir iš anksto, derinant stabdymą su variklio lėtėjimu. Šlapias asfaltas, sniegas, apledėjusi kelio danga ar net ant kelio esantys lapai ženkliai sumažina padangų ir kelio trintį. Prie to prisideda ir nusidėvėjusios padangos, netvarkinga stabdžių sistema bei vairuotojo nuovargis ar neatidumas. Tokiose situacijose net ir nedidelis greičio viršijimas gali lemti tai, kad automobilis nesustos laiku.

Pasiruošimas važiavimui slidžiu keliu

Žiemos sezonas vairuotojams kelia nemažai iššūkių, ypač kai kelio danga pasidengia sniegu, ledu ar plikšala. Norint išvengti eismo įvykių ir užtikrinti saugumą kelyje, būtina prisiminti ir taikyti keletą svarbių patarimų.

Prieš kelionę

Prieš pradedant kelionę žiemos sąlygomis, būtina atkreipti dėmesį į kelio dangos būklę, patikrinti ir patiems įsivertinti, koks yra padangų sukibimas su kelio danga. Tai padaryti nesunku - važiuojant paspausti stabdžius, žinoma, įsitikinus, kad tai daryti saugu.

Permainingi orai ir dažnai besikeičiančios oro sąlygos daro didelę įtaką eismo saugumui - neįvertinus kelio būklės, nepasirinkus saugaus važiavimo greičio ar saugaus atstumo nuo kitų automobilių - padidėja tikimybė patekti į eismo įvykį. Prieš pradedant važiuoti kruopščiai patikrinkite transporto priemonės techninę būklę. Būtina įsitikinti, ar tvarkinga stabdžių sistema, vairo mechanizmas, šviesos ir signalizacijos sistemos, stiklo valytuvai, spidometras, saugos diržai, padangos.

„Via Lietuva“ primena, kad iškritus dideliam sniego kiekiui ar pašalus, vairuotojams prieš važiuojant tenka ilgiau užtrukti valant nuo šerkšno ar sniego automobilių langus. Dėl nenuvalytų langų žiemą išauga avarijų tikimybė, nes vairuotojams sunkiau pastebėti kitus eismo dalyvius ir išvengti rizikingų situacijų. Išeikite link automobilio 10 minučių anksčiau, nuvalykite visą sniegą, nugramdykite langus. Per tą laiką automobilis sušils ir bus pasiruošęs kelionei.

Kaip atpažinti slidų kelią?

Slidus kelias gali būti įvairių pavidalų - purus sniegas, plikšala ar šlapio sniego danga. Anot A. Pakėno, įtarti, kad kelio danga pasidengusi ledu ar apšalusi, galima, kai yra blizgesys. Tačiau tai tėra įtarimai. Praktinis patarimas - pastabdyti arba spustelėti akseleratorių ir, jei ratai prasisuka ar čiūžteli, tai ženklas, kad yra slidu. Lenktynininkė E. Globytė teigia, kad tamsesni kelio ruožai ir blizgesys taip pat rodo, jog kelio danga slidi. Vairo lengvumas taip pat gali būti požymis, kad ratų sukibimas su keliu yra prastas.

Keliuose itin sudėtinga situacija susidaro, kai išvažinėtame, provėžuotame kelyje per vidurį susiformuoja sniego masė. Daugiau dėmesio būtina atkreipti į kelio ruožus, padengtus sniego koše, nes būtent juose dažniausiai automobilį sumėto. Šlapio sniego dažniausiai prisikaupia šalikelėse bei kelio viduryje, tarp eismo juostų. Todėl persirikiuoti į kitą eismo juostą reikia labai tolygiai. Nerekomenduojama staigiai kirsti sniego košės ruožo.

Kai oro temperatūra yra artima nuliui laipsnių, pavojingiausias reiškinys keliuose yra plikledis. Jis ne visada yra matomas, todėl būtina vairuoti atsargiai, rinktis saugų važiavimo greitį, kuris visada yra mažesnis už maksimalų leistiną.

Saugus greitis ir atstumas

Didelis greitis yra pavojingas. Slidžiame kelyje kaip niekada aktualus yra ir saugus greitis. A. Pakėnas sako, kad saugus greitis yra toks, prie kurio tu suvaldai automobilį, ir ragina laikytis KET ir kelyje vairuotojams pateikiamų saugaus greičio rekomendacijų. T. y. jei leidžiama važiuoti ne didesniu nei 50 km/val. greičiu, taip ir reikėtų daryti.

Lietuvos automobilių kelių direkcija primena, kad žiemą reikėtų važiuoti ne tik lėčiau, bet ir rinktis didesnį atstumą iki priešais važiuojančių automobilių, kad, esant pavojingai situacijai ar slidžiai kelio dangai, užtektų laiko sustabdyti automobilį, stabdymas turėtų būti ne staigus, o lėtesnis ir tolygus. Žiemą saugus atstumas yra tas, kuris nuvažiuojamas per 3 sekundes nuo priekyje esančios transporto priemonės.

Kelių eismo taisyklėse yra nustatyta, kad saugus atstumas yra distancija lygi pusei važiavimo greičio. Tai reiškia, kad, jei vairuotojas važiuoja 50 km/val. greičiu, saugus atstumas turėtų būti 25 metrai, t. y. 2 sekundės, tačiau, kaip minėta, žiemą reikia palikti didesnį atstumą, t. y. 3 sekundes. Važiuojant slidžiu keliu, distancija tarp automobilių turi būti daugiau kaip du kartus didesnė negu važiuojant sausu keliu. Pavyzdžiui, jei jūs važiuojate 40 km/h greičiu, tai atstumas tarp jūsų ir priešais jus važiuojančio automobilio turėtų būti 80 m.

Vairavimo įpročiai slidžiame kelyje

Važiuojant slidžia kelio danga vairuoti reikėtų tolygiai, vengti staigių judesių sukiojant vairą ar stabdant bei spaudžiant greičio paminą. Intensyvus manevravimas gali išprovokuoti slydimą, todėl žiemą nerekomenduojama staigiai persirikiuoti ar lenkti. Net jei nėra ledo, o kelią dengia sniegas, staigiai pasukus vairą automobilio padangos gali prarasti sukibimą su keliu ir pradėti čiuožti. Automobiliui pradėjus slysti reikėtų atleisti greičio paminą ir sukti vairą automobilio galinės ašies slydimo kryptimi. Svarbiausia nedaryti staigių judesių.

Žiemą svarbu kuo toliau planuoti kelią. Svarbu matyti ne tik šviesoforus, bet ir kuo anksčiau atkreipti dėmesį į pavojingus kelio ruožus. Būkite itin atsargūs tose vietose, kur pagrindinis kelias kertasi su šalutiniu.

Jei ryte atsikėlę ir pažiūrėję per savo namų langus pamatėte pirmąjį sniegą, tai prisiminkite, kad kelyje reikia būti ypač atsargiems. Planuokite savo maršrutą ir išvažiuokite anksčiau. Vienas svarbiausių elementų - kokybiškos žieminės padangos. Visuomet rekomenduojame rinktis naujas žiemines padangas. Taip pat vienas esminių saugaus vairavimo žiemą elementų - pasirinktas saugus greitis. Greitį būtina rinktis pagal oro sąlygas. Kuo jos prastesnės - tuo greitis turėtų būti mažesnis. Taip pat patartina nesivadovauti vien tik savo vairavimo įgūdžiais - niekada nežinote, kaip elgsis kiti eismo dalyviai.

Vairavimas įkalne ir nuokalne

Važiuojant įkalne, kai kelio paviršius gali būti slidus, būtina:

• Išlaikyti saugų atstumą iki priekyje važiuojančio automobilio ir, jei įmanoma, palaukti, kol kiti automobiliai priekyje jau bus įveikę įkalnę.
• Vengti stabdyti automobilį.
• Laikytis eismo sąlygas atitinkančio pastovaus greičio.
• Prieš pradedant manevrą, įjungti reikiamą pavarą, kad važiuojant įkalne nebereikėtų žeminti pavarų.
• Įgykite šiek tiek inercijos lygiame kelyje, prieš pradėdami važiuoti įkalnėn. Prieš įkalnę iš anksto įjungiama žemesnė pavara, kad važiuojant nereikėtų perjungti pavaros ir automobilis nesustotų įkalnėje. Paprastai pradedama važiuoti pirmąja pavara, o slidžiame kelyje - antrąja arba trečiąja. Svarbiausia - neleisti buksuoti ratams.

Važiavimas nuokalne žiemą:

• Pasiekus kalvos viršų, reikia sumažinti greitį.
• Važiuoti žema pavara.
• Vengti naudoti stabdį.
• Laikytis kiek įmanoma didesnio atstumo nuo priekyje važiuojančio automobilio.

Ką daryti, jei automobilis pradeda slysti?

Jei automobilis dėl kokių nors priežasčių pradeda slysti, reikėtų vengti tiek agresyvaus stabdymo, tiek bandymo ištaisyti padėtį itin stipriai spaudžiant akseleratoriaus pedalą. Išlaikyti optimalų ratų sukimąsi, neleidžiant jiems buksuoti ir slysti stabdant yra labai sunku. Tiksliai tai padaryti galima tik daug kartų pabandžius.

• Pravartu pabandyti kaire koja švelniai spausti stabdį, kad kaladėlės prisiglaustų prie stabdžių diskų ir neleistų ratams prasisukti.
• Jei vis dėlto mašina pradėjo slysti ir matote, kad nepavyks sustoti iki kliūties, reikėtų bandyti automobilį sukti prie šaligatvio ir stabdytis remiantis į kelkraštį.
• Jei jūs vairuojate BMW, „Mercedes - Benz“ ar kokį kitą galiniais ratais varomą automobilį, pradėjus slysti reikia greitai atleisti akceleratorių ir staigiai pasukti vairą į tą pusę, į kurią ir slysta automobilis.
• Jei jūsų transporto priemonė varoma priekiniais ratais, iš esmės reikia elgtis taip pat, tačiau akceleratorių ne atleiskite, o nuspauskite. Taip automobilis bandys „ištempti“ save į priekį ir išsitiesinti.
• Jeigu „užnešė“ - pirmiausia reikia stabdyti automobilį ir bandyti jį nukreipti ten, kur norite važiuoti. T.y. ten, kur norite važiuoti, ta kryptimi ir sukate vairą.

tags: #vaziuojant #slidziu #keliu #automobilio #stabdymo #kelias