Vairavimas tiksliam laikui: informacija ir taisyklės

Važiavimas tiksliam laikui reikalauja ne tik tikslumo, bet ir išsamaus kelių eismo taisyklių (KET) išmanymo, taip pat gebėjimo efektyviai naudoti greičio stebėjimo įrenginius. Šiame straipsnyje aptariamos KET nuostatos, vairavimo ir poilsio režimas, dažniausi KET pažeidimai ir priemonės, padedančios stebėti greitį bei optimizuoti treniruotes sportuojant.

Greičio sekimo prietaisai ir jų panaudojimas

„AvSpeed“ yra paprastas ir patogus GPS greičio stebėjimo prietaisas, kuris realiuoju laiku rodo dabartinį greitį ir apskaičiuoja vidutinį greitį. Šis prietaisas gali būti naudingas ne tik vairuotojams, bet ir sportininkams, siekiantiems tiksliai kontroliuoti savo greitį.

Pagrindinės „AvSpeed“ funkcijos

  • Greičio sekimas realiuoju laiku naudojant GPS.
  • Didelis, lengvai skaitomas greičio ekranas.
  • Vidutinio greičio skaičiavimas.
  • Slankiojo greičio ekranas, kuris lieka matomas virš kitų programų.
  • Perjungimas tarp MPH ir KM/H vienu bakstelėjimu meniu.
  • Greito atstatymo funkcija vidutiniam greičiui.
  • Šviesus/tamsus režimas.

Plaukiojančio ekrano ypatybės

  • Lieka matomas naudojant kitas programas.
  • Vilkite į bet kurią ekrano vietą.
  • Norėdami iš naujo nustatyti vidurkį, bakstelėkite vieną kartą.
  • Dukart palieskite, kad grįžtumėte į pagrindinę programą.

Privatumo aspektai

Ši programa orientuota į privatumą: duomenys nerenkami, veikia neprisijungus, o GPS duomenys apdorojami tik vietoje įrenginyje. Programoje yra skelbimai.

Kam puikiai tinka „AvSpeed“?

  • Važiavimas dviračiu.
  • Bėgimas.
  • Vaikščiojimas.
  • Bet kokia veikla, kai naudinga sekti vidutinį greitį.

Paprastas naudojimas

  1. Norėdami pradėti sekti, paspauskite START.
  2. Peržiūrėkite esamą greitį dideliame ekrane.
  3. Pamatykite savo vidutinį greitį apatiniame apskritime.

Kelių eismo taisyklės (KET) ir jų svarba

Kelių eismo taisyklės nustato eismo keliais tvarką visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Kiti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ar kitų įstatymų, nustatančių eismą keliuose, įgyvendinamieji teisės aktai negali prieštarauti Taisyklėms.

Pagrindinės KET sąvokos

  • Aptarnaujantysis transportas - transporto priemonės, priklausančios draudžiamaisiais kelio ženklais pažymėtoje zonoje esančioms įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, toje zonoje gyvenantiems ar dirbantiems asmenims arba atvežančios į tą zoną krovinius ar atvykstančios jų paimti, įskaitant lengvuosius automobilius taksi arba lengvuosius automobilius, kuriais teikiamos keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą paslaugos.
  • Duoti kelią - reikalavimas eismo dalyviui sustoti ar nepradėti važiuoti, nedaryti jokio manevro, kuris priverstų kitus eismo dalyvius keisti judėjimo kryptį arba greitį.
  • Dviračių gatvė - kelias, kurio pradžia pažymėta kelio ženklu „Dviračių gatvė“, o pabaiga - „Dviračių gatvės pabaiga“.
  • Eismo įvykio deklaracija - kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme.
  • Geležinkelio pervaža - kelio susikirtimas su geležinkeliu viename lygyje.
  • Gyvenamoji zona - teritorija ar kelias, kurių pradžia pažymėta kelio ženklu „Gyvenamoji zona“, o pabaiga - „Gyvenamosios zonos pabaiga“.
  • Kelias - eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją kelio dalį, sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias kelio juostas.
  • Kelkraštis - šalia važiuojamosios dalies esantis kelio elementas, dengtas tokia pat kaip važiuojamoji dalis ar kitokia danga arba atskirtas nuo važiuojamosios dalies jos kraštą žyminčia horizontaliojo ženklinimo linija, tačiau nelaikomas nei šaligatviu, nei pėsčiųjų taku, nei dviračių taku ar dviračių juosta, nei pėsčiųjų ir dviračių taku.
  • Lenkimas - vienos arba kelių važiuojančių transporto priemonių apvažiavimas įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą.
  • Lydintis asmuo - ne jaunesnis kaip 18 metų asmuo, lydintis eismo dalyvį arba jų grupę.
  • Mokyklinis autobusas - geltonas vaikų vežimo skiriamaisiais ženklais paženklintas autobusas, kuriuo vežami vaikai (švietimo įstaigų mokiniai). Prie mokyklinių autobusų priskiriami ir kitos spalvos autobusai, kuriais vežami vaikai į švietimo įstaigą ar iš jos pagal sudarytas su vežėjais sutartis ir kurie paženklinti vaikų vežimo skiriamaisiais ženklais.
  • Organizuota dviratininkų grupė - dviratininkų grupė, dalyvaujanti iš anksto suplanuotame renginyje ir vykstanti suplanuotu maršrutu, lydima motorinės transporto priemonės (-ių) su įjungtu (-ais) oranžiniu (-iais) švyturėliu (-iais) ar policijos transporto priemonių su įjungtais mėlynais ir raudonais arba tik mėlynais švyturėliais.
  • Organizuota pėsčiųjų grupė - suplanuotu maršrutu keliu judančių pėsčiųjų grupė su lydinčiais asmenimis.
  • Pagrindinis kelias - kelias, pažymėtas atitinkamais kelio ženklais arba turintis kietąją dangą kertamojo ar prisijungiančiojo kelio atžvilgiu. Šalutiniame kelyje prieš pat sankryžą esantis ruožas su kietąja ar biriąja danga nedaro jo lygiareikšmio su kertamuoju ar prisijungiančiuoju keliu. Pagrindinio kelio nėra reguliuojamose sankryžose.
  • Persirikiavimas - eismo juostos keitimas neįvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą.
  • Transporto priemonių stovėjimo aikštelė - teritorija, skirta ar pritaikyta transporto priemonėms stovėti.
  • Važiuojamųjų kelio dalių sankirta - plotas, kurį riboja tiesios linijos, įsivaizduojamos pratęsus išorinius susikertančių važiuojamųjų dalių kraštus.

Kitos KET vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme ir Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatyme.

Bendrieji eismo dalyvių reikalavimai

  • Eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu.
  • Eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis.
  • Kiekvienas eismo dalyvis turi teisę naudotis keliais, laikydamasis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir kitų įstatymų, Taisyklių ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų, tvarkos ir apribojimų.
  • Eismo dalyviai privalo paklusti teisėtiems tikrinančių pareigūnų ir už kelių priežiūrą atsakingų institucijų įgaliotų pareigūnų, kelių eismo reguliuotojų (toliau - reguliuotojas) reikalavimams, vykdyti jų nurodymus.
  • Eismą keliuose gali apriboti tik kelio ženklai, kelio ženklinimas, šviesoforai ir reguliuotojo signalai. Jeigu kelio ženklo ir kelio ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę šviesoforo signalų, kelio ženklų ir kelio ženklinimo, taip pat Taisyklių reikalavimų atžvilgiu.
  • Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai.
  • Draudžiama savavališkai perkelti, uždengti, pašalinti arba įrengti eismo tvarką nustatančių techninių priemonių, užtverti kelio, palikti kelyje kokių nors daiktų ar kitaip trukdyti eismui, gadinti kelio, eismo reguliavimo priemonių ir želdinių, teršti aplinkos.
  • Eismo dalyviai, sudarę ar pastebėję kliūtį kelyje, sukėlę ar pastebėję jame pavojų, privalo šią kliūtį ar pavojų pašalinti, o negalėdami to padaryti - pranešti policijai ar kelio savininkui, pažymėti kliūtį ar pavojingą vietą ir visais įmanomais būdais įspėti kitus eismo dalyvius.
  • Eismo dalyviai privalo nedelsdami duoti kelią artėjančioms specialiosioms transporto priemonėms su įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais) švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais ir jų lydimoms transporto priemonėms, sudarant avarinį koridorių.
  • Eismo dalyviai privalo netrukdyti atlikti pareigų transporto priemonių su įjungtais oranžiniais švyturėliais vairuotojams.

Vairuotojų pareigos ir draudimai

  • Draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu.
  • Draudžiama vairuoti techniškai netvarkingą transporto priemonę. Prieš pradėdamas važiuoti, vairuotojas privalo įsitikinti, ar transporto priemonė tvarkinga ir ar joje yra privalomos priemonės.
  • Tikrinančio pareigūno stabdomas transporto priemonės vairuotojas privalo ją sustabdyti ir pateikti galiojančius dokumentus.
  • Policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs.
  • Vairuotojas privalo imtis visų būtinų priemonių savo, keleivių ir krovinio saugumui kelionės metu užtikrinti.
  • Mopedą, motociklą, triratį, taip pat visų rūšių keturračius privalu vairuoti abiem rankomis (išskyrus tuos atvejus, kai ranka rodomas signalas).
  • Transporto priemonei dalyvaujant viešajame eisme, vairuotojams draudžiama naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis.
  • Motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo mokėti suteikti pirmąją pagalbą per eismo įvykį nukentėjusiems asmenims.
  • Sustojęs tamsiuoju paros metu neapšviestame kelyje arba esant blogam matomumui, išlipęs iš transporto priemonės, vairuotojas privalo vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais.
  • Draudžiama vairuoti transporto priemones neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse.
  • Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių, jeigu kelyje yra vaikų arba asmenų su negalia.
  • Vairuotojai privalo pasirūpinti, kad ant transporto priemonės įrengta darbo ar kita įranga neuždengtų išorinių šviesos prietaisų, šviesos atšvaitų, valstybinio numerio, skiriamųjų ženklų ir duodamų signalų.
  • Draudžiama įsiterpti tarp mokinio, besimokančio vairuoti mopedą, motociklą, tri...
Infografika, iliustruojanti pagrindinius kelių eismo ženklus ir jų reikšmes

Vairavimo ir poilsio režimas

Profesionalūs vairuotojai, siekiantys tiksliai atlikti savo pareigas ir užtikrinti saugumą, privalo laikytis griežtų vairavimo ir poilsio režimo reikalavimų. Tai padeda išvengti nuovargio ir užtikrinti maksimalų budrumą kelyje.

Parametras Reikalavimai
Vairavimo laikas 9 valandos. Du kartus per savaitę galima vairuoti iki 10 valandų.
Vienos savaitės vairavimo trukmė Ne ilgesnė kaip 56 valandos.
Dviejų gretimų savaičių vairavimo trukmė Ne ilgesnė kaip 90 valandų.
Pertrauka Po 4,5 valandų vairavimo - 45 minutės pertrauka. Ši 45 min. pertrauka gali būti pakeista ne trumpesne kaip 15 minučių pertrauka, po kurios sektų ne trumpesnė kaip 30 minučių pertrauka.
Kasdienis poilsis „Normalus kasdienis poilsis“ - ne trumpesnis kaip 11 valandų per 24 val. Gali būti suskirstytas į du laikotarpius: mažiausiai 3 valandos ir mažiausiai 9 valandos. „Sutrumpintas kasdienis poilsis“ - mažiausiai 9 val., bet trumpesnis nei 11 val. per 24 val. Tarp bet kurių dviejų kassavaitinių poilsio laikotarpių vairuotojas gali pasinaudoti daugiausiai trimis sutrumpintais kasdienio poilsio laikotarpiais. Per 30 valandų po kasdienio ar kassavaitinio poilsio laikotarpio pabaigos, vairuotojai, dirbantys poroje, turi pasinaudoti nauju mažiausiai 9 valandų kasdienio poilsio laikotarpiu.
Kassavaitinis poilsis „Normalus kassavaitinis poilsis“ - ne trumpesnis kaip 45 valandos. „Sutrumpintas kassavaitinis poilsis“ - trumpesnis nei 45 val., gali būti sutrumpintas iki 24 valandų. Per bet kurias dvi paeiliui einančias savaites vairuotojas turi pasinaudoti mažiausiai: dviem normaliais kassavaitinio poilsio laikotarpiais (ne trumpiau kaip po 45h) arba vienu normaliu kassavaitinio poilsio laikotarpiu (ne trumpiau 45h) ir vienu sutrumpintu kassavaitinio poilsio laikotarpiu (iki 24h). Kassavaitinio poilsio sutrumpinimas iki 24 valandų, turi būti kompensuojamas lygiaverčiu poilsiui skirtu laiko tarpu, kuriuo visu iš karto pasinaudojama iki po sutrumpinto poilsio savaitės praeis trys savaitės. Poilsis kaip kompensacija už sutrumpinta kassavaitinio poilsio laikotarpį, turi būti pridėtas prie ne trumpesnio kaip 9 val. kasdienio poilsio.
Diagrama, iliustruojanti vairavimo ir poilsio laiko reglamentavimą

Dažniausi kelių eismo taisyklių pažeidimai

Svarbu žinoti ir atkreipti dėmesį į dažniausiai pasitaikančius KET pažeidimus, kad būtų galima jų išvengti ir užtikrinti saugų eismą.

1. Sustojimo pažeidimai

Labai dažna klaida, pastebima ypač piko metu, kai judant spūstyje yra pėsčiųjų perėjų arba sankryžų. Vairuotojui draudžiama įvažiuoti į pėsčiųjų perėją, kol pėstieji, kuriuos privaloma praleisti, neišėjo iš jo užimamos eismo juostos, taip pat jeigu už jos yra kliūtis (grūstis ir panašiai), dėl kurios reikėtų sustabdyti transporto priemonę. Sustoti ir stovėti draudžiama pėsčiųjų perėjose ir arčiau kaip 5 m atstumu prieš jas, o keliuose, kuriuose yra po vieną kiekvienos krypties eismo juostą, ir arčiau kaip 5 m atstumu už pėsčiųjų perėjų; sankryžoje ir arčiau kaip 5 m atstumu nuo jos, išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo vietą nurodantys kelio ženklai.

2. Posūkio signalai sankryžose

Ne vienas vairuotojas susidūrė su situacija, kai kelių eismo juostų sankryžoje, kairėje eismo juostoje stovintys automobiliai posūkio signalą (į kairę) įjungia tik užsidegus žaliam šviesoforo signalui. Tokiu atveju, kai šia juosta leidžiama važiuoti ir tiesiai, iš paskos esantys vairuotojai yra suklaidinami: privažiuoja iš paskos, tikėdamiesi, kad kolega važiuos tiesiai. Tačiau, pirmiesiems pavėluotai įjungus posūkio signalą, antrieji jau visaip bando įlisti į juostą dešiniau.

3. Ilgųjų šviesų naudojimas

Daugelis vairuotojų, ypač pradedantieji, važiuodami iš paskos kitų automobilių, nors ir nėra iš priešpriešiais atvažiuojančiųjų, sėkmingai važiuoja įsijungę ilgąsias šviesas. Tai akina kitus eismo dalyvius.

4. Chuliganiškas vairavimas

Grubus vairavimas, laviravimas eismo juostomis, „užkišinėjimas“, pavojingų situacijų sukėlimas, staigūs manevrai, verčiantys kitus eismo dalyvius staigiai stabdyti ar keisti eismo kryptį, yra traktuojami kaip chuliganiškas vairavimas. Už chuliganišką vairavimą yra griežtai baudžiama su teisės vairuoti atėmimu (ANK 420 str.).

5. Šviesoforo signalų nepaisymas

Pradėjus mirksėti žaliam šviesoforo signalui, dauguma vairuotojų net nebando lėtinti ir ruoštis sustoti, bet atvirkščiai, pagreitina ir skuba įvažiuoti į sankryžą. Nėra blogai, jei spėjama įvažiuoti į sankryžą degant žaliam šviesoforo signalui. Tačiau, kaip taisyklė, iš paskos dar būtinai skuba 1-2 vairuotojai, kurie jau tikrai įvažiuoja į sankryžą degant geltonam-raudonam signalui. Už važiavimą esant draudžiamam šviesoforo signalui gresia bauda arba (ir) teisės vairuoti atėmimas (ANK 417 str.).

6. Neveikiantys žibintai

Pasitaiko atvejų, kai tamsiuoju paros metu eisme dalyvauja transporto priemonės su neveikiančiais žibintais (ypač galiniais). Prieš pradėdamas važiuoti, vairuotojas privalo įsitikinti, ar transporto priemonė tvarkinga.

7. Pėstieji tamsiuoju paros metu

Labai dažnas reiškinys, ypač užmiestyje, kai pėstieji nesilaiko jiems privalomų KET reikalavimų tamsiuoju paros metu. Pėstieji, eidami neapšviestu kelkraščiu arba važiuojamosios dalies kraštu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, privalo neštis šviečiantį žibintą arba vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba būti prie drabužių prisisegę kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje atšvaitą.

8. Dviratininkai ir perėjos

Dviratininkams draudžiama kirsti važiuojamąją dalį pėsčiųjų perėjose važiuojant dviračiu (KET 64.9 p.).

9. Nematomi valstybinio numerio ženklai

Vairuotojai turėtų rūpintis valstybinių numerių matomumu. Ypač šlapiuoju metų laiku, kai numeriai būna apnešti purvu, sunku įžiūrėti arba visai nesimato juose esantys ženklai. Tai yra grubus pažeidimas, prilyginamas numerio užmaskavimui ir už tai griežtai baudžiama su (be) teisės vairuoti atėmimu (ANK 415 str.).

Video seminaras. "Naujas darbas. Kaip parašyti gerą CV ir kaip elgtis darbo pokalbio metu?"

Vairavimas vienpusio eismo keliais

Važiuojant automobiliu, svarbu išmanyti ne tik bendrąsias kelių eismo taisykles, bet ir žinoti, kaip elgtis specialaus eismo organizavimo keliuose, pavyzdžiui, vienpusio eismo gatvėse. Vienpusio eismo kelias - tai kelias, kuriuo transporto priemonės gali važiuoti tik viena kryptimi. Tokie keliai pažymėti ženklais (503/505/506 „Įvažiavimas į vienpusio eismo kelią“, 504. „Vienpusis eismas“).

Vairavimo vienpusio eismo keliais ypatumai

  • Važiuokite tik nurodyta kryptimi, kuri pažymėta kelio ženklais.
  • Prieš sukant, laikykitės KET 106 punkto: pasitraukite prie artimiausio važiuojamosios dalies krašto pagal sukimo kryptį.
  • Laikykitės leistino greičio ir atstumo.
  • Stebėkite kelio ženklus ir horizontalųjį ženklinimą. Jie nurodo leidžiamus manevrus, stovėjimo vietas, kryptis.
  • Būkite atidūs pėstiesiems, ypač artėjant prie perėjų ar išvažiavimų iš kiemo.
  • Naudokite įspėjamuosius signalus kilus pavojui ar susidūrus su kliūtimi.
  • Atidžiai atlikite manevrus. Vienpusio eismo keliuose erdvės mažiau, todėl svarbus tikslus ir numatomas vairavimas.
  • Išlaikykite kantrybę. Vienpusio eismo keliuose eismas gali judėti lėčiau, ypač didelio srauto ar spūsčių metu.
  • Neklauskite kito vairuotojo patarimo. Visada laikykitės eismo taisyklių ir būkite atsakingas vairuotojas. Važiavimas prieš eismą vienpusio eismo kelyje gali atnešti 60-90 € baudą (ANK str. 417.3), o rimtesni (ar pavojingesni) pažeidimai gali lemti ir laikiną teisių praradimą bei papildomas sankcijas.

Situacijų pavyzdžiai

  1. Automobilis važiuoja vienpusio eismo kelyje, todėl apsisukti neleidžiama, nes važiuotų prieš eismą. Į kairę jam leidžiama sukti tik iš antros (kairiosios) eismo juostos. Paveikslėlyje matoma, kad automobilis stovi pirmoje juostoje (skaičiuojama nuo dešinės), todėl į kairę šioje situacijoje jam sukti taip pat neleidžiama.
  2. Kelio ženklas „Vienpusio eismo pabaiga“ reiškia, kad važiuojate vienpusio eismo kelyje ir už sankryžos bus vienpusio eismo pabaiga, jei kiti ženklai nenurodys kitaip.
  3. 3. Automobilis iš vienpusio kelio įvažiuoja į dvipusio eismo kelią, todėl į kairę turi sukti nuo kraštinio kairiojo, važiuojamosios dalies krašto. Ženklas rodo, kad pasibaigė vienpusio eismo kelias ir prasidėjo dvipusio (nuo kelių sankirtos, nes ženklas stovi prieš ją).
Teminė iliustracija su vienpusio eismo kelio ženklais ir schemomis

Bėgimas ir tikslūs treniruočių metodai

Bėgimas aukšto lygio bėgimu - plentu, taku, ultramaratonu, kalnais ar sniegu - reikalauja daugiau nei aerobinio pasirengimo. „Arduua“ derina sporto mokslą, duomenimis pagrįstą treniruočių metodologiją ir ilgametę reali treniravimo patirtį.

„Arduua“ treniruočių metodika

Jų metodas pagrįstas išmatuojamais treniruočių rodikliais, struktūrizuotu širdies ritmu pagrįstu programavimu ir praktinėmis žiniomis, įgytomis treniruojant šimtus sportininkų, dalyvaujančių plento, tako, ultramaratonų ir kalnų varžybose. „Arduua“ trenerių komanda veikia kaip viena vieninga sistema. Už kiekvieno treniruočių plano slypi ne tik asmeninis treneris, bet ir bendra vidinė žinių bazė, testavimo duomenų bazė bei nuolat tobulinama treniruočių biblioteka. Treneriai mokosi vieni iš kitų, keičiasi įžvalgomis, kartu analizuoja atvejus ir kiekvieną sezoną tobulina sistemą. Rezultatas: kiekvienas sportininkas gauna naudos iš visos kolektyvinės patirties. Taip ugdomi stiprūs, efektyvūs ir ištvermingi bėgikai - gebantys įveikti greitus 10 km miesto bėgimus, plento maratoną, vingiuotus miško takus, technines vietoves ar ilgus ultramaratonus nuo 10 km iki 100 mylių ir daugiau.

„Premium Coaching“ su „Arduua“

„Arduua Premium Coaching“ prasideda nuo pilno „Sukurkite savo planą“ pradinės savaitės, kur renkama realūs duomenys, vertinama judėjimo kokybė ir suprantami asmeniniai tikslai. Čia ir prasideda suasmeninimas. „Arduua“ treniruojasi pagal laiko ir pastangų, o ne atstumo, nes vien atstumas neatspindi tikrojo fiziologinio krūvio. Bėgimo rezultatai niekada neįgyjami vien tik nubėgtais atstumais. Norint bėgti greitai, toli ir be traumų, kūnas turi būti stiprus, stabilus ir gebėti efektyviai judėti. Štai kodėl jėga, judrumas ir judėjimo pratimai nėra pasirenkami priedai. Mokymai planuojami ištisus metus, naudojantis A, B ir C lenktynėmis. Kiekviena lenktynių kategorija turi skirtingą tikslą, treniruočių krūvį ir lūkesčius. Šios lenktynės yra svarbios treniruočių galimybės, bet ne visaverčiai aukščiausio lygio renginiai. Žemo spaudimo lenktynės, naudojamos fiziniam pasirengimui stiprinti ir lenktynių metu padidinti jų matomumą.

Treniruočių krūvio stebėjimas

Geriausias sportinis rezultatas pasiekiamas subalansuojant stresą ir atsistatymą. Norint nuosekliai tobulėti be traumų ar perdegimo, reikia suprasti, kiek krūvio sportininkas gali atlaikyti, kada reikia stengtis, o kada atsitraukti. Pagrindinis treniruočių krūvio rodiklis yra hrTSS (širdies ritmo treniruočių streso balas), kuris matuoja širdies ir kraujagyslių sistemos įtampą pagal laiką, praleistą konkrečiose širdies ritmo intensyvumo zonose. Šis rodiklis stebi vidinį stresą pagal širdies ritmo reakciją ir treniruotės trukmę. Taip pat, tempas konvertuojamas į lygiavertį „lygų tempą“, atsižvelgiant į aukščio padidėjimą / sumažėjimą. Šie rodikliai leidžia stebėti fizinis pasirengimas, nuovargis ir forma viso treniruočių sezono metu. Kai fizinė forma gerėja, bet nuovargis išlieka kontroliuojamas, padidėja ir sportinių rezultatų potencialas. Kai nuovargis smarkiai padidėja - koreguojamas tempas. „Arduua“ ugdo visaverčius bėgikus - fiziškai, techniškai ir protiškai. Bėgikai ne tik daugiau bėga, bet ir tampa stipresni bei atsparesni.

Video seminaras. "Naujas darbas. Kaip parašyti gerą CV ir kaip elgtis darbo pokalbio metu?"

tags: #vaziavimas #tiksliam #laikui