Saugos diržų naudojimo svarba ir atsakomybė

Lietuvoje saugos diržų naudojimas yra ne tik rekomendacija, bet ir įstatymu nustatyta prievolė. Kelių eismo taisyklės (KET) ir Administracinių nusižengimų kodeksas (ANK) aiškiai reglamentuoja, kad vairuotojai ir keleiviai privalo prisisegti saugos diržus visose transporto priemonėse, kuriose jie yra įrengti.

Kas vyksta avarijos metu, kai nesegimi saugos diržai?

Saugos diržai ir oro pagalvės yra esminės priemonės, padedančios išvengti sunkių traumų ar net išsaugoti gyvybę eismo įvykių metu. Nacionalinės kelių eismo saugumo tarybos atlikti tyrimai rodo, kad vien tik saugos diržų naudojimas 45% sumažina riziką žūti avarijoje. Europos kelių eismo saugumo tyrimai patvirtina, kad saugos diržų naudojimas sumažina mirtino sužalojimo riziką susidūrimo atveju daugiau nei 40%.

Štai chronologija, kas nutinka, kai automobilis važiuoja 80 km/h greičiu ir susiduria su kita transporto priemone ar kliūtimi, o keleiviai yra neprisisegę:

• 0,026 sekundės po smūgio: automobilio bamperis deformuojasi. Jėga, 30 kartų viršijanti automobilio sunkio jėgą, jį sustabdo. Neužsisegę saugos diržų keleiviai toliau važiuoja pirmyn transporto priemonės greičiu.
• 0,039 sekundės: Vairuotojas kartu su sėdyne staiga užfiksuojamas maždaug 15 centimetrų į priekį.
• 0,044 sekundės: Vairuotojas savo krūtine sulaužo vairą.
• 0,050 sekundės: sumažėjus automobilio greičiui, jį ir keleivius pradeda veikti 80 kartų už jų traukos jėgą didesnė inertinė jėga.
• 0,068 sekundės: Vairuotojas smogia prietaisų skydui 9 tonų jėga.
• 0,092 sekundės: Vairuotojas ir greta sėdintis keleivis atsitrenkia į priekinį stiklą ir patiria (beveik visada) mirtinus sužalojimus.
• 0,100 sekundės: Vairuotojas stumiamas atgal po to, kai atsitrenkė į vairą.
• 0,110 sekundės: Automobilis lėtai pradeda judėti atgal.
• 0,113 sekundės: Keleivis, sėdintis už vairuotojo, jei jis taip pat neprisisegęs saugos diržo, atsitrenkia į vairuotojo vietą arba į patį vairuotoją ir yra sužeidžiamas (dažniausiai mirtinai arba rimtai sužalojamas).
• 0,150 sekundės: Viskas baigiasi. Metalinės nuolaužos ir stiklo šukės krenta ant žemės. Eismo įvykio vietą supa dulkių debesis. Visa tai įvyksta greičiau nei per dvi dešimtąsias sekundės.

Prisegtas saugos diržas apsaugo nuo mirties 40-60% vairuotojų ir keleivių. Priekinėje sėdynėje sėdintis neprisisegęs saugos diržu žmogus gali žūti jau 30 km/val. greičiu susidūręs su kliūtimi, o 50 km/val. greičiu atsitrenkęs į kietą daiktą, kūnas išslysta 2,5 tonos jėga.

Kūno masės padidėjimas susidūrimo metu

Laurynas Jovaišas, Lietuvos transporto saugos administracijos vyriausiasis specialistas, teigia, kad faktas, jog saugos diržai gali išgelbėti ne tik keleivius, važiuojančius gale, bet ir apsaugoti nuo mirtinų sužalojimų priekyje sėdintį keleivį ar vairuotoją, yra nenuginčijamas. Jis pateikia iliustratyvų pavyzdį: "Staigaus sustojimo metu, įvykus susidūrimui, vaiko „smūgio svoris“ (angl. crash weight) išauga dramatiškai. Pavyzdžiui, važiuojant 48 km/h greičiu ir susidūrus automobiliams, neprisisegęs vaikas bus nublokštas maždaug 45 kartus didesne jėga. Važiuojant 67 km/h greičiu ši jėga išauga nuo 75 iki 150 kartų. Taigi, jeigu viską paverstume skaičiais - 27 kg sveriantis vaikas, kuris sėdi už vairuotojo, važiuojant 67 km/h greičiu, gali į jį rėžtis „smūgio svoriu“, siekiančiu nuo 2000 iki 4000 kilogramų".

Stabdymo metu jėgos yra šiek tiek didesnės nei 1 G, susidūrimo metu dažnai būna 25 G ar daugiau. Susidūrimų standartuose numatytas smūgio į nejudančią kliūtį bandymas važiuojant 48 km/h greičiu. Bandymas išlaikomas, jei manekeno krūtinę veikia ne didesnė kaip 60 G jėga. Jei segimi diržai, toks įvykis gali baigtis mėlynėmis arba šonkaulių lūžiais. Jei diržai neprisisegti, 75 kg sveriantis asmuo 4,5 t jėga atsitrenks į prietaisų skydelį arba priekinę sėdynę. Tokioje situacijoje nebelieka net teorinės galimybės išgyventi.

Kelių eismo taisyklių reikalavimai saugos diržams

Kelių eismo taisyklės nustato kelių eismo tvarką visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Eismo dalyvių elgesys grindžiamas abipuse pagarba ir atsargumu. Eismo dalyviai privalo žinoti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis.

Saugos diržų ir kitos saugos įrangos naudojimas (XXVI Skyrius)

Važiuodami transporto priemonėje su saugos diržais, vairuotojas ir keleiviai privalo juos užsisegti. Jei autobuse yra saugos diržai, prieš kiekvieną sėdynę, ant jos arba šalia jos matomoje vietoje gali būti rodomas informacinis simbolis „Užsisegti saugos diržą“. Jei šio informacinio ženklo nėra, prieš kelionės pradžią keleiviai turi būti informuoti apie reikalavimą dėvėti saugos diržus žodžiu arba garso ir vaizdo priemonėmis.

Saugos diržas turi būti pritvirtintas per petį ir juosmenį arba kaip nurodė transporto priemonės gamintojas. Viršutinė diržo dalis turėtų būti arti kaklo, o ne ant šonkaulių, nes smūgio metu jie gali būti sulaužyti ar net pradurti plaučius. Juosmens diržas turi prilaikyti klubus, nes jei avarijos metu jis priglunda prie pilvo, gali sutraiškyti vidaus organus. Taip pat svarbu diržo nesegti ant storų drabužių, pavyzdžiui, palto ar pūkinės striukės. Nėščiosioms reikėtų pasirūpinti, kad juosmens diržas būtų tinkamai įrengtas - jis turėtų būti po šlaunimis, o ne pilvo lygyje, o pečių diržas turi būti tarp krūtų. Saugos diržą reikia ne tik užsisegti, bet ir pažiūrėti, ar jis tikrai laiko, užfiksavus sagtyje jį reiktų įtempti.

Išimtys

Gyvenvietėse vairuotojui leidžiama neprisisegti saugos diržo važiuojant atbuline eiga, stovėjimo aikštelėse ir taksi vairuotojams vežant keleivius. Asmeniui, kuriam dėl rimtų medicininių priežasčių kompetentingos institucijos išdavė specialų pažymėjimą, leidžiama nedėvėti saugos diržo. Šiame pažymėjime turi būti nurodytas jo galiojimo laikas.

Vaikų vežimas

Vaikai, žemesni nei 135 cm, turi būti vežami lengvaisiais automobiliais arba sunkvežimiais su vaikų saugos sistemomis, pritaikytomis jų ūgiui ir svoriui, atsižvelgiant į gamintojo ar šių grupių nurodytą dydžio diapazoną ir didžiausią vaiko masę:

• 0 Grupė: skirta vaikams, sveriantiems mažiau nei 10 kg.
• 0+ Grupė: skirta vaikams, sveriantiems mažiau nei 13 kg.
• I Grupė: skirta vaikams, sveriantiems nuo 9 iki 18 kg.
• II Grupė: skirta vaikams, sveriantiems nuo 15 iki 25 kg.
• III Grupė: skirta vaikams, sveriantiems nuo 22 iki 36 kg.

Vairuotojai naudoja vaikų apsaugos sistemas, atitinkančias saugos standartus, kuriuos patvirtino vaikų apsaugos sistemų gamintojai ir kurie turi būti patvirtinti pagal taisyklę Nr. 1 iš Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos 44/03 su Nr. 129 1977 m. Birželio mėn. 28 d. Tarybos direktyva 77/541/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių motorinių transporto priemonių saugos diržus ir apsaugos sistemas, suderinimo (OL 2004 m., Specialusis leidimas, 13 skyrius, 4 tomas, p. 235) ar vėlesnių reikalavimų.

Draudžiama vežti vaiką ant motorinės transporto priemonės priekinės sėdynės specialioje jo ūgiui ir svoriui pritaikytoje sėdynėje, kuri nukreipta priešinga įprasta motorinės transporto priemonės važiavimo kryptimi, jei priekinė sėdynė yra apsaugota oro pagalve. Ši nuostata netaikoma, jei priekinės oro pagalvės mechanizmas yra išjungtas.

Autobuso keleiviai, vyresni nei 3 metų, privalo naudotis įdiegtomis tvirtinimo sistemomis. Vairuotojas privalo užtikrinti, kad vaikai, vežami motorine transporto priemone, naudotų tinkančias ir pritaikytas apsaugos sistemas.

Motociklų ir keturračių vairuotojai

Važiuodami mopedu, motociklu, triračiu, visų tipų keturračiu, vairuotojas ir keleiviai privalo naudoti motociklų apsaugas (motociklų šalmą, akių apsaugą nuo traumų). Leidžiama važiuoti be motociklininkų apsaugos, jei bet kokio tipo mopedas, motociklas, triratis, bet kokios rūšies keturratis turi kėbulą (kabiną) arba įmontuotos stogo apsauginės arkos, skirtos apsaugoti vairuotoją, keleivį ir smūgio diržai.

Naminių gyvūnėlių vežimas

Vairuotojas privalo užtikrinti naminių gyvūnėlių saugumą stovinčioje transporto priemonėje ir užtikrinti, kad naminiai gyvūnai būtų vežami taip, kad netikėtai sustabdžius transporto priemonę jie netrukdytų vairavimui, nesužalotų eismo dalyvių ar nesusižeistų.

Saugos diržų būklė ir priežiūra

Retas vairuotojas atkreipia dėmesį į saugos diržus ir jų būklę, nes daugeliui svarbiausia automobilio veikimas. Iš tikrųjų saugos diržai ir pagalvės mums reikalingos tada, kai įvyksta eismo įvykis. Saugos diržai neturi aiškios ar apibrėžtos galiojimo datos, tačiau jie dėvisi ilgainiui. Kiekvienoje techninėje apžiūroje inspektorius patikrina patį diržo judėjimą, ir jei ten kažkas juda blogai, ar yra įtrūkimų, įplyšimų, techninės apžiūros nepraeisite. Darnus saugos diržo veikimas svarbus keleivių ir vairuotojų saugumui. Apie saugos diržą daug išduoda ir ant jo esanti etiketė, kurioje užfiksuoti diržo pagaminimo metai. Jei automobilis buvo patekęs į avariją, o saugos diržo užtaisai suveikę, jie turėjo būti keisti. Jei diržas neprisispaudžia prie kūno ir yra blogai įtemptas, jis gali sukelti traumas.

Saugos diržai yra gyvybiškai svarbios saugos priemonės kiekvienam automobilio vairuotojui ir keleiviui. Jų tinkama būklė ir veikimas gali išgelbėti gyvybes avarijos metu. Todėl būtina reguliariai tikrinti ir prižiūrėti saugos diržus, o jei pastebima bet kokia problema ar įtarimas dėl jų būklės, nedelsiant juos pakeisti. Tai yra maža kaina, kurią reikia sumokėti už saugumą ir gyvybės išsaugojimą kelyje.

Atsakomybė ir baudos už saugos diržų nenaudojimą

Vairuotojai ir keleiviai, niekada neabejokite, ar reikalingas saugos diržas - jūs privalote jį prisisegti! Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 134 straipsnis nustato atsakomybę už saugos diržų, atitinkamos grupės sėdynių, pritaikytų vaikų ūgiui ir svoriui, taip pat motociklininkų šalmų naudojimo tvarkos pažeidimą.

Baudos dydis

• Užtraukia baudą vairuotojams ir (arba) keleiviams nuo 28 iki 57 eurų.
• Ta pati veika, kurią padarė asmuo, nubaustas administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje pastraipoje numatytą pažeidimą, užtraukia baudą nuo 57 iki 86 eurų.

Kelių eismo taisyklės draudžia vežti keleivius, kurie yra neprisisegę saugos diržų (išskyrus nėščias moteris ir asmenis, turinčius specialias gydytojo rekomendacijas). Todėl vairuotojas privalo priminti keleiviams prisisegti saugos diržus, o jiems nepaklusus, tų keleivių tiesiog nevežti. Jei automobilį sustabdęs pareigūnas aptiks keleivį neprisegtu saugos diržu, bauda gali būti skirta ir jam, ir vairuotojui. Vienintelis dalykas, kuris gali išgelbėti vairuotoją nuo baudos, yra įrodyti policininkui, kad kelionės metu vežamas asmuo savavališkai atsisegė diržą. Atsakingas vairuotojas neturėtų pradėti važiuoti, jei keleiviai neprisisegę saugos diržų.

Senaties terminai KET baudoms

Lietuvos teisėje aiškiai atskirtas administracinės baudos skyrimo terminas ir jau paskirtos baudos įvykdymo terminas. Kelių eismo taisyklės (KET) pačios savaime nereglamentuoja administracinės atsakomybės ar senaties terminų; šie vertinami pagal Administracinių nusižengimų kodeksą (ANK).

Administracinės nuobaudos skyrimo senaties terminas

Pagal ANK, administracinė nuobauda (bauda) negali būti skiriama, jei nuo pažeidimo padarymo dienos praėjo 2 metai. Jei per šį laikotarpį nebuvo surašytas administracinis protokolas ir nepriimtas sprendimas, pažeidimas laikomas pasenusiu ir bauda negali būti skiriama.

Baudos išieškojimo senaties terminas

Net jei bauda buvo teisėtai paskirta, ji negali būti vykdoma neribotą laiką. Priverstiniam jau paskirtos baudos išieškojimui ANK 672 straipsnio 3 dalis nustato 5 metų senaties terminą. Jei per šį laikotarpį bauda neišieškoma, ji anuliuojama. Taip pat svarbu pažymėti, kad transporto priemonės gali būti sulaikytos iki sumokant baudą ar padengiant žalą.

Kaip greitai ateina bauda už KET pažeidimus?

Bauda už KET pažeidimus paprastai išsiunčiama per 10-20 darbo dienų nuo pažeidimo užfiksavimo. Tačiau šis terminas gali skirtis priklausomai nuo pažeidimo tipo, baudos išrašymo proceso ir institucijos, apdorojančios pažeidimą. Jei pažeidimą fiksuoja automatinės sistemos, pavyzdžiui, greičio matuokliai, bauda dažniausiai ateina greičiau. Kai pažeidimo nagrinėjimas reikalauja papildomo tyrimo arba nepavyksta nustatyti pažeidėjo tapatybės, baudų išsiuntimas gali užtrukti ir kelis mėnesius.

2023 m. Seimas pritarė Administracinių nusižengimų kodekso pataisoms, kuriomis numatyta sutrumpinti terminą iki 60 kalendorinių dienų, per kurį gali būti skiriamos administracinės baudos, kai nusižengimai užfiksuoti stacionariomis ar mobiliomis įrašymo sistemomis.

Automatinėmis kameromis fiksuojami pažeidimai, tokie kaip greičio viršijimas, gali būti apdoroti gana greitai, o bauda gali atkeliauti per 1-4 savaites nuo nusižengimo padarymo dienos. Jeigu pažeidimą fiksavo tiesiogiai policija, bauda gali būti įteikta vietoje, tokiu atveju vairuotojas iškart gauna informaciją apie paskirtą baudą.

Kaip sužinoti, ar gavote baudą?

Informaciją apie paskirtas ir mokėtinas baudas galima patikrinti keliais būdais:

• Prisijungus prie epolicija.lt arba epaslaugos.ird.lt portalų.
• Per Mano VMI sistemą.
• Antstolių informacinėje sistemoje.
• Taip pat galima gauti pranešimą per elektroninę bankininkystę ar paštą.

Svarbu užtikrinti, kad jūsų kontaktinė informacija (adresas, el. paštas) būtų atnaujinta, nes netikslūs duomenys gali lemti, kad baudos nepasieks adresato laiku arba visai.

Ką daryti, jei nesumokate baudos laiku?

Jei baudos už KET pažeidimus nesumokėsite per nustatytą 60 kalendorinių dienų terminą nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos, gali kilti šios pasekmės:

• Baudos padvigubinimas: Teismas gali padidinti baudą.
• Vykdymas per antstolius: Bauda gali būti išieškota priverstinai, nuskaitant nuo sąskaitos ar atlyginimo.
• Apribojimai vairuotojams: Gali būti apribota galimybė registruoti transporto priemonę ar pasikeisti vairuotojo pažymėjimą.
• Draudimas išvykti iš šalies: Kai kuriais atvejais skolininkams gali būti apribotos kelionės į užsienį.

Jei negalite sumokėti visos sumos iš karto, galite pateikti prašymą policijai ar VMI dėl baudos išdėstymo dalimis, tačiau tai reikia padaryti dar iki baudos sumokėjimo termino pabaigos.

Kaip apskųsti baudą už KET pažeidimus?

Jei manote, kad bauda už KET pažeidimą buvo paskirta neteisingai, turite teisę ją apskųsti. Procesas apima šiuos etapus:

1. Įvertinkite situaciją: Susipažinkite su pažeidimo aprašymu ir surinkite visus įrodymus (nuotraukas, liudytojų parodymus ir kt.), patvirtinančius jūsų poziciją.
2. Parengite raštišką skundą: Aiškiai nurodykite pažeidimo faktus, argumentus, kodėl bauda turėtų būti panaikinta arba sumažinta, ir pridėkite visus surinktus įrodymus.
3. Pateikite skundą: Raštiškas skundas turi būti pateiktas institucijai, kuri skyrė baudą, per nustatytą terminą.
4. Laukite atsakymo: Institucija išnagrinės skundą ir pateiks atsakymą. Šis procesas gali užtrukti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių.

Dažniausi KET pažeidimai ir jų pasekmės

Be saugos diržų nenaudojimo ir greičio viršijimo, dažniausi KET pažeidimai Lietuvoje apima:

• Vairavimas išgėrus (sunkios pasekmės ir atsakomybė pagal alkoholio kiekį kraujyje).
• Važiavimas per raudoną šviesoforo signalą (pavojingas pažeidimas, dažnai sukeliantis avarijas).
• Netinkamas parkavimas (įskaitant parkavimą pėsčiųjų perėjose, vietose, kur tai draudžiama).
• Pėsčiųjų teisių pažeidimas (nepraleidimas pėsčiųjų perėjose).
• Naudojimasis mobiliaisiais telefonais vairuojant (be laisvų rankų įrangos, mažina dėmesį keliui).
• Važiavimas be teisės vairuoti (nuo 300 iki 700 Eur bauda ir teisės įgyti vairuotojo pažymėjimą apribojimas, pakartotinai - transporto priemonės konfiskavimas).
• Važiavimas per ženklą "plyta" ("įvažiavimas draudžiamas") (nuo 30 iki 90 Eur bauda, o įvažiavus į priešpriešinio eismo juostą - nuo 170 iki 230 Eur bauda ir teisės vairuoti atėmimas nuo 3 iki 6 mėnesių).
• Kelio ženklas "Eismas draudžiamas" (30 - 90 Eur bauda, netaikomas teisių atėmimas, bet yra išimčių).
• Priverstinis transporto priemonės nuvežimas (taikomas už tam tikrus grubius pažeidimus, trukdančius eismui ar keliančius grėsmę, pvz., sustojimas ar stovėjimas vietose, kuriose draudžiama).
• Per didelis transporto priemonės svoris (numatyta bauda nuo 240 iki 560 eurų ir galimybė reikalauti atlyginti žalą kelio dangai).

tags: #vaziavimas #be #saugos #dirzu #senatis