Lietuvoje, esančioje šiaurinėje Europos dalyje, šaltuoju metų laiku eismo sąlygos gali būti itin sudėtingos dėl prasto oro ir slidžių kelių. Dygliuotos žieminės padangos yra populiarus pasirinkimas tarp vairuotojų, siekiančių maksimalaus saugumo ant kietos slidžios dangos, tokios kaip ledas ar suspaustas sniegas. Jos stipriai pagerina automobilio galimybes saugiai važiuoti, tačiau jų naudojimas yra griežtai reglamentuojamas Kelių eismo taisyklėmis (KET), ypač kalbant apie specialaus ženklo - dygliuotos padangos lipduko - privalomumą.
Žieminių padangų pasirinkimas ir ženklinimas
Kaskart vis žvarbesnės rudens dienos primena apie artėjantį žiemos sezoną. Nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. Lietuvoje įsigalioja draudimas eksploatuoti lengvuosius automobilius su vasarinėmis padangomis. Šiuo laikotarpiu transporto priemonės privalo būti aprūpintos žieminėmis, universaliomis arba dygliuotomis padangomis. Vairuotojai privalo iki lapkričio 10 d. pakeisti padangas, pažymėtas M+S (Mud+Snow) arba 3PMSF (Three Peak Mountain Snow Flake - trijų viršūnių kalno snaigė) simboliais.
Padangų žymėjimas
- M+S: Žymimos padidinto pravažumo padangos. Dažnai šis žymėjimas klaidingai vertinamas kaip universalių padangų požymis.
- 3PMSF: Papildomas žymėjimas, kuriuo žymimos tikros žieminės padangos.
Padangų žinovai vieningai sutaria, kad naudotos ar restauruotos padangos, nors ir pigesnės, yra nepatikimos ir netgi pavojingos. Rinkoje kasmet pasirodo naujienų, tad svarbu atkreipti dėmesį į padangų protektoriaus raštą, kuris užtikrina saugų, tylų ir patogų važiavimą, ir pasirinkti tinkamiausias konkrečioms eismo sąlygoms.
Dygliuotos padangos: privalumai ir trūkumai
Dygliuotos padangos yra pakankamai populiarios Lietuvoje, nes jos žymiai efektyviau „dirba“ ant ledo ir suplūkto sniego. Yra vairuotojų, kurie yra įsitikinę, kad tik dygliuotos padangos gali užtikrinti saugų važiavimą ant apledėjusio ar apsnigto kelio. Jos stipriai pagerina automobilio galimybes saugiai važiuoti ant kietos slidžios dangos - ledo ar suspausto sniego.
Trūkumai ir apribojimai
Jei dažniausiai važinėjama švariai nuvalytais asfaltuotais keliais, dygliuotos padangos praranda savo pranašumą: dygliai kelia daugiau triukšmo, ilgiau slysta stabdant, padidėja kuro sąnaudos (4-8 proc.). Be to, dygliuotos padangos gali gadinti kelio dangą, ypač ant sausų, neapledėjusių kelių. Dėl šios priežasties dygliuotų žieminių padangų naudojimas yra draudžiamas daugelyje Europos Sąjungos valstybių.
Dygliuotų padangų naudojimo taisyklės Lietuvoje
Lietuvos klimatas pasižymi permainingumu, todėl tinkamas padangų pasirinkimas yra itin svarbus saugumui kelyje. Kelių eismo taisyklėse nustatyta, kad dygliuotas padangas leidžiama naudoti tik nuo lapkričio 1 d. iki balandžio 10 d. Už važiavimą su dygliuotomis padangomis pažeidžiant KET (po balandžio 10 d. arba iki lapkričio 1 d.) gali būti skiriamos baudos.
Privalomas dygliuotų padangų lipdukas
Lietuvoje dygliuotas padangas dėvintis automobilis privalo būti pažymėtas apie tai perspėjančiu lipduku. Tai baltas lygiakraštis trikampis su raudonu apvadu ir padangos dyglio simboliu viduryje, kurio kraštinės ilgis yra 200-300 mm. Dyglio lipdukas turi būti priklijuotas automobilio gale. Pavasarį, kai padangos keičiamos, tą lipduką reikia pašalinti, kad nebūtų klaidinami kiti vairuotojai.
Lipduko paskirtis ir svarba
Apie dygliuotas padangas informuojantis lipdukas perspėja iš paskos važiuojančius vairuotojus, kad taip pažymėtas automobilis ant labai slidžios dangos gali elgtis kitaip. Tai reiškia, kad jis gali staigiau stabdyti ir greičiau įveikti posūkį, net jei kelias yra padengtas ledu. Sekant automobilį su dygliuotomis padangomis, tai labai svarbu įvertinti - jo galimybės gali būti visiškai kitokios nei jūsų. Lipdukas yra tiesiog informacija, kad nereikėtų aklai sekti to automobilio, nes ant labai slidžios dangos jis galbūt turi pranašumą.
Stabdymo kelio skirtumai
1995 metais Aliaskos universiteto Ankoridže mokslininkai palygino dygliuotų ir nedygliuotų padangų stabdymo kelią ant įvairių dangų. 40,3 km/val. greičiu važiavęs „Ford Crown Victoria“, turintis ABS sistemą, ant ledo su dygliuotomis padangomis pasiekė 26,4 metrų stabdymo kelią. Kai tas pats automobilis buvo apautas nedygliuotomis žieminėmis padangomis ir įsibėgėjo iki tų pačių 40,3 km/val., jam sustoti prireikė jau 30,5 metrų. Nors skirtumas gali atrodyti nedidelis, kelyje tai tikrai būtų jaučiama. Automobilis su dygliuotomis padangomis prieš posūkį galėtų stabdyti šiek tiek vėliau ir agresyviau, net jei kelio danga būtų lengvai padengta ledu. Tas pats automobilis su nedygliuotomis žieminėmis padangomis negalėtų palaikyti to paties tempo ir vairavimo stiliaus - pabandęs greičiausiai atsidurtų griovyje.
Baudos už lipduko nebuvimą ir kitus pažeidimus
Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas Renatas Siaurusaitis pabrėžia, kad už lipduko, žyminčio dygliuotas padangas, nebuvimą vairuotojams gresia bauda nuo 10 iki 12 eurų. Taip pat, važiavimas su dygliuotomis padangomis ne leistinu laikotarpiu (nuo balandžio 10 d. iki spalio 31 d.) gali užtraukti baudas nuo 50 iki 100 eurų. Be to, policijos pareigūnai, nustatę, kad automobilis eksploatuojamas su dygliuotomis padangomis po balandžio 10 d., turi teisę vietoje panaikinti techninės apžiūros galiojimą, o tai reiškia, kad tęsti kelionės negalima. Lipdukas kainuoja 2-5 eurus ir parduodamas bet kurioje degalinėje ar autodalių parduotuvėje.
Galimos problemos įvykus eismo įvykiui
Specialaus lipduko vairuotojams pamiršti nevalia ne tik dėl galimos baudos. Draudimo bendrovės „Gjensidige“ Transporto žalų skyriaus vadovas Agnius Gučius paaiškina, kad kiekvieno eismo įvykio aplinkybės tikslinamos individualiai. Jei automobilis su dygliuotomis padangomis ir be atitinkamo lipduko staigiai stabdė, o iš paskos važiuojantis automobilis nespėjo sustoti ir atsitrenkė, gali būti, kad iš galo važiuojantis vairuotojas nežinojo apie dygliuotas padangas ir neteisingai įvertino saugų atstumą. Tokiu atveju gali būti atliekama ekspertizė ir kaltė dėl eismo įvykio gali būti paskirstyta tarp eismo dalyvių.
Kita vertus, ERGO Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas teigia, kad lipduko užklijavimas neturi reikšmės išmokos gavimui. Tačiau, jei po balandžio 10 d. su dygliuotomis padangomis pateksite į eismo įvykį, automobilis bus laikomas techniškai netvarkingu. Draudimo bendrovė atlygins nuostolius nukentėjusiajam, bet vėliau šią sumą išsireikalaus iš kaltininko - tai vadinama regresu. Svarbu visada laikytis tokio atstumo, kad nereikėtų priklausyti nuo priekyje esančio vairuotojo pareigos užsiklijuoti lipduką.
Dygliuotų padangų naudojimas kitose šalyse
Daugelyje Europos valstybių dygliuotų padangų naudojimas yra draudžiamas. Remiantis portalo „The Scandinavian Tire & Rim Organization“ duomenimis, pagrindinės valstybės, kurios draudžia dygliuotų padangų eksploatavimą, yra:
- Bulgarija
- Vengrija
- Vokietija
- Olandija
- Lenkija
- Portugalija
- Rumunija
- Kroatija
Šalyse, kuriose retai sninga ir dar rečiau susidaro plikledis, dygliuotas žiemines padangas naudoti draudžiama. Draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovas A. Žiukelis vairuotojams pataria prieš išvykstant į keliones pasidomėti, ar toje valstybėje iš tiesų galima naudoti dygliuotas padangas, nes įstatymai ir tvarkos gali keistis.
Žieminių padangų naudojimo ypatumai skirtingose šalyse
Kiekvienoje šalyje netrūksta savų kelių eismo taisyklių ypatumų:
- Latvija: Žieminės padangos privalomos nuo gruodžio 1 d. iki kovo 1 d. Dygliuotas padangas galima naudoti nuo spalio 1 d. iki gegužės 1 d. Nuo šių metų draudžiama žiemą važinėti demisezoninėmis padangomis, pažymėtomis tik M+S simboliu.
- Estija: Žieminės padangos privalomos nuo gruodžio 1 d. iki kovo 1 d. Dygliuotas padangas galima naudoti nuo spalio 15 d. iki kovo 31 d. (išimties tvarka - iki balandžio 30 d., esant žiemos sąlygoms). Nuo 2022 m. gruodžio Estijoje taip pat nebegalima naudoti demisezoninių padangų žiemą, nebent jos yra pažymėtos kalno ir snaigės simboliu.
- Lenkija: Dygliuotos padangos draudžiamos visais metų laikais. Žieminės padangos nėra privalomos, tik stipriai rekomenduojamos laikotarpiu nuo lapkričio 1 d. iki balandžio 1 d.
- Vokietija: Dygliuotos padangos draudžiamos. Nėra nurodoma minimali temperatūra ar laikotarpis, kada turi būti sumontuotos žieminės padangos. Vairuotojai turi pritaikyti padangas prie oro sąlygų. Žieminės padangos privalomos esant ledui, prispaustam sniegui, šlapdribai ir plikledžiui.
- Austrija: Draudžiamos dygliuotos padangos, žieminės padangos privalomos nuo lapkričio 15 d. iki kovo 31 d.
- Čekija: Dygliuotos padangos draudžiamos.
- Italija: Žieminių padangų naudojimas nėra privalomas, tačiau kiekvienas regionas gali nustatyti savo reikalavimus žieminėms padangoms arba grandinėms. Pvz., Aostos slėnyje automobiliai turi būti su žieminėmis padangomis ir turėti grandines nuo spalio 1 d. iki balandžio 15 d.
Žieminių padangų techniniai reikalavimai Lietuvoje
Lietuvoje žieminių padangų protektoriaus gylis turi būti ne mažesnis kaip 3,0 mm. Net jei padangos atitinka minimalų protektoriaus gylį, protinga jas pakeisti sezono pradžioje, nes staigus temperatūros kritimas arba snygis gali sukelti pavojingas sąlygas per naktį.
Padangų priežiūra ir patikra
Svarbu reguliariai tikrinti padangų slėgį ir protektoriaus gylį. Oro slėgį padangose tiksliausiai galima pamatuoti, kai padangos yra šaltos. Gylį galima patikrinti specialiu matuokliu, slankmačiu arba liniuote. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į padangų amžių. Jei padangos naudojamos 5 ar net 10 metų, jų guma gali būti visiškai sukietėjusi ir praradusi reikiamas savybes. Padangų pagaminimo datą galima rasti ant padangos šono esančiuose keturiuose skaičiuose.
Kelių Eismo Taisyklės taip pat nustato ir kitų transporto priemonių ženklinimo reikalavimus, tokius kaip Lietuvos Respublikos skiriamasis ženklas „LT“, vaikų grupes vežančių autobusų ženklinimas ar krovinio išsikišimo žymėjimas, siekiant užtikrinti bendrą saugumą kelyje.
tags: #vaziavimas #be #lipduko #dygliuotos #padangos