Variklio efektyvumas parodo, kaip gerai variklis paverčia degalų cheminę energiją į mechaninę energiją, reikalingą transporto priemonei varyti. Benzino variklių atveju, šis procesas apima benzino ir oro mišinio deginimą variklio cilindrų viduje.
Variklio efektyvumas gali būti vertinamas keliais aspektais:
- Šiluminis efektyvumas: Tai matuoja, kiek energijos degaluose yra paverčiama naudingu darbu. Šiuolaikinių benzino variklių šiluminis efektyvumas paprastai yra maždaug 25-30 %. Tai reiškia, kad transporto priemonei perkelti iš tikrųjų naudojama tik maždaug ketvirtadalis iki trečdalio benzino energijos.
- Degalų ekonomija: Paprastai tai matuojama kilometrais vienam litrui (km/l) arba litrais 100 kilometrų (l/100 km). Tai rodo, kiek transporto priemonė gali nuvažiuoti tam tikru degalų kiekiu. Didesnė degalų ekonomija reiškia geresnį efektyvumą.
- Variklio dizainas: Variklio dizainas, įskaitant cilindrų skaičių, degalų įpurškimo sistemos tipą ir turbokompresoriaus ar kompresoriaus buvimą, gali turėti įtakos efektyvumui.
- Važiavimo sąlygos: Kaip važiuojama transporto priemonė, taip pat gali paveikti jos efektyvumą. Agresyvus pagreitis, didelis greitis ir dažnas stabdymas gali sumažinti degalų ekonomiją.
Energijos vartojimo efektyvumo klasės
Renkantis redukcinį variklį, galima susidurti su trimis skirtingomis energijos efektyvumo klasėmis. Energijos taupymas variklio iš esmės apima tris bendras Y serijos variklius, YX3 aukšto efektyvumo variklius ir YE3 itin aukšto efektyvumo variklius. Jų vidutinis efektyvumas yra atitinkamai 87,3 %, 90,3 % ir 91,7 %. Tai eksperimentinis našumas, gautas atlikus kelis testus valstybės vidurkiui pasiekti.
Aukšto efektyvumo variklių atsiradimas
Didelio efektyvumo varikliai atsirado gana anksti, kilus energetikos krizei 1970 metais. Jie sumažino elektros variklių energijos suvartojimą 20 %, todėl tai buvo techninio pobūdžio proveržis tuo metu. Kartu su energijos trūkumu atsiradimu, didelio efektyvumo varikliai atsirado pastaraisiais metais, siekiant sumažinti suvartojamos energijos kiekį, didinant efektyvumą. Šiose mokslo konferencijose, ultra super didelio efektyvumo varikliai pasirodė, kad motorinių transporto priemonių lygis buvo padalintas į keturis energijos vartojimo efektyvumo lygius, t. y. Standartinis naudingumo (IE1), aukšto efektyvumo (IE2), itin efektyvus (IE3) ir itin aukšto efektyvumo (IE4).
Variklio parametrai ir jų reikšmė
Tarp variklio parametrų, bendri parametrai yra šie:
- Įtampa: pavyzdžiui, 1500W ar mažiau.
- Dažnis: 50 HZ (išskyrus kintamo dažnio variklį).
- Maitinimo šaltinis: pavyzdžiui, kintamosios srovės elektra.
- Vardinė galia: pavyzdžiui, 5KW.
- Polių skaičius: pavyzdžiui, 4 polių.
- Sūkių reguliavimas: pavyzdžiui, pastovus greitis, dažnių valdymas.
- Aušinimas: pavyzdžiui, uždaras aušinimo ventiliatorius.
- N dizainas: pavyzdžiui, įprastas sukimo momentas, tiesioginis paleidimas.
- Darbo sistema: pavyzdžiui, S1 nepertraukiamo darbo sistema.
Energijos vartojimo efektyvumo variklio nurodo mechaninės energijos gamybos santykį su variklio galia, tiekiama iš elektros energijos šaltinio.
Benzininiai varikliai ir jų evoliucija
Benzino varikliai daugiau nei šimtmetį buvo automobilių pramonės pagrindas. Plačiai naudojami jie daugiausia dėl savo efektyvumo, patikimumo ir papildymo lengvumo. Anksčiau darbinis variklio tūris buvo esminis automobilio identiteto bruožas - nepakankamai didelis laikytas trūkumu.
Vis dėlto laikai pasikeitė, šešių cilindrų varikliai - retenybė, o V8 ar V10 jau kurį laiką vertinami kaip egzotika. Dominuoja keturių cilindrų varikliai, tačiau net ir jų ateitis nėra garantuota - aplinkosauginiai reikalavimai kone kasmet griežtėja, todėl naujų automobilių pirkėjams vis dažniau siūlomi trijų cilindrų motorai.
„Iki išvystant turbinų technologijas vienintelis būdas variklio galiai didinti - didinti darbinį tūrį. Šiuolaikiniai mažalitražiai varikliai yra turbokompresoriniai. Sunku rasti objektyvių šios technologijos trūkumų. Gali nepatikti skleidžiamas garsas ar galios diapazonas, kuriame jie išsikvepia, bet iš esmės masiniams automobiliams tai yra puikiai suprojektuoti agregatai, turintys daug privalumų“, - teigia automobilių istorijos tikrinimo platformos „carVertical“ komunikacijos vadovas Matas Buzelis.
Nors nemažai vairuotojų dar įpratę, kad galingi tik didesnio darbinio tūrio varikliai, vis dėlto, M. Buzelis sako, dabar kone kiekvienas gamintojas savo gamoje turi mažalitražių, bet ganėtinai galingų variklių. Vienas iš pavyzdžių - prieš kelerius metus „Ford“ pasiūlytas 1.0 litro „Ecoboost“ variklis su iš dalies hibridine technologija. Šis „Puma“, „Focus“ ir „Fiesta“ modeliams siūlomas trijų cilindrų jėgos agregatas gali išvystyti net 155 AG, o speciali sportiška „Fiesta ST“ versija su 1,5 l „Ecoboost“ trijų cilindrų varikliu - net 200 AG.
Tokį variklį turinčiu automobiliu įsibėgėti iš vietos iki 100 km/val. trunka 6,5 sek., vidutinės degalų sąnaudos neperkopia 6 l/100 km, o CO2 emisija tesiekia 136 g/km (pagal WLTP standartą). „Dauguma gamintojų pereina prie kompaktiškų variklių. Pavyzdžiui, specialios versijos „Toyota Yaris GR“, turintis trijų cilindrų 1,6 litro variklį, generuoja net 261 AG. „Mercedes-Benz“ neseniai paskelbė, kad naujos kartos C63 AMG modelis nebeturės V8, jis bus pakeistas hibridine sistema su keturių cilindrų motoru ir turbokompresoriumi. Taigi darbinis tūris nebenusako automobilio galios“, - sako ekspertas.
Maži, bet galingi varikliai
Konkurso „Lietuvos metų automobilis“ komisijos narys Dainius Leonavičius prisiminė, kad prieš 15 metų gana populiarūs buvo 1,6 litro varikliai, pasiekdavę 110 AG, o dabar tarp siūlomų naujų automobilių galima rasti identiškos galios, bet 1 litro jėgainių.
Automobilių žurnalistui kur kas malonesnių įspūdžių paliko bandomasis važiavimas su „Ford Puma“, turinčiu 1 litro 125 AG variklį. „Bandžiau šį automobilį įvairiais režimais, galios nepritrūko. Nereikia žiūrėti kilometro ar pusantro į priekį norint atlikti lenkimo manevrą, kaip būna vairuojant kai kuriuos mažalitražius variklius turinčius automobilius. Nestebina, nes „Ecoboost“ varikliai yra etatiniai geriausiųjų rinkimų nugalėtojai“, - primena D. Leonavičius.
Trijų cilindrų variklio nauda
„carVertical“ komunikacijos vadovas M. Buzelis pastebi, kad trijų cilindrų varikliai yra dinamiški ir skleidžia gana įdomų garsą. „Teoriškai trijų cilindrų variklis yra pusė V6. Užvedimo metu cilindrų uždegimo fazių sekos yra panašios, varikliai dirba savitai, sukimo momentas nuo žemų sūkių suteikia gyvo charakterio. Palyginti su 2 litrų keturių cilindrų atmosferiniu varikliu, populiariu prieš 20 metų, dabartiniai dvigubai mažesni varikliai su turbokompresoriais tikrai maloniai važiuoja mieste“, - sako M. Buzelis.
Jo nuomone, ketinant pirkti automobilį su trijų cilindrų varikliu reikėtų įvertinti ne tik tai, kad mažalitražiai yra ekonomiškesni ir dėl mažesnių CO2 emisijų išvengia taršos mokesčio. „Tokiems varikliams įmontuoti reikia mažiau vietos. Tai reiškia, kad variklio skyriuje jis lengviau telpa, o automobilio priekyje nereikia skirti daug vietos, dėl to gamintojai gali išplėsti salono erdvę. Be to, kompaktiškas trijų cilindrų aliuminio variklis yra gerokai lengvesnis nei kiti panašaus galingumo atitikmenys. O mažesnis svoris lemia ir mažesnes degalų sąnaudas, ir geresnius dinaminius rodiklius bei valdymo savybes. Taip pat ne paslaptis, kad tokius automobilius pagaminti kainuoja pigiau, dėl to kaina stipriai neišpučiama“, - teigia „carVertical“ atstovas.
D. Leonavičiaus nuomone, trijų cilindrų variklių nauda pirkėjams pirmiausia yra finansinė. Kaip pavyzdį jis pateikė „Ford Fiesta“ modelį su 1 litro varikliu, turinčiu kelias versijas (75-155 AG). Taigi kiekvienas gali pagal poreikius ir finansines galimybes pasirinkti norimą versiją ir sutaupyti.
Maži turbininiai varikliai ir WLTP bandymai
Jau maždaug dešimtmetį į benzinu varomus automobilius montuojami 3 cilindrų, 1 litro darbo tūrio varikliai su turbinomis. Gamintojai ir ekologijos gynėjai teigė, kad šie varikliai yra efektyvesni, taupesni ir mažiau taršūs už iki šiol naudotus didesnio darbo tūrio variklius be turbinų. Tačiau viskas apvirto aukštyn kojomis nuo 2017 m. Maždaug 2010 m. automobilių gamintojai staiga tarsi praregėjo ir suprato, kad mažo darbo tūrio benzininiai varikliai labai dera su turbinomis. 2005 m. tik 8-10 proc. benzininių variklių turėjo turbinas, 2010 m. Iš esmės turbokompresorius - tai variklio išmetamosiomis dujomis sukamas siurblys, į degimo procesą tiekiantis gerokai didesnį oro kiekį ir taip leisdamas padidinti variklio galingumą, nes cilindruose bet kokį degalų kiekį reikia sumaišyti su atitinkamu oro kiekiu.
Mat visi šie mažieji varikliai su turbinomis „praslydo“ dar nuo 1980 m. Palyginkime: atliekant NEDC testus temperatūra bandymų kameroje buvo artima idealioms ekonomiškumo sąlygoms (20-30 °C), važiuojamas atstumas buvo apie 11 km, o ciklas trukdavo vos 20 minučių. Ciklą sudarė dvi fazės: maždaug 13 minučių imituojamo važiavimo mieste, maždaug 7 minutės imituojamo važiavimo užmiestyje. Vidutinis greitis buvo 33 km/val., didžiausias bandytas greitis - 120 km/val. Buvo tiksliai nurodyti modelių su mechanine pavarų dėže perjungimo momentai.
Atliekant bandymus pagal WLTP metodiką temperatūra bandymų kameroje yra 23 °C, atstumas yra 23 km, o ciklas trunka apie 30 minučių. Jį sudaro keturios fazės (mažo, vidutinio, didelio ir labai didelio greičio). Vidutinis greitis yra 47 km/val., didžiausias bandytas greitis - daugiau nei 130 km/val. WLTP testai parodė, kad blogiausius CO2 rezultatus parodė būtent mažieji varikliai, kurie realiomis sąlygomis dirba gerokai didesnėmis apkrovomis nei didesnio darbo tūrio varikliai. Aukštos temperatūros, susidarančios intensyvaus degimo proceso metu, neigiamai paveikė taršos rezultatus.
Turbokompresorių privalumai ir trūkumai
Vilniaus Gedimino technikos universiteto docentas Alfredas Rimkus sako, kad naudojamos turbinos didina variklio lyginamąją galią, o to ir siekia daugelis gamintojų. Vis dėlto, specialisto teigimu, yra ir kitas lazdos galas - tokiems varikliams veikiant didesnėmis apkrovomis labai išauga mechaninė ir terminė detalių apkrova, nes didėja slėgis ir temperatūra variklio cilindruose.
„Kad būtų užtikrinama ganėtinai ilga eksploatacija, reikalingos labai aukštos kokybės medžiagos - tepalas ir kt. Jas būtina laiku pakeisti, o esant kiek sunkesnėms naudojimo sąlygoms, tai rekomenduojama daryti nė nepasiekus leistinos ridos. Kaip žinoma, ne visi automobilių savininkai yra ganėtinai atidūs, pasitaiko problemų ir dėl naudojamų medžiagų kokybės, todėl tokie patobulinti varikliai gali greičiau pasiekti ribinę būseną“, - aiškina A. Rimkus.
Mokslininkas pastebi, kad dažnai ne ką blogesnių energetinių ir ekologinių rodiklių pasiekiama preciziškai suderinus variklio konstrukciją bei valdymo algoritmą. „O ekologiniai variklių, kuriuose degalai purškiami į įsiurbimo kolektorių, rodikliai yra net geresni, nes benzinas turi daugiau laiko išgaruoti ir susimaišyti su oru. Pastarąjį dešimtmetį automobilių gamintojai laikėsi CO2 reikalavimų mažindami variklių darbo tūrį ir pridėdami turbinas prarastam galingumui kompensuoti. Todėl 3 cilindrų, 1 litro darbo tūrio varikliai su turbinomis tapo norma ne tik mažos klasės automobiliuose, bet ir kompaktinės klasės ar net komerciniame „Ford Transit Connect“. Štai „Ford“ nuo 2012 m. naudoja „EcoBoost“ variklį - tai 1 litro darbo tūrio, nuo 100 iki 140 AG pajėgumo variklis, kuris per pastaruosius metus laimėjo net 11 apdovanojimų. Pagal oficialius gamyklos duomenis, vidutinės „Ford Focus“ degalų sąnaudos su šiuo varikliu yra 4 litrai 100 kilometrų kelio. Taip pat WLTP bandymų metu smarkiai išaugo ir kitų modelių sąnaudos bei taršos rodikliai. Pavyzdžiui, „Nissan Qashqai“ skirtumas su kai kuriais varikliais yra didesnis nei 20 proc.
Specialistai pataria, kad perkant po 2009 m. pagamintą dyzelinį automobilį, nuvažiavusį daugiau nei 200 tūkstančių kilometrų, reikėtų vengti mažesnių nei 2 litrų darbo tūrio variklių. „Euro6“ standartą atitinkančių variklių patikimumas itin ribotas, o palyginti su senesnės kartos, jie labai jautrūs tepalų kokybei bei jų keitimo intervalui. Reikia turėti mintyje, kad daugelis automobilių gamintojų pastarąjį dešimtmetį buvo priversti smarkiai keistis: nuo patikimumo link taršos mažinimo bet kokia kaina.
Kai kurie patarimai, kaip elgtis su turbininiais varikliais:
- Staiga neišjunkite variklio - leiskite jam atvėsti, o turbinos sūkiams sumažėti. Šiandieniuose varikliuose tepalų sistemos cirkuliacija staiga neišsijungia, vyksta vėsinimo procesas.
- Neskubėkite spausti akceleratoriaus visa jėga, juo labiau, jei išvažiuojate iš posūkio - galios pliūpsnis gali užklupti netinkamu momentu. Dabartiniai varikliai labai operatyviai reaguoja į akceleratoriaus paspaudimą ir nėra vadinamosios „turbo duobės“.
Dyzeliniai, benzininiai ir elektriniai varikliai: lyginimas
Nors benzino varikliai bėgant metams padarė didelę įtaką efektyvumui, tačiau jie vis dar susiduria su iššūkiais, susijusiais su poveikiu aplinkai ir degalų ekonomija. Automobilių pramonei tobulėjant, galime tikėtis, kad bus toliau pagerėjęs benzino variklio efektyvumas, taip pat padidėjęs alternatyvių jėgainių, tokių kaip elektriniai varikliai, priėmimas.
Rinkdamiesi tarp dyzelinio ir benzininio variklio, skirto važinėti mieste, dauguma pirkėjų atsižvelgia į tokius veiksnius kaip efektyvumas, sukimo momentas, techninė priežiūra ir poveikis aplinkai.
Dyzeliniai varikliai
Dyzeliniai varikliai, palyginti su benzininiais varikliais, paprastai užtikrina gerokai didesnį sukimo momentą esant mažesniems sūkių dažniams. Dėl to jie geriau reaguoja miesto eisme ir geriau tinka vilkti ar vežti sunkesnius krovinius. Dėl didesnio suspaudimo santykio ir liesesnio degalų mišinio dyzeliniai varikliai taupiau naudoja degalus. Dėl to sunaudojama mažiau degalų, ypač važiuojant ilgesniais atstumais arba naudojant komerciniuose automobiliuose. Šių dienų benzininiai varikliai su turbokompresoriumi gali pasižymėti plačiu sukimo momento diapazonu, kartais prilygstančiu dyzelinių variklių charakteristikoms. Tačiau dyzeliniai varikliai vis dar geriau išlaiko sukimo momentą esant mažiems sūkių dažniams. Moderniuose dyzeliniuose varikliuose naudojamos pažangios išmetamųjų teršalų sistemos (pvz., AdBlue, DPF ir SCR), kad būtų laikomasi griežtų „Euro 6d“ standartų. Vis dėlto dėl praeityje kilusių skandalų ir didelio NOx išmetimo jie dažnai vertinami neigiamai. Dyzeliniai varikliai ir toliau išlieka protingas pasirinkimas tiems, kurie pirmenybę teikia degalų ekonomijai, sukimo momentui ir tolimų kelionių našumui.
- Šiluminis efektyvumas: Dyzelinių variklių šiluminis efektyvumas paprastai yra didesnis nei benzino variklių, dažnai aplink 35-40 %. Tai reiškia, kad jie gali paversti daugiau energijos degaluose į naudingą darbą.
Elektriniai varikliai
Elektros varikliai paprastai yra daug efektyvesni nei vidiniai degimo varikliai, kurių efektyvumas yra maždaug 85-90 %. Tai reiškia, kad beveik visa elektros energija yra paverčiama mechanine energija transporto priemonei vairuoti.
Variklio tipo pasirinkimas: patarimai ir visuomenės nuomonė
Variklio tipo pasirinkimas - vienas svarbiausių sprendimų perkant automobilį. Kiekvienas iš trijų degalų tipų (dyzelinis kuras, benzinas ir dujos) turi savo privalumų ir trūkumų. Vis dėlto, visuomenėje vyrauja skirtingos nuomonės bei argumentai, koks degalų tipas yra geriausias pasirinkimas renkantis naują automobilį.
Dyzelino populiarumas
Naujausiais (2024 m. rugpjūčio 1 d.) „Regitros“ duomenimis populiariausi automobiliai Lietuvos rinkoje yra varomi dyzelinu (1 141 649 vienetų). Antroje vietoje - apytiksliai 745 tūkstančių automobilių skirtumu nuo pirmosios vietos atsiliekantys benzinu varomi automobiliai. Trečioje lieka benzinu-dujomis varomi automobiliai, nuo dyzelinių automobilių populiarumu atsiliekantys bene dvylika kartų. Nepopuliariausios degalų rūšys yra benzinas-elektra bei tik elektra varomi automobiliai.
Žurnalo „Autobild“ vyriausiasis redaktorius Vitoldas Milius šiuo metu esantį automobilių degalų tipų pasirinkimą visuomenėje sprendžia pagal kainos ir įpročio dėsnius. Visuomenė pamilo dyzelinius automobilius, nes nuo maždaug 1995-2000 metų į Lietuvos rinką iš užsienio naudotų automobilių dažniausiai įvežami dyzelinu varomi automobiliai. Per šį laikotarpį visuomenė prisitaikė prie jų veikimo, išmoko juos kokybiškai remontuoti, yra daug atsarginių detalių. Taip pat, Vitoldo teigimu, lietuviai vertina šio degalų tipo automobilius kaip patvarius ir pigius.
Mindaugas, 31 metų pardavimų vadybininkas iš Kaišiadorių, rinktųsi dyzelinu varomą automobilį dėl mažesnių sąnaudų ir didesnio sukimo momento, kuris jam svarbus tempiant priekabą. Jis taip pat akcentuoja greitą degalų pildymą ir didesnį nuvažiuojamą atstumą. Aneta, 30 metų marketingo vadybininkė iš Vilniaus, mano, kad dyzelinas yra „kietesnis“ pasirinkimas ir vilioja nebrangiu išlaikymu bei patikimumu, ypač perkant naudotą automobilį.
Benzino ir dujų alternatyvos
Vitoldas Milius pastebi, kad benzinu varomus automobilius visuomenė renkasi rečiau dėl didelių degalų sąnaudų. Tačiau greitu metu ši tendencija turėtų pakisti, nes naujų automobilių rinkoje vis labiau mažėja dyzelininių automobilių pasirinkimas, o naujos kartos benzininiai varikliai yra daug taupesni, jų degalų sąnaudos yra sumažėjusios.
Žvelgiant į benzino-dujų degalų tipą, Vitoldo nuomone, dujos vis rečiau taps alternatyva sutaupyti. Viena iš priežasčių - naujos kartos benzininiai varikliai yra taupesni. Taip pat svarbu įvertinti, ar naujesniems automobiliams įranga yra tinkama, ar tai nepakenks automobiliui. Yra ir naujų automobilių, kuriems gamintojas jau automobilio gamybos metu įdeda dujų įrangą (pvz., Dacia-Renault), tačiau tai labiau išimtis, nei dažnas pasiūlymas. Šio degalų tipo automobiliai reikalauja išskirtinės automobilio priežiūros saugumo sumetimais - visa tai kainuoja nemažus pinigus.
Gintaras, 30 metų karininkas iš Klaipėdos, renkasi benziną-dujas, nes jam tai yra pigu ir saugu dėl sertifikuotos ir ištobulintos įrangos.
Elektromobiliai ir hibridai
Dainius Jakas, automobilių apžvalgininkas, mano, kad labiausiai šiuo metu visuomenės pasirinkimas priklauso nuo automobilio kainos ir žmogaus turimo biudžeto. Naudotą gerą elektromobilį sunku nusipirkti arba tam reikės didesnio biudžeto. Elektromobilis šiuo metu yra vis tik asmens nusiteikimo reikalas, kadangi infrastruktūra yra tik plėtros būsenoje. Tačiau Lietuvos progresas, jo nuomone, nėra mažas. Pasirinkimas priklauso ir nuo žmonių gyvenimo tipo - koks yra gyvenimo stilius, gyvenamoji vieta - visa tai sprendžia visuomenės pasirinkimą.
Elektromobiliai ir hibridai yra šiuo metu brangus pirkinys, todėl juos sutinkame rečiau. Eksperto nuomone, visuomenė šiuos automobilius per mažai yra pažinusi, nežino, kaip juos reikia remontuoti, bijo dėl didelių remonto kaštų. Tai yra ir biudžeto reikalas, nes šie automobiliai nemažai daliai žmonių yra per brangūs. Taip pat „Auto Bild“ vyr. redaktorius pastebi svarbų aspektą, kad šių automobilių išliekamoji vertė dar nėra įvertinta rinkos.
Juozas, 26 metų įrangos koordinatorius iš Molėtų, pirkimo atveju rinktųsi benziną, nes dyzelino atveju jo atbaido taršos mokesčiai ir galimi apribojimai. Jei gyventų nuosavame name, jis rinktųsi elektromobilį, bet daugiabutyje tam trūksta infrastruktūros.
Justina, 24 metų personalo vadybininkė iš Vilniaus, rinktųsi ekologišką ir taupų hibridinį automobilį (benzinas-elektra), nes tai yra tarpinis variantas tarp elektromobilio ir tradicinio automobilio, leidžiantis sutaupyti ir prisidėti prie tvarumo siekių.
Gintautas, 64 metų pensininkas iš Raseinių, kategoriškai renkasi dyzeliną, nes yra daug automobilių turėjęs su dyzeliniais varikliais ir neturėjo jokių bėdų. Jis nepasitiki elektromobiliais ir hibridais, baiminasi dėl krovimo ir programėlių sudėtingumo.
Mindaugas, 50 metų tinklo inžinierius iš Ukmergės, rinktųsi benziną arba dyzeliną, nes, jo nuomone, iš esmės jie jau mažai besiskiria. Nors iš įpročio pirkčiau dyzeliną, jei gyventų nuosavame name, gerai pagalvotų apie įkraunamą hibridą su saulės kolektoriais.
Žilvino Pekarsko patarimai
15min rubrikos Gazas.lt redaktorius Žilvinas Pekarskas išskiria du svarbius niuansus, renkantis automobilį. Pirmasis - svarbu, kokią emociją sukelia transporto priemonė ir ar patogu ją valdyti. Svarbiausia - išbandyti skirtingus automobilius, pasitikrinti, ar jie tinka jūsų gyvenimo būdui. „Automobilis turi būti toks, kuris kas rytą, sėdus važiuoti į darbą, jus džiugintų - išvaizda, sklandžiu važiavimu“, - sako Ž. Pekarskas.
Kitas niuansas - ekonominis. Ž. Pekarskas dalijasi patirtimi, kad nors dyzelinis universalas vartojo mažiau degalų (5-6 l dyzelino, o benzininis atitikmuo 7-8 l), dyzeliui reikėjo keisti EGR vožtuvą, kaitinimo žvakes, ir per penkerius metus jo priežiūrai išleido 1500 Eur daugiau. „Taigi visi sutaupymai degalų sąnaudų sąskaita išnyko. Tačiau dyzelinis variklis su turbina (didesnis sukimo momentas) man patiko labiau“, - sako Gazas.lt redaktorius. Jis priduria, kad šiuolaikiniuose moderniuose dyzeliniuose automobiliuose daugėja daviklių, į juos reikia pilti ir „AdBlue“ priedo, tad eksploatacija pabrangsta.
Hibridinio automobilio įsigijimas dažniau yra mados reikalas, nei ekonomiškai pagrįstas sprendimas: „Paskaičiuokite. Jei kainos skirtumas tarp paprasto benzininio ir hibridinio siekia 7-8 tūkst. Eur, kada jis atsipirks, per kiek metų? Labai priklauso, kur važinėjate ir kiek kilometrų per metus nuvažiuojate.“ Dujiniai automobiliai, Ž. Pekarsko nuomone, labai populiarūs: „Nusprendžiau atlikti eksperimentą. Į nebenaują, 2012 m. gamybos automobilį su 2l atmosferiniu varikliu įsidėjau LPG. Eilėje pas gerą meistrą laukiau gerą mėnesį. Už įrangą mokėjau 900 Eur, kol kas bėdų nebuvo. Skaičiuoju, kad šios išlaidos atsipirks per 10-12 tūkst. kilometrų, nes atmosferinis variklis imlus degalams“.
Ž. Pekarską labiausiai stebina priešprieša elektromobiliams. Jo nuomone, elektra varomi automobiliai per pastaruosius keletą metų labai patobulėjo, juos įkrauti galima vis greičiau. Tačiau Lietuvos mokesčių sistema, lyginant su, pavyzdžiui, Norvegijos, nėra palanki EV plėtrai. „Norvegijoje galioja tokia logika: taršus moka, o netaršus nemoka nieko. Todėl ekonomiškai pirkti elektromobilį tikrai apsimoka. Lietuvoje dėl politikų nesuvokimo arba neįsigilinimo, nėra jokių realių taršos mokesčių. Gali važinėti kad ir senu automobiliu su V8 varikliu. Todėl mano nuoširdus patarimas - pirkite tokį automobilį, kuris geriausiai atitinka jūsų poreikius ir finansines galimybes. Svarbu, kad būtų techniškai tvarkingas ir patogus. Kol kas pasirinkimo ir finansavimo galimybės - labai plačios“, - sako Gazas.lt redaktorius.