Variklio Kompresija ir Jos Atnaujinimas

Variklio kompresija yra vienas iš pagrindinių bet kurio variklio būklės rodiklių, atspindintis sėkmingą degimo proceso vykdymą vidaus degimo varikliuose. Tai esminis aspektas, garantuojantis variklio efektyvumą ir galią. Šiame straipsnyje aptariame, kas yra variklio kompresija, kokia yra jos norma, kaip ją matuoti, kokios problemos gali iškilti ir kaip jas spręsti, taip pat pristatome RVS Technology® kaip inovatyvų sprendimą variklio nusidėvėjimui mažinti ir atnaujinti.

Kas yra variklio kompresija?

Vidaus degimo variklio kompresija, arba kitaip suspaudimas, yra didžiausias degalų ir oro mišinio slėgis cilindre suspaudimo takto pabaigoje. Labai svarbu suprasti skirtumą tarp kompresijos ir suspaudimo laipsnio - šie terminai dažnai painiojami.

• Suspaudimo laipsnis yra pastovus variklio parametras, nustatytas gamykloje. Jis nurodo, kiek kartų tūris cilindre sumažėja stūmokliui judant nuo apatinės iki viršutinės mirties taško. Tai tūrio santykis tarp dviejų kraštinių stūmoklio padėčių. Paprastai šis dydis aktualus renkantis tinkamą degalų rūšį (pvz., benzino oktaninį skaičių); kuo didesnis suspaudimo laipsnis, tuo geresnio benzino reikia.
• Kompresija, kitaip tariant, yra slėgis. Tai suspausto oro slėgis cilindre. Nėra tiesioginio ryšio tarp suspaudimo laipsnio ir kompresijos vertės, nes neįmanoma pasiekti tobulo cilindro sandarumo. Todėl kompresija visada matuojama dinamiškai, per kelis alkūninio veleno apsisukimus.

Kompresija net ir eksploatuojamame variklyje yra kintamas parametras (priimtinose ribose). Pavyzdžiui, šalto ir pašildyto variklio kompresometro rodmenys visada skirsis. Natūraliai dėvintis varikliui kompresija taip pat kinta.

Kodėl kompresija svarbi?

Variklio kompresija atspindi sėkmingą degimo proceso vykdymą vidaus degimo varikliuose, garantuojantį variklio efektyvumą ir galią. Šis procesas apima oro ir degalų mišinio suspaudimą cilindruose, dėl ko mišinys įkaista ir padidėja jo slėgis, taip užtikrinant efektyvesnį degimą. Kompresijos laipsnis, arba variklio kompresijos santykis, teigia, kiek kartų, palyginti su pradiniu tūriu, sankaupa sumažinama prieš užsidegant. Pagrindiniai faktoriai, lemiantys variklio kompresiją, yra cilindro dydis, stūmoklio forma, sandarumas ir degimo kameros konstrukcija.

Paprastai didesnis kompresijos santykis reiškia geresnes degimo sąlygas, tačiau per aukšta kompresija gali sukelti detonacijos problemas. Šios problemos pasireiškia sumažėjusiu našumu, padidėjusiomis degalų sąnaudomis arba net variklio gedimu. Todėl techninė priežiūra ir kompresijos matavimas yra svarbūs, norint užtikrinti, kad variklis veiktų kaip turėtų.

Kokia turi būti kompresijos norma?

Stūmokliniams varikliams nėra vienos standartinės kompresijos vertės. Šis parametras yra individualus kiekvienam konkrečiam modeliui. Dėl šios priežasties oficialiuose remonto vadovuose kompresijos rodikliai dažnai nurodomi tolerancijos ribomis, pavyzdžiui, „nuo 9 iki 10,5 kgf/cm²“ arba „ne mažiau kaip 10 kgf/cm² ir ne didesnis kaip 2 kgf/cm² skirtumas tarp cilindrų“.

Dyzelinio variklio veikimo principas lemia dvigubai ar net trigubai didesnius rodiklius, nes mišinys uždegamas suspaudimo būdu, nenaudojant uždegimo žvakės. Dyzeliniuose varikliuose suspaudimo laipsnis paprastai būna didesnis nei benzininiuose, svyruojantis nuo 14:1 iki 22:1.

Tipinės variklio kompresijos vertės:

• Benzininis variklis: 140-170 psi (apie 9,6-11,7 bar)
• Dyzelinis variklis: 275-400 psi (apie 19-27,5 bar)

Svarbu ne tik bendra kompresijos vertė, bet ir vienodumas tarp visų cilindrų. Skirtumas tarp didžiausios ir mažiausios kompresijos vertės cilindruose neturėtų viršyti 10-15% (apie 0,6 BAR motociklams).

Motociklams 7 BAR kompresija yra pati žemiausia riba - viskas žemiau jos gali drąsiai būti laikoma laužu. Dažniausiai motociklų kompresija būna nuo 8,5 BAR iki 10,5 BAR, bet kai kuriuose varikliuose ji viršija net 12 BAR. Be to, žoliapjovėms ar valčių varikliams 5 BAR kompresija gali būti normali.

Kaip matuoti kompresiją?

Kompresijai matuoti naudojamas specialus diagnostikos prietaisas - kompresometras. Tai oro slėgio matuoklis, skirtas tam tikroms ribinėms vertėms (iki 20 kgf/cm² benzininiams varikliams ir iki 40 kgf/cm² dyzeliniams varikliams). Kompresija taip pat matuojama KiloPaskaliais, PSI (svarais kvadratiniam coliui) bei atmosferomis. Pastarosios savo dydžiu yra beveik analogiškos BAR'ams (1 BAR = 0.99 atm.).

Yra keletas kompresijos matavimo metodų, tačiau dažniausiai naudojamas karšto ir atviro droselio metodas. Norint išsamiai interpretuoti rezultatus, gali prireikti partnerio arba vaizdo įrašo, kuriame būtų užfiksuoti prietaiso rodmenys proceso metu.

Kompresijos matavimo žingsniai:

1. Išimkite uždegimo žvakes (benzinas) arba kaitinimo žvakes (dyzelinas). Prieš pilnai išsukant žvakes, vertėtų įsitikinti, kad pašalinis objektas nepateks į cilindrą. Tai galima padaryti atsukus žvakę apie 5-10 mm ir su kompresoriumi prapūtus tarpą tarp jos ir cilindro galvos.
2. Įsukite (arba įkiškite, jei antgalis be sriegio) kompresometrą į cilindrą.
3. Išjunkite uždegimą ir degalų tiekimą. Šis punktas visada yra individualus. Paprastuose modeliuose pakanka tiesiog atjungti jungtis su ritėmis ir nuimti benzino siurblio saugiklį. Automobiliams su sudėtinga šiuolaikine elektronika toks būdas reiškia klaidų atsiradimą ECU atmintyje. Geriausia turėti OBD skaitytuvą, kurio pagalba bus galima ištrinti atsiradusias klaidas.
4. Pasukite raktelį, kad užvestumėte variklį, ir stebėkite kompresoriaus rodmenis. Starterio sukti ilgiau nei 3-4 sekundes nėra prasmės.

Teoriškai matavimą reikėtų atlikti varikliui esant karštam, nes karštas variklis visada turės kiek didesnę kompresiją (apie 0,1-0,3 BAR daugiau). Tačiau matuojant šaltam varikliui galima pamatyti tai, kas yra iš tikro. Rekomenduojama pratestuoti kiekvieną cilindrą. Prasukus variklį starteriu (arba kikstarteriu) kokius 5 kartus, patikrinkite kompresometro parodymus. Jei po kelių bandymų kompresometro parodymai nesutampa, kartokite procesą tol, kol gausite daugmaž vienodus rezultatus.

Rezultatų aiškinimas

Matuojant svarbu ne tik absoliučios didžiausios vertės, bet ir ciklų skaičius, per kuriuos ši vertė pasiekiama. Net jei stūmoklis sugeba „išpumpuoti“ reikiamą slėgį, bet tai padaro per daug ciklų, tai jau rodo problemą.

Taip pat svarbus yra matavimo rezultatų sklaida tarp cilindrų - ji turėtų būti maždaug vienoda. Pavyzdžiui, jei didžiausia tam tikro cilindro kompresija yra 11,5 kgf/cm², esant normaliai variklio būklei, kompresometro rodyklė turėtų judėti išilgai ciferblato pagal algoritmą, panašų į „8-10-11-11-11-11,5“. Didžiausias skirtumas tarp cilindrų kompresijų gali būti 0,6 BAR. Variklis, kurio cilindrų kompresijos yra 10 BAR, 9,8 BAR, 10,1 BAR ir 10,2 BAR, yra laikomas pakankamai geru. Jei kompresometras rodė tokius duomenis: 9,2 BAR, 10 BAR, 9,9 BAR ir 10,5 BAR, tai galima drąsiai teigti, kad kažkas nutiko pirmajam cilindrui.

Norint išsiaiškinti, kas nutiko, galima išpilti apie 1-2 ml tepalo į cilindrą, kuriame žema kompresija, ir vėl ją patikrinti. Tepalas užpildys tarpus tarp žiedo ir cilindro ir sulaikys kompresiją apie 2-3 variklio prasukimus. Jei, atlikus šį bandymą, kompresometro parodymai padidėjo, tai gali reikšti susidėvėjusius žiedus. Tačiau, jei kompresija nepakis, tada kompresiją greičiausiai praleidžia vožtuvai. Tokiu atveju patikrinkite tarpą tarp vožtuvų ir kumštelių. Jei vožtuvai yra užspausti, tai jie ir gali būti „kompresijos nutekėjimo“ priežastis.

Jei po ranka nėra kompresometro, o motociklas nesikuria, tačiau reikia patikrinti, ar yra bent kokia kompresija, tereikia prispausti nykštį virš žvakės skylės ir prasukti starterį. Nesvarbu, kaip smarkiai spausite nykštį, kompresija turi nupūsti jį nuo cilindro galvos. Jei nenupūs, tai reiškia varikliui yra rimtų problemų.

Galimos variklio kompresijos problemų priežastys

Maža kompresija variklyje dažniausiai yra cilindrų nesandarumo pasekmė. Pagrindinės priežastys:

• Stūmoklio žiedai: Dėl natūralaus nusidėvėjimo, alyvos perkaitimo ar kitų priežasčių stūmoklio žiedai užsikemša, netenka elastingumo ir padidėja tarpas tarp jų ir cilindro sienelės, leidžiant kompresijai pabėgti į karterį.
• Vožtuvai: Dėl nuosėdų arba fizinių pažeidimų (pvz., išdegimo) vožtuvai ar jų lizdai cilindrų galvutėje nebetenka sandarumo.
• Cilindro galvutės tarpinė: Tarpinės lūžis leidžia kompresijai pabėgti į kitus cilindrus arba aušinimo sistemą.
• Stūmoklio perdegimas: Tai sudėtingiausias scenarijus, kai stūmokliai fiziškai pažeidžiami.
• Nusidėvėjusios ar pažeistos cilindro sienelės: Tai taip pat sukelia kompresijos praradimą.

Kiekvienas iš šių gedimų turės atitinkamą šalutinį poveikį ir reikalauja specifinių diagnostikos metodų. Pavyzdžiui, sugedus tarpinei, išsiplėtimo bake gali būti pastebėti burbuliukai, o dėl žiedo įskilimo gali padidėti išmetamųjų dujų dūmingumas.

Simptomai, rodantys kompresijos problemas

Variklio kompresijos problemos gali pasireikšti įvairiais simptomais, kurie dažnai rodo, kad variklio veikla yra sutrikusi:

• Sunkumai užvesti variklį: Variklis neužsikuria lengvai arba reikia daugiau bandymų nei įprastai.
• Padidėjęs kuro suvartojimas: Varikliui dirbant sunkiau dėl sumažėjusios kompresijos, jam reikalingas didesnis kuro kiekis.
• Neįprasti variklio garsai: Švilpimas, traškėjimas ar kiti pašaliniai garsai gali rodyti netinkamą oro ir degalų mišinį arba mechaninius gedimus.
• Sumažėjusi variklio galia: Akivaizdus galios praradimas, ypač pagreitėjant.
• Variklio perkaitimas: Kompresijos problemos gali sukelti variklio perkaitimą.

Stebint šiuos simptomus, svarbu nedelsiant atlikti variklio diagnostiką. Ignoruojant problemas, variklio efektyvumas gali dar labiau sumažėti.

Galimi sprendimai esant sumažėjusiai kompresijai

Pirmasis žingsnis sprendžiant variklio kompresijos problemas yra atlikti išsamius diagnostinius tyrimus. Naudojant kompresijos testą, galima nustatyti, kuris cilindras nepasiekia optimalios kompresijos.

Vienas iš pagrindinių metodų, skirtų variklio kompresijos problemoms spręsti, yra sugadintų dalių keitimas. Jei nustatoma, kad vožtuvai yra pažeisti ar užstrigę, jų restauracija arba keitimas gali būti efektyvus sprendimas. Taip pat gali prireikti keisti tarpines arba cilindrų galvutes, priklausomai nuo gedimo rimtumo. Visų šių detalių keitimas yra sudėtingas ir dažniausiai atliekamas darant kapitalinį variklio remontą.

Kita galimybė - naudoti specialias chemikalų medžiagas, skirtas tarpinėms atstatyti. Tokio tipo produktai gali padėti užtikrinti sandarumą ir pagerinti kompresijos lygį. Tačiau svarbu suprasti, kad tai dažnai tėra laikinas sprendimas, „užglaistantis“ pasekmes, o ne priežastį.

Prekyboje taip pat yra įvairių alyvos ir kuro priedų, skirtų įvairioms „gydymo“ procedūroms. Primityvesnis sprendimas - klampesnės alyvos naudojimas. Vykdant remonto darbus, siekiant išspręsti variklio kompresijos problemas, rekomenduojama kreiptis į kvalifikuotus specialistus.

RVS Technology® - naujos kartos priemonė variklio atnaujinimui

Daugelis komercinio transporto parkų valdytojų nenaudoja priedų manydami, kad jie užteršia tepalų sistemą, sudarydami nuosėdas ir apnašas, neduodami jokios naudos. Iš esmės kitokio veikimo RVS Technology® neturi sudėtyje sunkiųjų dalelių, turinčių molibdeno-nikelio priedų, kurie gali turėti šalutinių poveikių. RVS Technology® - visiškai saugus ir nesukeliantis šalutinių reiškinių naujos kartos gaminys.

Dauguma besitrinančių paviršių nėra idealiai lygūs, turi savo formose aštrių kampų. Darbo metu mechanizmai dėvisi ir tepimo sistemoje atsiranda mikro dalelių, kurios nepasišalina filtrų pagalba. Paspartėja mechanizmų dėvėjimosi procesas. Nuskilusios metalo dalelytės (dėvėjimosi produktas) patenka į tepimo sistemą. Aukštose darbo temperatūrose dalelės sukelia kibirkštis.

RVS Technology® sukurtas procesas ne tik atstato technines mechanizmų savybes, bet ir pagerina jas. RVS Technology® produktų dalelės yra pakankamai didelės, palyginus su tais mikro įtrūkimais ir nuskilimais, kurie atsiranda normalaus dėvėjimosi metu. Dėl to jos nepasišalina iš variklio. Mechanizmų darbo metu aukšta temperatūra ir trintis aktyvuoja RVS Technology® daleles. Medžiagų kontakto vietose temperatūra padidėja iki 900-1400°C ir tai sukelia cheminę reakciją, kuri labai panaši į metalo lydymąsi. Šis naujai susiformavęs sluoksnis ir vadinamas ferosilikatu arba kitaip - metalo keramika. Įvyksta taip vadinamas valymo procesas.

Jei valymosi procesas vyksta sklandžiai, apdorojamo mechanizmo darbas pagerėja jau po pirmos valandos, nes po valymosi proceso prasideda metalo keramikos formavimas nusidėvėjimo zonose. Tokiu būdu RVS Technology® sustabdo dėvėjimosi procesą ir atkuria susidėvėjusias vietas. Mechanizmas pasidengia metalo keramika ir atsinaujina nuvažiavus vidutiniškai 1500-2000 km. Produktas ištirtas ir patentuotas, atlikti tyrimai įrodė - nei karto RVS Technology® naudojimas nebuvo gedimo priežastimi.

Šis produktas puikiai tinka motociklų grandinėms, šaunamiesiems ginklams, vėjo jėgainėms, kuro pompoms ir kitiems mechanizmams, kuriuose naudojama alyva trinčiai tarp dviejų paviršių sumažinti. Panaudojus RVS Technology® statybinei technikai, sunkiajam transportui, jų tarnavimo amžius prasitęsia iki 5-6 metų nenaudojant papildomų resursų remontui.

Apie RVS Tech ir RVS Master priedus

Egzistuoja RVS Tech ir RVS Master priedai. RVS Tech yra originalas, pagamintas Suomijoje, o RVS Master yra jo kopija. RVS Tech nereikalauja variklio praplovimo prieš naudojimą (nebent prieš tai buvo naudoti tefloniniai priedai). Naudojant RVS Tech, vienas buteliukas supilamas į seną tepalą, nuvažiuojama 400 km, tada pakeičiami tepalai ir supilamas antras buteliukas. RVS Master instrukcijose nurodoma, kad būtina praplauti variklį su specialia chemija, pakeisti tepalus ir tada supilti priedą, o po 400 km - antrą buteliuką.

Priežiūros patarimai kompresijai palaikyti

Norint užtikrinti gerą variklio kompresiją ir išvengti galimų problemų, būtina reguliariai vykdyti kelias priežiūros procedūras:

• Variklio alyva: Atkreipkite dėmesį į variklio alyvos lygį ir kokybę. Alyva, keičiama remiantis gamintojo rekomendacijomis, užtikrina tinkamą variklio veikimą ir sumažina nusidėvėjimo riziką.
• Filtrai: Reguliariai tikrinkite ir prižiūrėkite variklio filtrus, ypač oro ir kuro filtrus. Užsiteršę filtrai gali trukdyti tinkamam oro ir kuro srautui, o tai gali sukelti variklio kompresijos problemų. Filtrai turėtų būti keičiami bent kartą per 15 000-30 000 kilometrų, priklausomai nuo vairavimo sąlygų.
• Aušinimo sistema: Stebėkite variklio temperatūrą ir aušinimo sistemos būklę. Perkaitimas gali sukelti rimtų variklio kompresijos problemų. Rekomenduojama patikrinti aušinimo skysčio lygį ir keisti jį, kai reikalinga.
• Vairavimo stilius: Laikykitės teisingo vairavimo stiliaus. Agresyvus akceleravimas arba per didelis greitis gali neigiamai paveikti variklio kompresiją.

Reguliarus variklio kompresijos tikrinimas yra esminė automobilių priežiūros dalis, nes jis tiesiogiai veikia variklio našumą ir patikimumą. Variklio kompresijos problema gali turėti rimtų pasekmių, tokių kaip sumažėjusi galia, didesnis kuro suvartojimas ir netgi variklio gedimas. Periodiniai kompresijos tikrinimai suteikia galimybę nustatyti net mažiausius pokyčius, kurie gali būti problemos pranašas. Laiku atliktos prevencinės priemonės gali ženkliai pratęsti variklio eksploataciją ir sumažinti remonto išlaidas.

tags: #variklio #kompresija #atnaujinimas