Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja visureigio vairuotoją J. V. pripažino kaltu dėl 10-metės mirtimi pasibaigusios avarijos ir skyrė jam 3 metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams. Taip pat nuteistajam atimta teisė vienerius metus vairuoti transporto priemones.
Įvykio aplinkybės ir pirminis tyrimas
Tragiška avarija įvyko 2014 m. lapkričio 1 d. Varėnos kelyje ties Naujaisiais Valkininkais, kai į kairę posūkį dariusį automobilį, kuriuo važiavo žuvusi mergaitė su tėvais, atsitrenkė mašinų koloną lenkęs visureigis. Automobilio „Toyota“ greitis buvo apie 14 kilometrų per valandą. Kartu su tėvais važiavusi Kotryna buvo skubiai pristatyta į ligoninę, kurioje po kelių dienų sustojo jos širdis.
Iškart po šio įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris buvo baigtas pateikus kaltinimus žuvusios mergaitės mamai J. J., vairavusiai automobilį. Pirmą kartą dėl mažametės žūties 2014 metų rudenį kaltinimai buvo pareikšti jos mamai - mergaitės mama vairavo automobilį, kai į jį atsitrenkė visureigis. Nepaisant daugelio liudytojų nuoseklių parodymų prieš „Audi Q7“ vairuotoją, teisėsauga iš pradžių stojo pastarojo pusėn, be to, tarsi nematomam dirigentui mostelėjus, pasipylė J. Valašinui naudingos ekspertizės. Byla buvo apaugusi įtarimais dėl galimų pažinčių klanų siekiant pakreipti tyrimą naudinga linkme verslininkui iš Vilniaus.
A. Puodžio liudijimas ir bylos posūkis
Apie keistus dalykus tyrime viešai žiniasklaidai ir per apklausą viešame teismo posėdyje yra papasakojęs tuometis Alytaus apskrities policijos pareigūnas Arūnas Puodys. Policininkas tvirtino buvęs spaustas suversti kaltę ne vilniečiui verslininkui, įtakingo Alytaus gyventojo sūnui, o mažametės gedinčiai motinai. Sutapimas: vadovybei neįtikusiam A. Puodžiui netrukus teko palikti tarnybą. Į susidūrimo vietą atvykęs tuometis Varėnos rajono policijos Operatyvaus valdymo poskyrio viršininkas Arūnas Puodys tvirtino, jog jam nekilo abejonių, kad dėl tragiškos avarijos kaltas yra J. Valašinas. Tačiau A. Puodys prisiminė sulaukęs kolegų spaudimo, kad ataskaitoje kaltininke reikia paversti „Toyotą“ vairavusią J. Jankauskienę. To padaryti nesutikęs pareigūnas po kurio laiko buvo atleistas iš darbo.
Tuo metu ikiteisminiame tyrime įvyko kardinalus lūžis: „Audi Q7“ vairuotojas tapo tik liudininku, o įtarimai buvo pareikšti „Toyota Avensis“ automobilį vairavusiai J. Jankauskienei. Prokurorai iš pradžių kaltinimus buvo pareiškę J. Jankauskienei - moteris be pagrindo buvo tąsoma po teismus ir teisėsaugos institucijas net pusseptintų metų.
J. Jankauskienės išteisinimas ir naujas tyrimas
2020 m. pabaigoje Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teismas moterį išteisino, konstatuodamas, kad kaltinamoji nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo požymių. Šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, pirmosios instancijos teismo nutartis buvo išsiųsta Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui pranešant, kad, teismo vertinimu, visureigio vairuotojo J. V. veiksmuose galimai yra Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje (Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas) numatytos nusikalstamos veikos požymių.
Teismo posėdį vilkina garso problemos, nes apeliantas kelia klausimus dėl hipotekos dokumentų
2021 m. pavasarį šį pirmos instancijos teismo sprendimą paliko galioti ir apeliacine tvarka baudžiamąją bylą išnagrinėjęs Kauno apygardos teismas. Kauno apygardos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, objektyviai ir nešališkai įvertino surinktus įrodymus. Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad J. J. važiavo saugiu greičiu, rodė posūkio signalą, nedarė jokių staigių manevrų, kurie būtų galėję klaidinti kitus vairuotojus, ir negalėjo numatyti, kad kito automobilio vairuotojas lenks automobilių koloną ženkliai viršydamas leistiną greitį. Kotrynos motinai ilgą laiką teko iškęsti teisinį pragarą, kol Varėnos ir Kauno teisėjai nesumalė į miltus prokurorų priekabių.
Naujas ikiteisminis tyrimas Kauno apygardos prokuratūroje buvo pradėtas 2021 metų gegužę. Jo metu įvykio aplinkybės buvo tirtos papildomai, gauti nauji tyrimui reikšmingi duomenys, tarp kurių ir ekspertų išvados dėl didesnio, nei buvo anksčiau nustatyta, visureigio greičio įvykio metu. Š. m. vasario mėnesį ikiteisminis tyrimas buvo baigtas ir baudžiamoji byla perduota nagrinėti teismui. Ir tik 2021 metais, kuomet J. Jankauskienė po nesėkmingo prokuratūros skundo buvo galutinai išteisinta, teisėsaugos pareigūnai savo žvilgsnius tapo priversti nukreipti į ilgą mašinų koloną lenkusį J. Valašiną - buvo pradėtas tyrimas jo atžvilgiu.
J. Valašino atsakomybė ir teismo sprendimas
Verslininkui buvo pareikšti įtarimai dėl mirtinos avarijos sukėlimo, o vėliau byla perduota į teismą. J. Valašino versiją, kad nebuvo jokios kolonos, paneigė nuoseklūs, neprieštaringi nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, kiti bylos duomenys. Konstatuota, jog J. Jankauskienė iš anksto rodė posūkio signalą, iš lėto stabdė automobilį, rikiavosi prie skiriamosios juostos ir lėtai atliko posūkio į kairėje kelio pusėje esančią aikštelę manevrą.
Proceso metu buvo atliktos net 6 ekspertizės - per paskutinę nustatyta, kad „Audi“ greitis siekė 105 kilometrus per valandą, tuo tarpu leistinas greitis toje vietoje yra 90 kilometrų per valandą. Teismai pažymėjo, jog prieš lenkdamas automobilių koloną, Vilniaus verslininkas privalėjo įsitikinti, kad visų priekyje važiavusių automobilių vairuotojai nerodo kairiojo posūkio signalo, o pradėjęs lenkimo manevrą, vėlgi, privalėjo stebėti, ar niekas to nedaro. Pažymėta, jog „Audi Q7“ vairuotojas nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių tam, kad nesukeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui - atsiradus kliūčiai ar iškilus grėsmei, jis privalėjo sulėtinti greitį. Negalėdamas įsitikinti, kad nei vienas priekyje važiuojantis automobilis nerodo kairiojo posūkio signalo, J. Valašinas pradėjo lenkimą.
Šiemet vasarį prokuratūra pranešė, kad Kauno apygardos prokuratūra perdavė teismui baudžiamąją bylą, kurioje J. Valašinas kaltinamas dėl mažametės žūties. Sprendimą byloje Kauno apygardos teismas paskelbė šį ketvirtadienį. Buvo išnagrinėti apeliaciniai skundai, po kurių įsiteisėjo tik minimaliai pakeistas pirmosios instancijos teismo verdiktas. Nuteistajam prailgintas draudimas vairuoti transporto priemonę nuo 1 iki 2 metų.
Pirmosios instancijos teismas dar praėjusių metų vasarą buvo paskelbęs, kad nusprendžia Justiną Valašiną pripažinti kaltu, pagal LR BK 281 straipsnio 5 dalį ir nubausti laisvės atėmimas 3 metams, paskirtos bausmės vykdymą atidedant 1,5 metų laikotarpiui. Tokį verdiktą buvo paskelbusi Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja, didelį atgarsį visuomenėje sukėlusioje ir 8 metus teismuose narpliotoje tragiškoje istorijoje. Dukros netekusiems tėvams teismas priteisė po 25 tūkst. eurų neturtinei žalai atlyginti, nors buvo prašoma trigubai didesnių sumų. Tačiau ir apeliacinėje instancijoje priteistos žalos dydžio nuspręsta nedidinti.
Apeliaciniai skundai ir teismo motyvai
Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde prašė atnaujinti įrodymų tyrimą, panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ir atlikti eksperimentą. Apeliaciniame skunde buvo nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai J. Valašino veiksmus įvertino kaip nusikalstamus ir taip netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Apelianto teigimu, eismo įvykis kilo „Toyota“ vairuotojai vykdant išvažiavimo iš kelio manevrą.
Nukentėjusiosios J. Jankauskienės atstovas advokatas apeliaciniame skunde prašė: pakeisti minėtą nuosprendį ir J. Valašinui paskirti 5 metų laisvės atėmimo bausmę. Paskirtos bausmės vykdymą atidėti 3 metams, įpareigojant jį per 1 metus atlyginti padarytą žalą, per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Taip pat prašyta atimti teisę vairuoti 3 metams ir priteisti 72 750 eurų sumą neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusysis V. Jankauskas apeliaciniu skundu iš esmės prašė to paties.
Apeliacinės instancijos teismas atmetė nuteistojo gynėjo skundą, konstatuodamas, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir pagrįstai nusprendė, kad J. Valašino kaltei dėl inkriminuoto nusikaltimo padarymo pagrįsti duomenų, atitinkančių įrodymams keliamus reikalavimus, pakanka. Teisėjų kolegijai nekilo abejonių, kad J. Valašinas, važiuodamas priešpriešine eismo juosta, turėjo ir galėjo matyti, kad kolonoje važiuojantys automobiliai stabdo, o kolonos priekyje važiuojantis automobilis yra įjungęs kairiojo posūkio signalą. Teisėjų kolegija netenkino prašymo atlikti eksperimento, nes atlikto procesinio veiksmo metu užfiksuoti duomenys neatitiktų realios eismo įvykio situacijos (nuo įvykio praėjo daugiau nei 8 metai). Apeliantų prašymus griežtinti nuteistajam paskirtą bausmę teisėjų kolegija atmetė, nes nuteistajam paskirta bausmė yra teisinga, tinkamai individualizuota, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegija nusprendė, kad nėra pagrindo ilginti pirmosios instancijos teismo nustatyto bausmės vykdymo atidėjimo termino, nes jis yra proporcingas ir adekvatus padarytos nusikalstamos veikos mastui, padarytos žalos dydžiui ir J. Valašino asmenybę apibūdinančioms aplinkybėms.
Kadangi skundžiamu nuosprendžiu iš nuteistojo nukentėjusiesiems buvo priteistas tik neturtinės žalos atlyginimas, nėra pagrindo tenkinti apeliantų prašymą įpareigoti nuteistąjį per 1 metus atlyginti padarytą žalą, kadangi baudžiamasis įstatymas nenumato tokios rūšies baudžiamojo poveikio priemonės. Teismas taip pat atsižvelgė į nuteistojo turtinę padėtį, tai, kad jis yra sveikas, darbingas, į tai, kad buvo padarytas neatsargus nusikaltimas. „Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu tėvams priteista iš viso 51 500 Eur suma (neskaitant iš draudimo bendrovės priteistų 5 000 Eur) neturtinei žalai atlyginti yra teisinga ir atitinkanti protingumo kriterijus, nukentėjusiųjų ir nuteistojo interesų pusiausvyrą, nuteistojo galimybes atlyginti tokio dydžio žalą. Taigi, įvertinus neturtinės žalos dydžiui reikšmingų aplinkybių visumą, tenkinti nukentėjusiųjų apeliacinius skundus dėl didesnės neturtinės žalos priteisimo nėra jokio pagrindo“ - rašoma teismo nuosprendyje.
J. Valašino požiūris ir pasekmės
Dėl eismo įvykio savo kaltės neįžvelgė, kaltino nukentėjusiąją J. Jankauskienę, teikdamas paaiškinimus klaidino teismą. Po aptariamos nusikalstamos veikos padarymo jis administracine tvarka už nustatyto greičio viršijimą, kas taip pat buvo viena iš aptariamo eismo įvykio priežasčių, baustas 5 kartus. Šios aplinkybės leidžia konstatuoti, jog J. Valašinui būdingas nepakankamai atsakingas požiūris į KET, jis yra linkęs pažeisti KET reikalavimus. Todėl apeliacinės instancijos teismas tenkino nukentėjusiosios atstovo ir nukentėjusiojo apeliacinių skundų dalį dėl specialiosios teisės atėmimo termino ilginimo ir nustatė 2 metų baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones - terminą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) galutinai pripažino verslininką Justiną Valašiną kaltu dėl tragiškos avarijos, nusinešusios 10-metės Kotrynos Jankauskaitės gyvybę. LAT nepriėmė ir J. Valašino advokato Augustino Vaičiūno skundo - abejuose skunduose buvo prašoma panaikinti verslininkui nepalankius žemesnių teismo instancijų sprendimus ir bylą nutraukti. Be to, visureigio vairuotojo gynėjas pateikė prašymą dėl bylos atnaujinimo, nes neva netinkamai buvo pritaikytas baudžiamojo įstatymo, tačiau Aukščiausiasis teismas šį prašymą atmetė.
tags: #varenoje #teismas #del #vairuotojas