Tvarumas Lietuvoje tampa vis svarbesniu aspektu, skatinančiu gyventojus atkreipti dėmesį į aplinkosauginius klausimus, pradedant prekių pakuotėmis ir baigiant daiktų įsigijimu iš antrų rankų. Tačiau, kalbant apie vandens išteklių valdymą, daugelis gyventojų nesusimąsto apie savo veiksmų poveikį aplinkai, ypač kai kalbama apie nuotekų tvarkymą ir tinkamą vandens skaitiklių naudojimą.
Nuotekų valymo procesai ir gyventojų atsakomybė
Didžiausios šalies nuotekų valyklos, pavyzdžiui, Vilniaus nuotekų valykla, kas mėnesį mechaniniu būdu išvalo didelius kiekius įvairių buitinių atliekų - nuo sauskelnių iki higieninių įklotų. Šios atliekos, keliaudamos po miestą esančiais vamzdynais, gali sudaryti kamščius ir ženkliai padidinti nuotekų tvarkymo kaštus, nes jų perdirbti neįmanoma, o tenka tik išvežti į sąvartynus. Bendrovės, valdančios nuotekų valyklas, taiko žiedinės ekonomikos principus: išvalytą vandenį grąžina į gamtą, o iš nuotekų dumblo gamina kompostą ir biodujas elektros gamybai. Tačiau, nepaisant šių pastangų, nuotekų tarša išlieka aktuali problema.
Apklausos rodo, kad dažniausiai į nuotekas patenka kepimo aliejus ir kiti riebalai (46% apklaustųjų), taip pat pasenusios maisto atliekos (38%). Augant vartojimui ir didėjant buitinės technikos, tokios kaip indaplovės ir skalbimo mašinos, skaičiui, didėja ir į nuotekas patenkančios chemijos kiekis. Taršą sukelia ir buityje gausiai naudojami valymo produktai, sintetiniai audiniai, išskiriantys mikrodaleles, bei kai kurios kosmetikos priemonės, sudėtyje turinčios „amžinųjų chemikalų“ - perfluoralkilintų ir polifluoralkilintų medžiagų (PFAS).
Ekspertai pabrėžia, kad atliekų vieta nėra kanalizacijoje. Riebalai, patekę į kanalizaciją, prilimpa prie vamzdžių sienelių, sukietėja ir juos užkemša, taip pat gadina valymo įrenginius. Todėl virtuvėje panaudotus riebalus rekomenduojama supilti į sandarų indą ir perduoti atliekų tvarkytojams. Maisto atliekos turėtų atsidurti buitinių atliekų konteineriuose.
Siekiant palengvinti maisto atliekų rūšiavimo procesą, kai kuriose savivaldybėse, pavyzdžiui, Vilniuje, gyventojams teikiamos specialios priemonės - oranžinės spalvos maišeliai ir 7 litrų talpos. Šias priemones galima atsiimti savivaldybėse, seniūnijose ar atliekų surinkimo aikštelėse.
Neteisėtas vandens naudojimas ir nuotekų išleidimas
Sparčiai daugėjant individualių namų, didelis dėmesys skiriamas neteisėtam vandens vartojimui ar nuotekų išleidimo atvejams išaiškinti. Vandentiekininkai, siekdami nustatyti savavališkus prisijungimus prie tinklų, pirmiausia analizuoja geografines informacines sistemas (GIS), kurioje pavaizduoti visi tinklai. Atkreipiamas dėmesys į namus, kurių kieme ar netoliese gatvės matomos komunikacijos, tačiau gyventojai nėra vandens tiekimo ar nuotekų tvarkymo paslaugų naudotojai.
Kitas būdas - vandens kiekių stebėjimas atskirose vandens tiekimo sistemos dalyse. Vandens skaitikliai įrengiami ne tik gyventojų namuose, bet ir daugiabučių namų įvaduose bei vandentiekio tinklo dalyse. Pagal šiuos skaitiklius nustatoma, kiek vandens patiekiama į visą namą, gatvę ar kvartalą. Jei gaunamos pajamos už gerokai mažesnį vandens kiekį nei užfiksavo tarpinis skaitiklis, ieškoma priežasčių, kur vanduo galėjo „prapulti“ - pirmiausia tikrinamos avarijos, o tik vėliau - neteisėto vandens vartojimo atvejai.
Nuotekų sistemų savavališkų prijungimų paieška kiek skiriasi. Didesnio diametro nuotekų vamzdynai leidžia nustatyti neteisėtai prijungtus tinklus kameromis, filmuojančiomis vamzdyno vidų, arba atidarius šulinius. Tokie prijungimai yra nelegalūs, nes buitinių nuotekų išvalymas yra brangus.
Buitinės nuotekos, sumaišytos su lietaus vandeniu, turi būti valomos taip pat kaip ir buitinės nuotekos. Tinkamai pašalinus lietaus nuotekas nuo gyvenamųjų namų teritorijų, jų valyti nereikia. Apie lietaus tinklų ar drenažo sistemų prijungimą prie buitinių nuotekų tinklų dažnai sužinoma per liūtis, kai kaimynai skundžiasi, kad buitinių nuotekų tinklai nespėja priimti didesnio kiekio nuotekų. Lietaus tinklų prijungimai nustatomi sauso garo įranga - dūmai pučiami į buitinių nuotekų tinklą ir kyla pro atviras angas.
Lietaus tinklų prijungimas prie buitinių nuotekų tinklų didina nuotekų išvalymo kainą. Atvirkštinis procesas - buitinių nuotekų tinklų prijungimas prie lietaus tinklų - yra nusikalstamas, nes nevalytos nuotekos iš karto išleidžiamos į atvirus vandens telkinius.
Manipuliacijos su vandens skaitikliais ir jų pasekmės
Neteisėtu vandens vartojimu ir nuotekų išleidimu laikomos ir manipuliacijos su vandens skaitikliais. Nors bendrovės įrengia apsaugos priemones, vis dar pasitaiko bandymų paveikti skaitiklio rodmenis, pavyzdžiui, naudojant spaustuvus ar nuimant skaičiavimo mechanizmą.
AB „Klaipėdos vanduo“ ir kitos vandens tiekimo įmonės, nustačiusios neteisėto vandens vartojimo atvejus, neskiria sankcijų ar baudų tiesiogiai. Vietoj to, jos informuoja savivaldybės viešosios tvarkos skyrių, kuris paskiria administracinę nuobaudą. Kadangi nėra galimybės apskaičiuoti paslaugų kiekio pagal skaitiklio rodmenis, teisės aktai numato, kad tokiems vartotojams paslaugų kiekis skaičiuojamas pagal vamzdyno skersmenį, laikant, kad vanduo ar nuotekos tekėjo visą parą per visą pažeidimo laikotarpį (bet ne ilgiau nei vieną mėnesį).
Pavyzdžiui, pašalintų nuotekų kiekio apmokestinimas gali siekti nuo 850 Eur, esant mažiausiam 50 mm skersmens vamzdynui. Tai ypač aktualu naujakuriams, kurie nesidomi savo turto komunikacijomis ir turėtų kreiptis į vandens tiekėją, kad sužinotų, kaip įteisinti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas.
Vandens skaitikliai yra ne tik bendrovės, bet ir visų už vandenį mokančių klientų turtas. Kas mėnesį bendrovių kontrolieriai patikrina didelį skaičių butų, vertindami, ar skaitikliai techniškai tvarkingi ir mechaniškai nepažeisti. Nustačius skaitiklio pažeidimus, įvertinamas ir gyventojo suvartojamo vandens kiekis.
Siekiant sumažinti konfliktines situacijas, kai kurios įmonės, pavyzdžiui, AB „Klaipėdos vanduo“, nusprendė įsigyti skaitiklių apsauginius dangtelius. Vandens skaitiklis iki susidėvėjimo gali praleisti 2-3 tūkst. kub. m vandens, o vidutiniškai per metus - nuo 60 iki 100 kub. m.
Jei netyčia įskėlėte skaitiklio dangtelį ar pastebėjote, kad jis pažeistas, būtina kuo skubiau pranešti vandens tiekėjui. Jūsų bute apsilankys kontrolierius.
Kai kurios savivaldybės, pavyzdžiui, Šiauliai, nuo 2025 m. liepos 1 d. keičia geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazines kainas bei apskaitos prietaisų priežiūros mokestį.
Vandens paslaugų kaina paprastai yra aiškiai apibrėžta, įtraukiant atsiskaitomųjų apskaitos prietaisų priežiūrą, geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą. Gyventojai sąskaitas gauna iki kiekvieno mėnesio 10 d. ir jas turi apmokėti ne vėliau kaip iki mėnesio paskutinės dienos. Pavėlavus apmokėti, pradedami skaičiuoti delspinigiai.
Skaitiklių metrologinė patikra ir keitimas
UAB „Šiaulių vandenys“ vykdo įrengtų šalto vandens apskaitos prietaisų metrologinę patikrą ir sugedusių skaitiklių keitimą. Daugiabučių namų butuose ir privačiuose namuose įrengti šalto vandens skaitikliai keičiami kas 6 metus.
Savavališkai nuimti šalto vandens skaitiklio plombą griežtai draudžiama. Jei atliekant vidaus vandentiekio vamzdyno remonto darbus tenka nuplėšti plombą, būtina informuoti vandens tiekėją. Bendrovės darbuotojas užfiksuos vandens skaitiklio rodmenis ir nuims plombą.
Jei suabejojate vandens apskaitos prietaiso rodmenų teisingumu, galite pareikalauti atlikti neeilinę metrologinę patikrą. Jei nustatoma, kad skaitiklis viršija leistiną nuokrypį, jis brokuojamas, o vartotojui nemokamai sumontuojamas naujas skaitiklis.
Neteisingų skaitiklių rodmenų deklaravimas ar tyčinis jų gadinimas gali sukelti pasekmes. Nustačius skaitiklių pažeidimą, sunaudoto geriamojo vandens kiekis gali būti nustatomas pagal vamzdyno skersmenį ir paros pratekėjimo greitį.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 332 ir 589 straipsniai numato atsakomybę už neteisėtą vandens naudojimą ir nuotekų išleidimą.
Elektroninės sąskaitos ir gyventojų patogumas
Daugelis vandens tiekimo įmonių, pavyzdžiui, UAB „Šiaulių vandenys“, siūlo atsisakyti popierinių sąskaitų ir rinktis skaitmeninį sąskaitų tvarkymą. Tai ne tik patogiau, bet ir padeda tausoti aplinką.
Elektroninių sąskaitų sistemoje galima matyti sąskaitų archyvą, informaciją apie mokėtinas sumas, delspinigius, taip pat deklaruoti šalto vandens skaitiklių rodmenis ir matyti suvartojamo vandens statistiką.
Naujos technologijos ir skaitiklių modernizavimas
Įmonės „Klaipėdos vanduo“ ir „Klaipėdos energija“ atnaujina karšto vandens apskaitą daugiabučiuose, diegdamos naujus, išmanius skaitiklius, kurie leidžia karšto vandens duomenis perduoti nuotoliniu būdu. Tokie skaitikliai atleidžia gyventojus nuo būtinybės patiems kas mėnesį fiksuoti ir deklaruoti vandens suvartojimo rodmenis.
„Vilniaus vandenys“ aptarnauja virš 300 tūkstančių vandens apskaitos prietaisų, kasmet pakeisdama ar įrengdama apie 44 tūkstančius. Butuose ir individualiuose namuose esančius skaitiklius reikia keisti kas 6 metus, tačiau tai gali prireikti ir anksčiau, atsižvelgiant į vandens suvartojimo skirtumus tarp namo įvadinio ir butų skaitiklių rodmenų.
Nors skaitiklių keitimo paslauga gyventojams yra nemokama, pasitaiko atvejų, kai gyventojai bando apgauti skaitiklį, pavyzdžiui, naudodami magnetus ar mechaniškai pažeisdami įrenginį. Tokiu atveju klientas turi padengti sugadinto skaitiklio ir jo keitimo kaštus, o baudos gali siekti kelis šimtus eurų.
„Vilniaus vandenų“ atstovai pabrėžia, kad svarbu bendradarbiauti ir ieškoti dialogo su klientais, siekiant užkirsti kelią tokioms situacijoms ateityje.
Gyventojų atsakomybė už pastatų vidaus vamzdynus
Svarbu suprasti, kad vandens tiekimo įmonės, tokios kaip UAB „Vilniaus vandenys“, rūpinasi vandentiekio atkarpa iki pat vartotojo namo. Pastato vidaus vandentiekio vamzdynais privalo pasirūpinti patys gyventojai. Už vamzdynų priežiūrą, tvarkymą ir avarijų likvidavimą atsako namo prižiūrėtojai (administratoriai ar bendrijos pirmininkai), kuriems gyventojai moka aptarnavimo mokestį.
Jei likviduojant avariją name reikia nuplėšti šalto vandens skaitiklio plombą, namą eksploatuojančios organizacijos atstovas privalo surašyti aktą, kuriame užfiksuojami vandens skaitiklio rodmenys plombos nuėmimo metu. Aktas surašomas dviem egzemplioriais, vienas paliekamas gyventojui.
UAB „Šiaulių vandenys“ klientų aptarnavimo skyrius informuoja, kad privačių namų valdų vartotojams prie vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutarties pridedamas eksploatavimo ribų aktas, kuriame nustatomos vartotojo ir vandens tiekėjo atsakomybės ribos.
Prijungti paviršinių (lietaus) nuotekų tinklus prie bendrovės eksploatuojamų tinklų be leidimo draudžiama. Namo savininkas turi kreiptis į bendrovės Techninį skyrių, gauti prisijungimo sąlygas, pasirengti projektą ir atlikti prijungimo darbus.
Nustačius nelegalų prisijungimą prie nuotekų tinklų, pažeidėjas privalo atjungti neteisėtus įrenginius ir atlyginti bendrovei žalą už suteiktas, bet neapmokėtas nuotekų tvarkymo paslaugas. Savavališkai pašalintų paviršinių nuotekų kiekis apskaičiuojamas atsižvelgiant į kritulių kiekį per paskutinius metus ir teritorijos plotą.
Artėjant žiemai, gyventojai raginami užtikrinti tinkamą geriamojo vandens apskaitos mazgų apšiltinimą ir patalpų sandarumą, kad neužšaltų vandens įvadai ir apskaitos prietaisai. Užšalus vandeniui vamzdžiuose, gali būti pažeistas vandens skaitiklis ar vandentiekio įvadas.
UAB „Šiaulių vandenys“ siūlo bendradarbiauti su namą eksploatuojančiomis organizacijomis ir teikti informaciją apie vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas, siekiant užtikrinti tinkamą infrastruktūros naudojimą ir priežiūrą.
tags: #vandens #skaitikliai #baudos