Vidaus vandenų transporto priemonių techninės apžiūros taisyklės

Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto priemonių techninė apžiūra yra svarbi priemonė užtikrinant saugią laivybą. Šis straipsnis apžvelgia esamas taisykles, jų pokyčius ir viešąsias diskusijas, susijusias su techninių apžiūrų tvarka Lietuvoje.

Techninės apžiūros vykdymo tvarka ir reikalavimai

Institucijos ir jų funkcijos

Vidaus vandenų transporto priemonių techninę apžiūrą Transporto saugos administracijos (LTSA) nustatyta tvarka atlieka ir techninės apžiūros dokumentus išduoda juridiniai asmenys, organizacijos ir jų filialai. Šios įmonės yra atestuojamos ir prižiūrimos LTSA pagal susisiekimo ministro tvirtinamus atestacijos reikalavimus, nustatytus Vidaus vandenų transporto kodekso (VVTK) 162 straipsnyje.

Anksčiau, iki 2008 m. kovo 10 d., laivų pirmines, kasmetines ir neeilines (specialiąsias) technines apžiūras atlikdavo Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos Registro skyriaus regionų (zonų) valstybės tarnautojai ir darbuotojai. Įregistruojant laivą Registre, laivo savininko (valdytojo) atskiru prašymu, pirminės techninės apžiūros galėjo būti atliekamos ir ne Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Kokioms transporto priemonėms techninė apžiūra privaloma ir neprivaloma?

• Pramoginių ir asmeninių laivų, eksploatuojamų tik vidaus vandenų plaukiojimo rajone nevykdant komercinės veiklos, bei tarnybinių laivų, pastatytų kaip pramoginiai laivai, techninė apžiūra neatliekama.
• Vidaus vandenų laivų registre įregistruoto pramoginio ar asmeninio laivo, eksploatuojamo ne tik vidaus vandenų plaukiojimo rajone arba vykdant komercinę veiklą, techninė apžiūra pirmą kartą atliekama po trejų metų nuo įregistravimo Lietuvoje dienos, jeigu buvo registruojamas ne anksčiau kaip prieš vienus metus pastatytas laivas. Jeigu Lietuvoje registruojamas prieš vienus ar daugiau metų pastatytas toks laivas, jo techninė apžiūra pirmą kartą atliekama jį įregistravus prieš pradedant eksploatuoti ir galioja dvejus metus. Kitos techninės apžiūros atliekamos kas dvejus metus.
• Vidaus vandenų laivų registre įregistruoto vidaus vandenų laivo, žvejybos laivo, plūduriuojančio įrenginio ar plūduriuojančios priemonės techninė apžiūra pirmą kartą atliekama prieš pradedant juos eksploatuoti. Pirmosios techninės apžiūros metu savininkui išduodamas vidaus vandenų transporto priemonės tinkamumo plaukioti liudijimas, kuris galioja dešimt metų.
• Techninis patikrinimas atliekamas ne trumpesnių kaip 20 metrų ilgio vidaus vandenų transporto priemonių arba tų, kurių ilgio, pločio ir grimzlės matmenų sandauga yra 100 ar daugiau kubinių metrų, taip pat vidaus vandenų transporto priemonių, skirtų keleiviams vežti, plūduriuojančių įrenginių, plūduriuojančių priemonių arba kitų plūduriuojančių mechanizmų ir vidaus vandenų transporto priemonių, specialiai pastatytų vilkimo ar stūmimo darbams atlikti, kuriuos siekiama eksploatuoti ar kurie yra eksploatuojami kitų Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų keliuose.
• Jeigu Vidaus vandenų transporto kodekso 11 dalyje nurodytos vidaus vandenų transporto priemonės yra eksploatuojamos tik Lietuvos Respublikos vidaus vandenų keliuose, kurie yra nesujungti su kitų Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų keliais, joms neprivaloma turėti Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikato.

Kada atliekama neeilinė techninė apžiūra?

Susisiekimo ministro nustatyta tvarka privaloma atlikti vidaus vandenų transporto priemonės neeilinę techninę apžiūrą šiais atvejais:

• Įvykus vidaus vandenų laivo, plūduriuojančiojo įrenginio ar plūduriuojančiosios priemonės avarijai.
• Pašalinus gedimus, dėl kurių vidaus vandenų transporto priemonę buvo draudžiama eksploatuoti.
• Prireikus atlikti vienkartinį reisą iki kito uosto ar laivų remonto įmonės arba tam tikrai veiklai, kai keičiamas plaukiojimo rajonas, vidaus vandenų transporto priemonės paskirtis ar kiti saugiai eksploatacijai įtakos turintys parametrai.
• Pakeitus vidaus vandenų transporto priemonės paskirtį ir (ar) pertvarkius šią transporto priemonę, jeigu pertvarkant pakeičiami jos matmenys, didžiausias leidžiamas vežti keleivių skaičius ar krovinio kiekis, modernizuojama techninė įranga, sistemos ar priemonės, pakeičiamas variklis arba atliekami variklio modernizavimo darbai.

Techninės apžiūros dažnumas ir dokumentai

• Naujai pastatytiems laivams su tų pačių metų gamybos sudedamosiomis dalimis (varikliai ir pan.) pirmoji kasmetinė techninė apžiūra atliekama įregistravus laivą Registre ir galioja dvejus metus.
• Jeigu yra neigiami kasmetinės techninės apžiūros rezultatai, surašomas mažojo ir pramoginio laivo techninės apžiūros aktas, kuriame nurodomi trūkumai.
• LTSA, remdamasi laivų klasifikavimo bendrovės atlikto techninio patikrinimo liudijimu, išduoda Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatą arba laikinąjį Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatą. Šių dokumentų originalai turi būti vidaus vandenų transporto priemonėse jas eksploatuojant.
• Laikinajame Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikate nurodomos ad hoc sąlygos, kurias LTSA laiko būtinomis. Laikinasis sertifikatas galioti vieną konkretų reisą (ne ilgiau kaip per vieną mėnesį), ne ilgiau kaip 2 mėnesius arba 6 mėnesius, priklausomai nuo situacijos.

Techniniai reikalavimai vidaus vandenų transporto priemonėms

Korpusas ir povandeninė dalis

• Vandens telkinyje tikrinamas laivo korpuso hermetiškumas, jo tvirtumas.
• Atliekant laivo povandeninės korpuso dalies (grimzlės), iriamojo vairavimo sistemų techninę apžiūrą, laivo savininkas (valdytojas) privalo Inspekcijai pateikti įmonės, atlikusios laivo korpuso apkalos likutinių storių matavimus arba remontą, patvirtinančius dokumentus.
• Plastikinių ar stiklo pluošto korpusų būklė įvertinama pagal stiklo pluošto sluoksnių, oro pūslių (osmozės) susidarymą, plyšių, įtrūkimų bei mechaninių pažeidimų dydį.
• Siekiant įvertinti vidaus vandenų laivo, žvejybos laivo, plūduriuojančio įrenginio, plūduriuojančios priemonės, nuo kurių pastatymo praėjo daugiau kaip vieni metai, korpuso povandeninės dalies apkalos nusidėvėjimo lygį, iriamojo vairavimo sistemų techninę būklę, už borto esančios armatūros hermetiškumą, matavimo prietaisų daviklių, antikorozinės dangos būklę, techninė apžiūra atliekama vidaus vandenų transporto priemonę iškėlus į doką, slipą arba kitokiu būdu ant kranto arba vandenyje pasitelkus narus. Kitas korpuso povandeninės dalies vertinimas atliekamas techninės apžiūros metu ne rečiau kaip kas penkeri metai nuo paskutinio korpuso povandeninės dalies vertinimo šioje dalyje nurodytomis sąlygomis.
• Taip pat gali būti pateikiami su Transporto saugos administracija sutartis sudariusios laivų klasifikavimo bendrovės išduoti dokumentai, kuriais patvirtinama, kad vidaus vandenų transporto priemonės korpuso povandeninė dalis buvo patikrinta, atitinka techninius reikalavimus ir nuo šio patikrinimo nepraėjo penkeri metai.

Varikliai ir degalų sistemos

• Variklių, jų mechanizmų ir sistemų techninė būklė vertinama pagal jų tvarkingumą, darbo patikimumą, atitiktį triukšmo skleidimui ir išmetamiems teršalams, dūmų kiekį ir spalvingumą. Laivuose leidžiama montuoti variklius, kurių galia neviršija laivų gamintojo nustatytos maksimalios variklio galios konkrečiam laivui.
• Stacionarūs eigos ir pagalbiniai varikliai turi būti statomi patalpoje, atskirtoje nuo gyvenamųjų patalpų, ir montuojami taip, kad gaisro ar gaisro išplitimo rizika bei toksiškų dujų, šilumos, triukšmo ar vibracijos poveikis gyvenamosiose patalpose būtų sumažintas iki minimumo. Variklių dalys ir pagalbiniai įtaisai, kuriuos būtina dažnai tikrinti ir (ar) prižiūrėti, turi būti lengvai prieinami. Izoliacinės medžiagos variklių erdvėse turi būti nedegios. Mašinų skyriuose esantys išmetamųjų dujų vamzdžiai turi būti tinkamai izoliuoti arba aušinami. Variklio skyrius turi būti vėdinamas.
• Skystasis kuras turi būti laikomas plieno talpyklose, kurios yra neatskiriama laivo korpuso dalis arba kurios yra tvirtai prie jo pritvirtintos. Talpyklos ir jų vamzdynas bei kiti priedai klojami ir išdėstomi taip, kad nei kuras, nei kuro garai negalėtų netyčia patekti į laivo vidų.
• Kuro talpyklos įleidžiamųjų kaklelių lietis turi būti denyje, išskyrus vienos dienos atsargų talpyklas. Talpyklose turi būti alsuokliai, kurių galas yra atvirame ore virš denio ir kurie turi būti išdėstyti taip, kad į juos negalėtų patekti vanduo. Alsuoklių skerspjūvis turi būti ne mažiau kaip 1,25 karto didesnis už įleidžiamojo kaklelio skerspjūvį.
• Kurui skirstyti skirtame vamzdyne tiesiai prie talpyklų išleidžiamųjų angų turi būti sumontuotas uždaromasis įtaisas, kurį galima valdyti iš denio. Kuro vamzdžiai, jų sujungimai, tarpikliai ir jungiamosios detalės turi būti iš medžiagų, kurios gali išlaikyti galimus mechaninius, cheminius ir šiluminius įtempius, ir turi būti apsaugoti nuo neigiamo šilumos poveikio.
• Kuro talpyklose įrengiamas tinkamas talpos matavimo prietaisas, kurio rodmenys turi būti įskaitomi iki pat didžiausio kuro lygio. Stikliniai matavimo prietaisai turi būti veiksmingai apsaugoti nuo smūgių, su automatiniu uždaromuoju įtaisu prie pagrindo ir prijungti prie talpyklų virš didžiausio kuro lygio. Matavimo vamzdžių galas neturi būti gyvenamosiose patalpose.

Vairavimo sistemos

• Avarinis (jei toks yra) vairavimo mechanizmas tikrinamas esant mažiems variklio sūkiams, permetant vairą „nuo borto į bortą“, stebint vairo padėčių rodyklės prietaiso (aksiometro) parodymus.
• Laivuose, kurių korpuso ilgis daugiau negu 5 m ir esant tik vienam varytuvui, turi būti įrengtas avarinis vairavimas (valdymas), t. y. ant vairo balerio viršutinės dalies uždedama avarinio vairavimo vairalazdė (rumpelis).

Elektros sistemos

• Elektros sistemos projektuojamos ir montuojamos taip, kad būtų užtikrintas tinkamas laivo veikimas įprastinėmis naudojimo sąlygomis ir gaisro bei elektros šoko rizika sumažėtų iki minimumo. Kreipiamas dėmesys į visų grandinių, išskyrus variklio paleidimo grandines, maitinamų baterijomis, apsaugą nuo perkrovos ir trumpojo jungimo.
• Baterijos turi būti gerai įtvirtintos ir apsaugotos nuo vandens įsiskverbimo, be korpuso įtrūkimų, su polių žymėjimu ir tvirtinamos taip, kad judant laivui nepasislinktų. Jos turi būti išdėstytos taip, kad nepatirtų pernelyg didelio karščio ar šalčio, garo ar rūko poveikio ir nebūtų taškomos vandens purslais.
• Akumuliatorių baterijos turi būti lengvai pasiekiamos ir iš jų išsiskiriantys garai negali gadinti šalia esančių įtaisų. Jos negali būti statomos vairinėje, gyvenamosiose patalpose arba triumuose.
• Visų ertmių, dėžių, spintų, lentynų ar kitų sudėtinių darinių, specialiai skirtų akumuliatorių baterijoms, vidiniai paviršiai turi būti apsaugoti nuo ardančio elektrolito poveikio juos nudažant arba išklojant medžiagomis, atspariomis elektrolitui.
• Kai akumuliatorių baterijos statomos į uždaras patalpas, spintas ar dėžes, turi būti užtikrintas veiksmingas vėdinimas. Oras turi srūti iš apačios ir būti šalinamas per viršų taip, kad būtų užtikrintas visiškas dujų pašalinimas. Vėdinimo vamzdžiuose neturi būti įtaisų, galinčių kliudyti orui srūti (pvz., uždarymo vožtuvų). Jeigu reikalaujamo vėdinimo negali užtikrinti natūralus oro srautas, turi būti įrengtas ventiliatorius, ypač ištraukiamasis ventiliatorius, kurio variklis veikdamas nekeltų dujų ar oro srauto. Turi būti sumontuoti specialūs įtaisai, kad dujos nepatektų į variklį. Ventiliatoriai turi būti suprojektuoti ir pagaminti iš tokių medžiagų, kad, ventiliatoriaus mentei atsitrenkus, į ventiliatoriaus korpusą nepažirtų kibirkštys ir neatsirastų statinių elektros krūvių.
• Ant patalpų, dėžių ar spintų, kuriose yra akumuliatorių baterijos, durų ar dangčių turi būti priklijuotas ne mažesnis kaip 0,10 m skersmens ženklas „Rūkyti draudžiama“. Neleistinas rūgštinių ir šarminių akumuliatorių laikymas vienoje patalpoje.
• Mažuosiuose laivuose, kurių ilgis iki 10 m ir kuriuose naudojama didesnė kaip 50 V įtampa, kasmet atliekami elektros laidų, kabelių varžų matavimai. Varžų matavimus atlieka įmonės, turinčios Įmonių atestavimo pažymėjimus. Didesnės negu 50 V įtampos sistemos turi būti įžemintos.
• Elektrolitas turi uždengti plokšteles 1-2 cm.

Gaisro gesinimo įranga ir dujų sistemos

• Montuojamos įrangos rūšys ir laivo planas turi būti pasirinktas atsižvelgiant į gaisro riziką ir jo galimą plitimą.
• Laivai turi būti aprūpinti gaisro riziką atitinkančia gaisrų gesinimo įranga arba juose turi būti nurodyta gaisro riziką atitinkančios gaisrų gesinimo įrangos vieta ir pajėgumas. Benzininių variklių korpusus turi apsaugoti gaisro gesinimo sistema, leidžianti neatidaryti korpuso kilus gaisrui.
• Pramoginiuose ir sportiniuose laivuose privalo būti bent vienas nešiojamasis gesintuvas vairinėje, netoli kiekvieno įėjimo iš denio į gyvenamąsias patalpas, netoli kiekvieno įėjimo į patalpas, kuriose yra šildymo, maisto ruošimo įranga, kurioje naudojamas kietas arba skystas kuras arba suskystintosios dujos, ir prie kiekvieno įėjimo į mašinų skyrių. Bet kokiu atveju laive turi būti bent du gesintuvai. Miltelinių gesintuvų tūris turi būti ne mažesnis negu 6 kilogramai, jie turi būti tinkami A, B ir C kategorijos gaisrams ir iki 1000 V įtampos elektros sistemų gaisrams gesinti. Nešiojamieji gesintuvai, kurių gesinamoji medžiaga yra CO2, gali būti naudojami tik gaisrams laivo virtuvėse ir mašinų skyriuose gesinti. Šiuose gesintuvuose turi būti ne mažiau negu 1 kg gesinamosios medžiagos 15 m³ patalpos, kurioje jie yra padėti naudotis.
• Laivuose gali būti įrengtos jėgainės skyriaus stacionarios gaisro gesinimo sistemos (pvz.: CO2, milteliais).
• Vidinio naudojimo dujų sistemos turi būti garus šalinančio tipo ir suprojektuotos bei sumontuotos taip, kad būtų išvengta nuotekio bei sprogimo rizikos ir kad jas galima būtų patikrinti. Sistemų medžiagos ir jų sudedamosios dalys turi būti tinkamos naudoti specifines dujas, kurios skirtos atlaikyti jūros aplinkos poveikį.
• Kiekvienas dujas naudojantis prietaisas turi turėti atskirą paskirstymo sistemos atšaką ir būti kontroliuojamas atskiru uždarymo įtaisu. Siekiant išvengti neigiamo nuotekio ir degimo produktų poveikio, turi būti užtikrintas reikiamas patalpų vėdinimas.
• Visi laivai su stacionaria dujų sistema turi turėti uždarą erdvę dujų balionams laikyti. Ši erdvė turi būti atskirta nuo gyvenamųjų patalpų, prieinama tik iš išorės ir vėdinama į išorę, siekiant dujas nukreipti už borto.
• Tiekimo blokai turi būti įrengiami denyje atskirai stovinčioje arba sieninėje spintoje, pastatytoje ne gyvenamosiose patalpose taip, kad netrukdytų judėjimui laive. Tačiau jie negali būti įrengiami prie pirmagalio arba laivagalio apsauginio borto. Juos galima montuoti į antstatą įleidžiamoje sieninėje spintoje, jei ji yra nelaidi dujoms ir gali būti atidaryta tik iš antstato išorės.
• Spintos turi būti pagamintos iš antipireno savybių turinčių medžiagų ir būti pakankamai vėdinamos per viršuje ir apačioje esančias angas, taip pat pagamintos ir pastatytos taip, kad talpyklų temperatūra negalėtų viršyti 50 °C.
• Galutiniuose slėgio reguliatoriuose arba tiesiai už jų turi būti sumontuojamas įtaisas, skirtas vamzdžiui automatiškai apsaugoti nuo per didelio slėgio sutrikus slėgio reguliatoriaus darbui. Jei naudojamos dviejų etapų reguliuojamosios sistemos, vidutinis slėgis turi būti ne daugiau negu 2,5 barais didesnis už oro slėgį.
• Vamzdynus sudaro stacionariai sumontuoti plieniniai ar variniai vamzdžiai, tačiau su talpyklomis jungiami vamzdžiai privalo būti propanui tinkami didelio slėgio lankstieji arba spiraliniai vamzdžiai. Vamzdžiuose turi būti kuo mažiau sujungimų, jie turi būti lengvai prieinami, tinkamai pritvirtinti ir apsaugoti visose vietose, kuriose galimi smūgiai ar trintis. Lankstieji vamzdžiai ir jų sujungimai turi išlaikyti visus normaliomis eksploatacijos sąlygomis laive galimus įtempius.
• Šalinimo įtaisai turi būti suprojektuoti taip, kad užtikrintų saugų degimo dujų šalinimą. Jie turi veikti patikimai ir turi būti iš nedegių medžiagų.

Saugos ir gelbėjimo įranga

• Laivai turi būti aprūpinti reikiamu kiekiu gelbėjimo ratų su 27,5 m ilgio plūduriuojančiais gelbėjimo lynais. Vienas gelbėjimo ratas turi būti su pritvirtintu prie jo signaliniu plūduru, kuris turi būti su savaime užsidegančiu žiburiu, veikiančiu su baterija, kurio negali užgesinti vanduo. Signalinis plūduras prie gelbėjimo rato tvirtinamas su plūduriuojančiu 1,5 m ilgio lynu. Gelbėjimo ratai turi būti parengti naudoti ir pritvirtinti prie atitinkamų denio vietų.
• Laive turi būti švartavimosi virvės (lynai), bent du švartavimosi lynai.
• Navigaciniai žiburiai turi atitikti 1972 m. tarptautinius reikalavimus.
• Navigacinę ir radionavigacinę įrangą laivuose montuoti ir remontuoti leidžiama šiai veiklai atestuotoms įmonėms.
• Mažiesiems laivams, kurių ilgis iki 10 m, pramoginiams bei asmeniniams laivams, plaukiantiems į jūrą (pakrančių vandenis), taikomos 1973 m. Tarptautinės konvencijos dėl teršimo iš laivų prevencijos ir jos 1978 m. protokolo nuostatos.
• Laivai privalo būti sukonstruoti taip, kad atsitiktinai už borto nepatektų teršalai (nafta, kuras ir kt.). Laivai, turintys laikinai įrengtus surinkimo bakus, aprūpinami standartinėmis išleidimo jungtimis.

Viešosios diskusijos ir pokyčiai techninės apžiūros srityje

Biurokratiniai sunkumai ir visuomenės kritika

Vandens transporto eismas Lietuvoje intensyvėja, didėja pramoginių iki 10 metrų ilgio plaukiojimo priemonių skaičius. Tačiau laivų savininkai išreiškia nepasitenkinimą esama techninės apžiūros tvarka, kuri, jų teigimu, primena „akmens amžių“. Parlamentaras Remigijus Žemaitaitis ir verslininkas Mindaugas Skarbalius piktinasi, kad apžiūra privaloma net paprastoms pripučiamoms guminėms valtims ir kad procesas yra formalus, o tikrinami dalykai (pvz., gelbėjimosi liemenė) neatspindi realios transporto priemonės techninės būklės.

Ypač daug kritikos sulaukia reikalavimas atlikti techninę apžiūrą naujoms vandens transporto priemonėms, nors naujiems automobiliams tai nebūtina. Taip pat kelia nepasitenkinimą registracijos internetu sistema, kuri nepatogi pagyvenusiems asmenims, ir tai, kad apžiūras galima atlikti tik specifinėse vietose, specifiniu laiku, o eilės būna ilgos. Be to, nurodomi skirtumai reikalavimuose (pvz., laivavedžio pažymėjimo poreikis) skirtinguose regionuose.

Vidaus vandens kelių direkcijos ir LTSA pozicija

Vidaus vandens kelių (VVK) direkcija teigia, kad VVTK įpareigoja atlikti techninę apžiūrą net ir naujoms vandens pramogų transporto priemonėms, jei jos eksploatuojamos valstybinės reikšmės vidaus vandenų keliais. Jeigu ne - techninės apžiūros nereikia. Valstybinės reikšmės vidaus vandenų keliais plaukiojančioms priemonėms techninė apžiūra yra privaloma, nes šiais keliais plaukioja ne tik pramoginiai, bet ir didieji krovininiai bei keleiviniai laivai. VVK direkcija yra teikusi pasiūlymus Susisiekimo ministerijai dėl esamos situacijos tobulinimo ir galimybės perimti atsakomybę dėl techninių apžiūrų vykdymo ir organizavimo.

Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) atstovai paaiškina, kad techninė apžiūra reikalinga ir naujam vandens motociklui, nes tai numato VVTK. Gelbėjimosi liemenė ir raktas tikrinami siekiant užtikrinti žmonių saugumą ir skatinti sąmoningumą. Nors notaro įgaliojimas nėra būtinas, pakanka elektroninio įgaliojimo, jo poreikis kyla dėl pasitaikančių situacijų, kai transporto priemonės neperregistruojamos ar naudojasi kiti asmenys.

Siūlomi pokyčiai ir naujasis reglamentavimas

Liberalas Andrius Bagdonas siūlo Vidaus vandenų transporto priemonių techninės apžiūros funkcijas perduoti atestuotoms įmonėms, o ne LTSA. Jis siūlo palengvinti atestacijos reikalavimus, į kodeksą įrašant, kad technines apžiūras atliekanti įmonė turi turėti ne mažiau nei 2 specialistus, siekiant sumažinti verslo naštą ir užtikrinti paslaugų tęstinumą.

Vyriausybė patvirtino naują techninių apžiūrų tvarką, kuri apribos paslaugų teikėjų savivalę. Naujasis reglamentavimas įveda maksimalias kainas ir aiškias jų apskaičiavimo taisykles, kurias skaičiuos ir tvirtins LTSA. Tikimasi, kad tai nustatys sąžiningas kainas, padidins skaidrumą ir aiškumą, o daliai laivų apžiūrų kainos mažės. Taip pat naikinami pertekliniai reikalavimai, pavyzdžiui, specialistams nebebus privaloma turėti specialių patalpų, nes dauguma apžiūrų vyksta laivo buvimo vietoje. Nesutarus su specialistu, skundą per 3 darbo dienas nagrinės LTSA.

LTSA anksčiau dirbęs specialistas Arvydas Martinkus pažymi, kad komercinę veiklą vykdantiems laivams privaloma kasmetinė techninė apžiūra, o kas penkerius metus - povandeninės laivo korpuso dalies (dokinė) apžiūra. Į jūrą plaukiantys pramoginiai laivai tikrinami kas dvejus metus.

tags: #valciu #technine #apziura