Vaistai, kurių negalima vartoti vairuojant

Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Transporto priemonių draudimo skyriaus vadovas Rimvydas Pocius pabrėžia, kad tam tikrų vaistų vartojimas prieš sėdant prie automobilio vairo gali reikšti gresiančią atsakomybę už Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimą, nes apsvaigus griežtai draudžiama vairuoti transporto priemonę. Apie vaistų poveikį vairavimui jau plačiai kalbama užsienyje, tačiau Lietuvoje šia tema diskusijų vyksta per mažai.

Draudimo ekspertui antrina ir budinčiosios „BENU vaistinės“ vaistininkė Inga Norkienė, pabrėžianti, kad kalbant apie medikamentų įtaką vairavimui derėtų išskirti ne tik peršalusius eismo dalyvius, bet ir sergančius gerokai rimtesnėmis ligomis, pavyzdžiui, depresija. Vaistai, sukeliantys mieguistumą, bloginantys koncentraciją, reakciją ar dėl kurių juntamas bet koks nenormalus poveikis, yra pavojingi vairuojant. Tai gali būti akių lašai, išplečiantys vyzdžius ir suprastinantys regėjimą; vaistai nuo aukšto kraujospūdžio ir insulinas, kurie gali sukelti galvos svaigimą ir suprastinti reakciją; vaistai nuo alergijos ar karščiavimo, kurie gali bloginti reakciją. Taip pat prie tokių medikamentų gali būti priskirti kai kurie žolelių vaistai, kadangi jie gali sukelti mieguistumą ir pabloginti reakciją.

Pavojingos vaistų grupės ir jų poveikis

„BENU vaistinės“ specialistė Inga Norkienė vardija, kad slopinamąjį poveikį žmogui turi psichotropiniai vaistai, kurių grupei priklauso raminamieji, antidepresantai, populiarūs ir plačiai naudojami benzodiazepinų grupės vaistai ir kai kurios kitos rečiau vartojamų vaistų grupės. Tarp galinčių turėti įtakos vairavimui vaistų taip pat galima priskirti senos kartos priešalerginius vaistus, receptinius raumenis atpalaiduojančius vaistus, kurie turi būti vartojami griežtai tik vakare, taip pat vaistus sergantiesiems epilepsija bei skausmą malšinančius vaistus.

Populiarūs vaistai nuo peršalimo, sudėtyje turintys dekstrometorfano, pseudoefedrino ar chlorfenamino, taip pat priešalerginiai vaistai, sudėtyje turintys klemastino, yra sąraše medikamentų, kurių nerekomenduojama vartoti prieš sėdant prie automobilio vairo. Jie silpnina reakciją, žmogus gali prarasti koordinaciją, nejausti transporto priemonės gabaritų.

Centrinę nervų sistemą veikiantys medikamentai skirstomi į penkias pagrindines grupes:

• narkozę sukeliančios medžiagos,
• psichotropiniai vaistai,
• narkotiniai analgetikai,
• migdomieji vaistai,
• vaistai nuo epilepsijos.

Psichotropiniai vaistai

Aršiausias vairuotojų priešas yra psichotropiniai preparatai. Jų tiek daug, kad ir išvardyti visų neįmanoma. Tai apima neuroleptikus, antidepresantus, trankvilizatorius, migdomuosius ir ličio preparatus. Neuroleptikai lėtina centrinės nervų sistemos veiklą, netrikdydami žmogaus sąmonės. Antidepresantai padeda įveikti depresiją. Vairuotojams jie ypač pavojingi. Populiariausi yra tricikliai antidepresantai (amitriptilinas, klomipraminas, imipraminas ir kt.) ir tetracikliai preparatai (maprotilinas ir mianserinas).

Trankvilizatoriai ramina, slopina nerimą, baimę ir tuo pačiu metu mažina dėmesio koncentraciją, pažeidžia gebėjimą atlikti judesius, reikalaujančius ypač geros koordinacijos. Ilgai vartojant ličio preparatus (ličio karbonatą ir ličio oksibutiratą) sumažėja dėmesio koncentracija. Migdomieji, hipnotikai - panašūs į anksiolitikus preparatai, beveik tos pačios grupės vaistai, kurie šalina nerimą, sukelia mieguistumą, padeda esant panikos atakoms. Tai benzodiazepinai, netipiniai migdomieji ir kt.

Raminamieji ir migdomieji vaistai

Vairuojant draudžiama vartoti visus raminamuosius ir migdomuosius medikamentus. Tokie preparatai yra barbitūratai, benzodiazipinai (radedormas, nitrozepamas, eunoktinas ir kt.), ivadalas ir imovanas. Po migdomųjų vaistų geriau nevairuoti net jei išgėrėte juos praėjusios dienos vakarą.

Skausmą malšinantys vaistai

Skausmą lengvinantys narkotiniai analgetikai, dar vadinami paprastais nuskausminamaisiais, taip pat raminamieji, antidepresantai bei įvairūs kiti preparatai slopina centrinės mūsų nervų sistemos veiklą, todėl yra patys pavojingiausi vairuojantiems. Tai morfinas, fentanilis, tramadolis. Rinkoje esančius skausmą malšinančius vaistus galima suskirstyti į dvi grupes: nenarkotinius ir narkotinius (opioidus). Pirmieji paprastai neturi įtakos vairuotojo refleksams, nebent jie derinami su kitomis nerekomenduojamomis medžiagomis, tokiomis kaip kodeinas ar pseudoefedrinas.

Narkotiniai analgetikai - analgetikai, kurie palengvina vidutinio sunkumo ir sunkų skausmą, veikdami per opioidinius receptorius. Jie skausmą sumažina keisdami neuronų jaudrumą.

Vaistai nuo alergijos

Kai kurie preparatai nuo alergijos, konkrečiau - senesnės kartos antihistamininiai preparatai, veikiantys per histamino H1 receptorius, blokuojantys juos. Tai difenhidraminas, klemastinas, chloropiraminas, chlorfeniraminas ir kt. H1 antihistamininiai preparatai slopina uždegimo mediatorių išsiskyrimą iš putliųjų ląstelių ir bazofilų, chemotaksį bei uždegiminių ląstelių jaudrumą. Taip mažėja alergijos ir uždegimo požymiai.

Iš medikamentų, kuriais gydomos alergijos, žinomiausi yra dimedrolis, suprastinas, diazolinas, tavegilas, pipolfenas, astimizolas, cetirizinas, fenistilas. Beveik visi jie lėtina reakciją. Farmacininkų nuomone, išimtis yra tik medikamentai, kurių sudėtyje yra loratadino (klaritinas, klarotadinas ir lomilanas), cetirizino (zirtekas, cetrinas, ir allercetas) bei feksofenadino (telfastas). Daugelyje dažnai reklamuojamų vaistų nuo peršalimo yra antialergenų.

Rinkoje esančius antihistamininius preparatus galima suskirstyti į 3 kartas. Pirmosios kartos vaistai yra difenhidraminas, klemastinas ir hidroksizinas. Patekę į kraują, jie laisvai kerta hematoencefalinį barjerą ir sukelia mieguistumą, silpnumą ir ilgesnį reakcijos laiką. Jie yra dažniausiai naudojama lėtinių vaistų grupė. Pirmosios kartos antihistamininiai preparatai (klemastinas, difenhidraminas ir kt.), blokuodami alergines reakcijas per histamino H1 receptorius, kartu sulėtina ir reakcijos laiką bei pablogina koordinaciją.

Vaistai nuo peršalimo ir kosulio

Organizmo veiklą slopina ir narkotinės medžiagos opijatai, veikiantys panašiai kaip morfinai. Pastariesiems priklauso dažnai vartojamas kodeinas, esantis vaistuose, kuriais gydomas peršalimas ir kosulys. Nereceptiniai dekongestantai (pseudoefedrinas, fenilefrinas), kuriuos dažnai galime aptikti vaistuose nuo peršalimo, gali sukelti mieguistumą, pykčio priepuolius, galvos sukimąsi, svaigimą. Kai kurie nereceptiniai preparatai nuo peršalimo, kosulio, pykinimo ir supimo ligos, skausmo irgi gali sukelti mieguistumą ir galvos sukimąsi. Tai, be abejo, turi įtakos vairavimo įgūdžiams ir refleksams.

Dekongestantai - vaistai, stimuliuojantys alfa adrenerginius receptorius, pasižymintys vazokonstrikciniu, uždegimą mažinančiu ir gleives skystinančiu poveikiu. Kitaip tariant, - vaistai, palengvinantys viršutinių kvėpavimo takų darbą peršalus; pseudoefedrinas, fenilefrinas.

Vaistai nuo aukšto kraujospūdžio

Vairuotojams pirmiausia vertėtų nevartoti kraujo spaudimą mažinančių vaistų, kurie veikia centrinę nervų sistemą. Tai rezerpinas ir preparatai, kuriuose jo yra (adelfanas, kristepinas, sinepresas, trezidasK, brinerdinas ir kt.), ir tie, kuriuose yra klonidino. Taip pat pavojingi yra dopegitas, estulikas ir cintas. Grėsmę kelia ir beta blokatoriai. Jie vartojami ne tik hipertonijos, bet ir širdies ligoms ar kai kurioms aritmijos rūšims gydyti. Tokių vaistų labai daug. Kai kurie kraujospūdį mažinantys preparatai, tiksliau tie, kurie veikia blokuodami beta adrenoreceptorius: propranololis, metoprololis.

Kiti vaistai

• Augalinės kilmės preparatai. Raminamieji augalinės kilmės preparatai taip pat nėra tokie jau nekalti, kokie atrodo iš pirmo žvilgsnio. Jie ypač pavojingi, jei vartojami kartu su kai kuriais kitais vaistais ar alkoholiu. Labiausiai nervų sistemą veikia preparatai pagaminti iš svaigiųjų pipirų.
• Vaistai virškinamajam traktui. Vairuotojams reikėtų labai atidžiai rinktis virškinamojo trakto veiklą slopinančius vaistus. Populiariausi tie, kuriuose yra pirenzepino (gastrilis, gastrozemas, gastrocepinas, pirenas). Šie medikamentai veikia regėjimą. Jie išplečia vyzdžius, todėl vaizdas tampa neryškus. Šis poveikis gali būti jaučiamas porą dienų po to, kai gydymo kursas baigtas. Tokį pat šalutinį poveikį turi ir vaistai, pagaminti iš atropino, metacino, gioscino ir visi vaistai, kuriuose yra vaistinių šunvyšnių (belladonna): bellalginas, bekarbonas, bellastezinas, besalolas, belloidas, bellataminalas.
• Vaistai nuo vidurių pūtimo. Į draudžiamų vartoti medikamentų sąrašą patenka ir vaistai nuo vidurių pūtimo (diarolis, diasorbas ir imodio mas). Jų sudėtyje yra loperamido, kuris slopina centrinės nervų sistemos veiklą.
• Vaistai su stimuliatoriais. Tai preparatai su kofeinu ir efedrinu.

Vaistų poveikis vairavimo gebėjimams

Štai kelios savybės, dėl kurių minėti preparatai yra pavojingi vairuojant ar valdant mechanizmus:

• Sukelia mieguistumą.
• Sukelia nuovargį, išsekimo pojūtį.
• Sukelia haliucinacijas.
• Gali padidinti arba sumažinti kraujo spaudimą.
• Sumažina koncentraciją.
• Sukelia mirgėjimą akyse.
• Sulėtina judesius.
• Gali sukelti pykinimą.
• Gali sukelti nualpimą.
• Gali sukelti galvos svaigimą, sukimąsi.
• Gali sukelti susijaudinimą.

Tyrimų duomenys ir statistika

Lietuvos transporto saugos administracijos pareigūnas Vitalijus Šufinskas mini amerikiečių mokslininko P. Dischingerio atliktą tyrimą, kuris rodo, kad net 61,5 proc. vairuotojų vartoja bent vienos rūšies medikamentus. Su amžiumi vartojamų medikamentų daugėja, o medikamentų poveikis vairuotojų, vyresnių nei 45 metų, centrinei nervų sistemai drastiškai didina eismo įvykio sukėlimo tikimybę.

To paties tyrimo duomenimis, vartojantys vienos rūšies centrinę nervinę sistemą veikiančius medikamentus, turi 1,89 karto didesnę tikimybę sukelti eismo įvykį. Vartojantiems dviejų rūšių tokius medikamentus ši tikimybė išauga iki 4,23 karto, o vartojantiems daugiau nei dviejų rūšių - net iki 7,99 karto.

ERGO Lietuvoje Transporto priemonių draudimo skyriaus vadovas Rimvydas Pocius teigia, kad užsienyje atlikti testai parodė, jog sergančio žmogaus gebėjimai vairuoti gali būti prilyginti vairuotojui, kuriam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. Medikai antrina, kad tokio vairuotojo reakcija suprastėja 10-20 proc., lyginant su sveiku žmogumi.

Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Toksikologijos centro vadovas dr. Robertas Badaras pabrėžia, kad „vaistų vartojimas kartais gali prilygti vairavimui išgėrus, tačiau ne visuomet. Skirtingi vaistai skirtingo amžiaus žmonių grupes veikia skirtingai, todėl vairuotojai turėtų vengti medikamentų, vartojamų ne pagal gydytojo paskyrimą.“

Realūs pavyzdžiai ir pasekmės

2019 metais Kroatijos mieste Novska įvyko eismo nelaimė, kai 59-erių metų vairuotojas, dieną prieš tai gavęs skausmą malšinančio vaisto injekciją, įvažiavo į automobilių stovėjimo aikštelę ir taranavo kelis automobilius bei partrenkė tris pėsčiuosius, tarp jų dvi paaugles, kurios mirė įvykio vietoje. Teismas nustatė, kad nelaimė įvyko visiškai dėl vairuotojo kaltės, nes skausmą malšinantį vaistą įleidęs gydytojas uždraudė jam vairuoti per artimiausias 24 valandas. Vairuotojui buvo skirta 6 metai laisvės atėmimo ir draudimas vairuoti penkeriems metams.

Teisinė atsakomybė ir KET

Kelių eismo taisyklėse yra aiškiai parašyta, kad vairavimas apsvaigus nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų užtraukia baudą vairuotojams nuo 300 iki 860 eurų. Maža to, tuo pačiu vairuotojams gresia netekti teisės vairuoti transporto priemonę nuo vienerių iki ketverių metų.

Apibrėžto nurodymo nevairuoti, pavartojus vienų ar kitų medikamentų, Kelių eismo taisyklėse nėra. Tačiau kai kurių vaistų sudedamosios dalys gali veikti psichiką taip pat kaip narkotinės medžiagos. Reikėtų atkreipti dėmesį į psichotropinius (tarp jų ir raminamuosius) vaistus, kadangi jie tiesiogiai veikia žmogaus mąstymą ir reakciją.

Draudimo bendrovės atstovas pabrėžia, kad svarbiausia yra suvokti, jog ne gresianti bauda ir teisės vairuoti atėmimas yra svarbiausia, o tikimybė padaryti eismo įvykį, sukelti pavojų tiek sau, tiek savo keleiviams, kitiems eismo dalyviams. Norint to išvengti, svarbu atsakingai vartoti vaistus bei pasitarti su specialistais.

Svarbiausios taisyklės ir patarimai vairuotojams

Kiekvieno vaisto veikimo trukmė yra skirtinga: vieni medikamentai veikia trumpiau, kiti ilgiau, tačiau paprastai veikimo trukmė būna ne ilgesnė nei 12 valandų. Visą reikalingą informaciją apie vaisto veikimo trukmę bei šalutinį poveikį galima rasti informaciniame vaisto lapelyje arba pasiteirauti vaistinės specialistų.

Patarimai prieš vartojant vaistus:

1. Perskaitykite vaisto informacinį lapelį. Atidžiai išnagrinėkite informacinį lapelį, kad sužinotumėte apie galimą šalutinį poveikį ir įtaką vairavimui. Jei ten yra perspėjimas apie mechanizmų valdymą, tai susiję ir su vairavimu.
2. Pasitarkite su gydytoju ar vaistininku. Jei abejojate dėl vaisto poveikio vairavimui, visada pasikonsultuokite su specialistu.
3. Stebėkite organizmo reakciją. Ypač svarbu stebėti, kaip organizmas reaguoja, jeigu buvo padidinta vartojamų vaistų dozė.
4. Neviršykite rekomenduojamos dozės. Vartojant vaistus pagal nurodytas instrukcijas neturėtų kilti rizikų, tačiau savavališkai, nepasitarus su gydytoju ar vaistininku, didinant dozes, kiekvieno vaisto šalutiniai poveikiai yra skirtingi ir gali sukelti skirtingas rizikas.
5. Nevartokite kitam asmeniui skirtų vaistų. Net jei jums atrodo, kad jie gali jums tikti.
6. Praneškite gydytojui, jei dažnai vairuojate. Galbūt jis ras alternatyvą, nedarančią įtakos vairavimui, bet ne ką prastesnę jūsų būklei gerinti ar ligai gydyti.
7. Nemaišykite vaistų su alkoholiu. Net ir viena stiklinė alaus ar vyno gali smarkiai sustiprinti vaistų raminamąjį efektą. Alkoholis vienų vaistų poveikį silpnina ir gydymo efektyvumą mažina, kitų - stiprina ir didina perdozavimo tikimybę.
8. Būkite atsargūs gydymo pradžioje. Kartais vaistų anotacijoje nurodoma, kad gydymo pradžioje reikia būti ypač atsargiems.
9. Įsitikinkite, kad nėra nepageidaujamų simptomų. Net jei nauji vaistai ir neturėtų sukelti vairavimui nepageidaujamų simptomų, reikia įsitikinti, jog jų pavartojus tokių simptomų tikrai neatsiranda.
10. Vertinkite savo savijautą. Pirmiausia privalote įvertinti savo savijautą. Jei abejojate dėl savijautos, geriau nevairuokite.

Tarptautinė patirtis žymint vaistus

Lietuvos transporto saugos administracijos pareigūnas V. Šufinskas mini, kad kai kurios šalys vaistus, galinčius daryti poveikį vairavimui, žymi tam tikrais simboliais. Pavyzdžiui, Prancūzija vaistus skirsto į tris lygmenis ir spalvas:

• Geltonas trikampis - būk atsargus (reikia perskaityti pakuotėje esantį lapelį ir juo vadovautis).
• Oranžinis trikampis - būk itin atsargus (reikėtų pasitarti su gydytoju prieš vairuojant).
• Raudonas trikampis - nevairuok (patartina pakartotinai pasitarti su gydytoju, net ir nustojus vartoti vaistus).

Tačiau ne visi vaistai žymimi simboliais. Todėl bet kokiu atveju reikėtų perskaityti vartojamo vaisto instrukciją, apie jo šalutinį poveikį ir kitą informaciją.

tags: #vaistai #kuriu #negalima #vartoti #vairuojant