Pareiginės instrukcijos, nors ir nėra imperatyviai privalomos darbdaviams, yra svarbus dokumentas, apsaugantis tiek darbdavį, tiek darbuotoją. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 232 straipsnis „Pareigybės aprašymai ir nuostatai“ numato, kad darbuotojų pareigas gali nustatyti pareigybės aprašymai ir nuostatai. Tai reiškia, kad pareiga rengti darbuotojams pareiginius nuostatus nėra privaloma, tačiau dauguma darbdavių ir darbuotojų supranta, kad tokio dokumento buvimas yra naudingas.
Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymai
Teisinis reguliavimas
Valstybės tarnybos įstatymas nustato pareigą kiekvienam valstybės tarnautojui parengti pareigybės aprašymą. Pareigybių aprašymo rengimo ypatumus reglamentuoja Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 685.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 14 d. nutarime yra pasisakęs, kad valstybės tarnybai keliami profesionalumo ir kvalifikuotumo reikalavimai suponuoja ir atitinkamus reikalavimus asmenims, stojantiems į valstybės tarnybą. Todėl teisės aktais gali būti nustatyti specialūs reikalavimai asmenims, siekiantiems tam tikrų pareigų valstybės tarnyboje ar konkrečioje valstybės ar savivaldybės įstaigoje.
Specialieji reikalavimai valstybės tarnautojams
Nustatant specialiąsias sąlygas privalu paisyti Konstitucijos, jos taip pat turi būti aiškios ir bendros visiems siekiantiems atitinkamų pareigų valstybės tarnyboje. Iš tokių reikalavimų paminėtini profesinės kompetencijos, patirties, kalbų mokėjimo ir specialių žinių ar įgūdžių reikalavimai, taip pat reikalavimai, susiję su stojančiojo reputacija, asmeninėmis savybėmis ir kt. Priimant į tam tikras pareigas gali būti nustatomos labai įvairios specialiosios sąlygos, pavyzdžiui, susijusios su asmens sveikata, fizinėmis galimybėmis, ryšiais su kitais asmenimis ir kt. Visi nustatyti specialieji stojimo į valstybės tarnybą reikalavimai turi būti konstituciškai pateisinami.
Išsilavinimas
Pareigybės aprašyme turi būti nustatytas reikiamas išsilavinimas: studijų sritis (sritys), kvalifikacinis laipsnis ir/ar profesinė kvalifikacija. Papildomai galima nurodyti ir studijų kryptį (kryptis). Studijų srities galima nenurodyti, jeigu darbo patirtis yra svarbesnė už įgytą išsilavinimą. Pavyzdžiui, gali būti nurodomas aukštasis universitetinis arba jam prilygintas išsilavinimas (magistro kvalifikacinis laipsnis), socialinių mokslų studijų srities, viešojo administravimo krypties. Jeigu reikia, skliausteliuose galima nurodyti konkrečią specializaciją, pavyzdžiui, teisės krypties (tarptautinė teisė).
Užsienio kalbos
Jeigu reikia, nustatomos būtinos mokėti užsienio kalbos ir šių užsienio kalbų mokėjimo lygis. Nustatant užsienio kalbų mokėjimo lygius, vadovaujamasi 2004 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 2241/2004/EB (Europasas). Kalbos mokėjimo lygmuo nustatomas atsižvelgiant į Europass kalbų paso formos įsivertinimo lentelę. Išskiriami trys kalbų mokėjimo lygmenys: pradedančio vartotojo (A1 ir A2), pažengusio vartotojo (B1 ir B2) ir įgudusio vartotojo (C1 ir C2).
Kompiuterinis raštingumas
Visuotinio kompiuterinio raštingumo standarto 19 punkte nustatyta, kad bazinius kompiuterinio raštingumo reikalavimus rekomenduojama taikyti valstybės tarnautojams. Bazinė kompiuterinio raštingumo kvalifikacija apima informacinių technologijų žinias ir gebėjimus, pakankamus darbui kompiuteriu profesinėje veikloje vartotojo lygiu, ir dera su ECDL pradmenų pažymėjimu. Svarbu, kad valstybės tarnautojas turėtų darbo kompiuteriu žinių, nepriklausomai nuo to, kur jis tokių žinių įgijo ir ar gali tai patvirtinti dokumentu. Pareigybės aprašyme taip pat galima nurodyti ir konkrečias kompiuterines programas, pavyzdžiui, MS Word, MS Excel, MS Outlook, Internet Explorer arba mokėjimą dirbti su MS Office programiniu paketu.
Pavyzdys: Žmogiškųjų išteklių vystymo skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigybės aprašymas
PATVIRTINTA
Valstybės tarnybos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus
200_ m. __ d. Nr. ___
I. Pareigybės aprašymas
- Žmogiškųjų išteklių vystymo skyriaus (toliau - skyrius) vedėjo pavaduotojas yra karjeros valstybės tarnautojas.
- Pareigybės lygis - A.
IV. Specialieji reikalavimai
- Valstybės tarnautojas, einantis šias pareigas, turi atitikti šiuos specialiuosius reikalavimus:
- Turėti aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą išsilavinimą (magistro kvalifikacinį laipsnį);
- Turėti 2 metų patirtį viešojo administravimo srityje;
- Būti susipažinusiam su Lietuvos Respublikos Konstitucija, valstybės tarnybą ir viešąjį administravimą reglamentuojančiais teisės aktais, įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo rekomendacijomis;
- Gebėti atlikti teisės aktų ekspertizę bei rengti analitinę medžiagą;
- Mokėti analizuoti ir apibendrinti informaciją, gebėti sklandžiai dėstyti mintis raštu ir žodžiu;
- Mokėti dirbti Microsoft Office programiniu paketu.
IV. Funkcijos
- Šias pareigas einantis valstybės tarnautojas vykdo šias funkcijas:
- Analizuoja valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikos funkcionalumą ir teikia siūlymus jai tobulinti, užtikrindamas tinkamą ir teisingą valstybės tarnautojų pareigybių aprašymų rengimą;
- Analizuoja valstybės tarnautojų Suvienodintų pareigybių sąrašų taikymo praktiką ir teikia siūlymus juos tobulinti, užtikrindamas teisingą valstybės tarnautojų pareigybių vertinimą bei valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų priskyrimą grupėms;
- Teikia siūlymus dėl valstybės tarnautojų specialiųjų kvalifikacinių reikalavimų sistemos tobulinimo, užtikrindamas tinkamos kvalifikacijos asmenų priėmimą į valstybės tarnautojo pareigas;
- Dalyvauja kuriant valstybės tarnautojų karjeros planavimo sistemą valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose, užtikrindamas vientisą valstybės tarnybos personalo valdymo ir valstybės tarnautojų karjeros planavimo sistemą;
- Pagal skyriaus kompetenciją organizuoja metodinės medžiagos rengimą, rengia informacinius ir kitus dokumentus, teikia valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms metodinę pagalbą, nagrinėja pareiškimus, skundus ir pasiūlymus, užtikrindamas Valstybės tarnybos įstatymo nuostatų įgyvendinimą;
- Nesant skyriaus vedėjo, laikinai vykdo skyriaus vedėjo funkcijas.
Pareiginiai nuostatai darbuotojams (dirbantiems pagal darbo sutartis)
Teisinis reguliavimas ir reikšmė
Darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, pareigų aprašymo reikalavimai pasibaigia ties Darbo kodekso 232 straipsniu. Tai reiškia, kad nei turinio, nei struktūros reikalavimai pareiginiams nuostatams nėra teisiškai reglamentuoti. Nepaisant to, pareiginiai nuostatai nėra formalus dokumentas, kurį privaloma pasirašyti prieš pradedant dirbti. Jų buvimas yra naudingas tiek darbdaviui, tiek darbuotojui, aiškiai apibrėžiant teises, pareigas ir atsakomybę.
Pavyzdys: Personalo skyriaus vadovo pareiginė instrukcija
I. Bendrosios nuostatos
- Personalo skyriaus vadovas priklauso vadovų kategorijai.
- Personalo skyriaus vadovu skiriamas asmuo, turintis aukštąjį profesinį (psichologijos, vadybos, teisės) išsilavinimą ir ne mažesnę nei 5 metų personalo valdymo darbo patirtį.
- Personalo skyriaus vadovas skiriamas ir atleidžiamas įmonės direktoriaus įsakymu.
- Personalo skyriaus vadovas savo darbe vadovaujasi Personalo skyriaus nuostatais ir šiais pareiginiais nuostatais.
- Personalo skyriaus vadovas tiesiogiai pavaldus įmonės direktoriui.
- Nesant personalo skyriaus vadovo (atostogos, liga ir t. t.), jo teises ir pareigas perima jo pavaduotojas, šiam nesant - įmonės direktoriaus įsakymu paskirtas asmuo.
II. Darbuotojo pareigos
Svarbiausias pareiginių nuostatų skyrius - DARBUOTOJO PAREIGOS. Jame konkrečiai vardijama, ką turi atlikti darbuotojas, kokios jo funkcijos, pareigos, pavyzdžiui:
- Personalo skyriaus vadovas:
- Vadovauja skyriaus darbuotojams ir personalo skyriaus sudėtyje esantiems struktūriniams padaliniams (tarnyboms, grupėms, biurams ir t. t.).
- Vadovauja reikiamų profesijų, specialybių ir kvalifikacijos darbuotojų atrankos darbui, atitinkančiam įmonės tikslus, strategiją ir profilį, besikeičiančias jos veiklos išorines bei vidines sąlygas; formuojant ir tvarkant kiekybinės bei kokybinės personalo sudėties duomenų bazę.
- Organizuoja darbą, kurio metu rengiamos prognozės, nustatomas esamas personalo poreikis ir jo patenkinimo šaltiniai studijuojant darbo rinką, užmezgant tiesioginius ryšius su mokslo įstaigomis ir užimtumo tarnybomis bei su analogiško profilio įmonėmis, informuojant darbuotojus apie laisvas darbo vietas, skelbiant skelbimus apie darbuotojų samdymą žiniasklaidos priemonėse.
- Dalyvauja rengiant personalo politiką ir įmonės strategiją.
- Atrenka ir paskirsto personalą remdamasis jo kvalifikacijos vertinimu, asmeninėmis ir dalykinėmis savybėmis.
III. Darbuotojo teisės
Darbuotojų teisėms aprašyti dažniausiai naudojamas trafaretas. Pavyzdžiui:
- Personalo vadovas turi teisę:
- Susipažinti su įmonės vadovybės sprendimų projektais, susijusiais su jo veikla.
- Teikti darbo, susijusio su šiuose nuostatuose nustatytomis pareigomis, tobulinimo pasiūlymus.
- Bendradarbiauti su visų įmonės struktūrinių padalinių vadovais personalo klausimais.
- Pasirašyti dokumentus pagal savo kompetenciją.
- Reikalauti iš įstaigos vadovybės pagalbos vykdant savo pareigas ir teises.
- Prašyti įstaigos struktūrinių padalinių vadovų, specialistų ir darbuotojų reikiamos informacijos (ataskaitų, paaiškinimų ir t. t.).
IV. Darbuotojo atsakomybė
Darbuotojų atsakomybei aprašyti dažniausiai naudojamas trafaretas. Pavyzdžiui:
- Personalo skyriaus vadovas atsako:
- Už savo pareigų, nustatytų šiuose pareiginiuose nuostatuose, netinkamą vykdymą ar nevykdymą, pagal galiojantį Lietuvos Respublikos darbo kodeksą;
- Už įstatymų pažeidimus, padarytus vykdant savo veiklą, pagal galiojančius Lietuvos Respublikos administracinių pažeidimų, baudžiamąjį bei civilinį kodeksus;
- Už padarytą materialinę žalą pagal galiojančius Lietuvos Respublikos darbo bei civilinį kodeksus.
tags: #vairuotoju #pareigybine #instrukcija