Vairuotojų kiekis ir tendencijos Lietuvoje

Lietuvoje stebimas reikšmingas vairuotojų skaičiaus augimas ir pokyčiai įvairiose srityse, pradedant krovininio transporto sektoriumi ir baigiant bendra vairavimo kultūra bei moterų įsitraukimu į vairavimą.

Krovininių transporto priemonių ir vairuotojų skaičiaus augimas

Krovinių gabenimo apimtis Europos Sąjungos (ES) keliais sparčiai didina ir vilkikų skaičių. 2012 metais vidutiniškai 1 000 ES gyventojų teko 3,3 vilkikų, o per dešimtmetį šis skaičius padidėjo 45,2 proc. ir pasiekė 4,8. Lietuvoje šis rodiklis 2012 metais nesiekė 10 vilkikų, o iki 2022 metų išaugo net iki 17,3 vilkikų 1 000 gyventojų.

Tai yra didžiausias krovininių automobilių kiekis ES, tenkantis 1 000 gyventojų. Šalia Lietuvos rikiuojasi Lenkija (12,9), Estija (9,5), Vengrija (9,3) ir Rumunija (8,8). Mažiausias vilkikų skaičius fiksuojamas Čekijoje (0,3), Švedijoje (0,9), Austrijoje (2,2), Maltoje (2,2), Kipre (2,3) ir Graikijoje (2,3).

Nuo 2012 metų Lietuvoje vilkikų motorizacijos lygis išaugo net 101,8 proc. Mus lenkė Rumunija (+127,4 proc.) ir Kroatija (+121,5 proc.). Didžiausias motorizacijos lygio smukimas fiksuotas Čekijoje (-61,9 proc.), Liuksemburge (-15,4 proc.) ir Maltoje (-13 proc.).

Pagal apdraustųjų skaičių, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių transporto priemonių vairuotojų skaičiuojama apie 88 tūkst.

Rekordinis sunkvežimių vairuotojų skaičius

Šių metų rugsėjo mėnesį fiksuotas istoriškai didžiausias sunkvežimių vairuotojų, kurie yra apdrausti socialiniu draudimu, skaičius. „Sodros“ duomenimis, šios profesijos darbuotojų buvo 80,1 tūkst. - tiek šiuo metu apdraustųjų tolimųjų reisų vairuotojų dirba Lietuvoje. Tai yra didžiausia profesinė grupė Lietuvoje. Vairuotojai aplenkė net tokias grupes, kaip parduotuvių pardavėjus, reklamos ir rinkodaros specialistus ar biurų, viešbučių ir kitų įstaigų darbuotojus. Augimas fiksuotas nepaisant rugpjūtį pasibaigusios tarptautinio transporto vairuotojams skirtos kvotos, dėl ko trečiųjų šalių vairuotojų įdarbinimas tapo lėtesnis ir sudėtingesnis. Primename, kad apie 80 proc. tolimųjų reisų vairuotojų Lietuvoje yra iš trečiųjų šalių.

Bendras vairuojančiųjų ir nevairuojančiųjų skaičius

Nors didelė dalis Lietuvos visuomenės neįsivaizduoja gyvenimo be automobilio, beveik trečdalis gyventojų nevairuoja. „NielsenIQ“ atlikto tyrimo duomenimis, 2024 metais Lietuvoje vairavo 75 proc. vyrų ir 68 proc. moterų. Ketvirtadalis (25 proc.) vyrų ir trečdalis (32 proc.) moterų pasisakė nevairuojantys automobilio.

Tyrimas parodė, kad skirtumų tarp vyrų ir moterų požiūrio į vairavimą beveik nėra. Pavyzdžiui, ketinantys išmokti vairuoti ir įgyti vairuotojo pažymėjimą pasisakė po lygiai - ketvirtadalis - vyrų ir moterų. Paklausus turinčių vairuotojo pažymėjimą, kas trukdo pradėti vairuoti, baimę įvardijo 9 proc. moterų ir 6 proc. vyrų. Po 18 proc. apklausos dalyvių vyrų ir moterų sakė nevairuojantys, nes neturi nuosavo automobilio.

„Periodiškai atlikdami tyrimus matome, kad nevairuojančių žmonių dalis Lietuvoje auga“, - teigia „Gjensidige“ žalų vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė. Nors kasdienį gyvenimą be automobilio įsivaizduoti sunku, nemaža visuomenės dalis Lietuvoje nemoka vairuoti. Tyrimo duomenys rodo, kad beveik penktadalis nevairuojančių žmonių turi vairuotojo pažymėjimą, tačiau prie vairo nesėda. Dalis žmonių - 7 proc. - turi vairuotojo pažymėjimą, tačiau nedrįsta arba bijo sėsti prie automobilio vairo. Tokios aplinkybės moterims dažniau susiklosto nei vyrams.

Vairavimo baimės ir jos įveikimas

Pasak ekspertų, norą vairuoti baime pakeičia ne tik patirti eismo įvykiai ar pasikeitusios asmeninio gyvenimo aplinkybės, bet ir pasirinkimas nevairuoti gavus vairuotojo pažymėjimą. Yra nemažai žmonių, kurie išlaiko vairavimo egzaminus, tačiau taip ir nesėda prie vairo.

„Tikėtina, kad tokių asmenų paruošimas vairuoti buvo toks silpnas, kad jie pajėgė tik išlaikyti egzaminą ir neįgijo praktikos išvažiuoti į gatvę be instruktoriaus“, - sako specialistai. Jei gąsdina konkreti situacija, pavyzdžiui, slydimo rizikos kontrolė, galima rasti specializuotus mokymus. Vairuoti vėl norinčiam žmogui svarbiausia patikėti, kad jam pavyks, todėl reikėtų pradėti nuo tokių vairavimo užduočių, kurios besimokančiam vairuotojui gerai sekasi.

Susitikimų metu, moderuojant specialistui, žmonės dalinasi asmenine patirtimi, padeda kitiems grupės nariams palaikymu ir padrąsinimu. Kartais efektyvios ir asmeninės koučingo sesijos. Darbas tokiose grupėse yra labai efektyvus, nes dažniausiai į jas susirenka žmonės, kurie artimoje aplinkoje nesuranda pritarimo ir palaikymo. Tai yra įveikiama vairavimo baimė.

Miesto ir kaimo nevairuojančiųjų skirtumai

Miestuose yra 29 proc., o kaimuose - 27 proc. nevairuojančių gyventojų. Dažniausiai - net 51 proc. - nevairuoja ir neketina įgyti vairuotojo pažymėjimo 55-64 metų Lietuvos gyventojai.

Moterys už vairo: stereotipų laužymas

Prieš daugiau nei dešimtmetį moterys sudarė tik 38 proc. visų vairuotojų. 2024 metais Lietuvoje vairuoja 68 proc. moterų. Gerėjanti vairavimo kultūra, didėjantis vairuotojų solidarumas ir supratingumas kelyje suteikia drąsos sėsti prie vairo.

Vairuojančių moterų ambasadore vadinama vairavimo mokyklos „Mobilūs žmonės“ vadovė Edita Vasaitienė pabrėžia, kad gebėjimas gerai vairuoti priklauso ne nuo lyties, o nuo asmeninių savybių, gebėjimo susikoncentruoti, koordinacijos ir pan.

„Dažniausiai vyresnio amžiaus moterys, kurias mokau vairuoti, sako, kad artimieji jas atkalbinėja mokytis vairuoti. Praktika rodo, kad jos puikiai mokosi: yra gerokai atsakingesnės, atkaklesnės ir kryptingesnės už devyniolikmetes. Vyresnės moterys vairuoti išmoksta gerokai greičiau, nes jos motyvuotai siekia tikslo, joms psichologiškai svarbu nugalėti save, todėl kruopščiai imasi šio darbo“, - pasakoja vairavimo mokytoja E. Vasaitienė.

Ji teigia, kad anksčiau vyravusi nuomonė apie moteris vairuotojas yra gerokai nutolusi nuo šiandienos realybės. „Mes, moterys, esame atsargesnės. Gal mes ne taip įmantriai manevruojame, neieškome progų, kaip sudėtingiau prisiparkuoti ar pan. Vyrams tokie iššūkiai kelia azartą. Tačiau moterys dėl to vairuoja nei blogiau, nei geriau negu vyrai. Šiuo metu vairavime apskritai neliko nei lyties, nei metų skirtumų“, - sako E. Vasaitienė.

Vairavimo mokytoja atkreipia dėmesį, kad dalis vairuojančių moterų pačios save nuvertina kaip vairuotojas. „Neretai moterys padaro sau meškos paslaugą - prisiklijuoja ant automobilio lipduką su aukštakulniu bateliu. Tai tarsi išankstinis prisipažinimas - aš prastai vairuoju, nes mano lytis tarsi viską paaiškina. Taigi mes pačios ir toliau skatiname neigiamą požiūrį į vairuojančias moteris. Nemenkinkime taip savęs kelyje!“, - ragina E. Vasaitienė. Ji pasidžiaugė, kad ateinanti mokytis vairuoti jaunų moterų karta nebeturi išankstinių nuostatų, kad joms prasčiau seksis vairuoti nei vyrams - merginos drąsiai sėda prie vairo ir rieda į gatves.

„Nepatyrę vairuotojai dažniau sukelia nedidelius įvykius, apgadina savo ar kitą transporto priemonę manevruodami gatvėje ar parkavimo vietose. Drąsos ir pasitikėjimo suteikia praktika, ramybė ir prieš išvykstant kruopščiai apgalvotas maršrutas“, - pataria draudimo žalų ekspertė V. Katilienė.

Neblaivūs vairuotojai: iššūkis saugumui

Nors atsakomybė už vairavimą išgėrus yra išties nemenka ir neatsakingas elgesys gali ne tik užtraukti baudą, bet gresia ir teisiamųjų suolas, teisės vairuoti atėmimas ar net laisvės atėmimas, statistika vis dar verčia sunerimti.

Statistika Marijampolės apskrityje ir Šakiuose

Vien Marijampolės apskrityje pirmąjį šių metų pusmetį nustatyti 504 neblaivūs vairuotojai. Birželį nustatyta net 113 girtų vairuotojų, kai, pavyzdžiui, gegužę jų fiksuota 87, kovą 72, o sausį 60. Tad didėjimas labiau nei akivaizdus. Šakiuose per pusmetį nustatyti 42 pažeidimai, kuriuos padarė neblaivūs vairuotojai. Pernai šalyje prie vairo sulaikyta daugiau nei 10 tūkst. apsvaigusių vairuotojų.

Priežastys ir prevencija

Šakių policijos komisariato viršininkas Aušrys Kvedrevičius teigia, kad vienareikšmio atsakymo, kodėl girti žmonės vis dar sėda prie vairo, nėra. „Sunkus klausimas, bet tai daug neigiamų savybių, tokių kaip neatsakingumas, sąmoningumo stoka, negebėjimas įvertinti tokio elgesio pasekmių. Neretai vairuotojai pervertina savo galimybes ir mano esantys pakankamai blaivūs. Be to, dažnai tokie vairuotojai elgesį linkę kartoti ir net sugauti apsvaigę nevengia prie vairo išgėrę sėsti ir kitąkart“, - svarsto A. Kvederevičius.

Lietuvos transporto saugos administracijos užsakymu atliktos apklausos duomenimis, kas trečias vairuotojas nevengia prie vairo sėsti išgėręs, o tokį sprendimą lemia dvi pagrindinės priežastys:

• vairuotojai jaučiasi pakankamai blaivūs ir kontroliuojantys situaciją (41 proc.);
• yra įsitikinę, jog neviršija leistinos alkoholio ribos (40 proc.).

Trečdalis apklaustųjų (29 proc.) teigia sėdantys prie vairo išgėrę, nes neturi kitos susisiekimo galimybės, dar 22 proc. linkę rizikuoti dėl trumpo važiavimo atstumo.

Policijos komisariato viršininkas pataria, kad jeigu planuojama vartoti alkoholį, iš anksto tartis su draugais ar artimaisiais, kad parvežtų, kviestis taksi ar likti nakvoti, o geriausia šiuos sprendimus apgalvoti bei susiderinti iš anksto. Taip pat patariama drausminti tokius vairuotojus ir jeigu žmogus elgiasi įtartinai, yra galimai apsvaigęs, jam neleisti vairuoti, atkalbėti, įspėti artimuosius, atimti raktelius arba pranešti tarnyboms.

Pilietiškumas ir atsakomybė

Pilietiškų žmonių pranešimai policijai apie įvairiausius eismo saugumo pažeidimus yra svarbūs. Anot A. Kvederevičiaus, per pirmąjį šių metų pusmetį Šakiuose iš viso sulaukta 108 pranešimų, iš jų 37 pranešimai dėl vairavimo transporto priemonę esant neblaiviam, tačiau pasitvirtino ne visi - buvo nubausti penki vairuotojai. Komisariato viršininkas skaičiuoja, kad nors iš pirmo žvilgsnio gali susidaryti įspūdis, kad skaičius nedidelis, bet tai išties ženklu ir yra net 13 proc.

„Pastebėjus įtartinai judantį automobilį, kilus abejonėms dėl vairuotojo blaivumo, būtina nedelsiant skambinti 112 - bendrosios pagalbos numeriu ir informuoti apie daromą pažeidimą. Paskambinus reikia elgtis pagal operatoriaus nurodymus. Gali būti prašoma lydėti įtartiną transporto priemonę. Tai darant būtina laikytis saugaus greičio ir atstumo ir nebandyti stabdyti automobilio patiems“, - pabrėžia pašnekovas.

A. Kvederevičius dėmesį atkreipia ir į „uolius, išsamius, neretai ir įžeidžiančius pranešimus socialiniuose tinkluose“, kai skelbiama apie vietas, kur policija tikrina vairuotojus. „Dažnai nesusimąstome, kokią milžinišką meškos paslaugą padarome nusikaltėliams ar neblaiviems vairuotojams. Tokiu būdu rizikuojame, jog neblaivus vairuotojas - potencialus jūsų, draugo ar artimojo žudikas - išvengs būti pašalintas iš eismo, o nusikaltėlis, kuris vežasi jūsų pagrobtą turtą, bus laiku nesulaikytas ir tikėtina, jog jūsų brangus turtas bus prarastas“, - sako policijos komisariato viršininkas.

Remiantis Administracinių nusižengimų kodeksu, transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivus (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, užtraukia baudą vairuotojams nuo 1000 iki 1500 eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims - nuo 1200 iki 2000 eurų bei privalomą teisės vairuoti atėmimą nuo 4 iki 7 metų. Už šį pažeidimą privaloma skirti transporto priemonės konfiskavimą.

tags: #vairuotoju #kiekis #lietuvoje