Lietuvoje, ypač karantino laikotarpiu, kai gyventojai didžiąją dalį laiko praleidžia namie, stovėjimo aikštelės gyvenamųjų namų kiemuose būna perpildytos automobiliais. Per šį laikotarpį gerokai padažnėjo smulkūs autoįvykiai: transporto priemonių įbrėžimai, įlenkimai ir kiti smulkūs defektai. Draudikai pataria, ką daryti radus savo automobilį apgadintą ar padarius nuostolį kaimynui.
Dažniausi incidentai ir atsakomybė
Bene dažniausi nemalonumai daugiabučių aikštelėse - įbrėžtos ar įlenktos durelės bei nulenkti veidrodėliai. Draudimo bendrovės ERGO atstovas Raimondas Bieliauskas dalinasi patarimu: jeigu radote savo automobilį apgadintą, tačiau nematėte kaltininko, geriausia įvykio analizę patikėti policijos pareigūnams.
Kada kviesti policiją?
Policijos departamento atstovė Jorūnė Liutkienė pabrėžė, kad policija turi būti kviečiama tik dėl įskaitinių eismo įvykių, t. y. kai abi transporto priemonės judėjo ir buvo sužeistas ar žuvo bent vienas žmogus. Taigi, jei asmuo įtaria, kad transporto priemonė buvo sugadinta eismo įvykio metu, jis gali pranešti policijai, kad policija pradėtų tyrimą dėl galimo kito asmens pasišalinimo iš eismo įvykio vietos.
Visais kitais atvejais, kai automobilis buvo apgadintas (pvz., kai asmuo tyčia sugadina turtą: įspiria ar tyčia atsitrenkia durelėmis į kitą automobilį; kai praeivis netyčia užkabina ir nulaužia stovinčio automobilio veidrodėlį; ir visais kitais atvejais, kai savininkas rado savo automobilį apgadintą tiek ir esant kaltininkui šalia, tiek ir kaltininko nežinant), policijos kviesti nereikia ir ji tokio įvykio netirs.
„Amžina istorija, kad draudimo įmonės nori, jog būtų kviečiama policija, nes jie ramiau jaučiasi, kai policija sudalyvauja. Bet mums tai yra didelis apsikrovimas darbu. Mes pareigūnus siunčiame į tas vietas, kur jų tikrai reikia - kai sužeidžiami ar žūsta žmonės. Mes šimtus kartų sakėme, kad į kitus įvykius policija nekviečiama, net įstatymų krūvas buvome ištraukę, pagal kuriuos mes tokiuose įvykiuose nedalyvaujame“, - atkreipė dėmesį J. Liutkienė.
Visais šiais atvejais žalos atlyginimo klausimas sprendžiamas civiline tvarka: reikia užsipildyti eismo įvykio deklaraciją per „Epoliciją“ ir dėl žalos kreiptis į draudimą.
Ką daryti, jei apgadinimas smulkus ar kaltininkas nežinomas?
Draudimo bendrovės ERGO Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovo Raimondo Bieliausko manymu, idealiausia, kai žala yra kompensuojama kaltininko civilinės atsakomybės draudimo lėšomis. Jeigu nustatyti automobilio savininką sunku, R. Bieliauskas pataria kviestis pareigūnus. Savarankiškai vertinti žalos dydžio neverta, taip pat ir teigti, jog apgadinimas per daug smulkus, kad būtų verta ieškoti nukentėjusiojo vairuotojo. Dažnai klausimų sukelia situacija, kai užkliudytas automobilis stovėjo netvarkingai. Ekspertas pabrėžia, jog kitą automobilį apgadinęs vairuotojas beveik visada yra kaltas, nepriklausomai nuo to, kaip buvo pastatyta apgadintoji transporto priemonė. Tačiau atsakomybės neišvengs ir nukentėjusios transporto priemonės savininkas - jis privalės atsakyti už automobilio statymo taisyklių pažeidimus.
Sudėtingesni autoįvykiai stovėjimo aikštelėse
Specialistas dalinasi, jog daugiaaukštėse stovėjimo aikštelėse pasitaiko ir keblesnių smulkiųjų autoįvykių. Būna atvejų, kai judantis automobilis kliudo kitą prasilenkdamas su juo. Tokiose situacijose svarbu įvertinti abiejų vairuotojų elgesį taisyklių atžvilgiu. Šiose aikštelėse privaloma praleisti judančią transporto priemonę bei laikytis dešinės rankos taisyklės ir, žinoma, saugaus atstumo. ERGO atstovas pataria prieš prasilenkiant su kitu automobiliu stabtelėti, ypač jeigu jūsų pusėje yra kliūtis. Jei eismo įvykis nutiko vienam iš vairuotojų važiavus atbuline eiga, pastarasis ir bus laikomas kaltininku.
R. Bieliauskas įspėja, kad stovėjimo aikštelėse galima susidurti ne tik su kita transporto priemone, bet ir su jos gabenamu kroviniu. Vertėtų įsidėmėti, jog jeigu automobilį apgadina nešamas krovinys, civilinės atsakomybės draudimas nebegalioja. Apgadinto automobilio savininkas tokiu atveju turi teisę iš kaltininko reikalauti žalos atlyginimo. Nukentėjusiajam tokiu atveju paranku naudotis kasko draudimu.
Eismo įvykio deklaracija ir žalos atlyginimas
Atsitikus eismo įvykiui, deklaracijos pildymas gali trukti iki pusvalandžio. Lietuvos policiją tai rekomenduoja daryti naudojant draudimoivykiai.lt platformą. Svarbu įsitikinti, kad abu eismo dalyviai deklaracijoje įrašytų teisingus duomenis ir kad draudimas tikrai galioja.
Advokatų profesinės bendrijos „Šuminas Remeikė legal“ advokatas Simas Šuminas nurodė, kad reikėtų rašyti pareiškimą per „Epoliciją“. Jame nurodyti, kad automobiliui stovint užrakintam, kito automobilio vairuotojas jį apgadino savo automobilio durelėmis. Advokatas įvardijo, kad taip pat reikėtų pridėti abiejų stovinčių automobilių nuotrauką, kurioje matyti, kaip arti pastatytas kito asmens automobilis, taip pat matomų apgadinimų nuotrauką. Kadangi nukentėjęs asmuo minėjo, kad automobilis buvo ką tik po poliravimo, taip pat reikėtų pridėti sąskaitą už poliravimą su data.
„Būtų gerai, kad kaltininko mašinos dažų matytųsi ant jūsų automobilio. Policija atsisakys pradėti administracinių nusižengimų teiseną, kadangi tai - turtinės žalos padarymas ne eismo įvykio metu, ir išaiškins, kad turite teisę žalą prisiteisti civilinio proceso tvarka. Tuomet gaukite serviso pasiūlymą remontui (detalės ruošimas dažymui, dažymas, darbai, poliravimas) ir pateikite kaltininkui civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo. Kaltininkas taip pat turės padengti ir jūsų advokato išlaidas“, - aiškino teisininkas.
S. Šuminas pridūrė, kad kartais užtenka kaltininkui išdėstyti visą šią veiksmų eigą ir jis sutinka sumokėti, nenorėdamas turėti reikalų su policija ir teismais. Anot S. Šumino, net ir nesant įrodymų, pvz., vaizdo įrašų, kaip kitas asmuo trenkia durelėmis, daug ką pasako tai, jog kaltininkas paliko savo kontaktinius duomenis. „Vadinasi, įvykio neneigė ir tik kitą dieną susigalvojo gynybinę versiją. Be to, gal ir liudytojų buvo. Įrašas nebūtinas, bet, kuo daugiau įrodymų, tuo geriau“, - komentavo advokatas.
Terminai ir procedūros
- Nutikus eismo įvykiui, praneškite apie jį nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio, trumpuoju telefonu 19111 arba užpildykite pranešimą internetu.
- Draudimo išmoka yra išmokama per 30 dienų nuo nukentėjusiojo eismo įvykyje asmens pretenzijos pateikimo dienos, nebent per nurodytą laikotarpį ištirti aplinkybių neįmanoma.
- Jeigu esate eismo įvykio kaltininkas, privalote pranešti apie įvykį savo draudimo bendrovei, nes šią pareigą reglamentuoja LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas.
- Žalai nustatyti gali užtekti kokybiškų transporto priemonės sugadinimų nuotraukų, kurias Jūs galite pateikti el. paštu. Tačiau, jei pateiktų nuotraukų žalos dydžiui nustatyti nepakaks, žalą administruojantis ekspertas apie tai Jus informuos bei užsakys transporto priemonės apžiūrą.
Draudimo tipai ir jų skirtumai
Automobilio privalomasis draudimas - tai vairuotojų civilinės atsakomybės draudimas, kuris padengia žalą, padarytą kitiems eismo dalyviams, jų turtui ar sveikatai eismo įvykio metu.
„Draudimas.lt“ vadovas Vytautas Janušauskas neslėpė, kad automobilių savininkai dažnai susiduria su situacijomis, kai jų transporto priemonė yra apgadinta, tačiau kaltininko rasti nepavyksta. „Tokiais atvejais daugeliui kyla klausimas - ar draudimas gali padėti atlyginti nuostolius? Svarbu žinoti skirtumus tarp privalomojo civilinės atsakomybės draudimo (TPVCAD) ir savanoriško „Kasko“ draudimo.“
Privalomasis civilinės atsakomybės draudimas (TPVCAD)
TPVCAD yra skirtas padengti žalą, kurią vairuotojas padaro kitiems asmenims ar jų turtui. Tai reiškia, jei jūsų automobilis padaro žalą kitam automobiliui ar sužaloja žmogų, TPVCAD padengs šiuos nuostolius. Tačiau, jei jūsų automobilis yra apgadintas ir nėra nustatyto kaltininko, TPVCAD tokios žalos nepadengs, nepriklausomai nuo draudimo bendrovės.
Lietuvoje daugiau nei prieš dešimtmetį, 2004 metų gegužės mėnesį, įsigaliojo įstatymas, nustatantis privalomą civilinės atsakomybės draudimą kiekvienai motorinei transporto priemonei, registruotai Lietuvoje. Šis įstatymas skirtas tam, kad užtikrintų, jog nukentėjusiems eismo įvykiuose būtų atlyginta padaryta žala.
TPVCA draudimo sutartis sudaroma su transporto priemonės savininku. Draudėjas taip pat gali būti kitas asmuo, naudojantis transporto priemonę pagal lizingo sutartį. Jeigu transporto priemonė priklauso keliems asmenims, sutartis sudaroma su vienu iš jos savininkų. Jei transporto priemonės savininkas dėl tam tikrų priežasčių negali sudaryti sutarties, ji gali būti sudaryta savininko vardu su draudėjo atstovu, turinčiu visus sutarčiai sudaryti reikalingus dokumentus.
TPVCAD kaina ir galiojimas
TPVCA privalomojo draudimo kaina arba įmokos dydis priklauso nuo vairavimo stažo, automobilio tipo ir galingumo, draudimo laikotarpio, draudimo įvykių ir kitų svarbių veiksnių. Lojaliems ir drausmingiems vairuotojams taikomos papildomos nuolaidos. TPVCA draudimo sutartį galima pasirašyti visuose „Compensa Vienna Insurance Group“ klientų aptarnavimo skyriuose, galimas ir automobilio draudimas internetu svetainėje www.compensa.lt, taip pat tai galima padaryti partnerių - draudimo tarpininkų ir brokerių - aptarnavimo skyriuose.
TPVCA draudimo sutartis galioja visose šalyse, kurios yra nurodytos draudimo liudijime. Įprastai tai būna Europos Sąjungos šalys ir Šveicarijos Konfederacija arba Europos Sąjungos šalys ir Šveicarijos Konfederacija bei Žaliosios kortelės sistemos valstybės. Žalioji kortelė įeina automatiškai, tačiau jos galiojimas priklauso nuo to, kuri teritorija yra parinkta draudimo sutartyje. Vykstant į Didžiąją Britaniją ar kitas Europos Sąjungai nepriklausančias šalis svarbu pasirinkti galiojimo teritoriją „Europos Sąjunga + Žaliosios kortelės šalys“.
KASKO draudimas
KASKO - tai savanoriškas draudimas, kuris atlygina žalą Jūsų transporto priemonei nepriklausomai nuo to, kas kaltas dėl įvykio. Šis draudimas ypač naudingas tiems, kas negali sau leisti netikėtų remonto išlaidų, nes žala gali siekti tūkstančius eurų. Be to, KASKO dažnai apima papildomas paslaugas, tokias kaip pakaitinis automobilis, pagalba kelyje, transportavimas ar net automobilio paėmimas ir grąžinimas po remonto darbų.
Pakaitinis automobilis
Automobilių nuomos kompanijos „ADMITA“ operacijų vadovas Nerijus Liutkus pasakoja, kad nors pakaitinis automobilis apsidraudus kasko draudimu priklauso net ir esant eismo įvykio kaltininku, kai kuriais atvejais jį gali gauti ir tik civilinio draudimo turėtojai: „Pakaitinis automobilis nukentėjusiam priklauso pagal civilinį kaltininko draudimą.“
„Patekus į eismo įvykį ir norint gauti pakaitinį automobilį reikia kreiptis į kaltininko draudimą pranešant apie savo poreikį. Tada draudimas arba duoda partnerių kontaktus, arba leidžia klientui pačiam ieškoti automobilio. Įprastai pakaitinio automobilio pasirinkimas ir formalumų sutvarkymas nekelia papildomų rūpesčių, tik reikia turėti galvoje tai, kad pakaitinis automobilis turėtų būti panašios klasės kaip tas, kuriuo žmogus naudojosi iki eismo įvykio“, - aiškina N. Liutkus. Apibendrinant, pakaitinis automobilis po eismo įvykio yra civilinės atsakomybės draudimo numatyta galimybė, leidžianti nenutraukti įprasto gyvenimo ritmo tuo metu, kai automobilis remontuojamas ar sprendžiami draudimo klausimai.
Kaip išvengti nenumatytų išlaidų ir apsisaugoti nuo žalos?
„Draudimas.lt“ vadovas V. Janušauskas, norint išvengti netikėtų išlaidų, kai automobilis yra apgadinamas nežinomų asmenų, rekomenduoja:
- Parkuoti automobilį saugiose vietose: rinkitės stovėjimo vietas, kuriose yra vaizdo kameros arba kurios yra gerai apšviestos ir matomos.
- Stengtis pasirinkti platesnes stovėjimo vietas ar parkuoti automobilį stovėjimo aikštelių gale, kur iš šonų nebus kitų automobilių.
- Naudoti apsaugos sistemas: automobilių apsaugos sistemos su judesio jutikliais ar vaizdo registratoriais gali padėti užfiksuoti įvykius ir veikti kaip prevencinė priemonė.
- Rinkti įrodymus: jei atsiranda žala, kuo greičiau surinkite visus galimus įrodymus (fotografijas, liudytojų parodymus), kad būtų lengviau kreiptis į draudimo bendrovę ar policiją.
- Įsigyti „Kasko“ draudimą: tai efektyviausias būdas apsisaugoti nuo finansinių nuostolių, įskaitant nuostolius, sukeltus nenustatyto kaltininko.