Vairuotojo sėdynės galinio sparno informacija

Šiame straipsnyje pateikiama svarbi informacija vairuotojams, apimanti saugumą keliuose, incidentus automobilių stovėjimo aikštelėse ir alkoholio poveikį vairavimui.

Incidentai prie automatinių užtvarų

Draudimo bendrovės „If“ transporto žalų vadovė Lietuvoje Guoda Jasaitė pastebi, kad vairuotojų išbandymai nesibaigia keliuose - vis dažniau incidentai fiksuojami ir automobilių stovėjimo aikštelėse, ypač prie automatinių užtvarų. Iš pirmo žvilgsnio paprastos situacijos čia neretai baigiasi nemaloniais ir brangiai kainuojančiais nuostoliais.

Draudikų fiksuojamas augimas

„If“ draudimo bendrovės duomenimis, per pastaruosius metus incidentų prie automatinių užtvarų padaugėjo apie 20 procentų. Dauguma jų nutinka intensyvaus eismo vietose - prie prekybos centrų ar daugiabučių namų, kur vairuotojai skuba ir ne visada įvertina situaciją. Nors tokios vietos dažnai laikomos saugiomis, jose vis dažniau patiriamos žalos, galinčios kainuoti brangiai. „Dažniausiai problemų kyla, kai vairuotojai, pamatę pakeltą užtvarą, neįsitikina, ar kelias už jo laisvas, skuba pravažiuoti. Jei priekyje sustoja kitas automobilis ar susidaro spūstis - transporto priemonė lieka po leidžiamu užtvaru. Tokiais atvejais apgadinamas ne tik pats mechanizmas, bet ir automobilio kėbulas ar net atsarginis ratas“, - sako G. Jasaitė.

Smulki žala - didelės išlaidos

Iš pirmo žvilgsnio tokie įvykiai atrodo menki, tačiau realūs nuostoliai dažnai būna gerokai didesni, nei tikimasi. „Automatinis užtvaras gali padaryti reikšmingos žalos - nuostoliai neretai siekia kelis šimtus eurų, o kai kuriais atvejais viršija ir pusę tūkstančio“, - teigia draudimo bendrovės atstovė. Pasitaiko atvejų, kai vairuotojai, neįvertinę įvykio rimtumo, išvažiuoja iš aikštelės manydami, kad žala menka. Tačiau toks poelgis gali turėti rimtų pasekmių. „Tokiais atvejais situacija vertinama kaip eismo įvykio vietos palikimas, todėl tenka įsikišti policijai ir spręsti papildomus teisinius klausimus“, - aiškina G. Jasaitė.

Technologijos neapsaugo nuo klaidų

Technologijoms tampant neatsiejama kasdienybės dalimi, kai kurie vairuotojai pernelyg pasikliauja automatika. Stovėjimo aikštelėse, kur vartai ar užtvarai veikia jutiklių pagrindu, pasitikėjimas sistema kartais nusveria dėmesingumą. „Matome aiškų elgesio pokytį. Vairuotojai vis dažniau pasitiki automatika, tikėdamiesi, kad sistema sustos ar sureaguos laiku. Tačiau įranga veikia pagal savo algoritmus, o ne pagal žmogaus elgseną. Kartais pakanka vos kelių sekundžių nekantrumo, kad įvykis taptų neišvengiamas“, - teigia G. Jasaitė. Ši tendencija atskleidžia platesnį pokytį - nors technologijos palengvina kasdienybę, jos negali pakeisti žmogiško budrumo. „Net pažangiausia įranga negali numatyti visų situacijų. Tik žmogaus dėmesys ir apdairumas leidžia laiku sureaguoti ir išvengti klaidų“, - pabrėžia ekspertė.

Kaip išvengti nuostolių

Nors incidentai prie automatinių užtvarų dažnai atrodo menki, jų pasekmės gali būti skaudžios tiek finansiškai, tiek teisiškai. Daugeliu atvejų pakanka kelių paprastų veiksmų, kad tokių situacijų būtų galima išvengti. Įvykus incidentui, rekomenduojama nedelsiant užfiksuoti aplinkybes - nuotraukos ar vaizdo įrašas gali tapti svarbiu įrodymu ginčo atveju. „Net jei užtvaro savininkas leidžia išvažiuoti, rekomenduojama turėti rašytinį patvirtinimą. Tai padeda išvengti nesusipratimų ir užsitęsusių ginčų dėl žalos atlyginimo“, - teigia G. Jasaitė. Ekspertės teigimu, rudens mėnesiai vairuotojams visuomet tampa išbandymu - eismo srautai didesni, matomumas blogėja, o kelių sąlygos vis dažniau reikalauja papildomo dėmesio. „Atsargumas kainuoja mažiau nei viena neapgalvota akimirka. Kantrybė, dėmesys ir keli prevenciniai žingsniai - tai paprasti dalykai, kurie realiai saugo nuo bereikalingų išlaidų ir streso“, - sako „If“ draudimo bendrovės atstovė. Ji primena, kad technologijos gali palengvinti vairavimą, tačiau atsakomybė už sprendimus visada lieka žmogaus rankose. Budrumas ir apdairumas tebėra patikimiausia apsauga nuo netikėtų žalų.

Kova su neblaiviais vairuotojais

Interneto apklausų rezultatai rodo, kad tik 17 proc. apklaustųjų niekada nevairuoja išgėrę. Tuo tarpu per 25 proc. internautų prisipažįsta kartais važiuojantys ir būdami visiškai girti. Tai yra didžiulė problema, kelianti rūpestį ir teisėsaugai.

Alkoholio tikrintuvų technologijos

Pasak verslininkų, prekiaujančių įvairių markių alkoholio tikrintuvais, pirmieji prietaisai, padedantys nustatyti girtumo laipsnį matuojant ir analizuojant žmogaus iškvepiamą orą, buvo sukurti maždaug prieš 60 metų. Nors šiuo metu daugybė firmų siūlo įvairius alkoholio kiekio indikatorius, parduodamus degalinėse ar vaistinėse, iš tiesų patikimų ir ilgaamžių prietaisų gamintojų reputaciją turi viso labo trys kompanijos. Lietuvos policija naudojasi vienos jų paslaugomis ir nuo 1994-ųjų visų įtarimą keliančių vairuotojų girtumą matuoja alkoholio tikrintuvais „Drager“. „Egzistuoja dvi pagrindinės technologijos, kuriomis remiantis gaminami jutikliai šiems prietaisams. Vieni jų yra elektrocheminiai, kiti - puslaidininkiai. Pastarieji yra mažiau patikimi, darantys didesnę paklaidą, tačiau ilgaamžiškesni ir pigesni, todėl dažniausiai naudojami gaminant žaislinius alkoholio kiekio matuoklius“, - aiškino pašnekovas. Iš tiesų prieš kurį laiką kolegos iš žurnalo „Automobiliai ir motociklai“, mėginę atlikti eksperimentą, kaip skirtingos kompleksijos žmones veikia alus ir degtinė, vienu tokių prietaisų labai smarkiai nusivylė. Degalinėje už 200 litų įsigytas skaitmeninis alkoholio tikrintuvas „ROADTest“ tik išpakuotas apkaltino eksperimento dalyvius esant išgėrus: jų organizme esą buvo 0,1 - 0,4 promilės alkoholio, nors „bandymų medžiagos“ šie net nebuvo pradėję pilstyti.

Kauniečių eksperimentas ir metrologinė patikra

Prieš porą savaičių buvo paskelbta informacija apie Kauno savivaldybės pagalbą miesto teisėsaugininkams - nupirktą partiją „pačių moderniausių alkoholio tikrintuvų“. Išleidusi apie 40 tūkst. litų, Kauno valdžia nupirko penkis alkoholio tikrintuvus ir perdavė po vieną aparatą kiekvienam teritoriniam komisariatui. Miesto meras Arvydas Garbaravičius džiūgavo, kad Kauno policijos komisariatai pirmieji Lietuvoje bus aprūpinti tokiais moderniais, prie kompiuterinės sistemos prijungtais alkoholio kiekio matuokliais, leisiančiais sutaupyti pareigūnams nemažai laiko tikrinant tiek vairuotojus, tiek ir viešosios tvarkos pažeidėjus. Tačiau toks sprendimas gerokai nustebino kai kuriuos verslininkus, metrologijos tarnybos bei metrologijos centro darbuotojus. Kaune pagaminti alkoholio kiekio matuokliai turi būtent puslaidininkių jutiklius, o miesto valdžios nupirkta bandomoji šių prietaisų partija netgi nėra įtraukta į Lietuvos Respublikos matavimo prietaisų registrą, jiems nėra atlikta metrologinė patikra. Kitaip tariant, jų parodymai negali būti laikomi įrodomąja medžiaga teisme. „Paprastai tokie prietaisai skiriami didelėms įmonėms, darbuotojų kontrolei, arba montuojami kavinėse ir baruose, kad alkoholiu pasivaišinę žmonės galėtų išsklaidyti abejones dėl jų galimybės vairuoti automobilį. T.y. tokiais atvejais, kai nereikalingas preciziškas tikslumas ir nesirengiama parodymų pagrindu skirti kokias nors sankcijas. Apskritai tokio pobūdžio prietaisai daugelyje Europos šalių naudojami tik pirminei informacijai surinkti ir spręsti, ar siųsti įtarimą sukėlusį žmogų nuodugniems tyrimams“, - samprotavo prisistatyti nenorėjęs verslininkas, prekiaujantis alkoholio tikrintuvais. Pašnekovas taip pat stebėjosi ir kauniečių pagamintų prietaisų kaina, nes pačiais kokybiškiausiais laikomi vakarietiški tikrintuvai su spausdintuvais kainuoja apie 4000 litų.

Pareigūnų naudojami prietaisai ir tolerancijos ribos

Kauno eismo priežiūros tarnybos viršininkas Alfonsas Tarasevičius teigia, kad mieste dirbantys pareigūnai šiuo metu naudoja 4 „Drager“ tipo alkoholio tikrintuvus. „Teisme jų duomenys laikomi tikru įrodymu tik tuomet, kai su užfiksuotu promilių kiekiu sutinka patys vairuotojai. Jei kyla kokių nors diskusijų dėl šių prietaisų parodymo tikslumo, visais atvejais vairuotojui siūloma vykti į medicinos įstaigą ir pasitikrinti ten duodant kraujo mėginį ar atliekant kokius kitus testus. Tačiau tokie atvejai pavieniai, nes alkoholis iš žmogaus organizmo pasišalina per gana ilgą laiką ir mėginantieji tempti gumą paprastai nieko nelaimi“, - aiškino A. Tarasevičius. Panašiai kalbėjo ir šalies policijos Eskortavimo rinktinės vadas Saulius Skvernelis. „Su mūsų naudojamais alkotesteriais „Drager“ iš tiesų neturėjom jokių didesnių problemų nuo pat 1994-ųjų, kai jie buvo pradėti naudoti. Jie pakankamai tikslūs ir, jei kilus ginčams atliekami pakartotiniai tyrimai medicinos įstaigose, rezultatai beveik visuomet gaunami identiški. Skųstis galim nebent tuo, kad šių prietaisų turime pernelyg mažai ir kad dauguma jų jau yra gana solidaus amžiaus - verkiant reikia atnaujinimo“, - sakė S. Skvernelis. Klausiamas apie tolerancijos ribas, kurių paprastai laikosi pareigūnai, Eskortavimo rinktinės vadas teigė, kad įspėjimais apsiribojama tais atvejais, kai alkotesteris rodo vairuotojo kraujyje esant iki 0,45 promilės alkoholio. „Jei norma viršijama puse promilės paprastai vairuotojas nėra griežtai baudžiamas, nes tokius duomenis gali lemti ir prietaiso paklaida, ir kai kurie kiti faktoriai. Abejotinais atvejais paprastai sprendimas priimamas vairuotojo naudai“, - tvirtino S. Skvernelis. Komisaras patikino, kad įkliuvusių stikliuko mėgėjų negelbsti jokios gudrybės mėginant išskalauti burną, giliai kvėpuojant išvėdinti plaučius, ką nors suvalgyti ar pakramtyti - prietaisų apgauti neįmanoma.

Paklaidos ir patikimumas

Pasak Metrologijos centro fizikinių-cheminių prietaisų laboratorijos vadovės Natalijos Nagurienės, į Lietuvos Respublikos matavimo prietaisų registrą šiuo metu yra įtraukti 5 alkoholio tikrintuvai:

• vokiški „Drager Alcotest 7410“
• švediški „Lion Alcolmeter SD-400“
• kanadietiški „Alter J4X“
• amerikietiški „ALCO - SENSOR III“ ir „ALCO - SENSOR IV“
• korėjietiški „CA-2000“

„Visoje Lietuvoje pareigūnai naudoja apie 300 alkoholio matuoklių „Drager“, kurie tikrinami ir kalibruojami kas pusę metų. Kadangi bendradarbiaujama jau pakankamai ilgą laiką, galiu patvirtinti, kad mūsų policijos pasirinkti alkoholio tikrintuvai nekelia abejonių dėl patikimumo ir tikslumo. Pastaraisiais metais aptinkame vos vieną kitą prietaisą, kurie nepereina patikros ar būna apgadinti. Tačiau policininkai patys šiuos dalykus vertina labai rimtai ir kilus abejonėms kreipiasi į serviso paslaugas teikiančias įmones ar imasi kitų veiksmų“, - aiškino N. Nagurienė. Specialistė patikino, kad „Drager“ alkoholio tikrintuvai turi specialią savikontrolės sistemą, kuri užfiksuoja elektrocheminio jutiklio pokyčius ir automatiškai išsijungia. Pamaitinus prietaisą nauja porcija cheminių medžiagų, prietaisas veikia toliau. Gamintojai nurodo, kad šių matuoklių tarnavimo laikas turėtų būti ne trumpesnis nei 5 - 7 metai. Beje, maksimali leistina vokiškų alkoholio tikrintuvų paklaida yra 5 proc. (puslaidininkinių jutiklių - iki 10 proc.), tačiau patikrų metu paprastai fiksuojama, jog šios ribos neviršijamos.

Alkoholio poveikis ir atsargumas kelyje

Jei susiruošę į kelionę sumanysite pasitikrinti stacionariu alkoholio tikrintuvu ir pūstelėsite plaučių turinį tik ką ištuštinę alaus bokalą, prietaisas gali rodyti 2,00 ar netgi 4,00 promilių girtumo laipsnį. Tačiau dėl to nereikėtų pernelyg krimstis, nes greičiausiai alkoholio tikrintuvas „melavo“ todėl, kad jis išmatavo ne tik alkoholį iš plaučių iškvėptame ore, bet ir burnoje pasilikusius alkoholio garus. Realią padėtį prietaisas rodys luktelėjus maždaug 15 minučių. Tačiau dažnai net po tokios pertraukėlės akistata su policijos pareigūnais gali baigtis atgrasiomis diskusijomis, nes dėl burnoje likusio alkoholio gali tekti ilgai įrodinėti blaivumą, važinėtis po nuovadas, narkologijos dispanserius ir gal net teismus. Patartina prieš sėdant prie vairo gerai praskalauti burną vandeniu, nuryti kelis gurkšnius. Tačiau net ir po šios procedūros alkoholio kiekio matuokliui parodžius 0,30 promilės nėra garantijų, jog konfliktinės situacijos pavyks išvengti. Alkoholis žmogaus organizme visiškai pasiskirsto per 15-30 minučių, o sočiai pavalgius šis procesas gali užtrukti ir valandą. Dėl šios priežasties visą pusvalandį ar valandą alkoholio koncentracija kraujyje gali didėti ir pasiekti 0,50 promilės ribą. Medikai taip pat primena, kad apsvaigimas priklauso nuo labai daug veiksnių: nuovargio, sveikatos būklės ir t.t. Kiekvieną žmogų alkoholis veikia skirtingai, todėl, net jeigu prietaisas parodys 0,00, už vairo sėskitės tik tuomet, kai jausitės visiškai blaivus. Rekomenduojama išgėrus pusę litro alaus prie vairo nesėsti mažiausiai 2 valandas, o 100 gramų degtinės - bent 4-5 valandas. Nerizikuokite sėsti prie vairo neblaivus, net jei atrodo, jog puikiai valdote kojas, rankas ir liežuvį. Dažnai vartojantys alkoholį žmonės išmoksta save kontroliuoti, tačiau nuo to alkoholio kraujyje nemažėja. Netikinkite savęs, jog žinote, kiek galite išgerti: skirtingomis sąlygomis ir situacijomis alkoholis pasisavinamas nevienodai.

tags: #vairuotojo #puses #galinis #sparnas