Aušinimo Sistemos Svarba ir Funkcija
Aušinimo sistema yra viena iš svarbiausių automobilio variklio komponentų, atsakinga už variklio temperatūros reguliavimą. Efektyvi aušinimo sistema užtikrina, kad variklis dirbtų optimaliame temperatūros diapazone, neperkaistų ir išvengtų gedimų. Be tinkamai veikiančios aušinimo sistemos, variklis gali sugadinti daugelį komponentų, o ilgalaikėje perspektyvoje sukelti rimtų problemų. Pagrindinė aušinimo sistemos funkcija yra pašalinti šilumos perteklių, susidariusį variklio darbo metu, ir palaikyti optimalią variklio temperatūrą. Aušinimo sistemos paskirtis yra palaikyti automobilio varikliui optimalų darbo temperatūrinį režimą.
Pagrindiniai Aušinimo Sistemos Komponentai
Aušinimo sistema susideda iš kelių svarbių komponentų, kurie veikia kartu, kad užtikrintų optimalų variklio temperatūros valdymą.
Radiatorius
Radiatorius yra pagrindinė aušinimo sistemos dalis, kuri atsakinga už aušinimo skysčio atvėsinimą. Jis aušina variklyje įkaitusį skystį ir atiduoda šilumą į aplinką. Radiatorių sudaro viršutinis ir apatinis bakeliai, atraminėmis plokštelėmis sujungti su šerdimi. Viršutiniame bakelyje yra įpylimo anga su dangteliu. Prie jo pritvirtintas jungiamasis vamzdis, pro kurį skystis iš termostato korpuso teka į radiatorių. Vamzdeliu iš radiatoriaus išeina garai. Prie apatinio bakelio pritvirtintas jungiamasis vamzdis skysčiui iš radiatoriaus į siurblį tiekti ir išleidimo čiaupas. Viršutiniai ir apatiniai radiatoriaus bakeliai ir atraminės plokštės, kurios juos sutvirtina, dažniausiai liejami iš ketaus arba štampuojami iš žalvario. Radiatorius yra bene pagrindinė automobilio aušinimo sistemos dalis.
Vandens Siurblys (Pompa)
Vandens siurblys yra atsakingas už aušinimo skysčio cirkuliaciją per visą aušinimo sistemą. Jis užtikrina, kad aušinimo skystis nuolat tekėtų per variklį, radiatorių ir kitas sistemos dalis. Skystį cirkuliuoti verčia išcentrinis siurblys. Jis pumpuoja skystį į skirstymo kanalą, iš kurio pro angas patenka į aušinimo ertmes ir aušina viršutines cilindrų įvorių dalis. Daugumos variklių skysčio siurblys įtaisytas priekinėje bloko dalyje; jį suka diržinė pavara. Aušinimo skysčio siurblys, liaudyje vadinamas vandens pompa, - variklio aušinimo sistemos detalė, kurios gedimas gali įtakoti kitų variklio dalių ar mazgų gedimus.
Termostatas
Termostatas yra šilumą reguliuojantis vožtuvas, kuris atidaro ir uždaro aušinimo skysčio srautą priklausomai nuo variklio temperatūros. Kai variklis pasiekia reikiamą darbinę temperatūrą, termostatas atsidaro ir leidžia aušinimo skysčiui patekti į radiatorių, kad jis būtų atvėsintas.
Aušinimo Ventiliatorius
Aušinimo ventiliatorius yra elektrinis arba mechaninis ventiliatorius, kuris padeda aušinti aušinimo skystį radiatoriuje. Ventiliatorius traukia orą pro radiatorių. Variklio ašinį ventiliatorių sudaro sparnuotė ir stebulė su pavaros skriemuliu. Priklausomai nuo aušinamojo skysčio temperatūros, šiluminis jungiklis sistemose su elektrine pavara įjungia ir išjungia ventiliatorių.
Aušinimo Skystis (Antifrizas)
Aušinimo skystis, dar vadinamas antifrizu, yra specialus skystis, kuris cirkuliuoja per aušinimo sistemą, kad sugeria šilumą iš variklio ir perduoda ją į radiatorių. Antifrizas yra medžiaga, mažinanti vandens užšalimo temperatūrą. Kai oro temperatūra gali būti žemesnė už 0 °C, rekomenduojama automobilių aušinimo sistemas užpildyti skysčiu, kurio užšalimo temperatūra būtų žemesnė už galimą aplinkos temperatūrą. Europoje aušinimo skysčio gamybai plačiausiai naudojamas etilengliukolis.
Salono Šildymo Radiatorius
Šildymo radiatorius yra mažesnė radiatoriaus versija, įmontuota automobilyje, kuri naudoja aušinimo skystį šilumai tiekti į automobilio saloną per šildymo sistemą. Prie variklio aušinimo sistemos prijungtas automobilio salono šildytuvas.
Aušinimo Skysčio Rezervuaras
Aušinimo skysčio rezervuaras yra bakelis, kuriame laikomas papildomas aušinimo skysčio kiekis. Sistema skysčiu pripildoma pro vamzdelį, įlituotą į radiatoriaus viršutinį bakelį ir uždaroma dangteliu. Skysčiui iš sistemos išleisti apatiniame radiatoriaus bakelyje ir variklio bloke įtaisyti čiaupai.
Aušinimo Sistemos Darbo Principas
Uždarą priverstinę skysčio aušinimo sistemą sudaro bloko ir cilindrų galvučių aušinimo ertmės, radiatorius, skysčio siurblys, termostatas, ventiliatorius, jungiamieji vamzdžiai, šiluminio režimo reguliavimo ir temperatūros kontrolės prietaisai. Yra variklių, kuriuose dalis aušinimo skysčio iš cilindrų bloko atvamzdžiu patenka į skysčio-alyvos šilumokaitį, o iš ten kanalu nuteka į priekinės galvutės aušinimo ertmes. Aušinimo sistemos darbas kontroliuojamas temperatūros jutikliu, įmontuotu viršutiniame bloko dangtelyje, kurio rodiklis yra kabinos prietaisų skyde.
Aušinimo Sistemos Gedimai ir Jų Priežastys
Pagrindinis požymis, kad turime gedimą, vienaip ar kitaip susijusį su aušinimo sistema, yra variklio temperatūros padidėjimas, kitaip tariant, perkaitimas. Tačiau praktika rodo, kad tai yra jau pasekmė kito gedimo, o priežastys tam gali būti labai įvairios. Šios priežastys yra gerai žinomos, tačiau, kai kurios jų, iš pirmo žvilgsnio atrodančios nereikšmingos, taip pat gali turėti įtakos į automobilio variklio darbinės temperatūros padidėjimą. Šių gedimų skaičius yra ne toks jau mažas, be to, dažnai jie vienas su kitu būna susiję. Todėl tenka sugaišti daug laiko, nustatant pagrindinę variklio kaitimo priežastį.
Perkaitimas ir Jo Požymiai
Aušinimo sistemos diagnostiką apsunkina tai, kad beveik visų šiuolaikinių automobilių aušinimo sistemos yra uždaro tipo, t. y., neturi susisiekimo su atmosfera. Kaip žinoma iš fizikos, kylant slėgiui, taip pat didėja virimo temperatūros reikšmė. Savaime suprantama, kad didėjant virimo temperatūros reikšmei, mažėja pačio virimo proceso atsiradimo galimybė. Yra automobilių, kurių antras aušinimo sistemos ventiliatoriaus greitis įsijungia prie 105C. Esant tokiai temperatūrai, atsiradęs nesandarumas sukels virimo procesą (dėl slėgio kritimo) aušinimo sistemoje ir tuo pačiu sutriks aušinimo skysčio cirkuliacija. Laiku nepastebėjus variklio temperatūros padidėjimo, labai dažnai įvyksta kur kas rimtesni gedimai, kurie susiję su variklio galvutės tarpinės pažeidimu bei pačios galvutės trūkiais, dėl ko variklio remontas tampa neišvengiamas. Pagrindiniai požymiai, rodantys, kad jau įvyko paminėti gedimai, yra padidėjęs aušinimo sistemoje slėgis, neveikiantis salono apšildymas bei užverdantis aušinimo skystis. Visus šiuos reiškinius sąlygoja į aušinimo sistemą patenkanti kompresija. Ši kompresija sutrikdo normalią aušinimo skysčio cirkuliaciją aušinimo sistemoje. Pastarajai sutrikus, ne laiku pradeda įsijunginėti (arba visai neįsijungia) radiatoriaus ventiliatorius. Tai galima paaiškinti tuo, kad vietoje, kurioje yra temperatūrinis ventiliatoriaus daviklis, esant sutrikusiai aušinimo skysčio cirkuliacijai, gali susidaryti oro kamštis.
Aušinimo Skysčio Siurblys (Vandens Pompa)
Aušinimo skysčio siurblys dažnam gali pasirodyti ne toks svarbus variklio skyriaus elementas ir dėl to neretai nebūna keičiamas, kai tai yra būtina. Nutrūkus dirželiui galima pastebėti gumos pėdsakus ant škyvo. Sutrūkęs sandarinimo žiedas yra rezultatas, o ne priežastis blogai sumontuoto paskirstymo diržo. Sumontavus naują paskirstymo diržą, būtina patikrinti, ar teisinga diržo eiga. Dėl skirtingo susidėvėjimo lygio, visi įtempiantys ir laisvai besisukantys guoliai ir kiti elementai turi būti keičiami kaskart keičiant vandens pompą. Tokios dalys, kaip ventiliatorių termomovos arba patys ventiliatoriai turi būti tikrinami ir turi tolygiai suktis.
Termostato Gedimai
Dažnai nutinka taip, kad aušinimo sistemoje esantys termostatai sugenda. Kaip pastebėti, kad sugedo termostatas? Visų pirma - pakinta automobilio darbinė temperatūra, ji dažniausiai gali pakisti dviem būdais: pirmasis, kai temperatūra niekada nepasiekia darbinės temperatūros ribos ir automobilio variklis tarsi iš pažiūros yra visuomet šaltas. Antrasis variantas, kai sugedus termostatui variklis pradeda kaisti ir jis gali perkaisti. Pirmuoju atveju Jūs rizikuojate netvarkingu automobilio darbu, prastesne trauka ir dinamika bei padidėjusiomis kuro sąnaudomis. Jei vis tik termostatas sugedo ir užstrigo užsidariusioje padėtyje ir neatsidaro arba nepilnai atsidaro - variklis pradeda kaisti. Norint patikrinti termostatą jau jį išėmus, papildomų įrankių ar medžiagų nereikia, pakanka karšto vandens, beveik verdančio, ką galima padaryti namų sąlygomis labai nesunkiai į puoduką įpylus vandens ir į karštą vandenį įdėjus termostatą.
Radiatoriaus Pažeidimai ir Sandarumas
Išbėgus antifrizui, iš bėdos, galima įpilti vandens, prakiurusią žarnelę galima užklijuoti izoliacine juostele, tačiau radiatorių teks remontuoti, jeigu jis leidžia skysčius. Parduotuvėse galima rasti įvairių aušinimo sistemos hermetikų, tačiau hermetikai - laikina ir ne visada padedanti priemonė. Yra automobilių aušinimo sistemų, kurioms dėl jų konstrukcinių ypatybių hermetikai negali padėti. Taip pat reiktų žinoti, kad jie gali ne tik sustabdyti pratekėjimą, bet ir užkimšti visą sistemą.
Aušinimo Sistemos Kamščio Funkcija ir Gedimai
Kaip taisyklė, kamštis turi slėgio vožtuvą, kurio neteisingas funkcionavimas taip pat gali sukelti variklio temperatūros didėjimą. Daugelyje automobilių gamintojai ant paties kamščio nurodo slėgį, prie kurio atsidaro vožtuvas. Pavyzdžiui: japoniškiems automobiliams šis atsidarymo slėgis svyruoja nuo 0,9 iki 1,2 bar. Tuo tarpu, kai kurių Audi automobilių atsidarymo slėgis yra 1,3-1,5 bar. Jeigu ant kamščio nėra nurodytas vožtuvo atsidarymo slėgis, tada šio parametro reikia ieškoti šio automobilio techninėse sąlygose. Galimi vožtuvo gedimai: vožtuvas aplamai nelaiko slėgio, keliant slėgį - neatsidaro, atsidaro ne prie tos slėgio reikšmės, kuri nurodyta techninėje literatūroje.
Užterštumas ir Skysčio Kokybė
Pastovus bei dideliais kiekiais ištekantis aušinimo skystis per drenažinę ertmę reiškia neatidėliotiną būtinybę patikrinti aušinimo sistemą. Dažniausios to pasitaikančios priežastys yra netinkamo skysčio naudojimas aušinimo sistemoje arba užterštas bei ne laiku keičiamas aušinimo skystis. Senesnės konstrukcijos varikliuose nešvarumų atsiradimas tiesiogiai priklauso ir nuo variklio cilindrų galvutės tarpinės sandarumo. Dėl išmetamųjų dujų patekimo į aušinimo sistemą keičiasi aušinimo skysčio cheminė struktūra ir jo savybės aušinant. Erozija dažniausiai atsiranda dėl metalinių liekanų aušinimo sistemoje. To priežastis dažniausiai būna prieš tai buvusios vandens pompos, termostato ar kitų aušinimo sistemoje dalyvaujančių elementų atitrūkusios ar nulūžusios dalelės. Tokiais atvejais, dėl sistemoje esančio vandens ir/arba druskų, visą aušinimo skysčio siurblį gali paveikti erozija.
Aušinimo Sistemos Diagnostika
Nesandarumų Paieška
Yra keletas praktinių būdų nesandarumo paieškai atlikti. Vienas jų būtų atsukant aušinimo sistemos kamštį ir vietoje jo, parinkus atitinkamą adapterį, sujungti aušinimo sistemą su suspausto oro padavimo magistrale. Neturint centralizuoto suspausto oro, galima panaudoti tam tikslui skirtus specializuotus rankinius siurblius, kurie įeina į aušinimo sistemos testerio sudėtį. Išoriniai nesandarumai gerai pasimato, nes per juos pradeda tekėti aušinimo skystis. Atliekant sandarumo tikrinimą, patartina lygiagrečiai atlikti ir oro pašalinimo procedūrą. Atliekant šias procedūras, reikia nepamiršti atidaryti salono apšildymo.
Galvutės Sandarumo Testas (CO2 pralaidumo testeris)
Nuosekliai diagnozuojant aušinimo sistemą, sekantis etapas būtų, taip vadinamas, galvutės sandarumo testas. Šiam tikslui naudojamas galvutės tarpinės sandarumo testeris. Įvairioje techninėje literatūroje šis testeris dar gali būti vadinamas CO2 pralaidumo testeriu. Esmę šio testo sudaro tai, kad jo metu aušinimo sistemoje yra aptinkamas CO2, kas rodo, kad galvutės tarpinė arba pati galvutė yra nesandari. Šis testeris sudarytas iš dvejų viena su kita sujungtų kamerų, kurios yra užpildomos reagentu. Tam, kad atliktumėte testą, prietaisas, adapterių pagalba, sujungiamas su aušinimo sistema. Variklio temperatūra pakeliama iki darbinės ir stebimas reagentas testeryje. Esant pažeistai tarpinei arba pačiai galvutei, CO2 patenka į testerį ir keičia reagento spalvą.
Aušinimo Sistemos Užpildymas
Dar vienas prietaisas, kuris naudojamas aušinimo sistemos aptarnavimui, yra prietaisas, skirtas aušinimo sistemos užpildymui aušinimo skysčiu. Vienas tokių prietaisų, firmos „Leitenberger GmbH“ gamybos, sutrumpintai vadinamas KVB 01. Prietaiso pajungimas prie aušinimo sistemos išsiplėtimo indo atliekamas adapteriu.
Aušinimo Sistemos Kamščio Tikrinimas
Tam, kad patikrinti kamštį, taip pat naudojamas suspaustas oras ir specializuoti, tik tam kamščių tipui, skirti adapteriai. Tikrinamas kamštis nusukamas nuo išsiplėtimo indo ir užsukamas ant adapterio. Adapteris sujungiamas su suspausto oro šaltiniu. Palaipsniui keliamas slėgis, kurio dydis stebimas manometro pagalba. Pasiekus vožtuvo atsidarymo slėgį, jis akimirksniui atsidaro ir vėl užsidaro, t. y., palaiko pastovų slėgį.
Aušinimo Skysčio Savybės ir Techninė Priežiūra
Aušinimo skysčio užšalimo temperatūra yra svarbus parametras. Nuleidžiamas dangtelis. Skystis turi tolygiai pasiskirstyti visame prizmės plote. Nukreipiamas prietaisas į šviesą ir, žiūrint pro okuliarą bei jį sukant, nustatomas reikiamas ryškumas. Ar prietaisas teisingai matuoja, galima patikrinti destiliuotu vandeniu. Tikrinimas vyksta pagal aukščiau pateiktą matavimo aprašymą. Atliekant aušinimo sistemos techninį aptarnavimą, dažniausiai būna patikrinami ventiliatoriaus pavaros diržai, skysčio šiluminio režimo reguliavimo ir temperatūros kontrolės prietaisai, aušinimo skysčio užšalimo temperatūra ir kitos jo savybės, išvalomi radiatoriai. Apžiūrima, ar visos detalės savo vietoje, taip pat pakeičiamas ir pats aušinimo skystis. Tam tikras kiekis, kuris išbėga per pirmas 1-3 valandas darbo dėl naujai pakeistų perdavimo sistemos elementų bei vandens pompos, laikomas normaliu dalyku.
Saugumas ir Ilgalaikės Pasekmės
Tvarkant šią sistemą, būtina laikytis nustatytų saugumo technikos reikalavimų, kadangi aušinimo skystis yra nuodingas. Dirbant prie įkaitusios aušinimo sistemos, ypač atidžiai reikia saugoti akis ir neuždengtas kūno vietas. Prieš bandant atidaryti radiatoriaus dangtelį, reikia įsitikinti, ar jau atvėso aušinimo skystis. Sandariai užsuktas jis padidina spaudimą ir neleidžia skysčiui užvirti. Rekomenduojama dangtelio neatidarinėti, kol jis labai karštas. Prieš apžiūrint ventiliatorių reikėtų prisiminti, kad, kai jis sukasi, sparnelių nesimato, o elektra varomi ventiliatoriai gali pradėti veikti net ir išjungus variklį, todėl prieš pradedant darbus reikia išjungti energiją.
Dažnai aušinimo sistema turi gana aukštą darbinę temperatūrą. Išsihermetizavus (dažniausiai per netvarkingą įpylimo kamštį arba per nesandarumus jungtyse) aušinimo skystis pradeda virti. Aušinimo efektyvumo sumažėjimas blogina šilumos atidavimą iš stūmoklio cilindro sienelėms. Stūmoklio temperatūra kyla, ir mažėja šiluminis tarpelis tarp stūmoklio ir cilindro sienelių. Atskirose stūmoklio sijonėlio vietose tarpelis visai išnyksta. Stūmoklis pradeda spausti cilindro sieneles. Papildoma trintis dar labiau didina temperatūrą kontakto vietoje. Įkaitusi alyva pradeda prarasti savo savybes. Tepimo plėvelė pradeda trūkinėti. Prasideda pusiau sausoji trintis. Stūmoklis kontakto vietoje pradeda lydytis. Dalis susilydžiusio metalo prikepa prie cilindro sienelių ir sudaro nelygumus, dar didindamas trintį. Varikliuose temperatūra kontroliuojama termometru ir kontroline lempute. Termometras rodo aušinamojo skysčio temperatūrą. Kontrolinė lemputė įsijungia aušinamojo skysčio temperatūrai viršijus didžiausiąją leistiną. Temperatūros jutiklis yra skirtas informacijai apie variklio temperatūrą į prietaisų skydelį tiekti. Temperatūros jutiklis yra daugiafunkcis. Jis ne tik informuoja vairuotoją apie variklio temperatūrą, bet ir kontaktais maitinimo sistemos valdymo blokui siunčia informaciją apie variklio temperatūrą.