Vairuotojo neblaivumo tikrinimo tvarka ir pasekmės

Alkoholis ir psichotropinės medžiagos sulėtina vairuotojo reakciją nuo dešimtadalio iki trečdalio, todėl vairuotojas negeba reaguoti ir priimti teisingus sprendimus. Šių sprendimų pasekmės dažnai būna labai skaudžios ne tik pačiam vairuotojui, bet ir kitiems eismo dalyviams.

Atsakomybė už vairavimą neblaiviam

Visi vairuotojai laikomi neblaiviais, kai etilo alkoholio koncentracija yra daugiau kaip 0 promilių (SEAKĮ 2 str.). Atsakomybė diferencijuojama atsižvelgiant į asmens neblaivumo laipsnį:

• Tas, kas vairavo transporto priemonę neblaivus, kai nustatytas neblaivumas ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės, yra traukiamas administracinėn atsakomybėn.
• Tas, kas vairavo neblaivus, kai nustatytas neblaivumas 1,51 ir daugiau promilių, traukiamas baudžiamojon atsakomybėn.

Už šį nusikaltimą numatytos sankcijos: areštas, bauda, laisvės atėmimas iki 1 metų. Be to, neblaivūs asmenys, sukėlę eismo įvykį, netenka teisės į transporto priemonių draudimo išmoką ir turi padengti visus avarijos metu padarytus nuostolius.

Vengimas tikrintis neblaivumą

Eismo dalyviai privalo paklusti teisėtiems tikrinančių pareigūnų reikalavimams patikrinti neblaivumą. Vairuotojo neblaivumo patikrinimo vengimas bendrai - tai atvejai, kai dėl vairuotojo sąmoningos veikos nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumą.

Asmuo, vengdamas neblaivumo patikrinimo, savo sąmoningais veiksmais išreiškia ar neveikimu pademonstruoja savo valią blaivumo nesitikrinti, nors jam pagal teisės aktų nustatytą tvarką buvo suteiktos galimybės tokį patikrinimą atlikti.

Už šį nusikaltimą atsako tas, kas vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai. Vairuotojas, atsisakęs atlikti alkoholio testą, gali susidurti su papildomomis sankcijomis, pavyzdžiui, draudimu vairuoti automobilį tam tikram laikotarpiui. Tai, be abejo, turi ilgalaikių pasekmių - darbo ir kasdienio gyvenimo sutrikdymas.

Svarbu žinoti, kad asmens, kuris atsisako tikrintis neblaivumą įvykio vietoje, pareigūnai neprivalo pristatyti į sveikatos priežiūros įstaigą net ir jam reikalaujant. Neblaivumo patikrinimo vengimas ne tik griauna vairuotojo reputaciją, bet ir kelia grėsmę visuomenės saugumui.

Jei tikrintis neblaivumą atsisakoma, iš karto taikoma baudžiamoji atsakomybė ir pradedamas ikiteisminis tyrimas.

Alkoholio koncentracijos kitimas organizme

Teismų praktikoje yra nustatyta atvejų, kuomet tikrinimo alkotesteriu metu yra nustatomi skirtingi alkoholio koncentracijos iškvėptame ore rodmenys. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad bėgant laikui nuo alkoholio suvartojimo alkoholio koncentracija iškvėptame ore kinta - iš pradžių didėja, o vėliau mažėja.

• Yra atvejų, kuomet alkoholio koncentracija didėja (pvz., Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. AN2-154-988/2023). Tokiu atveju laikoma, kad didėjantis promilių skaičius rodo, jog organizmas dar nebuvo įsisavinęs alkoholio, todėl jis galimai buvo vartotas neilgai trukus iki tikrinimo.
• Taip pat yra atvejų, kuomet alkoholio koncentracija mažėja (pvz., Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. AN2-255-988/2023).

Taigi tam tikru metu alkoholio koncentracija iškvėptame ore ją 2 kartus matuojant alkotesteriu gali būti nevienoda.

Medicininės apžiūros ir kraujo tyrimai

Neblaivumo tikrinimo metrologiškai patikrintu alkotesteriu duomenys yra pripažįstami bei vertinami kaip patikimi.

Galimybė savarankiškai nuvykti į gydymo įstaigą ir savo lėšomis bei jėgomis pasitikrinti blaivumą atliekant kraujo tyrimą bus tik tuo atveju, jei vairuotojas pasitikrino blaivumą policijos alkotesteriu. Toks griežtas reikalavimas prisistatyti per valandą po patikrinimo nustatytas tam, kad sveikatos priežiūros įstaigoje atlikti tyrimai būtų kuo aktualesni ir būdami tikslesni mažiau skirtųsi nuo pirminio tikrinimo metu gautų rezultatų. Atvykimas į medicinos įstaigą laiku užkerta kelią spekuliacijoms dėl alkoholio galutinio pasišalinimo iš organizmo momento.

Jeigu teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad ištyrus kraują, nustatyta mažiau nei 0,41 promilės alkoholio ar mažiau nei 1,51 promilės alkoholio, vienareikšmiškai neduoda pagrindo manyti, kad iškelta administracinio nusižengimo byla ar pradėtas ikiteisminis tyrimas bus nutrauktas, nes alkoholio kiekio kraujyje bei jo koncentracijos iškvepiamame ore sumažėjimas laikytina natūralia fiziologinių organizmo procesų pasekme.

Per medicininę apžiūrą, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to neblaivumo laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą. Taigi, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų; jie turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-31-1073/2025; Kauno apygardos teismo nutartis Nr. AN2-198-954/2025; Kauno apygardos teismo nutartis Nr. eAN2-37-844/2025; Klaipėdos apygardos teismo nutartis Nr. AN2-16-361/2024; Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. AN2-154-988/2023).

Kitu atveju, atvykus po ilgesnio laiko tarpo (nepriklausomai nuo tokio vėlesnio atvykimo priežasčių) ir kraujo mėginyje jau neaptikus alkoholio bei konstatavus, kad jis per laiką nuo pirmojo tikrinimo momento galėjo išsiskaidyti organizme vykstant natūraliems oksidacijos procesams, nustatyti tikslaus išblaivėjimo momento nebėra galimybės. Todėl sprendžiamas tik klausimas, ar pirmosios patikros rezultatai medicininiu požiūriu neprieštarauja kraujo tyrimo rezultatams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-51-746/2016).

Pagal moksliškai patvirtintą ir teismų praktikoje pripažįstamą Vidmarko formulę, suaugusio žmogaus fermentinės sistemos alkoholį metabolizuoja vidutiniškai 100-125 mg/kg/val. greičiu, jo koncentracija kraujyje sumažėja vidutiniškai 0,10-0,25 promilės/val. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-51-746/2016, 2AT-42-507/2016; kt.). Tačiau, esant atitinkamoms aplinkybėms (vaistų poveikyje ar piktnaudžiaujantiems alkoholiu), asmenų alkoholio koncentracija kraujyje mažėja vidutiniškai 0,3-0,4 promilių per vieną valandą (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-31-1073/2025). Atsižvelgiant į teismų praktiką ir moksliškai pagrįstas alkoholio metabolizmo normas, vėliau atliktas kraujo tyrimas, kuriame nustatoma mažesnė alkoholio koncentracija, pats savaime nepaneigia įvykio vietoje gautų alkotesterio rezultatų, nes alkoholio kiekis organizme natūraliai mažėja laikui bėgant.

Teisinis reguliavimas

Plačiau apie tai reglamentuoja "Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklės", patvirtintos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (nauja redakcija nuo 2016 07 01 pagal LRV 2016 05 18 nutarimą Nr. 452) ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 5-V-272.

LRV nutarimas "Dėl Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu ar savarankiškos veiklos vykdymo metu nustatymo" (pak. 2006 m. gegužės 12 d. Nr. 452).

Leidžiama etilo alkoholio koncentracija darbo metu - 0,2 promilės.

Medicininę apžiūrą atlikti gali darbdavio turimi medicinos specialistai. Neblaivumą nustato darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, atlikdamas jų tikrinimą. Siunčiant darbuotoją atlikti medicininės apžiūros, leidžiamą alkoholio kiekį registruojami tam skirtuose žurnaluose.

Pagal 2016 m. gegužės 18 d. nutarimą, 9 punkto 2 pastraipa ir 2017 m. birželio 7 d. nutarimo 21 punktą reglamentuojama tiriamosios medžiagos ištyrimas Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje.

tags: #vairuotojo #neblaivumo #tikrinimo #tvarka